2021-06-02 Nr. AB-12056-3-61-3-03914-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1447-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03914-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. ir T. L. (T. L.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriui (trečiasis suinteresuotasis asmuo – M. L. (M. L.)) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. L. ir T. L. (T. L.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Širvintų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 44S-22 (toliau – ir Sprendimas), įtraukiant pareiškėjus į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus sąrašą.

2. Pareiškėjai skunde nurodė:

2.1. 2019 m. rugsėjo 25 d. nuvykę į NŽT Vilniaus rajono skyrių norėjo išsiaiškinti dėl užtrukusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir buvo informuoti, kad nuosavybės teises jiems ketinama atkurti pinigais NŽT Švenčionių skyriuje. Pareiškėjai NŽT Širvintų skyriui 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą nepriimti jokių sprendimų, kurie susiję su nuosavybės teisių atkūrimu pareiškėjų mirusiam tėvui kitu būdu, nei yra nustatytas įsiteisėjusiame NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. sprendime (toliau – ir 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimas). Pareiškėjai 2019 m. spalio 2 d. iš NŽT Širvintų skyriaus gavo atsakymą, kad jų atstovų prašymas netenkintas, kadangi NŽT 2019 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam T. L. (T. L.) atlyginant pinigais. Skundžiamas NŽT Širvintų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. sprendimas pareiškėjams nebuvo pateiktas, NŽT Širvintų skyrius nurodė, kad minėtas sprendimas buvo pateiktas tik pareiškėjų broliui M. L. (M. L.) 2019 m. spalio 17 d. raštu.

2.2. Pareiškėjai ir jų brolis M. L., kaip mirusiojo T. L. įpėdiniai, palikėjo turtą, įskaitant aukščiau aptartą turtinę teisę, paveldėjo lygiomis dalimis po 1/3. Notarų biure buvo išduotas 2009 m. sausio 22 d. paveldėjimo liudijimas apie tai, kas priėmė T. L. palikimą, kuris buvo pateiktas NŽT Vilniaus rajono skyriui. Institucijos, kurių kompetencijai priklauso nuosavybės teisių atkūrimas ir kurios vykdo tą procesą, žinojo konkrečius T. L. įpėdinius, tame tarpe pareiškėjus, ir jų gyvenamosios vietos adresus.

2.3. NŽT Širvintų skyriaus 2019 m. spalio 2 d. rašte nurodyta, kad paveldėjimo teisę patvirtinančiuose dokumentuose nurodytas įpėdinis Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. birželio 19 d. raštu buvo kviečiamas į pretendentų susirinkimą, kuriame turėjo išreikšti valią dėl mirusiojo T. L. vardu projektuojamo (-ų) žemės / miško / vandens telkinio sklypo (-ų) vietos ir ribų. Tačiau mirusio tėvo teises į nuosavybės atkūrimą paveldėjo trys įpėdiniai, ne vienas, todėl visi trys įpėdiniai yra lygiaverčiai nuosavybės teisių atkūrimo proceso kontekste ir laikomi bendraturčiais. Visiems trims paveldėtojams NŽT privalėjo suteikti informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir atskiras procedūras. NŽT pareiškėjams neteikė jokios informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą, nors turėjo tokią prievolę. NŽT Širvintų skyrius 2019 m. spalio 2 d. rašte nepagrįstai nurodė, kad tik M. L. pateikė paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, kadangi pareiškėjai yra pateikę NŽT liudijimą (brolis M. L. pareiškėjų žiniomis nebuvo gavęs atskiro notaro liudijimo, o turimame nurodyti visi trys įpėdiniai, kurie priėmė savo tėvo T. L. palikimą, jų gyvenamosios vietos ir kita informacija). Be to, dalį nuosavybės teisių pareiškėjai ir jų brolis jau yra atkūrę, įregistravę ir NŽT yra žinoma apie pareiškėjų statusą mirusio tėvo byloje (bent jau NŽT Vilniaus skyriuje).

2.4. Pareiškėjų atveju sprendimas atkurti nuosavybės teises buvo priimtas jau mirusio pareiškėjų tėvo vardu. Pareiškėjai nei vienas kitam, nei juo labiau broliui, su kurio nebendrauja, nėra suteikę įgaliojimų juos atstovauti, todėl atsakovo argumentai, kad apie procesą buvo informuotas tik vienas iš įpėdinių pažeidžia kitų įpėdinių teisės ir toks NŽT teisės aktų pažeidimas, dėl kurio pareiškėjai neatvyko į organizuojamą susirinkimą ir neturėjo galimybės dalyvauti pasirenkant žemės sklypus, laikytinas ne nuo jų valios priklausančia aplinkybe.

2.5. Dėl NŽT galbūt tyčinių ar techninių klaidų pareiškėjai nebuvo informuoti nei apie NŽT Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo priimtus sprendimus, kuriais jie ar jų miręs tėvas būtų įtraukti į piliečių, kuriems bus siūloma pasirinkti pateiktus žemės sklypus sąrašą, nebuvo informuoti apie vykusius susirinkimus, todėl skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas ir pareiškėjai turi būti įtraukti į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašą.

2.6. Skundžiamas Sprendimas yra paremtas prielaidomis, grindžiamas teisės aktų, negaliojusių teisinių santykių susiformavimo metu, nuostatomis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Sprendimas nėra aiškus, neatitinka ir pakankamų ir aiškių įrodymų bei argumentų pateikimo reikalavimo, ypač nėra aiškios priežastys, dėl kurių jiems nuosavybės teisės turi būti atkurtos pinigais, ko niekada nei jų miręs tėvas, nei jie patys nepageidavo.

3. Atsakovas NŽT Širvintų skyrius atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. NŽT buvo pateiktas tik vienas 2009 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodytas palikėjo T. L. paveldėtojas sūnus M. L.. NŽT Vilniaus rajono skyrius nuosavybės teisių atkūrimą vykdė pagal turimus dokumentus, t. y. T. L. 1998 m. spalio 12 d. testamentą Nr. 53 ir 2009 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal minėtus dokumentus T. L. turto paveldėtojas yra M. L.. Dokumentų, patvirtinančių kitų įpėdinių paveldėjimo teisę į mirusiojo T. L. turtą ir turtines teises, NŽT nebuvo gavusi, su 2009 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) NŽT susipažino tik šioje administracinėje byloje.

3.2. Išanalizavus NŽT Vilniaus rajono skyriuje turimus archyvinius dokumentus buvo nustatyta, kad Vilniaus rajono skyrius neturėjo informacijos apie tai, kad yra daugiau T. L. turto paveldėtojų, todėl rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos D. R. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus pagal pretendentų sąrašus, patvirtintus Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ- (14.48.2)-1652, 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2639 ir 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ- 877-(14.48.2.) kvietimai atvykti į pretendentų susirinkimus buvo siųsti tik vienam pretendentui, t. y. M. L.. Nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvavo tik vienas įpėdinis M. L., pateikęs NŽT paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, mirusiojo mirties liudijimą, testamentą. NŽT nekilo abejonių dėl T. L. įpėdinių.

3.3. Pareiškėjai nebuvo pateikę pastabų ar pretenzijų dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos D. R. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo pagal pretendentų sąrašus, patvirtintus Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652, 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2639 ir 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ-877-(14.48.2.). Taip pat pareiškėjai neginčijo nuosavybės teisės atkūrimo proceso mirusiajam T. L., kurio metu dalyvavo tik vienas įpėdinis M. L., pateikęs paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, kuomet buvo priimti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 2.5-41-30405, NŽT 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 48S-1461 ir 2015 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 48S-169-(14.48.3.).

3.4. Tokie pareiškėjų veiksmai (neveikimas) tik patvirtina faktą, kad NŽT atkūrimo procesą mirusiajam T. L. vykdė teisėtai, pagal turimus paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, tuo tarpu pareiškėjų nepateisinamai ilgą laiko tarpą (nuo 2009 m., kuomet įgijo paveldėjimo liudijimą) nesikreipimas į atsakingą instituciją – NŽT – dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nepateikimas paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų, nenurodymas savo gyvenamosios vietos adreso ir kitų susijusių duomenų, leidžia daryti išvadą, kad NŽT neturėjo pagrindo manyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese mirusiajam T. L. dalyvauja ne visi teisėti T. L. įpėdiniai. Priešingai, NŽT vykdė nuosavybės teisių atkūrimą mirusiajam T. L. sąžiningai ir teisėtai, atlikdama visas teisės aktuose numatytas procedūras ir informuodama paveldėjimo teisę patvirtinantį dokumentą pateikusį įpėdinį M. L..

3.5. Atsakovas nepažeidė VAĮ reikalavimų, konstitucinių ir viešojo administravimo principų, tuo tarpu pačių pareiškėjų nerūpestingumas ir neapdairumas nulėmė situaciją, kuomet buvo priimtas NŽT 2019 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 44S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam T. L.“ atlyginant pinigais, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 6 dalies nuostata ir nustačius, kad teisės aktų nustatyta tvarka kviestas pretendento įpėdinis M. L. neatvyko į pretendentų susirinkimą. Visa informacija apie Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos D. R. kadastro vietovėje vykdytus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių metu mirusiojo pretendento T. L. vardu galėjo būti projektuojamas (-i) žemės / miško / vandens telkinio sklypas (-ai), buvo skelbiama NŽT interneto svetainėje ir pretendentai ar jų paveldėtojai, atstovai galėjo susipažinti su pateikta informacija.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, t. y. panaikino NŽT Širvintų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 44S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam T. L.“.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija fakto, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius nuosavybės teisių atkūrimą vykdė pagal turimus dokumentus, t. y. 2009 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas atkreipė dėmesį, jog minėtame liudijime konstatuota, kad palikėjas T. L. testamentiniam įpėdiniui – trečiajam suinteresuotam asmeniui M. L. – paliko konkretų bei aiškiai apibrėžtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nėra nurodyta, jog mirusysis T. L. trečiajam suinteresuotam asmeniui M. L. be minėto nekilnojamojo turto, be kita ko, būtų palikęs turtines teises ar kitą turtą. Taigi, po T. L. mirties turtinėms teisėms (ir kitam testamente neaptartam turtui) atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. 2009 m. sausio 22 d. išdavė du paveldėjimo liudijimus (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2009 m. sausio 22 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. išdavė liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį T. L. palikimą priėmė pareiškėjai A. L., T. L. ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. (toliau – ir Liudijimas). Šiame liudijime taip pat nurodyta, jog Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure 2009 m. sausio 22 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 22 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Liudijimas pagal testamentą). Pagal Liudijimą pagal testamentą T. L. turto paveldėtojas yra M. L.. Pagal šį liudijimą M. L. paveldėjo nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą –ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

7. Teismas pažymėjo, kad tiek NŽT Vilniaus rajono skyrius, tiek NŽT Širvintų rajono skyrius nuosavybės teisių atkūrimą vykdė pagal turimus dokumentus, t. y. tik pagal 2009 m. spalio 22 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nors pagal šį dokumentą trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. turtinių teisių nebuvo paveldėjęs.

8. Teismas sutiko su atsakovu, jog pagal Atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo tvarka) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, kiekvienas pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (jam mirus, jo įpėdinis (-iai)), teisiniuose santykiuose, susijusiuose su jų nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą pilietį (jam mirus, jo įpėdinį (-ius)) veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisėms į žemę atkurti, pasiekti. Pareiškėjai turėjo galimybę savalaikiai kreiptis į NŽT pateikiant paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, išreikšti savo valią renkantis žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projektų metu. Tačiau teismas pažymėjo, jog pagal teisinį reguliavimą, tuo atveju, kai pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis, nuosavybės teisės į likusį žemės plotą atkuriamos atlyginant pinigais. NŽT 2019 m. birželio 19 d. raštas Nr. 48SD-8474-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ buvo adresuotas tik įpėdiniui M. L., nors pagal Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kaip minėta, jis nepaveldėjo T. L. turtinės teisės į ginčijamą nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. Kiti įstatyminiai įpėdiniai NŽT nebuvo kviečiami atvykti. Taigi, įstatyminiai įpėdiniai dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių neatvyko kvietime nurodytu laiku ir neturėjo galimybės išreikšti savo valios renkantis žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projektų metu.

9. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad vertinant nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus, todėl NŽT Širvintų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 44S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam T. L.“ panaikino.

III. 10. Atsakovas NŽT Širvintų skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

10.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 3 dalies ir 87 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimus. Pareiškėjai suformulavo du pagrindinius reikalavimus: 1) panaikinti NŽT 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 44S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam T. L.“; ir 2) įtraukti pareiškėjus į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus, sąrašą. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išsamiai išdėsčius aplinkybes dėl pirmojo skundo reikalavimo, rezoliucinėje dalyje sprendimas nurodomas tik dėl pirmojo reikalavimo; tuo tarpu sprendimo motyvuojamoje dalyje nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjų antrojo skundo reikalavimo, apie jį nepasisakyta ir sprendimo rezoliucinėje dalyje.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.), jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 80 straipsnis, pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Dėl priimto teismo sprendimo susidarė situacija, kuomet tenkinus tik pirmąjį pareiškėjų skundo reikalavimą, atsakovui nėra aišku, kokias teisines materialines pasekmes pareiškėjams sukelia jiems palankus teismo sprendimas.

