35cf7abc-e624-45e8-ac40-17c493899d1a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1533-910/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35002-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.11.6; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apeliantės (ieÅ¡kovės) R. J. ir apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. J. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; 2) pripažinti galiojančia 1999 m. gruodžio 21 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį;

3) priteisti iš atsakovės 2449,17 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2012 m. sausio 2 d. mirė ieÅ¡kovės sutuoktinis R. J.. IeÅ¡kovė, gavusi sÄ skaitÄ už buto, esančio (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad sutuoktinis neužbaigė buto privatizavimo procedÅ«ros. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, norėdama užbaigti nurodytÄ procedÅ«rÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė ieÅ¡kovei pateikti paveldėjimo teisę pagrindžiančius dokumentus. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ . Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi pripažino, kad ieÅ¡kovė paveldėjo mirusio sutuoktinio palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti.

Å is faktas nustatytas tam, kad ieÅ¡kovė galėtų įgyvendinti teisę privatizuoti butÄ . Po to ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , prašė užbaigti buto privatizavimo procedÅ«rÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentas 2014 m. gegužės 26 d. raÅ¡te pranešė, kad informuos ieÅ¡kovę apie privatizavimo eigÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentas 2016 m. spalio 18 d. raÅ¡te nurodė, kad ieÅ¡kovė gali nusipirkti butÄ pagal 2014 metų teisės aktų nuostatas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamentas 2016 m. lapkričio 24 d. raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovei, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimas 1999 m. gruodžio 21 d. buvo pasibaigęs (kai ieÅ¡kovės sutuoktinis ir Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nija pasirašė buto pirkimo–pardavimo sutartį), todėl ieÅ¡kovė turi pateikti Butų privatizavimo komisijos iki 1998 m. liepos 1 d. iÅ¡duotus leidimus privatizuoti nuomojamus bÅ«stus, kitu atveju butas ieÅ¡kovei gali bÅ«ti parduotas už rinkos kainÄ .

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamentas 2017 m. birželio 9 d. rašte nurodė, kad nesutinka užbaigti buto privatizavimo procedūros, nes 1999 metų buto pirkimo–pardavimo sutartis nepatvirtinta notarine tvarka ir per 3 mėnesius neįregistruota.

3. IeÅ¡kovė prašė pripažinti galiojančia nurodytÄ sutartį, nes jos sutuoktinis 1992 m. lapkričio 26 d. pradėjo buto privatizavimo procedÅ«rÄ â€“ pateikė Vilniaus miesto valdybai pareiÅ¡kimÄ , kad pageidauja pirkti butÄ . TÄ pačiÄ dienÄ jis ir ieÅ¡kovė pasirašė pareiÅ¡kimÄ , kad butas bus privatizuojamas ieÅ¡kovės sutuoktinio vardu. 1992 metais buto privatizavimo procedÅ«ra neužbaigta, nes į butÄ nuosavybės teisę pageidavo atkurti Vilniaus arkivyskupija. IeÅ¡kovės sutuoktinis 1995 m. rugpjūčio 24 d. dar kartÄ kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ leisti baigti įforminti buto privatizavimo dokumentus.

Vilniaus arkivyskupija pareiÅ¡kė norÄ gauti kompensacijÄ . Vilniaus miesto savivaldybės teisės departamento Nuosavybės teisių atkÅ«rimo tarnyba 1999 m. lapkričio 25 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovės sutuoktinį, kad jis turi teisę privatizuoti butÄ . 1999 m. gruodžio 21 d. parengtas buto įkainojimo aktas ir mokėjimo praneÅ¡imas. IeÅ¡kovės sutuoktinis 1999 m. gruodžio 21 d. sumokėjo visÄ sumÄ už privatizuojamÄ butÄ . Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nija ir ieÅ¡kovės sutuoktinis 1999 m. gruodžio 21 d. sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį.

Ji 2000 m. sausio 13 d. įregistruota Vilniaus teritorinio padalinio KultÅ«ros vertybių apsaugos departamente. IeÅ¡kovės sutuoktinis 2000 m. sausio 7 d. sumokėjo Senamiesčio seniÅ«nijai 225,51 Lt už dokumentų įforminimÄ .

4. Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinis atliko visus veiksmus, jog būtų užbaigta buto privatizavimo procedūra, bet Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnija neįformino sandorio notarine tvarka ir neįregistravo. Dėl to ieškovė, remdamasi CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, prašė pripažinti buto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia.

5. IeÅ¡kovė taip pat prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes jos sutuoktinis sÄ Å¾iningai klydo, kadangi pagrįstai tikėjosi, kad privatizavimo procedÅ«rÄ užbaigs tai daryti įgaliota institucija. Kai mirė sutuoktinis ir ieÅ¡kovė sužinojo apie nuosavybės teisę į butÄ , ji ėmėsi aktyvių veiksmų buto privatizavimo procedÅ«rai užbaigti, bet atsakovė daugiau kaip 3 metus užtęsė šį procesÄ . Nuo 2014 m. vasario 27 d. praÅ¡ymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentui pateikimo dienos iki 2017 m. birželio 9 d. ieÅ¡kovė buvo priversta nuomotis butÄ ir sumokėjo 2449,17 Eur nuomos mokesčio, kurį ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės.

6. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis buvo tinkami subjektai privatizuoti butÄ . IeÅ¡kovės sutuoktinis per įstatyme nustatytÄ terminÄ kreipėsi dėl buto privatizavimo. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės sutuoktinio ir Vilniaus miesto senamiesčio seniÅ«nijos 1999 m. gruodžio 21 d. buto pirkimo–pardavimo sutartyje virÅ¡uje neįraÅ¡yta data. Dėl to sutartis yra be datos. 1999 m. gruodžio 21 d. yra kvito apmokėjimo data.

Aptariamos sutarties nepatvirtino notaras. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė ar Vilniaus miesto savivaldybės Senamiesčio seniÅ«nija vengė įforminti sandorį notarine tvarka. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis kreipėsi į Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nijÄ dėl sutarties patvirtinimo notarine tvarka. Atsakovės nuomone, iki mirties ieÅ¡kovė sutuoktinis nesidomėjo sutartimi, todėl elgėsi nerÅ«pestingai. IeÅ¡kovė taip pat buvo neapdairi ir nerÅ«pestinga.

Tai patvirtina, kad pirkėjo valia galėjo pasikeisti. IeÅ¡kovė ir jos sutuoktinis dėl sutarties nesikreipė į teismÄ daugiau negu 10 metų. Atsakovės manymu, ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl nesvarbių priežasčių. Atsakovė nuomone, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 2449,17 Eur nuostolių priteisimo taip pat yra nepagrįstas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu atnaujino ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir nuostolių atlyginimo pareikÅ¡ti ir patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies: pripažino galiojančia Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nijos seniÅ«no R.

P. ir R. J. 2000 m. sausio 13 d. sudarytÄ buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

8. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl svarbių priežasčių yra pagrįstas, nes ieÅ¡kovės sutuoktinis 2000 m. sausio 7 d. sumokėjo įmokÄ už dokumentų įforminimÄ ir atliko veiksmus, kurių reikia privatizuojamam butui nuosavybės teise įsigyti. Jis mirė 2012 m. sausio 2 d. ir tuomet ieÅ¡kovė sužinojo, kad butas jos sutuoktiniui nuosavybės teise nepriklausė, nes buto privatizavimo sandoris neįformintas notarine tvarka ir neįregistruotas vieÅ¡ame registre.

Nuo 2014 metų ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, prašė užbaigti buto privatizavimo procedÅ«rÄ , bet atsakovė aiÅ¡kų ir galutinį atsisakymÄ užbaigti privatizavimo procedÅ«rÄ pateikė 2017 metų birželio 9 d. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad jos yra svarbios priežastys, dėl kurių ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, ir ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujino.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra šalių ginčo dėl to, jog ieškovės ir jos sutuoktinio naudotas butas atitiko privatizavimo objektui keliamus reikalavimus, taip pat dėl to, kad ieškovė ir jos sutuoktinis, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo tinkami privatizavimo subjektai.

10. Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo valdybos vadovas 1992 m. lapkričio 26 d. patvirtino ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio pareiÅ¡kimÄ apie susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ butÄ ieÅ¡kovės sutuoktinio vardu. Jis tÄ pačiÄ dienÄ 1992 m. lapkričio 26 d. pradėjo buto privatizavimo procedÅ«rÄ â€“ pateikė Vilniaus miesto valdybai pareiÅ¡kimÄ , kad pageidauja pirkti butÄ . IeÅ¡kovės sutuoktinis 1995 m. rugpjūčio 24 d. dar kartÄ kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ leisti baigti įforminti buto privatizavimo dokumentus.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo tarnyba 1999 m. lapkričio 25 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovės sutuoktinį, kad sutuoktinis turi teisę privatizuoti butÄ . 1999 m. gruodžio 21 d. parengtas buto įkainojimo aktas ir mokėjimo praneÅ¡imas. IeÅ¡kovės sutuoktinis 1999 m. gruodžio 21 d. sumokėjo visÄ sumÄ už privatizuojamÄ butÄ . Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nija ir ieÅ¡kovės sutuoktinis sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuri 2000 m. sausio 13 d. įregistruota KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje.

IeÅ¡kovės sutuoktinis 2000 m. sausio 7 d. sumokėjo Senamiesčio seniÅ«nijai 225,51 Lt už dokumentų įforminimÄ . Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis atliko visus veiksmus tam, kad bÅ«tų užbaigta buto privatizavimo procedÅ«ra.

11. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis 2000 m. sausio 7 d. sumokėjo dokumentų įforminimo mokestį, o įforminti dokumentus, taip pat ir pateikti sutartį tvirtinti notarui bei jÄ Ä¯registruoti vieÅ¡ame registre buvo Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nijos pareiga. Atsižvelgdamas į tai, kad sutartis neįforminta notarine tvarka ir neįregistruota ne dėl ieÅ¡kovės sutuoktinio neveikimo, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovės sutuoktinio ir Vilniaus miesto senamiesčio seniÅ«no 2000 m. sausio 13 d. sudarytÄ buto prikimo–pardavimo sutartį galiojančia.

12. Ä®vertinęs, kad sutartyje neįraÅ¡yta jos sudarymo data, ir tai, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis įmokÄ už dokumentų įforminimÄ sumokėjo 2000 m. sausio 7 d., o ant sutarties yra spaudas, kad ji įregistruota 2000 m. sausio 13 d. KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i sutartis sudaryta 2000 m. sausio 13 d., bet ne 1999 m. gruodžio 21 d.

13. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas ir jį atmetė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje atsakovės veiksmų (to, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas neiÅ¡nagrinėtas laiku) ir ieÅ¡kovės per šį laikotarpį sumokėto už butÄ nuomos mokesčio nesieja teisinis priežastinis ryÅ¡ys, nes ieÅ¡kovė per tam tikrÄ laikÄ nesulaukusi atsakovės atsakymo į praÅ¡ymÄ turėjo teisę kreiptis į teismÄ , bet Å¡ia teise nepasinaudojo.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitÄ praÅ¡ymo dalį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 15. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas, ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Taip pat praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. papildomo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patenkintas, ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmesti; netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, sumažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1.

Teismas, spręsdamas, kad ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintinas, pažeidė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismo sprendime nurodytų aplinkybių nėra pagrindo laikyti svarbiomis priežastimis, sukliudžiusiomis ieÅ¡kovei laiku kreiptis į teismÄ . 15.2. Nuo 2000 m. sausio mėnesio, kai buvo sumokėta už ginčo buto privatizavimÄ , buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įforminta, ieÅ¡kovės sutuoktinis R.

J. daugiau nei 10 metų į teismÄ nesikreipė. IeÅ¡kovė, kaip sutuoktinė, nors buvo pasiraÅ¡iusi sutikimÄ , kad butas bÅ«tų privatizuojamas sutuoktinio vardu, tačiau taip pat nesidomėjo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu ir įforminimu. Taigi laikytina, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek jos sutuoktinis elgėsi neapdairiai, neprotingai ir nerÅ«pestingai, kadangi nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę daugiau kaip 10 metų, nereiÅ¡kė pretenzijų dėl ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties tinkamo sudarymo bei įforminimo, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atnaujinti deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ laikytinas nepagrįstu. 15.3.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 19-20 punktais, ir atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis 1999 m. gruodžio 21 d. sumokėjo nurodytÄ buto kainÄ , bei 2000 m. sausio 7 d. sumokėjo dokumentų įforminimo mokestį, nepagrįstai sprendė, kad ginčo sutartis neįforminta notarine tvarka ir neįregistruota ne dėl ieÅ¡kovės sutuoktinio neveikimo ir yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovės sutuoktinio ir Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nijos seniÅ«no 2000 m. sausio 13 d. sudarytÄ buto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia.

Minėta pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notariÅ¡kai, todėl laikytina, kad ji nebuvo pasiraÅ¡yta dalyvaujant notarui. 15.4. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Senamiesčio seniÅ«nija ar Vilniaus miesto savivaldybė vengė įforminti sandorį notarine tvarka. Taip pat nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis bÅ«tų kreipęsis į Senamiesčio seniÅ«nijÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo. Kadangi ieÅ¡kovės sutuoktinis iki pat mirties nesidomėjo ir nereiÅ¡kė pretenzijų dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, laikytina, kad nesielgė apdairiai ir rÅ«pestingai.

Ieškovė, kaip sutuoktinė, taip pat nesidomėjo tinkamu sutarties įforminimu ir buto įregistravimu. 15.5. Ginčo sutarties formoje buvo nurodyta, kad sutartį patvirtina notaras, kurio akivaizdoje sutartis pasirašoma, sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos, sutartis yra registruojama Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybinės įmonės Vilniaus filiale. Dėl nurodytos priežasties laikytina, kad ieškovės sutuoktiniui nuo 2000 metų sausio mėnesio turėjo būti žinoma, kad ginčo sutarties nepatvirtinus notariškai ir neįregistravus atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, ji yra negaliojanti.

Atsakovė nepagrįstai kaltinama, kad ji tinkamai neįformino ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi nebuvo aiÅ¡ku, ar to norėjo ieÅ¡kovės sutuoktinis ir ar jo valia nebuvo pasikeitusi. 15.6. Teismas papildomu sprendimu nusprendė priteisti ieÅ¡kovei 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už advokato teisinę pagalbÄ , sprendime nepateikdamas iÅ¡samių ir bylos aplinkybes atspindinčių bei tokį sprendimÄ pagrindžiančių motyvų, taip pat nesilaikydamas CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo, kad teismo iÅ¡laidos ieÅ¡kovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkintas tik vienas ieÅ¡kovės reikalavimas, o kitas reikalavimas atmestas, turėjo atitinkamai paskirstyti ir priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 15.7. IeÅ¡kinys Å¡ioje civilinėje byloje nebuvo sudėtingas, nereikalavo daug ir sudėtingos teisės aktų analizės, specialiųjų žinių, ypatingų darbo laiko sÄ naudų, jame nebuvo remiamasi ir analizuojama teismų praktika, nebuvo bÅ«tinybės iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti maksimaliai sumažintos iki protingo, atsakovės teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumÄ atitinkančio dydžio.

16. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas atnaujinti ieÅ¡kinio senatį ir pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, taip pat 2018 m. sausio 15 d. papildomÄ sprendimÄ palikti galioti. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1.

Teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senatį bei priimti ieÅ¡kinį nagrinėti, nes tiek ieÅ¡kovė, tiek jos sutuoktinis sÄ Å¾iningai klydo dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo, ir iki pat ieÅ¡kovės sutuoktinio mirties jie nežinojo, kad buto privatizavimo procedÅ«ra nėra baigta. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis atliko visus Vilniaus miesto senamiesčio seniÅ«nijos nurodytus veiksmus, surinko visus praÅ¡omus dokumentus, sumokėjo nurodytÄ už butÄ kainÄ , pasirašė buto pirkimo–pardavimo sutartį ir apmokėjo už dokumentų įforminimÄ , sÄ Å¾iningai leido tikėti tiek ieÅ¡kovės sutuoktiniui, tiek ieÅ¡kovei, kad Vilniaus miesto senamiesčio seniÅ«nija, kurios teises bei pareigas perėmė atsakovė, taip pat tinkamai atliks savo pareigas ir įregistruos buto pirkimo–pardavimo sutartį. 16.2.

PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, privatizuojamų butų pirkimo–pardavimo sutartys nebÅ«tinai bÅ«davo pasiraÅ¡omos dalyvaujant notarui, o jos pagal seniÅ«nijos ir notarų kontoros suderintÄ tvarkÄ galėjo bÅ«ti tvirtinamos pas notarÄ visos kartu ir registruojamos taip pat visos kartu, t. y. jau po jų pasiraÅ¡ymo, o tvirtinime bei registravime turėjo dalyvauti tik Vilniaus miesto senamiesčio seniÅ«nija ir atitinkamas notaras. 16.3. Pagal kasacinio teismo praktikÄ privatizavimo sutarties tinkamas parengimas ir įforminimas buvo pardavėjo, Å¡iuo atveju – Vilniaus senamiesčio seniÅ«nijos, atsakomybė ir ji privalėjo imtis veiksmų, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis bÅ«tų tinkamai įregistruota.

PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ieÅ¡kovės sutuoktinis atliko visas savo pareigas tinkamai, o buto pirkimo–pardavimo sutartį įregistruoti privalėjo Vilniaus senamiesčio seniÅ«nija, kurios teises bei pareigas perėmė atsakovė. 16.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis Å¡ioje byloje yra per didelis, nes byla nesudėtinga, nereikalauja daug ir sudėtingos teisės aktų analizės ir t.t. Bylos sudėtingumÄ rodo tai, kad joje nagrinėjami klausimai susiję su 1992–2000 metais galiojusiais bei taikytais teisės aktais, kurie nuolat keitėsi.

Be to, ieÅ¡kovė, rengdama ieÅ¡kinį, buvo priversta nagrinėti privatizavimo procesÄ , kuris Å¡iuo metu neegzistuoja, o jį reglamentavę teisės aktai nustojo galioti 2000 metais. 16.5. Sprendimu patenkinti du iÅ¡ trijų ieÅ¡kovės reikalavimų (praÅ¡ymas atnaujinti ieÅ¡kinio senatį ir praÅ¡ymas pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia), todėl papildomu sprendimu iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteista 50 procentų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis laikytina proporcinga patenkintų ieÅ¡kovės reikalavimų daliai.

17. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti nuostolius, ir priteisti iÅ¡ atsakovės apeliantei (ieÅ¡kovei) 2449,17 Eur nuostolių. LikusiÄ sprendimo dalį prašė palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Teismas nelaikė, kad atsakovė elgėsi netinkamai ir aplaidžiai, trejus metus nagrinėdama jos praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo procedÅ«ros užbaigimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, ir kad turėtų grÄ Å¾inti apeliantei jos sumokėtÄ nuomos mokestį, kuris buvo sumokėtas praÅ¡ymo nagrinėjimo laikotarpiu.

Apeliantė nesutinka su Å¡ia teismo sprendimo dalimi, laiko jÄ priimta netinkamai aiÅ¡kinant teisės normas. 17.2. Atsakovė netinkamai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo procedÅ«ros užbaigimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, neatsižvelgė į esmines aplinkybes, beveik trejus metus vilkino sprendimo priėmimÄ ir taip pažeidė apeliantės teises bei teisės aktų nuostatas. 17.3. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės veiksmų (to, kad apeliantės praÅ¡ymas nebuvo laiku iÅ¡nagrinėtas) ir apeliantės per tÄ laikotarpį sumokėto nuomos mokesčio nesieja teisinis priežastinis ryÅ¡ys, nes apeliantė, per tam tikrÄ laikÄ nesulaukusi atsakovės atsakymo į praÅ¡ymÄ , turėjo teisę kreiptis į teismÄ , bet Å¡ia teise nepasinaudojo. 17.4.

Apeliantės įsitikinimu, yra visos keturios civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl apeliantės patirta žala privalėjo bÅ«ti jai priteista iÅ¡ atsakovės. Atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina tai, kad apeliantės praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡nagrinėtas per teisės aktuose nustatytus terminus, t. y. atsakovė neteisėtai neveikė ir neturėdama jokių objektyvių priežasčių vilkino praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimÄ . Žala Å¡iuo atveju yra apeliantės kas mėnesį mokamas nuomos mokestis, kurio ji neturėtų mokėti ir nebÅ«tų turėjusi mokėti nuo 2014 metų, jei atsakovė bÅ«tų teisės aktuose nustatytais terminais priėmusi jos atžvilgiu sprendimÄ .

Apeliantės kaltė Å¡iuo atveju yra preziumuojama. Atsakovei laiku (per 40 darbo dienų) pateikus atsakymÄ (sprendimÄ ) dėl praÅ¡ymo, apeliantei nebÅ«tų tekę mokėti nuomos mokesčio už tÄ periodÄ , kai atsakovės vardu veikiantys asmenys neatliko savo pareigų ir nepriėmė jokio sprendimo. Taigi tarp atsakovės neveikimo beveik trejus metus ir savo pareigų tinkamo nevykdymo bei apeliantei atsiradusių nuostolių dėl sumokėto nuomos mokesčio yra priežastinis ryÅ¡ys. 17.5. Teismo sprendime iÅ¡dėstyta pozicija, kad apeliantė galėjo anksčiau kreiptis į teismÄ ir nelaukti atsakovės sprendimo, nesiekti derybų keliu iÅ¡spręsti susidariusios situacijos yra prieÅ¡taraujanti teisės doktrinai ir teismų praktikai, kadangi ginčų sprendimas teisminiu keliu turi bÅ«ti taikomas tik kaip paskutinė priemonė, kai visi taikÅ«s ginčo sprendimo bÅ«dai yra iÅ¡naudoti.

18. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 18.1. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, atsakovė nevilkino praÅ¡ymo dėl buto privatizavimo procedÅ«ros užbaigimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo. Å iuo atveju buvo bandoma užbaigti ginčo buto privatizavimo procedÅ«rÄ , kuriÄ pradėjo ieÅ¡kovės sutuoktinis, tačiau Å¡is procesas užtruko, nes reikėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, iÅ¡ įvairių institucijų archyvų iÅ¡reikalauti medžiagÄ . 18.2.

Nors ieÅ¡kovė sutiko, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis bÅ«tų pasiraÅ¡oma jos sutuoktinio vardu, tačiau ji, kaip sutuoktinė, taip pat turėjo rÅ«pintis, domėtis buto privatizavimo eiga. Tačiau nei ieÅ¡kovė, nei jos sutuoktinis nesidomėjo ir nesirÅ«pino, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis bÅ«tų patvirtinta notariÅ¡kai ir įregistruota. 18.3. Apeliantės argumentai, kad atsakovė vengė atlikti pareigÄ dėl buto įforminimo ir įregistravimo ir vilkino praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimÄ yra nepagrįsti.

Nereikšdami pretenzijų dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties tinkamo sudarymo ir įforminimo, ieškovė ir jos sutuoktinis patys elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, neatidžiai ir todėl tinkamai neišreiškė savo valios įsigyti nuosavybėn privatizuojamo turto. 18.4. Nors apeliantės prašymo nagrinėjimas ir užtruko dėl įvairių priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės, tačiau atsakovė nesutiko užbaigti ginčo buto privatizavimo procedūros ir ieškovės prašymo netenkino, todėl nėra jokio skirtumo, kada buvo atsakyta apeliantei. 18.5.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovės per šį laikotarpį sumokėto už butÄ nuomos mokesčio nesieja teisinis priežastinis ryÅ¡ys, nes ieÅ¡kovė, per tam tikrÄ laikÄ nesulaukusi atsakovės atsakymo į praÅ¡ymÄ , turėjo teisę kreiptis į teismÄ , bet Å¡ia teise nepasinaudojo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovės paduotų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos faktinių ir teisinių argumentų.

21. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 1992 m. lapkričio 26 d. ieÅ¡kovės sutuoktinis R. J. pateikė Vilniaus miesto valdybai pareiÅ¡kimÄ , jog pageidauja pirkti butÄ (duomenys neskelbtini). TÄ pačiÄ dienÄ buvo patvirtintas ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio pareiÅ¡kimas apie susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ butÄ ieÅ¡kovės sutuoktinio vardu. IeÅ¡kovės sutuoktinis 1995 m. rugpjūčio 24 d. dar kartÄ kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ leisti baigti įforminti buto privatizavimo dokumentus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Nuosavybės teisių atkÅ«rimo tarnyba 1999 m. lapkričio 25 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovės sutuoktinį, kad jis turi teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ . 1999 m. gruodžio 21 d. parengtas buto įkainojimo aktas ir mokėjimo praneÅ¡imas. IeÅ¡kovės sutuoktinis 1999 m. gruodžio 21 d. sumokėjo visÄ sumÄ už privatizuojamÄ butÄ , o 2000 m. sausio 7 d. sumokėjo Senamiesčio seniÅ«nijai 225,51 Lt už dokumentų įforminimÄ . Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nija ir ieÅ¡kovės sutuoktinis sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuri 2000 m. sausio 13 d. buvo įregistruota KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje.

22. IeÅ¡kovės sutuoktinis 2012 m. sausio 2 d. mirė. 2013 m. kovo mėnesį ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14553-861/2013 patenkino ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ â€“ nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja R.

J. po sutuoktinio R. J. mirties perėmė jo teisę į buto (duomenys neskelbtini), privatizavimÄ . Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ , 2014 m. vasario 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimÄ pakeitė, nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja R. J. po sutuoktinio R. J. mirties priėmė jo palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti.

23. IeÅ¡kovė 2014 m. vasario 27 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentui praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo procedÅ«ros užbaigimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, praÅ¡ydama užbaigti buto privatizavimo procedÅ«rÄ , tinkamai įforminant buto pirkimo–pardavimo sutartį.

24. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamentas 2017 m. birželio 9 d. raÅ¡te Nr. A5138303/17(2.14.1.17-TR2) nurodė, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo notariÅ¡kai patvirtina ir per 3 mėnesius įregistruota, kaip to reikalavo tuo metu galiojantys teisės aktai, taip pat nurodė, jog tik teismas galėtų spręsti dėl pasiraÅ¡ytos sutarties įteisinimo galimybių. Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme 25. Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė pateikė naujus įrodymus: el. susiraÅ¡inėjimus su atsakovės atstovais, kurie pagrindžia aplinkybę, kad ieÅ¡kovė siekė taikiai, be kreipimosi į teismÄ iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ situacijÄ , taip pat ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us dėl sumokėto nuomos mokesčio dydžio (e. b. l. 139-153, 156-160).

26. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kartu pažymėtina, kad nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ .

Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti.

Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

27. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieÅ¡kovė) praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos papildomus įrodymus grindžia tuo, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime nurodžius, jog ieÅ¡kovė galėjo kreiptis į teismÄ anksčiau. Ä®vertinusi ieÅ¡kovės ginčijamus pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais buvo atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, atsižvelgdama į tai, kad papildomų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę lėmė bÅ«tent skundžiamame sprendime pateikta teismo argumentacija, teisėjų kolegija priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus tam, jog bÅ«tų visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kintos Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos aplinkybės (CPK 314 straipsnis).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo 28. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintinas, pažeidė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliantės nuomone, skundžiamame sprendime nurodytų aplinkybių nėra pagrindo laikyti svarbiomis priežastimis, sukliudžiusiomis ieÅ¡kovei laiku kreiptis į teismÄ .

29. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Tačiau pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

30. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo, kad ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, praleido bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nekilo. IeÅ¡kovė prašė teismo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , šį praÅ¡ymÄ grįsdama tuo, kad nei ji, nei jos sutuoktinis neturėjo teisinio iÅ¡silavinimo, prieÅ¡ tai nebuvo susidÅ«rę nei su privatizavimo procedÅ«ra, nei su jÄ reglamentuojančiais teisės aktais, todėl sÄ Å¾iningai klydo dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo ir iki pat sutuoktinio mirties nežinojo, kad buto privatizavimo procedÅ«ra nėra baigta.

Be to, ieÅ¡kovės sutuoktinis buvo atlikęs visus veiksmus, kuriuos jam nurodė atlikti kompetentingos institucijos, gavęs visus reikiamus dokumentus privatizavimo procedÅ«rai užbaigti, sumokėjęs nustatytÄ kainÄ už butÄ ir dokumentų įforminimÄ , todėl pagrįstai tikėjosi, kad jokių papildomų veiksmų jis daugiau nebeturi atlikti ir buto privatizavimo procedÅ«ra bus užbaigta kompetentingų institucijų.

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius bÅ«tų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

Nagrinėjant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

32. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovei atnaujino įvertinęs tokias byloje nustatytas aplinkybes: ieÅ¡kovės sutuoktinis 2000 m. sausio 7 d. sumokėjo įmokÄ už dokumentų įforminimÄ ir atliko veiksmus, kurių reikia privatizuojamam butui nuosavybės teise įsigyti; ieÅ¡kovės sutuoktinis mirė 2012 m. sausio 2 d. ir tuomet ieÅ¡kovė sužinojo, kad butas jos sutuoktiniui nuosavybės teise nepriklausė, nes buto privatizavimo sandoris neįformintas notarine tvarka ir neįregistruotas vieÅ¡ame registre; nuo 2014 metų ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, prašė užbaigti buto privatizavimo procedÅ«rÄ , bet atsakovė aiÅ¡kų ir galutinį atsisakymÄ užbaigti privatizavimo procedÅ«rÄ pateikė 2017 m. birželio 9 d.

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytai iÅ¡vadai, kad pirmiau nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nuo 2000 metų, kai buvo sumokėta už ginčo buto privatizavimÄ , nei ieÅ¡kovė, nei jos sutuoktinis daugiau nei 10 metų nereiÅ¡kė pretenzijų dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties tinkamo sudarymo ir įforminimo, savaime nerodo ieÅ¡kovės elgesį buvus neapdairų, neprotingÄ ir nerÅ«pestingÄ , nes ieÅ¡kovė apie tai, jog buto privatizavimo procedÅ«ra nėra baigta, sužinojo tik po sutuoktinio mirties (2012 m. sausio 2 d.), atsakovei pareikalavus mokėti už buto nuomÄ .

35. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo klausimÄ , tinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir pagrįstai atnaujino ieÅ¡kovei praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia 36. 1991 m. gegužės 28 d. priimto Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis reglamentavo, kad Å¡is įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarkÄ nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas.

Vėlesnės įstatymo redakcijos 1 straipsnis buvo papildytas ir jame įtvirtinta, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas pagal šį įstatymÄ , ne dėl savo kaltės Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiÅ¡kimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, jie gali kreiptis į Seimo sudarytÄ komisijÄ , kuri turi teisę leisti Å¡iems asmenims paduoti pareiÅ¡kimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d., o nuomininkų, privatizuojančių gyvenamÄ sias patalpas bendrabučiuose, pareiÅ¡kimų padavimo terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

37. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktÄ pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , raÅ¡tu kreipiasi į miesto ar rajono valdybÄ , jos sudarytÄ tarnybÄ arba komisijÄ , o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , – į atitinkamÄ administracijÄ .

38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ar ne, reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012).

39. Nagrinėjamos bylos atveju nekilo ginčo dėl to, kad ieškovės ir jos sutuoktinio nuomotas butas atitiko privatizavimo objektui keliamus reikalavimus, taip pat dėl to, kad ieškovė ir jos sutuoktinis, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo tinkami privatizavimo subjektai.

40. Minėta, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog 1992 m. lapkričio 26 d. ieÅ¡kovės sutuoktinis pateikė Vilniaus miesto valdybai pareiÅ¡kimÄ , kad pageidauja pirkti ginčo butÄ ; 1995 m. rugpjūčio 24 d. ieÅ¡kovės sutuoktinis dar kartÄ kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ , praÅ¡ydamas leisti baigti įforminti buto privatizavimo dokumentus; 1999 m. gruodžio 21 d. parengtas buto įkainojimo aktas ir mokėjimo praneÅ¡imas; tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 1999 m. gruodžio 21 d., ieÅ¡kovės sutuoktinis sumokėjo visÄ sumÄ už privatizuojamÄ butÄ ; 2000 m. sausio 7 d. ieÅ¡kovės sutuoktinis sumokėjo Senamiesčio seniÅ«nijai 225,51 Lt už dokumentų įforminimÄ ; tarp Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nijos ir ieÅ¡kovės sutuoktinio buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis, kuri 2000 m. sausio 13 d. buvo įregistruota KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje.

41. Ä®vertinus nutarties 40 punkte nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės sutuoktinis atliko visus įstatyme nustatytus veiksmus butui privatizuoti, t. y. įvykdė visas sÄ lygas buto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti.

42. Pagal Taisyklių 19 punktÄ miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos, organizacijos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis (apylinkėse – su virÅ¡aičiais) ir inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) nustato visų reikalingų pirkimo–pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarkÄ . Sutartys tvirtinamos ir teisiÅ¡kai registruojamos vienu kartu. Remiantis Taisyklių 20 punktu, pirkėjui įmokėjus pradinę įmokÄ , savivaldybės nustatytÄ mokestį už dokumentų rengimÄ bei įforminimÄ ir 1 procentÄ namo (perkant namÄ ) ar 0,5 procento buto (perkant butÄ ) kainos, nurodytos sutartyje, dydžio valstybinį mokestį, pirkimo–pardavimo sutartis patvirtinama notariÅ¡kai ir teisiÅ¡kai įregistruojama.

43. Aptariamu atveju buto pirkimo–pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta, tačiau Å¡is veiksmas yra ne vienaÅ¡alis, kaip pirmiau nurodyti ieÅ¡kovės sutuoktinio atlikti veiksmai, bet dviÅ¡alis, t. y. jo atlikimas priklauso ne tik nuo pirkėjo, bet ir nuo pardavėjo valios. Kadangi ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, tai, sprendžiant ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti sudaryta pirkimo–pardavimo sutartį, bÅ«tina nustatyti Å¡ios CK normos taikymo sÄ lygas.

44. Pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, ir tokiu atveju sandorio po to įforminti notarine tvarka nebereikia.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra pažymėjęs, kad joje įtvirtinta iÅ¡imtis, kai teismas gali pripažinti galiojančiu sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas Å¡ios nesilaikant. IÅ¡ CK 1.93 straipsnio 4 dalies turinio matyti, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) sandoris yra dvišalis;

2) viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį;

3) kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007).

46. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis savo, kaip pirkėjo, prievoles visiÅ¡kai įvykdė, tuo tarpu atsakovė buto pirkimo–pardavimo sandorio nepripažįsta. IeÅ¡kovei 2014 m. vasario 27 d. pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentui praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo procedÅ«ros užbaigimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, Å¡is praÅ¡ymas iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėtas buvo tik 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamentui priėmus raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad tik teismas galėtų spręsti dėl pasiraÅ¡ytos sutarties įteisinimo galimybių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kuriai buvo perduotas nagrinėti ieÅ¡kovės praÅ¡ymas, 2017 m. gegužės 8 d. raÅ¡tu Nr. 1.35-17/2181 informavo ieÅ¡kovę, jog yra kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamentÄ dėl ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo, tačiau atsakovė nesutiko užbaigti buto privatizavimo procedÅ«ros.

47. Minėta, Taisyklių 19 punkte buvo nurodyta, jog miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos, organizacijos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis (apylinkėse – su virÅ¡aičiais) ir inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) nustato visų reikalingų pirkimo–pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarkÄ . Pasisakydamas dėl Å¡ios nuostatos, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad privatizavimo sutarties sudarymo iniciatyva priklausė ne pirkėjui, o pardavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).

Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek skundžiamo sprendimo, tiek ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentams, kad, ieÅ¡kovės sutuoktiniui sumokėjus visÄ perkamo turto kainÄ ir dokumentų įforminimo mokesčius, pirkimo–pardavimo sutarties tinkamas įforminimas buvo pardavėjo, Å¡iuo atveju –Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nijos atsakomybė, ir ji privalėjo imtis veiksmų, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis bÅ«tų tinkamai įregistruota. Byloje nenustatyta jokių aktyvių atsakovės ar jos įgaliotų asmenų veiksmų pirkimo-pardavimo sutarčiai įforminti įstatymo nustatyta tvarka.

48. Atsakovės manymu, aplinkybė, kad už perkamÄ butÄ buvo įmokėti pinigai ir faktiÅ¡kai sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuri nepatvirtinta notariÅ¡kai, negali reikÅ¡ti, jog pirkėjo valia nepasikeitė ir jis norėjo užbaigti privatizavimo procedÅ«rÄ . Å is atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės sutuoktinio laikotarpiu nuo 1992 iki 2000 metų atliktų veiksmų seka (teikiamas praÅ¡ymas pirkti butÄ ; sudaromas susitarimas butÄ pirkti ieÅ¡kovės sutuoktinio vardu; teikiamas praÅ¡ymas leisti baigti įforminti buto privatizavimo dokumentus; parengus buto įkainojimo aktÄ ir mokėjimo praneÅ¡imÄ , sumokama visa buto kaina; sumokami dokumentų įforminimo mokesčiai; pasiraÅ¡oma pirkimo–pardavimo sutartis) teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad nuomotÄ butÄ privatizuoti buvo siekiama kryptingai ir nuosekliai.

Jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad ieÅ¡kovė ar jos sutuoktinis kuriuo nors metu bÅ«tų pakeitę savo valiÄ ir atsisakę teisės privatizuoti ginčo butÄ , byloje nėra (CPK 176 straipsnio 1 dalis,178, 185 straipsniai).

49. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė Butų privatizavimo įstatymo ir Taisyklių nuostatas, nustatančias butų privatizavimo sÄ lygas bei tvarkÄ , taip pat CK normas, reglamentuojančias sandorių formos ir galiojimo klausimus, bei pagrįstai pripažino Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nijos ir ieÅ¡kovės sutuoktinio R. J. 2000 m. sausio 13 d. sudarytÄ buto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia. Dėl sumokėto nuomos mokesčio priteisimo 50.

IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2449,17 Eur nuostolių. Å is reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 27 d. (ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl buto privatizavimo procedÅ«ros užbaigimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentui pateikimo) iki 2017 m. birželio 9 d. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento raÅ¡to, kuriuo atsisakyta užbaigti privatizavimo procedÅ«rÄ , priėmimo) už ginčo buto nuomÄ sumokėjo atsakovei 2449,17 Eur nuomos mokesčio.

51. Byloje esantis banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2017 m. birželio 9 d. ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei 2449,17 Eur buto nuomos mokesčio (e. b. l. 156-160). Å ios aplinkybės atsakovė byloje neginčijo.

52. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo laikė nepagrįstu ir atmetė. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės veiksmų (to, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas neiÅ¡nagrinėtas laiku) ir ieÅ¡kovės per šį laikotarpį sumokėto už butÄ nuomos mokesčio nesieja teisinis priežastinis ryÅ¡ys, nes ieÅ¡kovė, per tam tikrÄ laikÄ nesulaukusi atsakovės atsakymo į praÅ¡ymÄ , turėjo teisę kreiptis į teismÄ , bet Å¡ia teise nepasinaudojo.

53. Ieškovės teigimu, atsakovė vilkino ir per teisės aktuose nustatytus terminus neišnagrinėjo ieškovės prašymo dėl buto privatizavimo procedūros užbaigimo, todėl ieškovė nepagrįstai buvo priversta mokėti atsakovei buto nuomos mokestį.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti jos nepagrįstai atsakovei sumokėtÄ buto nuomos mokestį formuluoja kaip reikalavimÄ atlyginti nuostolius, tačiau Å¡is reikalavimas savo esme ir jį grindžiančiomis aplinkybėmis atitinka turto gavimo be pagrindo sampratÄ .

55. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. PrieÅ¡ingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti konstatuotas faktines aplinkybes. Å iuo klausimu kasacinio teismo praktika yra nuosekli, joje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra iÅ¡skirtinai bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012; 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015).

56. Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nagrinėjant tiek fakto, tiek teisės klausimus. Pažymėtina, kad tinkamas materialiosios teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas kasacinio teismo nepripažįstamas apeliacinio skundo ribų peržengimu, jeigu apeliantas ir neiÅ¡vardija visų su ginčo dalyku susijusių teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo, kaip ir bet kurio kito teisingumÄ vykdančio teismo, pareiga – savarankiÅ¡kai, klausant tik įstatymo, kvalifikuoti bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).

Dėl to apeliacinės instancijos teismo atliktas faktinių bylos aplinkybių, nurodytų apeliaciniame skunde, savarankiÅ¡kas teisinis kvalifikavimas negali bÅ«ti laikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu, net jeigu apeliaciniame skunde Å¡ios faktinės aplinkybės nebuvo kvalifikuotos pagal konkrečiÄ ir tinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2013; 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2012 ir kt.).

57. Vadovaudamasi aptarta kasacinio teismo praktika, kvalifikuodama byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovę ir atsakovę nagrinėjamoje byloje sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iÅ¡ nepagrįsto turto gavimo (CK 6.237 straipsnis).

58. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2dalis).

59. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai:

1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti;

2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu;

3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo;

4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto iÅ¡reikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

60. Aptariamu atveju konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nijos ir ieÅ¡kovės sutuoktinio R. J. 2000 m. sausio 13 d. sudarytÄ buto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia. Å ios buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas galiojančia kartu reiÅ¡kia ir pripažinimÄ , kad ja ieÅ¡kovės sutuoktinis įgijo nuosavybės teisę į ginčo butÄ . Taigi ieÅ¡kovės sutuoktiniui sudarius buto pirkimo–pardavimo sutartį ir įgijus nuosavybės teisę į nuomotÄ butÄ , anksčiau Å¡alis saistę nuomos teisiniai santykiai pasibaigė.

61. Minėta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėja (Å¡ioje civilinėje byloje – ieÅ¡kovė) po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti. Tai reiÅ¡kia, kad po savo sutuoktinio mirties (2012 m. sausio 2 d.) buto savininke tapo ieÅ¡kovė. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nuo 2012 m. sausio 2 d. yra ginčo buto savininkė, eliminuoja bet kokį teisinį pagrindÄ , kuriuo remdamasi atsakovė galėtų reikalauti ieÅ¡kovę mokėti buto nuomos mokestį.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2017 m. birželio 9 d. neturėjo prievolės mokėti atsakovei buto nuomos mokesčio, todėl atsakovė nuomos mokestį iÅ¡ ieÅ¡kovės įgijo be teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju nustatytos visos sÄ lygos, reikalingos pripažinti, kad turtas įgytas be teisinio pagrindo 6.237 straipsnio prasme.

62. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs faktines Å¡alių ginčo aplinkybes, remdamasis pirmiau iÅ¡dėstytais motyvais, sprendžia, kad dėl padarytų materialiosios teisės normų pažeidimų yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 2449,17 Eur sumos priteisimo, panaikinti ir dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo priimti naujÄ sprendimÄ , negrÄ Å¾inant bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, nes padaryti pažeidimai gali bÅ«ti iÅ¡taisyti apeliacinėje instancijoje (CPK 330 straipsnis).

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 2449,17 Eur sumos priteisimo iÅ¡ atsakovės tenkintinas (CK 6.237 straipsnis; CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 63. Apeliacine tvarka panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria vienas ieÅ¡kovės reikalavimas buvo atmestas, ir šį reikalavimÄ patenkinus, visi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai yra patenkinti. Atsižvelginat į tai, kad byla iÅ¡spręsta ieÅ¡kovės naudai, atsakovė turi atlyginti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 strapsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

64. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė patyrė 1075,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų: 130 Eur žyminio mokesčio ir 945,82 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

65. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės už patenkintÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ sumokėtÄ 75 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus likusį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas už šį reikalavimÄ sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis.

66. NeiÅ¡sprendus dalies ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir atlyginimo klausimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo, 2018 m. sausio 15 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o kitÄ praÅ¡ymo dalį atmetė.

67. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. papildomo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patenkintas, ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmesti, o Å¡io praÅ¡ymo netenkinus – ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti.

68. Atsakovės nuomone, sprendime teismas nepateikė iÅ¡samių ir bylos aplinkybes atspindinčių bei tokį sprendimÄ pagrindžiančių motyvų, taip pat nesilaikė CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo, kad teismo iÅ¡laidos ieÅ¡kovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkintas tik vienas ieÅ¡kovės reikalavimas, o kitas reikalavimas atmestas, turėjo atitinkamai paskirstyti ir priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Su atsakovės nurodytais argumentais sutiktina iÅ¡ dalies.

69. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 2.10, 5, 8.2 punktuose nustatytus rekomenduojamus maksimalius dydžius, į byloje spręstų klausimų pobÅ«dį ir bylos apimtį, todėl atsakovės argumentas, kad teismas tinkamai nemotyvavo papildomo sprendimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

70. Apeliaciniame skunde atsakovės teisingai nurodyta, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

71. Iš skundžiamo 2018 m. sausio 15 d. papildomo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė tik ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, bet nesprendė jų paskirstymo klausimo, t. y. priteisdamas šias išlaidas neatsižvelgė į tai, kad sprendimu buvo patenkintas vienas iš dviejų ieškinio reikalavimų.

72. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui patenkinus pirmosios instancijos teismo atmestÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , visi ieÅ¡kinio reikalavimai yra patenkinti, todėl neliko pagrindo paskirstyti ieÅ¡kovės nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

73. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidos advokato pagalbai yra per didelės, papildomu sprendimu jas sumažino iki 550 Eur. Nesutiktina su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovei priteista teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra per didelė. IeÅ¡kovė teisingai pažymi, kad aptariamu atveju bylos sudėtingumÄ rodo tai, jog nagrinėjami klausimai, susiję su 1992–2000 metais galiojusiais bei taikytais teisės aktais, kurie nuolat keitėsi, ieÅ¡kovė, rengdama ieÅ¡kinį, turėjo nagrinėti privatizavimo procesÄ , kuris Å¡iuo metu neegzistuoja.

Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovės atstovės galimas darbo ir laiko sÄ naudas, rengiant procesinius dokumentus, renkant įrodymus ir atstovaujant teisme, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistų teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma nėra per didelė, todėl nėra pagrindo jos mažinti.

74. Ieškovė papildomo sprendimo dalies, kuria atmesta jos prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neskundė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas.

75. Patenkinus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas už apeliacinį skundÄ sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti, atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ . Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 2449,17 Eur sumos priteisimo, ir dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovei R.

J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (kodas 111109233) 2449,17 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus 17 ct) be pagrindo gautų lėšų. KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį ir 2018 m. sausio 15 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Priteisti ieÅ¡kovei R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (kodas 111109233) 55 Eur (penkiasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų.

Priteisti ieškovei R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (kodas 111109233) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Teisėjai Vilija Mikuckienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė