35cd1f2f-2766-40e7-beb1-c51e106c8ea8 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1189-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02196-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.18 (S) VILNIAUS apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens E. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-4850-981/2022 pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas M.

S., antstolė Asta StaniÅ¡auskaitė, E. S.. Teismas n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti skolininko M. S. turto dalį esantį bendroje nuosavybėje su E. S.. Nurodė, kad antstolė Asta StaniÅ¡auskaitė UAB „Ignitis“ naudai vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal teismo 2021 m. balandžio 17 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-1234-494/2021 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko M.

S.. Gyventojų registro duomenimis skolininkas M. S. nuo 1999 m. rugpjūčio 21 d. yra vedęs. Vedybų sutarčių registre duomenų apie galiojančias asmens vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis, nėra. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininkas nedirba, o skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Šiame turte nėra nustatyta skolininkui priklausančio turto dalis.

2. Suinteresuotas asmuo E. S. pateikė atsiliepimÄ , nurodė, kad ji su skolininku negyvena kartu ir neveda bendro Å«kio nuo 2016 metų pradžios. Skolininkas M. S. sutuoktinei daugiau nei 2 metus neteikia finansinės pagalbos, auklėjant nepilnametį ir neįgalų sÅ«nų. E. S. iÅ¡ savo gaunamų minimalių pajamų moka skolas už skolininkÄ . Skolininkas deda visas pastangas, kad savo vardu neturėtų jokio nekilnojamojo turto bei oficialių gaunamų pajamų, kad nereikėtų mokėti didelių įsiskolinimų antstoliams, kurie iÅ¡skirtinai susiję su M.

S.. Nurodė, kad M. S. tėvų vardu įsigijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį vėliau jam tėvai panaudos pagrindais suteikė naudotis 25 metams. M. S. turi labai dideles asmenines skolas, su kuriomis E. S. neturi nieko bendro. Dar 2020 metų pabaigoje E. S. kreipėsi į skolininkÄ su praÅ¡ymu pasiraÅ¡yti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau M. S. tai padaryti atsisakė. Tokiu bÅ«du M. S. siekia, kad iÅ¡ savo minimalios gaunamos algos ieÅ¡kovė dengtų jo asmenines skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė, kad skolininkui M. S. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, gaunamų iÅ¡ E. S. darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų.

4. Teismas nustatė, kad skolininkas M. S. turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi. Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkas M. S. nuo 1999 m. rugpjūčio 21 d. yra vedęs. Antstolė 2021 m. gegužės 27 d. areÅ¡tavo skolininko ir skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir jam prilyginamas pajamas (Turto areÅ¡to aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2021 m. liepos 16 d. patvarkymu Nr. S021-12145 pasiÅ«lė kreditoriui UAB „Ignitis“, skolininkui ir jo sutuoktinei per 30 dienų nuo antstolio patvarkymo gavimo dienos kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ , kad bÅ«tų nustatyta skolininko M.

S. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir skolininko sutuoktinės E. S. nuosavybėje. Skolininko sutuoktinė E. S. dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė, kad suinteresuoti asmenys M. S. ir E. S. bÅ«tų sudarę vedybų sutartį, todėl sprendė, kad sutuoktinių turtui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ .

5. Teismas pažymėjo, jog vaikų iÅ¡laikymas, jo vystymuisi bÅ«tinų gyvenimo sÄ lygų užtikrinimas yra, visų pirma, abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl vien ta aplinkybė, kad sutuoktiniai turi vaikÄ , kurį reikia iÅ¡laikyti, nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Juo labiau, kad abu sutuoktiniai yra sveiki, darbingi, todėl pajėgÅ«s iÅ¡laikyti savo vaikÄ . Teismas vertino, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį.

6. Teismas nurodė, kad piniginės lėšos, gautos iÅ¡ E. S. darbinės veiklos, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes skolininko M. S. ir E. S. santuoka įregistruota 1999 m. rugpjūčio 21 d. Todėl teismas konstatavo, kad gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. S. (apeliantė) praÅ¡o panaikinti 2022 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės arba Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties sprendimo klausima perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad su skolininku negyvena kartu ir neveda bendro Å«kio nuo 2016 metų pradžios. Skolininkas M. S. sutuoktinei daugiau negu 2 metus neteikia jokios pagalbos, tiek finansinės, tiek auklėjant Å¡iuo metu esantį nepilnametį ir neįgalų sÅ«nų, kuriam reikalingi specialÅ«s poreikiai.