10.3. Pareiškėjai, reikšdami reikalavimą „įtraukti pareiškėjus į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus, sąrašą“ neišdėstė jokių argumentų ar motyvų, t. y. nepateikė teismui jokių įrodymų šiam savo reikalavimui pagrįsti. Teismas nepagrįstai neįvertino NŽT argumentų, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. lapkričio 8 d. priėmė Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1610 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-1610), kuriame, esant tam tikroms sąlygoms, numatė teisę NŽT parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atlyginimą pinigais tuo atveju, kai piliečiai nevykdo jiems teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, numatytų pareigų. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio papildyto 6 dalyje įtvirtinti keli alternatyvūs pagrindai, kuomet NŽT yra suteikta teisė nuosavybės teises piliečiui atkurti atlyginant pinigais. Šiuo atveju teismui priėmus sprendimą panaikinti NŽT Širvintų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 44S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam T. L.“, pareiškėjams kiltų tos pačios materialinės teisinės pasekmės, t. y. būtų atlyginama pinigais, tačiau remiantis kitu alternatyviu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą.

10.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad visi mirusiojo pretendento T. L. įstatyminiai įpėdiniai, dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, neatvyko kvietime nurodytu laiku ir neturėjo galimybės išreikšti savo valios renkantis žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projektų metu, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti NŽT Sprendimą. NŽT dėl objektyvių priežasčių (t. y. faktiškai negavusi pareiškėjų A. L. ir T. L. giminystės ryšio ir paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų) nekvietė ir negalėjo kviesti šių asmenų į pretendentų susirinkimą. Tai, kad patys pareiškėjai nustatyta tvarka ir terminais atsakingai institucijai nepateikė dokumentų, nesidomėjo vykstančiu nuosavybės teisės atkūrimo procesu, išimtinai priklausė nuo pačių pareiškėjų valios, bet ne nuo NŽT veiksmų / neveikimo.

10.5. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatose, Atkūrimo tvarkos 105 punkto nuostatų pažeidimus, NŽT, pasinaudodama jai suteikta teise, teisėtai ir pagrįstai parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą – atlyginimą pinigais, būtent dėl to, kad mirusiojo pretendento T. L. įpėdinis – sūnus M. L. kviečiamas neatvyko į pretendentų susirinkimą, juo labiau, kiti du įstatyminiai įpėdiniai (pareiškėjai) nevykdė jiems teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, numatytų pareigų.

11. Pareiškėjai A. L. ir T. L. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

11.1. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pareiškėjų antrojo (išvestinio) reikalavimo, tačiau savo skundu pareiškėjai teismo prašė panaikinti NŽT Sprendimą, kad jie galėtų įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimo teisės aktų jiems suteiktas teises, t. y. įtraukiant pareiškėjus į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašą, sudarant galimybę rinktis iš pasiūlytų žemės sklypų, ar nuosavybės teises atkurti kitais teisės aktuose numatytais galimais būdais. Kaip matyti iš pareiškėjų prašymo formuluotės, pareiškėjai iš esmės pateikė vieną reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų skundą, tinkamai, teisingai, pagrįstai ir teisėtai pasisakė dėl pareiškėjų reikalavimo.

11.2. Susipažinus su visu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo motyvais, nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjams nekilo jokių abejonių dėl teismo sprendimo, nes teismui panaikinus NŽT priimtą Sprendimą, nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjams turi būti įgyvendinamas taip, kaip ir visiems kitiems, t. y. vadovaujantis Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo tvarkos nuostatomis.

11.3. Atsakovo argumentais neva teismui sprendime nepasisakius dėl pareiškėjų įtraukimo ar neįtraukimo į minėtus sąrašus, NŽT lieka neaišku, kaip ji turėtų įgyvendinti tokį teismo sprendimą, yra nepagrįsti. Jei NŽT nežino, kaip įvykdyti teismo priimtą sprendimą, pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas gali išaiškinti savo priimtą sprendimą. Tokia teise NŽT nepasinaudojo.

11.4. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjams nesukelia materialinių teisinių padarinių, nes Vilniaus r. Riešės seniūnijos D. R. kadastro vietovėje nėra laisvos žemės fondo žemės, todėl net ir palikus galioti priimtą teismo sprendimą, pareiškėjams kiltų tos pačios materialios teisinės pasekmės – nuosavybės teisės vis tiek būtų atkurtos kompensuojant pinigais. Byloje nėra jokių duomenų, kad nustatytoje vietoje nėra žemės, taip pat pareiškėjams nebuvo sudaryta galimybė patikslinti vietoves, kuriose jie pageidautų gauti žemės.

11.5. Atsakovo argumentai dėl teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo yra prieštaringi ir deklaratyvūs, o iš apeliacinio skundo teiginių susidaro įspūdis, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesą pavesta įgyvendinti ir pareigos numatytos ne NŽT, o tik patiems piliečiams, kurie nuosavybės atkūrimo laukia dešimtmečius, ir toks delsimas, atsakovo nuomone, yra tik dėl pačių piliečių kaltės. Pareiškėjų mirusio tėvo palikėjo T. L. byla nebuvo administruota tinkamai, buvo padarytų esminių klaidų, dėl to NŽT priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino. Toks teismo sprendimas sudarys sąlygas ir pareiškėjams įgyvendinti (realizuoti) savo teises, o institucijai ištaisyti padarytas klaidas įgyvendinant procesus taip, kaip numatyta teisės aktuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Širvintų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 44S-22, kuriuo pareiškėjų tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, išmokant piniginę kompensaciją, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pareiškėjai tvirtino, kad jie nebuvo informuoti apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą, negalėjo išreikšti savo valios, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas. Atsakovas nurodė, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos pagal NŽT Širvintų skyriuje turėtus dokumentus, pareiškėjai patys nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo eiga, todėl jų pretenzijos atmestinos.

14. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas atkurdamas nuosavybės teises T. L. vardu, neįsigilino į jo teisių perėmėjų sąrašą, apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą informuodavo tik vieną iš paveldėtojų, todėl skundžiamą NŽT sprendimą panaikino.

15. Apeliaciniu skundu atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo aspektais bei atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjų reikalavimų.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pirmiausiai pažymi, teismas detaliai išanalizavo pareiškėjų skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

18. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; ir kt.).

19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, liečiančius pareiškėjų elgesį nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjai A. L. ir T. L. po jų tėvo T. L. mirties buvo kokiu nors būdu informuoti apie vykstančias nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. NŽT Vilniaus rajono ir Širvintų skyriai komunikavo tik su M. L., kuriam buvo siunčiama informacija apie rengiamus žemėtvarkos projektus, pretendentų susirinkimus ir pan. Tai, kad pareiškėjai laiku nebuvo pateikę atsakovui dokumentų, patvirtinančių jų, kaip T. L. teisių perėmėjų, statuso, galėtų lemti atsakovo elgesio teisėtumo pripažinimą tik tuo atveju, jei M. L. būtų pagal testamentą paveldėjęs visą T. L. turtą. Tačiau nagrinėjamu atveju testamentu buvo paliktas tik gyvenamasis namas su priklausiniais, apie kitą turtą ar turtines teises jame nėra užsiminta. Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neveikė pakankamai atidžiai, neužklausė nei notarų biuro apie kitus galimus T. L. turto paveldėtojus, nei VĮ „Registrų centro“ apie asmenis, realizavusius Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30405, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 48S-1461 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 48S-169-(14.48.3.)

20. Teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimo pagrindus, subjektus bei tvarką, leidžia Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, tačiau tam būtina nustatyti, jog yra Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje ir Atkūrimo tvarkos 105 punktuose nurodytos aplinkybės – pilietis Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, arba pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą. Šių aplinkybių byloje nenustatyta, pareiškėjai Vyriausybės nustatyta tvarka nebuvo informuoti apie jų privalomą dalyvavimą sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.

21. Pripažintinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neaptarė antrojo pareiškėjų reikalavimo – įpareigoti atsakovą įtraukti pareiškėjus į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus sąrašą. Tačiau ši aplinkybė nelemia priimto teismo sprendimo neteisėtumo, juolab kad pareiškėjus toks teismo sprendimas tenkina. Pažymėtina, kad teismas nėra viešojo administravimo subjektas, galintis atlikti funkcijas, kurias valstybė pagal Atkūrimo įstatymo 17 straipsnį pavedė Nacionalinei žemės tarnybai nuosavybės teisių atkūrimo procese. Panaikinus skundžiamą atsakovo sprendimą, Nacionalinė žemės tarnyba privalės teisės aktų nustatyta tvarka tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir, atsižvelgdama į pareiškėjų pageidavimus bei faktines galimybes atkurti nuosavybės teises pareiškėjų pageidaujamais būdais, priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

22. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

23. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš atsakovo priteisti jiems patirtas teismo išlaidos už atsiliepimo surašymą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjai išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos nepateikė, todėl šis prašymas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius