35cddcca-ebe8-46b2-81d5-e2efd1c1f737 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-309-856/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06734-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 9 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. A. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-728-291/2023 pagal ieÅ¡kovo E. A. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas E. A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, 1 000 Eur neturtinės žalos. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl pareigÅ«nų netinkamai atliktų veiksmų jam per ilgai buvo taikytas specialiojo liudytojo statusas ir dėl to jam pablogėjo sveikata, psichologinė bÅ«sena, prasidėjo nemiga, jis jaučia nuolatinę įtampÄ ir nerimÄ . 2022-05-18 ieÅ¡kovas buvo iÅ¡kviestas apklausai į Å iaulių apskrities VPK, kur jam buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. 2022-06-28 specialiojo liudytojo statusas buvo panaikintas ir apie tai praneÅ¡ta elektroniniu laiÅ¡ku. Kadangi specialaus liudytojo statusas ieÅ¡kovui buvo panaikintas po 41 dienos, jo nuomone, tai per ilgas laiko tarpas, nes nutraukus ikiteisminį tyrimÄ prokuroras tokį sprendimÄ turėjo priimti per trumpiausiÄ laikÄ ir apie tai praneÅ¡ti. Be to, apklausiant specialiuoju liudytoju, jam nebuvo paskirtas advokatas, nors jis informavo tyrėjÄ , jog serga sunkia psichikos liga. IeÅ¡kovo nuomone, dėl tokių pareigÅ«nų veiksmų bei per ilgai taikyto specialiojo liudytojo statuso, jam buvo padaryta 1 000 Eur neturtinė žala.

2. Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis, 2022 m. balandžio 28 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokurorės 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu nutarta E. A. apklausti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais kaip specialųjį liudytojÄ dėl jo paties galbÅ«t padarytos BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, nes ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta duomenų apie tai, kad nusikalstamÄ veikÄ galimai padarė E. A., tačiau Å¡ių duomenų nepakanka, kad jam bÅ«tų suteiktas įtariamojo statusas. 2022 m. gegužės 18 d. E. A., prieÅ¡ tai jam iÅ¡aiÅ¡kinus BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausiamo liudytojo teises ir pareigas, dėl galbÅ«t jo padarytos BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2022 m. birželio 28 d. nutarimu panaikintas E. A., apklausto BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, specialiojo liudytojo statusas bei kitu tos pačios dienos nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas.

3. Pažymėjo, jog nei BPK, nei Generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos dėl liudytojų apklausų (toliau – ir Rekomendacijos) nenustato specialiojo liudytojo statuso panaikinimo tvarkos, tame tarpe termino, per kurį prokuroras turi priimti nutarimÄ panaikinti specialiojo liudytojo statusÄ , todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad prokuroras turėjo per 3 darbo dienas susipažinti su bylos medžiaga ir jo apklausos duomenimis bei priimti nutarimÄ panaikinti specialaus liudytojo statusÄ arba pripažinti jį įtariamuoju, yra niekuo nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad Rekomendacijų 23 punkte nustatyta, jog specialusis liudytojas arba jo atstovas, manydamas, kad dėl proceso trukmės nuo paskutinės jo apklausos praėjusio laikotarpio arba kitų aplinkybių jo statusas faktiÅ¡kai pasikeitė, gali pateikti prokurorui praÅ¡ymÄ pakeisti teisinį statusÄ (į bendra tvarka apklausiamo liudytojo). Å ia teise ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu nesinaudojo, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad bÅ«tų patyręs kokių nors nepatogumų, suvaržymų ir pan. po atliktos apklausos. Prokuroras nutarimÄ panaikinti E. A. procesinę padėtį priėmė 2022 m. birželio 28 d., iÅ¡naudojęs visas procesines galimybes nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusius asmenis, praėjęs laikas – 41 diena nuo jo apklausos – vertintinas kaip objektyvus, pagrįstas terminas tokiam procesiniam sprendimui priimti, visiÅ¡kai atitinkantis Rekomendacijų 18 punkto nuostatas, nustatančias nesant teisinių pagrindų specialųjį liudytojÄ apklausti bendra tvarka arba suteikti jam įtariamojo statusÄ , kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau atlikti visi galimi tyrimo veiksmai, prokuroras, prieÅ¡ pavesdamas tęsti nenustatytų įtariamųjų paieÅ¡kÄ , priima motyvuotÄ nutarimÄ panaikinti specialiojo liudytojo statusÄ . Nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimÄ buvo priimtas 2022 m. birželio 28 d. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog prokuroro nutarimas panaikinti E. A. procesinę padėtį buvo priimtas nepažeidžiant BPK ir Rekomendacijų nuostatų.

4. Nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad vien tuo pagrindu, jog jis buvo neįgalus, jį apklausiant BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais turėjo dalyvauti advokatas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktÄ , BPK 10 straipsnio 1 dalį, kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) garantuojama teisė į gynybÄ . Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba bÅ«tų skubiai praneÅ¡ta apie jam pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ , turėti laiko bei galimybių pasirengti gynybai ir gali gintis pats arba per pasirinktÄ gynėjÄ , o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbÄ Ä¯statymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 7, 8 dalys). Nagrinėjamu atveju E. A. nebuvo nei įtariamasis, nei kaltinamasis, jo atžvilgiu 2022 m. gegužės 18 d. buvo priimtas nutarimas apklausti jį BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, kuriame buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės, kurių tarpe buvo teisė apklausos metu turėti įgaliotÄ jį atstovÄ , Å¡is nutarimas jam buvo paskelbtas tÄ pačiÄ dienÄ , be to, tÄ pačiÄ dienÄ jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausiamo liudytojo teisės ir pareigos ir jis apklaustas kaip specialusis liudytojas. Nei viename iÅ¡ Å¡ių dokumentų E. A. neiÅ¡reiÅ¡kė valios apklausos metu turėti įgaliotÄ atstovÄ , pavyzdžiui, advokatÄ . Pažymėjo, kad E. A. užimta procesinė padėtis ikiteisminiame tyrime nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui pareigos pripažinti, jog gynėjo dalyvavimas konkrečiu atveju yra bÅ«tinas, nes BPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir bÅ«dais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugÄ .

5. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad jis informavo tyrėjÄ apie tai, kad serga sunkia psichikos liga, yra niekaip nepaaiÅ¡kinama ir nepagrindžiama. Preziumuojama, kad kiekvienas asmuo baudžiamojo proceso metu gali bÅ«ti apklausiamas kaip liudytojas. IÅ¡imtys iÅ¡ Å¡ios nuostatos yra dvi: BPK 80 straipsnyje įtvirtinti liudijimo imunitetai ir BPK 79 straipsnyje reglamentuotas negalėjimas bÅ«ti liudytoju dėl sveikatos sutrikimų. BPK nereikalauja, kad kiekvienas liudytojas prieÅ¡ apklausÄ bÅ«tų mediciniÅ¡kai patikrinamas ir gaunama iÅ¡vada dėl jo sugebėjimo teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus. Nagrinėjamu atveju ikiteisminiame tyrime prieÅ¡ E. A. apklausÄ nebuvo duomenų apie jo sveikatÄ , apie tai, kad jis serga psichikos liga E. A. informavo tyrėjÄ tik po apklausos, tačiau jis nekonkretizavo ligos, nenurodė, kad liga apribotų jam galimybes teisingai suvokti reikÅ¡mingas aplinkybes bei nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad vien tik duomenys apie tam tikras asmens ligas, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį baudžiamojo proceso metu.

6. Nurodė, jog ieÅ¡kovas E. A. neįrodė visų bÅ«tinų valstybės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, t. y. nei neteisėtų veiksmų, nei padarytos žalos, nei priežastinio ryÅ¡io tarp jų, todėl ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos prašė atmesti.

7. Trečiasis asmuo Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakcijÄ Ä¯ neteisėtus veiksmus ir savo iÅ¡gyvenimus, o pačius padarinius. Teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui padarytas neigiamas poveikis. BÅ«tina akcentuoti, kad neturtinė žala atlyginama tik tada, kai nustatoma, jog asmuo tikrai patyrė sveikatos ir psichologinės bÅ«klės pablogėjimÄ , kad prasidėjo nemiga, jaučiama įtampa, nerimas. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidÄ konstatavimui, jog dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ieÅ¡kovui bÅ«tų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sÄ lygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad nei BPK, nei Rekomendacijos nenustato specialiojo liudytojo statuso panaikinimo tvarkos, tame tarpe termino, per kurį prokuroras turi priimti nutarimÄ panaikinti specialiojo liudytojo statusÄ , todėl ieÅ¡kovo teiginius, jog prokuroras turėjo per 3 darbo dienas susipažinti su bylos medžiaga ir jo apklausos duomenimis bei priimti nutarimÄ panaikinti specialaus liudytojo statusÄ arba pripažinti jį įtariamuoju, vertino kaip nepagrįstus. Rekomendacijų 23 punkte nustatyta, kad specialusis liudytojas arba jo atstovas, manydamas, kad dėl proceso trukmės nuo paskutinės jo apklausos praėjusio laikotarpio arba kitų aplinkybių jo statusas faktiÅ¡kai pasikeitė, gali pateikti prokurorui praÅ¡ymÄ pakeisti teisinį statusÄ (į bendra tvarka apklausiamo liudytojo). Å ia teise ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu nesinaudojo, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad bÅ«tų patyręs kokių nors nepatogumų, suvaržymų ir pan. po atliktos apklausos. Prokuroras nutarimÄ panaikinti E. A. procesinę padėtį priėmė 2022-06-28, iÅ¡naudojęs visas procesines galimybes nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusius asmenis, praėjęs laikas – 41 diena nuo jo apklausos – vertintinas kaip objektyvus, pagrįstas terminas tokiam procesiniam sprendimui priimti, visiÅ¡kai atitinkantis Rekomendacijų 18 punkto nuostatas, nustatančias nesant teisinių pagrindų specialųjį liudytojÄ apklausti bendra tvarka arba suteikti jam įtariamojo statusÄ , kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau atlikti visi galimi tyrimo veiksmai, prokuroras, prieÅ¡ pavesdamas tęsti nenustatytų įtariamųjų paieÅ¡kÄ , priima motyvuotÄ nutarimÄ panaikinti specialiojo liudytojo statusÄ . Nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimÄ buvo priimtas 2022-06-28, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad prokuroro nutarimas panaikinti E. A. procesinę padėti buvo priimtas nepažeidžiant BPK ir Rekomendacijų nuostatų

10. Teismas nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, jog vien tuo pagrindu, kad jis buvo neįgalus, jį apklausiant BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais turėjo dalyvauti advokatas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktÄ , BPK 10 straipsnio 1 dalį, kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) garantuojama teisė į gynybÄ . Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba bÅ«tų skubiai praneÅ¡ta apie jam pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ , turėti laiko bei galimybių pasirengti gynybai ir gali gintis pats arba per pasirinktÄ gynėjÄ , o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbÄ Ä¯statymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju E. A. nebuvo nei įtariamasis, nei kaltinamasis, jo atžvilgiu 2022-05-18 buvo priimtas nutarimas apklausti jį BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, kuriame buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės, kurių tarpe buvo teisė apklausos metu turėti įgaliotÄ jį atstovÄ , Å¡is nutarimas jam buvo paskelbtas tÄ pačiÄ dienÄ , be to, tÄ pačiÄ dienÄ jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausiamo liudytojo teisės ir pareigos ir jis apklaustas kaip specialusis liudytojas. Nei viename iÅ¡ Å¡ių dokumentų E. A. neiÅ¡reiÅ¡kė valios apklausos metu turėti įgaliotÄ atstovÄ ar advokatÄ . E. A. užimta procesinė padėtis ikiteisminiame tyrime nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui pareigos pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas konkrečiu atveju yra bÅ«tinas.

11. Teismas nurodė, kad BPK nereikalauja, jog kiekvienas liudytojas prieÅ¡ apklausÄ bÅ«tų mediciniÅ¡kai patikrinamas ir gaunama iÅ¡vada dėl jo sugebėjimo teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus. Nagrinėjamu atveju ikiteisminiame tyrime prieÅ¡ E. A. apklausÄ nebuvo duomenų apie jo sveikatÄ , apie tai, kad jis serga psichikos liga E. A. informavo tyrėjÄ tik po apklausos, tačiau jis nekonkretizavo ligos, nenurodė, kad liga apribotų jam galimybes teisingai suvokti reikÅ¡mingas aplinkybes bei nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.

12. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio neįrodė, t. y. neįrodė visų bÅ«tinų valstybės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, t. y. nei neteisėtų veiksmų, nei padarytos žalos, nei priežastinio ryÅ¡io tarp jų, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsnių nuostatas, pareiga įrodyti, kad yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, tenka ieÅ¡kovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. IeÅ¡kovas E. A. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. vasario 27 d. sprendimo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

13.1. Nesutiktina su teismo sprendimo argumentais. IeÅ¡kovÄ iÅ¡kvietė į apklausÄ . Jis policijos pareigÅ«nui parodė savo neįgaliojo pažymėjimÄ ir pasakė, kad yra neįgalus ir teismo sprendimu yra pripažintas nepakaltinamu (teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)). PareigÅ«nas pasakė, jog „čia ne ta situacija“ ir liepė pasiraÅ¡yti, kad ieÅ¡kovas sutinka bÅ«ti apklausiamas, nes prieÅ¡ingu atveju gaus baudÄ . PareigÅ«nas atsisakė įraÅ¡yti į apklausos protokolÄ ieÅ¡kovo pasakytÄ informacijÄ , todėl ieÅ¡kovas pasibaigus apklausai pats įrašė į apklausos protokolÄ , kad yra neįgalus ir policijos pareigÅ«nas naudojo psichologinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Liudytojo apklausoje nėra galimybės kitaip pateikti informacijÄ , todėl teiginys, kad ieÅ¡kovas tik po apklausos pasakė, jog yra neįgalus, neatitinka tikrovės.

13.2. Pagal Generalinio prokuroro rekomendacijos dėl liudytojų apklausos 17 punktÄ , nustačius, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo specialųjį liudytojÄ apklausti bendra tvarka arba pripažinti jį įtariamuoju jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, prokuroras per įmanomÄ trumpiausiÄ laikÄ turi priimti nutarimÄ panaikinti specialaus liudytojo statusÄ ir apie tai raÅ¡tu praneÅ¡ti tokiam asmeniui ir jo įgaliotam atstovui. Vadovaujantis Generalinio prokuroro rekomendacija dėl liudytojų apklausos, atlikus ieÅ¡kovo apklausÄ prokuroras turėjo per 3 darbo dienas susipažinti su bylos medžiagÄ ir ieÅ¡kovo apklausos duomenimis bei priimti nutarimÄ panaikinti specialaus liudytojo statusÄ arba pripažinti ieÅ¡kovÄ Ä¯tariamuoju. Å iuo atveju ieÅ¡kovui nepagristai ilgai buvo suteiktas specialaus liudytojo statusas.

14. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

14.1. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ apklausÄ informavęs tyrėjÄ apie tai, jog yra neįgalus, tačiau tyrėjas to neįrašęs į apklausos protokolÄ , todėl tai jis padaręs po atliktos apklausos, nepaneigia teismo padarytos iÅ¡vados dėl atliktos apklausos teisėtumo. BPK nereikalauja, kad kiekvienas liudytojas prieÅ¡ apklausÄ bÅ«tų mediciniÅ¡kai patikrinamas ir gaunama iÅ¡vada dėl jo sugebėjimo teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus. Vien tik duomenys apie tam tikras asmens ligas nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį baudžiamojo proceso metu. IeÅ¡kovas sutiko bÅ«ti apklausiamas apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , davė iÅ¡samius parodymus apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, savo duotų parodymų teisingumÄ patvirtino paraÅ¡u. Å ių veiksmų apeliantas ikiteisminio tyrimo metu neginčijo.

14.2. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ar prokurorai bÅ«tų padarę klaidų, turėjusių esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę apelianto teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

15. Trečiasis asmuo Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. vasario 27 d. sprendimas civilinėje byloje nekeistinas. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikÅ¡mingos teisingam bylos iÅ¡sprendimui, priėmė teisėtÄ , teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ valstybės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų

18. 2023 m. gegužės 17 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apelianto raÅ¡tas dėl papildomos informacijos pateikimo. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantÄ apeliaciniame skunde nurodyti iÅ¡samius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Å ia nuostata, be kita ko, užtikrinamas Å¡alių procesinis lygiateisiÅ¡kumas, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas atsižvelgiant į raÅ¡ytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formÄ . Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Å¡alies pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir/ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ ir/ar nepagrįstumÄ , pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio skundo papildymas, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrÄ jÄ taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016). Atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nepriima.

Dėl ginčo esmės

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala.

20. Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, kuri turi bÅ«ti nustatyta tam, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė, pripažįstamas ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas. Å ia prasme, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, ir kt.).

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie, nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus ir juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikÅ¡mę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi bÅ«ti atliekami kompleksiÅ¡kai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, ir kt.).

22. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali bÅ«ti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi bÅ«ti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimÄ (BPK 166 straipsnis). Ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigÅ«nų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetencijÄ , ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

23. Neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ , yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Tuo tarpu dėl Å¡ių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo veiksmus, Å¡ių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiÅ«riu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiÅ«riu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49/2013).

24. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ valstybės 1 000 Eur neturtinę žalÄ . Savo ieÅ¡kinį grindė tuo, jog dėl pareigÅ«nų netinkamai atliktų veiksmų jam per ilgai buvo taikytas specialiojo liudytojo statusas ir dėl to jam pablogėjo sveikata, psichologinė bÅ«sena, prasidėjo nemiga, jis jaučia nuolatinę įtampÄ ir nerimÄ . 2022-05-18 ieÅ¡kovas buvo iÅ¡kviestas apklausai į Å iaulių apskrities VPK, kur jam buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. 2022-06-28 specialiojo liudytojo statusas buvo panaikintas ir apie tai praneÅ¡ta elektroniniu laiÅ¡ku. Kadangi specialaus liudytojo statusas ieÅ¡kovui buvo panaikintas po 41 dienos, jo nuomone, tai per ilgas laiko tarpas, nes nutraukus ikiteisminį tyrimÄ prokuroras tokį sprendimÄ turėjo priimti per trumpiausiÄ laikÄ ir apie tai praneÅ¡ti. Be to, apklausiant specialiuoju liudytoju jam nebuvo paskirtas advokatas, nors jis informavo tyrėjÄ , kad serga sunkia psichikos liga.

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo vertinimu, turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų galimas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.272 straipsnį yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 34 punktas). IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

27. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino, ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai veikė pagal BPK nuostatas ir Generalinio prokuroro patvirtintas rekomendacijas dėl liudytojų apklausų (toliau – ir Rekomendacijos). Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus, nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai savo veiksmais bÅ«tų padarę klaidų, turėjusių esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo nesutikti. Kaip jau minėta, CK 6.272 straipsnio prasme turi bÅ«ti nustatyti konkretÅ«s pažeidimai, pareigÅ«nų nerÅ«pestingumas, piktnaudžiavimas ir pan. Tokių pažeidimų, pareigÅ«nų nerÅ«pestingumo ar piktnaudžiavimo atvejo nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tai, kad ieÅ¡kovas nesutinka su tuo, kaip buvo organizuojamas ikiteisminis tyrimas ir siekia, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai bÅ«tų įvertinti kitaip negu tÄ padarė pirmosios instancijos teismas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus atlikus neteisėtus veiksmus, veikus netinkamai, nerÅ«pestingai, taigi, konstatuoti vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtus veiksmus.

28. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad vadovaujantis Generalinio prokuroro rekomendacijomis dėl liudytojų apklausos, atlikus jo apklausÄ , prokuroras turėjo per 3 darbo dienas susipažinti su bylos medžiaga ir ieÅ¡kovo apklausos duomenimis bei priimti nutarimÄ panaikinti specialaus liudytojo statusÄ arba pripažinti ieÅ¡kovÄ Ä¯tariamuoju. Å iuo atveju ieÅ¡kovui nepagristai ilgai buvo suteiktas specialaus liudytojo statusas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudencijÄ , laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ , vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiÅ¡kėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, bylos duomenimis įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nų atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, apimtį, konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo trukmė Å¡ioje situacijoje nebuvo neproporcingai ilga ir nepažeidė ieÅ¡kovo, kaip specialaus liudytojo, teisių, procesas nebuvo vilkinamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti valstybės institucijų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, bendros pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai pažeidimo. Å iuo aspektu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nei BPK, nei Generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos dėl liudytojų apklausų nenustato specialiojo liudytojo statuso panaikinimo tvarkos, tame tarpe ir termino, per kurį prokuroras turi priimti nutarimÄ panaikinti specialiojo liudytojo statusÄ . Be to, ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu nepasinaudojo teise pateikti prokurorui praÅ¡ymÄ pakeisti teisinį statusÄ , kaip tai numatyta Rekomendacijų 23 punkte, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad bÅ«tų patyręs kokių nors nepatogumų, suvaržymų po atliktos apklausos.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad prokuroro 2022 m. birželio 28 d. nutarimas panaikinti ieÅ¡kovo procesinę padėtį priimtas iÅ¡naudojus visas procesines galimybes nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusius asmenis, o praėjęs laikas (41 diena) nuo ieÅ¡kovo, kaip specialaus liudytojo, apklausos yra objektyvus, pagrįstas terminas tokiam procesiniam sprendimui priimti, visiÅ¡kai atitinkantis Rekomendacijų 18 punkto nuostatas. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingo vertinimo.

32. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl atliktos apklausos teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs BPK 10 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 7, 8 dalių nuostatas, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad advokato dalyvavimas užtikrinamas tik asmenims, kurie įtariami ar kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nebuvo nei įtariamasis, nei kaltinamasis, o buvo apklausiamas tik kaip specialusis liudytojas. Be to, 2022 m. gegužės 18 d. priimtame nutarime apklausti ieÅ¡kovÄ , jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės, tame tarpe ir teisė apklausos metu turėti įgaliotÄ jį atstovÄ , tačiau nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ apklausos metu turėti įgaliotÄ atstovÄ . Taipogi apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad BPK normos nereikalauja, jog kiekvienas liudytojas prieÅ¡ apklausÄ bÅ«tų mediciniÅ¡kai patikrinamas ir gaunama iÅ¡vada dėl jo sugebėjimo teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes bei duoti dėl jų parodymus, o vien asmens pateikti deklaratyvaus pobÅ«džio duomenys apie tam tikras asmens ligas, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį baudžiamojo proceso metu. Dar daugiau, pats apeliantas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis informavo tyrėjÄ apie savo sveikatos bÅ«klę tik po apklausos, tačiau nekonkretizuodamas ligos bei nenurodydamas, kad liga apriboja jam galimybes teisingai suvokti reikÅ¡mingas aplinkybes, ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Nors apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas atsisakė įraÅ¡yti į apklausos protokolÄ jo pasakytÄ informacijÄ , todėl jis, pasibaigus apklausai, pats įrašė į apklausos protokolÄ , kad yra neįgalus ir policijos pareigÅ«nas naudojo psichologinį smurtÄ prieÅ¡ jį, tačiau tokių pareigÅ«no veiksmų ikiteisminio tyrimo metu neskundė. Todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus dėl netinkamo policijos pareigÅ«no elgesio vertina kaip niekuo nepagrįstus ir neįrodytus deklaratyvaus pobÅ«džio teiginius.

33. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikÅ¡mė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieÅ¡taringumas ar kt.), teikė pagrindÄ teismui remtis tais įrodymais, kuriuos Å¡is atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai dėl ikiteisminiame tyrime atliktų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo teismo nebuvo įvertinti.

34. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, o tik nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieÅ¡kinyje ir tirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų iÅ¡taisymui. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai turi bÅ«ti susiję ne su bylos iÅ¡sprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Apeliantui nepateikus konkrečių argumentų, kodėl jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu ir (ar) teisine jų kvalifikacija, nėra aiÅ¡ku, kuo konkrečiai Å¡ioje dalyje yra grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiÅ¡kas, pagrįstas iÅ¡vadas, kurių apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.

35. Kadangi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti bÅ«tinos visos trys aukščiau Å¡ioje nutartyje nurodytos sÄ lygos, apeliacinės instancijos tesimas, nenustatęs neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, dėl kitų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, kaip neturinčių teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamos bylos rezultatui, nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė