Legislator Case Law & Legislation
35ce0c75-7f34-42c2-93a5-b60d7027c9fa AI generated

35ce0c75-7f34-42c2-93a5-b60d7027c9fa · Kauno apygardos teismas

Case Number 35ce0c75-7f34-42c2-93a5-b60d7027c9fa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

administracinio teisės pažeidimo byloje, irn u s t a t ė :V. K. 2014-05-14, 16.25 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ,,Citroen“, valst. Nr. nežinomas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko važiavimo greičio, susidarius aplinkybėms nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į vartus, kuriuos sugadino. Nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, įstatymo numatytų draudimo ir techninės apžiūros dokumentų. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 1241 str. 7 d.Administracinis teisės pažeidimo protokolu V.

Legislator headnote

AI generated

35ce0c75-7f34-42c2-93a5-b60d7027c9fa · Kauno apygardos teismas: Skunde teigiama, kad pažeidėjas iÅ¡kart po įvykio nebuvo rastas, galimai siekiant nuslėpti jo neblaivumÄ . Skunde pažymima, kad nebuvo nustatyta V. K. vairuota transporto priemonė, ko pasėkoje nebuvo galimybės pareigÅ«nams užfiksuoti po eismo įvykio atsiradusių apgadinimų, jų sulyginti ir nustatyti objektyviÄ tiesÄ , o iniciatyva atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ neįrodo tyčios nebuvimo. To pasėkoje nebuvo galimybės paneigti ar patvirtinti V. K. nurodytos aplinkybės, kad automobilis neva buvo apgadintas dar iki įvykio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                             Administracinio teisės pažeidimo bylaNr. ATP-1191-593/2014                                                                                      Proceso Nr. 4-69-3-04133-2014-0                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.; 45.4.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Skyrius) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimo V.

K. administracinio teisės pažeidimo byloje, irn u s t a t ė :V. K. 2014-05-14, 16.25 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ,,Citroen“, valst. Nr. nežinomas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko važiavimo greičio, susidarius aplinkybėms nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į vartus, kuriuos sugadino. Nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, įstatymo numatytų draudimo ir techninės apžiūros dokumentų. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 1241 str. 7 d.Administracinis teisės pažeidimo protokolu V.

K. buvo inkriminuojamas ir pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., t. y. kad jis, vairuodamas nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepasirinko važiavimo greičio, susidarius aplinkybėms nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į vartus ir juos apgadino, padarydamas žalÄ , nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133, 231.1 ir 234 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismo 2014-09-25 nutarimu V.

K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt bauda, pagal ATPK 1241 str. 7 d. – įspėjimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 100 Lt bauda. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teisena prieÅ¡ V. K. nutraukta, nesant Å¡io pažeidimo sudėties.Apeliaciniu skundu Skyrius praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ pakeisti ir V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymÄ paskirti 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Skunde teigiama, kad V. K. pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuotas teisingai ir pagrįstai, o Å¡io pažeidimo padarymas įrodytas byloje surinktais duomenimis. V. K. neįvykdė pareigos, numatytos Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 ir 234 punktuose, taip pažeisdama Å¡ias normas ir padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., už kurį turi bÅ«ti nubaustas. Skunde manoma, kad teismo prielaida, jog V. K. nebuvo motyvo ir pagrindo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Skunde taip pat manoma, kad V. K. iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino tyčia, suvokdamas, jog padarė eismo įvykį ir vengdamas atsakomybės, siekdamas nuslėpti savo neblaivumÄ . Nors pastaroji aplinkybė nėra konstatuota faktiniais duomenimis, tačiau liudytojo J. J. K. parodymai nebuvo nei paneigti nei patvirtinti jokiais kitais duomenimis, to teismas iÅ¡samiau to netyrė, nors tai yra reikÅ¡minga nustatant kaltės ir tyčios buvimÄ . V. K. tyrimo metu savo kaltės neneigė ir padarytÄ Å¾alÄ atlygino savanoriÅ¡kai, tačiau tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jo veikime nėra kaltės, nes nesiaiÅ¡kintas jos turinys.

V. K. aiÅ¡kina, kad spaudžiant stabdžių pedalÄ koja nuslydo, todėl įvyko eismo įvykis. Tačiau vertinant automobilio pedalų padėtį - jie visi iÅ¡dėstyti lygiagrečiai vienas kito vienodame aukÅ¡tyje, todėl kojai nuslydus nuo vidurinio, ji niekaip negalėjo atsidurti ant kito, jį taip paspaudžiant. Be to, turėdamas pakankamÄ vairavimo patirtį ir suprasdamas, jog padarė eismo įvykį, pažeidėjas apie tai pranešė tik A. L., bet ne policijai, nors tokias galimybes jis turėjo.

Skunde teigiama, kad pažeidėjas iÅ¡kart po įvykio nebuvo rastas, galimai siekiant nuslėpti jo neblaivumÄ . Skunde pažymima, kad nebuvo nustatyta V. K. vairuota transporto priemonė, ko pasėkoje nebuvo galimybės pareigÅ«nams užfiksuoti po eismo įvykio atsiradusių apgadinimų, jų sulyginti ir nustatyti objektyviÄ tiesÄ , o iniciatyva atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ neįrodo tyčios nebuvimo. To pasėkoje nebuvo galimybės paneigti ar patvirtinti V. K. nurodytos aplinkybės, kad automobilis neva buvo apgadintas dar iki įvykio.

Be to, automobilį Citroen pažeidėjas įsigijęs jau seniai, tačiau jis negalėjo nurodyti tikslesnės informacijos apie jį, pagal kÄ bÅ«tų galima identifikuoti transporto priemonę. Skunde manoma, kad V. K. skubus pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, nesilaikant KET numatytų pareigų, rodo, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tiesiogine tyčia.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ V. K. praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinio skundo netenkinti.Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.Apeliaciniu skundu Skyrius teigia, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V.

K. nustatytomis aplinkybėmis padarė eismo įvykį ir iÅ¡ jo tyčia pasiÅ¡alino, apie tai nepranešęs policijos pareigÅ«nams, nors tokiÄ galimybę turėjo, kas atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., pažeidimo sudėtį ir už tai jis turi bÅ«ti nubaustas. Tačiau sutikti su tokiu Skyriaus apeliacinio skundo reikalavimu ir jį pagrindžiančiais motyvais negalima.Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis –įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma.

Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).Pagal ATPK 130 str. 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Pagal Å¡io nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. nustatytu laiku ir vietoje padarė eismo įvykį – atsitrenkė į vartus, kuriuos sugadino, tačiau nesustojęs nuvažiavo pas J. J. K., pasikalbėjęs grįžo namo, o grįždamas apžiÅ«rėjo vartus.

ŽiÅ«rint formaliai tokie pažeidėjo veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo (kaltės), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad sukėlęs eismo įvykį – atsitrenkęs į vartus, kuriuos apgadino, V.

K. nesustojęs nuvažiavo, tačiau netrukus važiuodamas namo sustojo prie apgadintų vartų, juos apžiÅ«rėjo, ir, įvertinęs apgadinimus, atėjo pas Å¡alimais gyvenantį sodų bendrijos pirmininkÄ A. L. ir informavo jį, kad apgadino sodo bendrijos vartus, bet susitarė, kad juos sutvarkys. Liudytojas A. L. teisme patvirtino, kad V. K. pas jį atėjo blaivus. Å is liudytojas nurodė, kad buvo sulenktas metalinis vartų rėmas, o žalÄ Ä¯vertino apie 60 Lt ir tikrai nebuvo padaryta tokia žala (1000 Lt), kokiÄ nurodė liudytojas J.

J. K.. Pažymėtina ir tai, kad V. K. apie eismo įvykio metu jo apgadintus vartus pagrįstai pranešė bÅ«tent A. L., nes jis buvo bendrijos, kurios teritorijoje buvo tie vartai, pirmininkas ir, kaip atsakingas už bendrijai priklausančio bendro naudojimo objekto – turto priežiÅ«rÄ , galėjo susitarti dėl vartų remonto. Beje A. L. patvirtino, kad V. K. vartus sutvarkė, todėl jam neturi jokių pretenzijų. Nors liudytojas J. J. K. parodė, kad pas jį atvažiavęs V. K. buvo neblaivus, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigė liudytojo A.

L. parodymai, kad pas jį atėjęs V. K. buvo blaivus. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. K. su J. J. K. nesutaria, todėl pastarasis turėjo pagrindÄ apkalbėti V. K.. Pažymėtina, kad jei V. K. bÅ«tų neblaivus, tai liudytojas A. L. bÅ«tų tai tikrai pastebėjęs, nes jie kartu bendravo, tarėsi dėl vartų remonto. Paminėtos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra duomenų, kad V. K. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad įvertinus Å¡ioje byloje esančius duomenis, nėra pagrindo kategoriÅ¡kai teigti, kad V.

K. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, nes jis nuo pat pradžių neneigė įvykio aplinkybių, pripažino, kad vartus kliudė ir, pastatęs automobilį, nuėjo ieÅ¡koti sodų bendrijos pirmininko, kurį surado ir su juo sutarė dėl žalos atlyginimo.AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju V. K. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties bÅ«tinojo požymio – kaltės, nes nenustatyta jo tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, o nustatyta, kad V.

K. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Todėl Å¡ioje dalyje skundžiamu nutarimu byla Å¡ioje dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d. V. K. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Tuo pagrindu Skyriaus apeliacinio skundo motyvai, kad V. K. pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuotas teisingai ir pagrįstai, yra atmetami. Remiantis tuo atmetami ir apeliacinio skundo motyvai dėl paties eismo įvykio kilimo aplinkybių, t. y. V. K. vairuojamo automobilio atsitrenkimo į vartus priežasčių.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjan u t a r i a :Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja                                                                                        Daiva Jankauskienė