Tokiu bÅ«du E. S. iÅ¡ savo gaunamų minimalių pajamų ne tik, kad moka skolas už skolininkÄ , bet yra savotiÅ¡kas jo kreditorius iÅ¡laikant sÅ«nų. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į E. S. ir jos neįgalaus nepilnamečio vaiko interesus. 7.2. Apeliantės teigimu, skolininko M. S. vardu figÅ«ruoja labai didžiulės jo asmeninės skolos su kuriomis E. S. neturi nieko bendro, jos gautos ir susidarė iÅ¡imtinai skolininko poreikiams tenkinti ir kurių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstoliai nukreipia ir į vieninteles E. S. gaunamas minimalias pajamas.

Apeliantė nurodo, kad skolininkas M. S. siekia, kad iš savo minimalios gaunamos algos, ji dengtų jo asmenines skolas.

8. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo antstolė Asta StaniÅ¡auskaitė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės grindžiamas argumentais, kad teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kino bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

9. PareiÅ¡kėja UAB „Ignitis“ ir suinteresuotas asmuo M. S., atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo 12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

13. Suinteresuotas asmuo E. S. 2022 m. balandžio 25 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymÄ dėl privalomosios mediacijos pabaigos, o 2022 m. gegužės 10 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad minėti dokumentai nebuvo teikti į bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir jų priėmimo klausimai pirmosios instancijos teisme nespręsti. Pažymėtina, jog E. S. nepateikė atitinkamo praÅ¡ymo prijungti minėtus dokumentus prie Å¡ios bylos.

Atskirajame skunde taip pat nenurodė jokių kitų konkrečių aplinkybių, dėl kurių Å¡ie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie Å¡ių dokumentų sÄ sajumÄ su nagrinėjama byla ir kitų aplinkybių dėl reikiamybės prijungti minėtus dokumentus prie Å¡ios civilinės bylos. Suinteresuotam asmeniui nenurodant jokių aplinkybių apie Å¡ių įrodymų sÄ sajumÄ su nagrinėjama byla, suinteresuotam asmeniui nepateikus atitinkamo praÅ¡ymo prijungti Å¡iuo dokumentus bei byloje nesant duomenų, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti Å¡iuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl skolininko turto dalies nustatymo 14. Vykdymo proceso normos nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikia antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

15. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ , o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iÅ¡ jos bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡ymui, pareikÅ¡tam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikÅ¡minga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį, kurios vertė bÅ«tų pakankama vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡komai skolai padengti ir iÅ¡ kurios bÅ«tų galima realiai iÅ¡ieÅ¡koti.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Asta StaniÅ¡auskaitė vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 760,84 Eur skolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko M. S. iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Ignitis“ naudai. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas M. S. turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi. Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkas M. S. nuo 1999 m. rugpjūčio 21 d. yra vedęs. Duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutarčių Vedybų sutarčių registre nėra.

Sodros duomenimis, skolininko sutuoktinė E. S. dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bei gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Antstolė 2021 m. gegužės 27 d. Turto areÅ¡to aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areÅ¡tavo skolininko ir skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir jam prilyginamas pajamas. Antstolė 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui ir jo sutuoktinei pasiÅ«lė per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti sutikimÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Tačiau minėto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu per nustatytÄ 20 dienų terminÄ antstolei nepateikė, todėl 2021 m. liepos 16 d. antstolė priėmė patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iÅ¡ieÅ¡kotojai UAB „Ignitis“ pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

17. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkui M. S. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, gaunamų iÅ¡ E. S. darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų.

18. Apeliantė, nesutikdama su Å¡ia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirÄ jį skundÄ motyvuoja tuo, jog su skolininku negyvena kartu ir neveda bendro Å«kio nuo 2016 metų pradžios. Skolininkas M. S. sutuoktinei daugiau negu 2 metus neteikia jokios pagalbos, tiek finansinės, tiek auklėjant Å¡iuo metu esantį nepilnametį ir neįgalų sÅ«nų, kuriam reikalingi specialÅ«s poreikiai. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į E. S. ir jos neįgalaus nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat apeliantės teigimu, Å¡i prievolė nėra bendra, ji yra iÅ¡imtinai asmeninė sutuoktinio prievolė. Tačiau su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka Å¡ioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

19. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;

2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;

3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;

4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;

5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

20. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia:

1) mirus vienam iš sutuoktinių;

2) vienÄ sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu;

3) pripažinus santuokÄ negaliojančia;

4) nutraukus santuokÄ ;

5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija);

6) teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ ;

7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytÄ turto teisinį režimÄ ;

8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta. Byloje taip pat nėra duomenų apie sudarytÄ vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimÄ , todėl skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl turto dalies nustatymo. Kaip minėta, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punktas).

CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi atsižvelgiant į Å¡ias aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , nustatydamas, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų - darbo užmokesčio. Kitaip tariant, skolininko sutuoktinei mokamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas į skolininkui priklausančiÄ darbo užmokesčio dalį.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog tai, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiÅ¡kai neturi jokios reikÅ¡mės ir nereiÅ¡kia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi, todėl apeliantės teiginiai, jog jos pajamos, gautos iÅ¡ darbinės veiklos, negali bÅ«ti laikomos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi sutuoktiniai negyvena kartu jau nuo 2016 m. ir bendro Å«kio neveda, atmestini, kaip neįtakojantys skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Nors apeliantė nurodė, jog vykdomas išieškojimas yra pagal asmeninę jos sutuoktinio prievolės, su kuriomis ji neturi nieko bendra, tačiau tokie apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡ skolininko turimo turto ir/ar gaunamų lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimas nėra įmanomas, todėl buvo areÅ¡tuotas skolininko sutuoktinės mokamas darbo užmokestis ir pasiÅ«lyta iÅ¡ieÅ¡kotojai nustatyti skolininkui priklausančiÄ dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi, pagal asmenines prievoles galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro turto sutuoktinio dalies, prieÅ¡ tai padalijus sutuoktinių turtÄ (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog antstolė laikėsi įstatymo reikalavimų: nustatęs, kad skolininko sutuoktinė dirba, areÅ¡tavo jos darbo užmokestį (apribojo disponavimo juo teise) ir pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai kreiptis į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės argumentai, jog sutuoktinio prievolė yra asmeninė, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į apeliantės turtÄ , atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

24. Nors apeliantė nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jos ir nepilnamečio vaiko interesus, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vaikų iÅ¡laikymas, jo vystymuisi bÅ«tinų gyvenimo sÄ lygų užtikrinimas yra abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl vien ta aplinkybė, kad sutuoktiniai turi vaikÄ , kurį reikia iÅ¡laikyti, nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

25. Taip pat iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-12640-930/2022 buvo gautas E. S. ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo. Minėtoje byloje teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. E. S. Å¡alindama ieÅ¡kinio trÅ«kumus, 2022 m. gegužės 6 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuris dar nėra priimtas, t. y. civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dar nėra iÅ¡kelta (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

26. Pažymėtina, jog CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, o pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, iÅ¡nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylÄ , teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iÅ¡ bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 d.).

Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiÅ¡kai nustojo tvarkyti bendrÄ Å«kį, kurti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikÅ¡mę bylos, kurioje reiÅ¡kiamas siauresnio pobÅ«džio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

27. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį, santuokos pabaiga, kaip juridinis faktas, turi reikÅ¡mę sutuoktinių turtinėms teisėms ir nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo sukelia teisines pasekmes. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad esant teisme iÅ¡keltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva spręsti dėl Å¡ios bylos sustabdymo iki bus iÅ¡nagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigÄ ) sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylÄ reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir bylÄ teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai bÅ«tina (CPK 164 straipsnio 4 punktas).

Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų bÅ«ti stabdoma teismo nuožiÅ«ra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo Å¡iuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas iÅ¡imtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiÅ«ra vertina susidariusiÄ situacijÄ ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiÅ¡kumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl bÅ«tinybės stabdyti bylos nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

28. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, jog skundžiama nutartis priimta dar nesant iÅ¡keltai santuokos nutraukimo bylai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamÄ nutartį, dėl ko jÄ keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

29. Å iame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas per trumpiausiÄ laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 624 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas Å¡ioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrÄ abiejų sutuoktinių turtÄ , o į skolininkui priklausančiÄ turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl to apeliantei iÅ¡lieka teisė reikalauti iÅ¡ skolininko kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimÄ pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatas.

30. Kiti suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 31. IÅ¡analizavus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas