35ceb04c-fac3-44d0-a4e6-7e014f273129 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-647-478/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34801-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Algirdo Remeikos,sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistojo S. Č. gynėjai advokatei Vidai Kabečienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas S. Č. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 27 d.S. Č. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : S. Č. nuteistas už tai, kad jis, 2016 m. liepos 24 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė sugyventinei D.

G. į veido sritį, padarydamas jai deÅ¡inio antakio srities, nosies Å¡aknies srities ir kairės akies aplinkos audinių sumuÅ¡imus su skausmingais patinimais bei poodinėmis kraujosruvomis, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Č. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį, nes jis nukentėjusiosios D. G. atsiprašė ir su ja susitaikė. Be to, D. G. prašė teismo realios laisvės atėmimo bausmės jam neskirti.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė ginamojo skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo S. Č. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliantas savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, praÅ¡ydamas jÄ Å¡velninti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam praÅ¡ymui įgyvendinti nėra objektyvaus pagrindo, nes bausmių skyrimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė.BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Kaltininko asmenybė – viena iÅ¡ BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kuriÄ teismas atsižvelgia skirdamas bausmę.

Ä®statymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibÅ«dina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sÄ moningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. Č. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino, jo veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis apylinkės teismo buvo įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepaisant to, apeliantas veikė tiesiogine tyčia, jo nusikaltimas buvo užbaigtas ir tai jam jau penktasis teistumas. PrieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. G. S. Č. smurtauja nebe pirmÄ kartÄ , vadinasi, Å¡is nusikaltimas nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Bylos duomenimis nėra nustatyta, kad nukentėjusioji nuteistojo atžvilgiu bÅ«tų atlikusi kokius nors provokuojančius jo nusikalstamÄ elgesį veiksmus, prieÅ¡ingai, smurtas buvo naudojamas iÅ¡ esmės kerÅ¡taujant už tai, kad kitoje byloje D.

G. davė jam nepalankius parodymus ir apeliantas buvo nuteistas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo tai pačiai nukentėjusiajai. Atkreiptinas dėmesys, jog tai jau trečias kartas, kai nuteistasis smurtauja D. G. atžvilgiu. Visas tris veikas skiria nedidelis laiko tarpas. Dėl 2016 m. birželio 6 d. naudoto smurto D. G. atžvilgiu teismas S. Č. pripažino kaltu, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės neskyrė, t. y. atidėjo bausmės vykdymÄ vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams (b. l. 50-53).

Tokia humaniÅ¡ka bausmė nuteistajam nebuvo efektyvi ir jau 2016 m. liepos 7 d. jis vėl smurtavo D. G. atžvilgiu dėl ko Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu. Nors pastarasis nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka, tačiau apeliacinis skundas, kaip ir analizuojamu atveju, pateiktas tik dėl bausmės individualizavimo. Praėjus vos kelioms dienoms nuo minėto Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2016 m. liepos 24 d., S. Č. ir vėl nesuvaldė smurtinio elgesio protrÅ«kio bei nežymiai sutrikdė sveikatÄ D.

G.. Taigi, aukÅ¡tesnysis teismas apeliantÄ laiko recidyvistu. Å velnesnė bausmė nei realus laisvės atėmimas Å¡iuo atveju nepasiektų bausmės tikslų. Pažymėtina ir tai, kad surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti nuteistojo asmenybę, nėra teigiama. S. Č. ne kartÄ baustas administracine tvarka už Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 58-61). Dauguma pažeidimų padaryti stipriai apsvaigus nuo alkoholio. Nagrinėjamu atveju, nors apsvaigimas nuo alkoholio apeliantui nebuvo inkriminuotas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau byloje yra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta S. Č. esant galimai neblaiviam.

Nuo 2013 m. birželio 28 d. jis įraÅ¡ytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros/dispanserinę grupę (b. l. 63). Darytina iÅ¡vada, jog nesaikingas alkoholio vartojimas didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Be to, apeliantas niekur nedirba, nėra saistomas darbiniais santykiais ar kitokiu pozityviu užimtumu (b. l. 66). Nors S. Č. yra solidaus amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau tai jam nesutrukdė daryti smurtinį nusikaltimÄ . Tai, kad apeliantas nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, neturi esminės įtakos bausmės skyrimui.

Nukentėjusiojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės kaltinamajam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Be to, iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 76, 78-81, 83) turinio matyti, kad nukentėjusioji D. G. nepasisakė dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies ar dydžio. Baigiamųjų kalbų metu ji tik apgailestavo, kad taip susiklostė gyvenimas. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti Å¡velnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, Å¡velnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.BK 62 straipsnyje nurodyta sÄ lygų visuma, kuriai esant nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama, jeigu yra visos sÄ lygos, kurios apibÅ«dina kaltininko elgesį padarius nusikalstamÄ veikÄ :

1) nusikaltimÄ padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ;

2) prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . Be to, BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant, teismas gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala. Å iuo atveju BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų kriterijų S. Č. netenkina. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Å iuo požiÅ«riu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas iÅ¡imtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su iÅ¡imtinių aplinkybių, darančių įtakÄ padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimÄ , pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai pažeistų bausmės teisingumo principÄ .

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad analizuojamu atveju yra susiklosčiusi daugiau tipinė, įprastinė nei iÅ¡skirtinė situacija, todėl minėto straipsnio nuostatos taip pat negali bÅ«ti taikomos. Spendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ir konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo, visada turi bÅ«ti prieita prie motyvuotos iÅ¡vados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes.

Spręsdamas šį klausimÄ teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumÄ (nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , įrankius ir priemones, laikÄ , vietÄ , pasekmių sunkumÄ , kaltės formÄ , tikslÄ ir motyvÄ ), apibÅ«dinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimÄ , narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimÄ , vertybinę orientacijÄ , požiÅ«rį į darbÄ , asmens charakteristikÄ ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimÄ ir prisipažinimÄ , gailėjimÄ si, padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimÄ ir pan.).

Å ie duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-149/2011, 2K-488/2013). Nagrinėjamu atveju, jau minėta, S. Č. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Smurtas (ne pirmÄ kartÄ ) buvo naudotas artimo asmens – sugyventinės atžvilgiu. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skyrė nors ir realiÄ , tačiau gerokai mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę.

Be to, Å¡i bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti paskirtosios bausmės nėra jokio pagrindo. Tik atliekant bausmę pataisos namuose, vykdant visas pataisos įstaigos darbuotojų rekomendacijas, pavyzdingai elgiantis ir sÄ Å¾iningai dirbant, S. Č. gali įrodyti, kad jo vertybinė skalė pasikeitė, kadangi Å¡iuo metu jo propaguojamas gyvenimo bÅ«das prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , apelianto nubaudimas gali paneigti baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, formuoti nebaudžiamumo nuotaikÄ , nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiosios teisėtus interesus.

IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Taigi tik simbolinės, apeliantui priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. Č. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ Nr. NTP-7-11403, patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam S. Č. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Vida Kabečienė, pateikusi advokato orderį Nr. 356667, teikia antrinę teisinę pagalbÄ S. Č. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 44,35 Eur (b. l. 98).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl nuteistojo gynimo iÅ¡ S. Č. nepriteistinos.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. Č. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                              JÅ«ratė Jakubonienė                                                                               ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                                                                               Algirdas Remeika