35ca92fe-1b46-45b6-bfcf-bcccfbbdab6b · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-162-983/2018Proceso Nr. 1-01-1-45506-2016-2                                                Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.1.5.2; 1.1.3.3; 1.2.25.4.5; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 22 d.                                             Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė – Šipkauskienė, sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei, vertėjaujant Kristinai Matulevič,dalyvaujant prokurorams Mindaugui Jancevičiui ir Jolitai Okuškienei,kaltinamajam G.

K., jo gynėjui advokatui Antanui Damuliui,kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokato padėjėjui ArÅ«nui Lasinskui, nukentėjusiajai J. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusija, Maskva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Å¡eim. padėtis: vedęs, iÅ¡silavinimas vidurinis, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Å¡eim. padėtis: nevedęs, nedirba, registruojasi Darbo biržoje, neteistas,kaltinami padarę nusiklastmas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžianojo kodekos 281 str. 1 d.

    Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n  u  s  t a  t  ė : G. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 11.50 val. Trakų r., kelyje GrigiÅ¡kės - DėdeliÅ¡kės vairavo automobilį "Peugeot 307" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ UAB "8 projektai" vardu, važiuodamas DėdeliÅ¡kių kryptimi, nesilaikė ir nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesilaikė reikalavimų, numatančių, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, t.y. prieÅ¡prieÅ¡inio prasilenkimo su automobiliu "T.

Y." valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu nevažiavo kelio deÅ¡ine puse, prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ buvo iÅ¡ dalies užėmęs prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ kelio pusę, taip sudarydamas kliÅ«tį, neatsižvelgė į keliÄ ir laiku nemažino savo automobilio greičio ar visiÅ¡kai sustojo, kad galėtų saugiai prasilenkti, o sugrįžo deÅ¡iniojo kelkraščio link į savo eismo juostÄ ir susidÅ«rė su ten iÅ¡važiavusiu automobiliu "T. Y." vairuojamu R. R., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 99 p., 119 p., 127 p., 128 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio "Peugeot 307" keleivei J.

K. buvo padarytas pilvo sienos sumuÅ¡imas pasireiÅ¡kęs skausmingumu, deÅ¡inės pusės VI Å¡onkaulio lūžis, t.y. J. K. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d.R. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 11.50 val. Trakų r., kelyje GrigiÅ¡kės - DėdeliÅ¡kės vairavo automobilį T.

Y., valst. nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ L. R. vardu, važiuodamas GrigiÅ¡kių kryptimi, nesilaikė ir nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesilaikė reikalavimų, numatančių, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, savo automobilio nestabdė ir nevažiavo kiek galima deÅ¡iniau, o nusuko į kairę, pilnai įvažiavo į kairę kelio pusę, kai prieÅ¡inga kryptimi prie jo artėjo automobilis "Peugeot 307" ir kairės pusės ratais įvažiavęs į kairį kelkraÅ¡tį susidÅ«rė su automobiliu "Peugeot 307" valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu G. K., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 99 p., 101 p., 119 p., 128 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio "Peugeot 307" keleivei J. K. buvo padarytas pilvo sienos sumuÅ¡imas pasireiÅ¡kęs skausmingumu, deÅ¡inės pusės VI Å¡onkaulio lūžis, t.y.J. K. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d.Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl pareikÅ¡to kaltinimo pripažino visiÅ¡kai ir nurodė, kad jis kaltinamas tuo, kad užėmė dalį kelio ir nestabdė automobilio.

Pripažįsta, kad vairuodamas automobilį nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo važiuoti kuo arčiau kelio deÅ¡inio kraÅ¡to ir važiavo kelio viduriu. Pamatęs kitÄ automobilį važiuojantį prieÅ¡ais, jis staigiai pradėjo stabdyti, pasuko į deÅ¡inę ir automobilis sustojo, tačiau tuo metu kitas vairuotojas nekeisdamas krypties ir greičio atsitrenkė į jo automobilį. Teigė, kad nuo smÅ«gio jo automobilį apsuko, kadangi jo automobilis stovėjo, o ne važiavo. Jis visiÅ¡kai pripažįsta, kad užėmė kairę prieÅ¡prieÅ¡inio eismo pusę ir važiavo viduriu kelio.

Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl tokių jo veiksmų įvyko avarija. Teigė, kad važiavo apie 60 km/h greičiu. Nurodė, kad nors tai miÅ¡ko keliukas, jis laiku pamatė, kad prieÅ¡ais atvažiuoja automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, o dabar savo pozicijÄ pakeitė. Kai pamatė kitÄ automobilį prieÅ¡ais, tarp jų buvo apie 100 metrų atstumas, bet tas kitas automobilis važiavo labai dideliu greičiu, ne mažesniu nei 70 km/h. Pasuko į deÅ¡inę ir pradėjo stabdyti, kadangi matė, kad situacija nebevaldoma.

Teigė, kad eismo įvykio metu jo automobilis stovėjo. Pripažino, kad smÅ«gio metu jo automobilis galėjo bÅ«ti prieÅ¡ingoje kelio juostoje. Nurodė, kad su nukentėjusiÄ ja susitaikė, ji jam atleido, žalÄ atlygino. Dabar kaltę pripažįsta, kadangi susitaikė su žmona. Kaltinamasis R. R. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visai nepripažino. Nurodė, kad tÄ dienÄ kai įvyko eismo įvykis, apie 11-12 valandÄ , jis važiavo iÅ¡ DėdeliÅ¡kių pusės apie 60 km/h greičiu.

Apie 100 metrų nuvažiavęs nuo namų pastebėjo automobilį važiuojantį viduryje kelio. Matomumas buvo geras, jis kitÄ vairuotojÄ puikiai matė ir pastebėjo, kad jis nesiima jokių veiksmų. Teigė, kad iÅ¡ deÅ¡inės pusės aplenkti nebuvo galimybių, o iÅ¡ kairės pusės buvo daug vietos, todėl jis pasuko į kairę pusę. SusidÅ«rimo metu pastebėjo, kad iÅ¡Å¡ovė jo automobilio oro pagalvė, greitai užgesino automobilio variklį, atsisegė dirÅ¾Ä . Kadangi vairuotojo pusės durelių atidaryti negalėjo, bandė iÅ¡lipti pro keleivio pusės dureles.

Kadangi jam nepavyko iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, nepažįstamas žmogus padėjo iÅ¡lipti pro iÅ¡daužtÄ keleivio langÄ . Kol dar jis buvo automobilyje priėjęs G. K. klausė, ar jam viskas gerai. Kadangi jis nelabai moka rusų kalbÄ , ne viskÄ suprato, bet pasakė kad jam viskas gerai. Tada tas kitas žmogus jį iÅ¡laipino, susirinko daug žmonių, atvažiavo policija, greitoji pagalba. Jis kartu su nukentėjusiÄ ja buvo nuvežti į ligoninę, kur po apžiÅ«ros jis buvo paleistas namo. Teigė, kad jis važiavo keliu kuo deÅ¡iniau.

Pamatė automobilį „Peugeot 307“, kuris važiavo per vidurį kelio, iÅ¡ deÅ¡inės pusės prasilenkti nebuvo galimybės, kadangi bÅ«tų buvęs stiprus eismo įvykis, o iÅ¡ kairės buvo daug vietos ir buvo tikimybė prasilenkti nesukeliant eismo įvykio. IÅ¡ kairės kelio pusės buvo kelkraÅ¡tis ir žolė, nebuvo tokio didelio griovio, kaip iÅ¡ deÅ¡inės kelio pusės. Kai pamatė tÄ kitÄ automobilį atstumas tarp automobilių buvo apie 50-100 metrų, buvo pakankamai arti. Kai pamatė, kad automobilis nedaro jokio manevro, jis truputį pristabdė, bet automobilis dar važiavo.

Manė, kad prasilenks pro kitÄ pusę, todėl automobilio nesustabdė. Nemano, kad nusprendęs važiuoti pro kairę pusę pažeidė Kelių eismo taisykles. Mano, kad eismo įvykis įvyko todėl, kad „Peugeot 307“ vairuotojas važiuodamas viduriu kelio nesiėmė jokių veiksmų. Jis savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažįsta. Papildomai nurodė, kad po susidÅ«rimo „Peugeot 307“ automobilis stovėjo skersai kelio, o jo automobilis buvo griovyje. SmÅ«gio metu „Peugeot 307“ automobilis ženkliai buvo iÅ¡lindęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , jis buvo daugiau nei per vidurį kelio.Nukentėjusioji J.

K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie važiavo neskubėdami iÅ¡ GrigiÅ¡kių namo į KariotiÅ¡kes. Važiuodamas į kalnÄ vyras užėmė dalį kelio, važiavo per vidurį. Tada jie pamatė labai greitai artėjantį baltÄ automobilį, kuris tiesiai rėžėsi į jų automobilio keleivio pusę, kur sėdėjo ji. Tuomet jos vyras iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo pažiÅ«rėti prie kito automobilio. Daugiau ji nieko neprisimena ir nieko nematė. Papildomai nurodė, kad kai jos vyras pamatė kitÄ automobilį, jis pradėjo stabdyti ir pasuko į deÅ¡inę pusę.

Jos vyras važiuodamas buvo užėmęs deÅ¡inę kelio dalį, prieÅ¡ingos eismo juostos užėmęs nebuvo. Ten buvo siauras, vingiuotas kelias, jie važiavo į kalnÄ . Matomumas buvo geras, jie pamatė, kad dideliu greičiu į juos važiuoja automobilis. Teigė, kad baltas automobilis važiavo taip pat per vidurį kelio. Nurodė, kad jos vyras stabdė automobilį ir nuvažiavo į kelkraÅ¡tį. Nurodė, kad G. K. dėl įvykio jos atsiprašė, atlygino jai padarytÄ Å¾alÄ . Civilinio ieÅ¡kinio byloje nėra pareiÅ¡kusi.

Kaltinamasis R. R. jos neatsiprašė, net nepriėjo. 2016-11-03 medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolo specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad J. K. eismo įvykio metu patyrė pilvo sienos sumuÅ¡imÄ pasireiÅ¡kusį skausmingumu, deÅ¡inės pusės VI Å¡onkaulio lūžį. Sužalojimai vertinant visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ (I t. b.l. 84).2016-09-25 11.50 val. schemoje, fotonuotraukose užfiksuota, kad automobilis "T. Y." valst. nr. (duomenys neskelbtini) stovi kairės kelio pusės žiÅ«rint nuo DėdeliÅ¡kių pusės griovyje priekiu į važiuojamÄ jÄ dalį ir GrigiÅ¡kių pusę.

Automobilis "Peugeot307" valst Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant asfalto, važiuojamojoje kelio dalyje, skersai kelio priekiu į kairįjį kelkraštį, žiūrint nuo Dėdeliškių pusės. Eismo įvykio vietos nuotraukose matyti, kad kelio danga yra sausa. Kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonių susidūrimas. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 4,20 m. Važiuojamojoje kelio dalyje, ant asfalto nuo kairės pusės link dešinės (įstrižai), žiūrint nuo Grigiškių pusės, yra automobilio "Peugeot 307" ratų stabdymo pėdsakai (I t., b.l. 22).2017-05-30 10.00 - 11.00 val. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje, fotonuotraukose užfiksuota, kad apžiūros objektas yra kelias Grigiškės – Dėdeliškės – Rykantai 1 km 521 m., esantis Trakų r., Lentvario sen., Dėdeliškių k., Kalno g.

Nuo kelio ženklo Nr. 624 „Kilometrų ženklas“ žyminčio kelio 1 (pirmÄ ) km. iki kelio ženklo Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ - DėdeliÅ¡kės, yra 1 km 721 m. Ties kelio ženklu Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ žiÅ«rint link GrigiÅ¡kių pusės prasideda kelio vingis į kairę pusę. Už 200 m. nuo kelio ženklo Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ žiÅ«rint link GrigiÅ¡kių pusės kairėje kelio pusėje kelio aplinka yra – miÅ¡kas, deÅ¡inėje kelio pusėje arčiau kelkraščio auga žolytė už jos auga pavieniai medžiai ir krÅ«mai, pavažiavus daugiau link GrigiÅ¡kių ir deÅ¡inėje kelio pusėje prasideda miÅ¡kas.

Nuo kelio ženklo Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ žiūrint link Grigiškių pusės 400 m. atstumu yra kelio vingis į dešinę pusę (I t., b.l. 36-42).2016-09-25 16.30 - 17.00 val. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad išoriniai automobilio "T. Y." valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo požymiai yra: įlenktas, nulaužtas priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatorius, grotelės, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis nulaužtas, išdaužtas priekinis stiklas, įlenktos priekinės dešinės pusės durys, dešinės pusės priekinis ratas nuleistas, aplamdytas stogas, deformuotas po eismo įvykio visas automobilio kėbulas, įlenkti statramsčiai (I t., b. l. 23-27).2016-11-11 10.45 - 11.30 val. automobilio "T.

Y." valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis "T. Y." valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) nuosavo namo kieme. Automobilis yra baltos spalvos dviejų durų. Automobilis yra deformuotas. Automobilio stipriai deformuota priekinė dalis. Nulaužtas priekinis bamperis, sulankstytas (deformuotas) variklio dangtis, nėra priekinių žibintų su posūkio žibintais, variklio skyriaus agregatai nustumti į automobilio salono pusę. Įlenktas kairės pusės priekinis sparnas, įlenktos kairės pusės priekinės durelės ir galinis sparnas.

Sulaužytas (visiškai deformuotas) dešinės pusės priekinis sparnas, sulankstytos dešinės pusės priekinės durelės, įlenktas dešinės pusės galinis sparnas. Įlenktas automobilio stogas. Įlenkti automobilio statramsčiai. Nulūžęs dešinės pusės galinio vaizdo šoninis veidrodėlis. Įždužęs priekinis stiklas ir dešinės pusės priekinių durelių stiklas. Automobilio salone sukrautos nuolaužos nuo automobilio, priekinis valst. nr. ženklas. Išsiskleidusi priekinė keleivio pusės oro pagalvė.

Ant automobilio uždėti lieti ratlankiai su padangomis: Dunlop 195/55R15. Iš vietos išlaužtas dešinės pusės priekinis ratas, jo diskas sulūžęs, iš padangos išėjęs oras (I t., b.l. 53-58).2016-11-11 10.45 - 11.30 val. automobilio "T. Y." valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuota, kad išoriniai automobilio "Peugeot 307" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo požymiai yra: variklio dangtis, priekinis stiklas, kairys sparnas, dešinys sparnas, priekinė važiuoklė, priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai, statramstis, landžeronas (I t., b.l. 28-32).2016-10-21 10.00 - 10.30 val. automobilio "Peugeot 307" valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas automobilis "Peugeot 307" valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis yra pilkos spalvos, 4 durų, universalas. Yra apgadinta, deformuota automobilio priekinė dalis. Stipriau deformuota dešinės pusės priekinė dalis. Sulankstytas automobilio variklio dangtis, sulankstytas kairės pusės priekinis sparnas, visiškai nėra dešinės pusės priekinio sparno, nėra priekinio bamperio, nėra dešinės pusės priekinio žibinto su posūkio žibintu, iškritęs iš vietos kairės pusės priekinis žibintas su posūkio žibintu.

Nukritęs dešinės pusės priekinis ratas. Įskilęs priekinis stiklas. Ant automobilio uždėtos padangos: Continental 205/55 R16 89T. Automobilio salone ant galinių sėdynių ir bagažinėje prikrauta kartoninių popierių, automobilio detalių nuolaužų, guli priekinis valstybinio numerio ženklas. Automobilio galiniais stiklai yra tamsinti, ant galinio stiklo yra užklijuoti lipdukai su užrašu "Nico" (I t., b.l. 47-52).2017-02-27 gautoje LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-2483(16) nurodyta, kad tikėtinas toks įvykio mechanizmas.

Automobiliu "Peugeot 307" vairuotojas G. K. važiavo apie 75 km.h greičiu važiuojamosios dalies viduriu, nusuko į deÅ¡inę ir intensyviai stabdė savo vairuojamÄ transporto priemonę. Tuo pat metu prieÅ¡inga kryptimi prie automobilio "Peugeot 307" artėjo automobilis "T. Y.". Jo vairuotojas R. R. nusuko į kairę. Automobiliui "T. Y." kairės pusės ratais įvažiavus į kairį kelkraÅ¡tį, Å¡i transporto priemonė priekinės dalies deÅ¡ine puse susidÅ«rė su automobilio "Peugeot 307" priekinės dalies deÅ¡ine puse (abiejų transporto priemonių iÅ¡sidėstymas susidÅ«rimo metu grafiÅ¡kai pavaizduotas 5 pav.) PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio "T.

Y." greitis buvo 37 km./h. greičiu, o automobilio "Peugeot 307" - apie 50 km./h. Nuo smÅ«gio abu automobiliai ėmė suktis horizontalioje plokÅ¡tumoje pagal laikrodžio rodyklę. Automobilis "Peugeot 307", pasisukęs sustojo važiuojamojoje dalyje, o automobilis "T. Y." besisukdamas nuslydo nuo kelio į kairę, žiÅ«rint jo važiavimo kryptimi, ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.Techniniu požiÅ«riu šį eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai.

Ir automobilio "T. Y." vairuotojas R. R. ir automobilio "Peugeot 307" vairuotojas G. K. prieÅ¡prieÅ¡inio prasilenkimo metu nevažiavo kelio deÅ¡ine puse ir nepaliko tokio tarpo iÅ¡ automobilių Å¡onų, kad eismas bÅ«tų saugus. Be to automobilio "T. Y." vairuotojas R. R. prieÅ¡ eismo įvykį nusuko į kairę ir prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ pilnai įvažiavo į kairę kelio pusę, kas techniniu požiÅ«riu yra nepriimtina.PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis "Peugeot 307" buvo važiuojamojoje dalyje, priekiniu kairiuoju ratu nuo jos kairiojo (žiÅ«rint Å¡ios transporto priemonės judėjimo kryptimi) kraÅ¡to nutolęs apie 2,1 m. atstumu, o užpakaliniu kairiuoju ratu - apie 1,9 m.

Å iuo momentu prieÅ¡inga kryptimi judėjęs automobilis "T. Y." buvo kairėje kelio pusėje (važiuojamojoje dalyje ir kelkraÅ¡tyje), žiÅ«rint pagal Å¡ios transporto priemonės judėjimo kryptį. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ abu automobiliai judėjo link kelio kairiojo kraÅ¡to, žiÅ«rint automobilio "T. Y." judėjimo kryptimi - nuo DėdeliÅ¡kių pusės.Tikėtina, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio "Peugeot 307" greitis buvo apie 50 km./h, o automobilio "T. Y." - apie 37 km./h. Automobilio "Peugeot 307" greitis prieÅ¡ stabdymÄ , tikėtina, buvo apie 70 km./h.PrieÅ¡ eismo įvykį susidÅ«rusiomis aplinkybėmis automobilio "T.

Y." vairuotojas R. R. ir automobilio "Peugeot 307" vairuotojas G. K. prieÅ¡prieÅ¡inio prasilenkimo metu važiuodami prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡iniųjų kraÅ¡tų ir palikdami tokį tarpÄ iÅ¡ automobilių Å¡onų, kad eismas bÅ«tų saugus, bÅ«tų turėję techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo.Automobiliai "Peugeot 307" ir "T. Y." susidÅ«rė kairėje kelio pusėje, žiÅ«rint pagal pastarojo automobilio judėjimo kryptį - nuo DėdeliÅ¡kių pusės.Automobilio "T. Y." vairuotojo R.

R. nusukimas į kairę, kai prieÅ¡inga kryptimi prie jo artėjo automobilis "Peugeot 307" techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtinas.2017-03-24 10.50 - 11.10 val. specialisto V. M. paaiÅ¡kinimų protokole užfiksuota: Klausimas: Jeigu automobilio "T. Y." vairuotojas važiuotų deÅ¡ine kelio puse ir nebÅ«tų nusukęs į kairę artėjant prie automobilio "Peugeot 307" ar bÅ«tų įvykęs eismo įvykis? Specialisto atsakymas: Atlikus tyrimÄ buvo nustatyta, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis "Peugeot 307" buvo iÅ¡ dalies užėmęs prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ kelio pusę: jis užpakaliniu kairiuoju ratu buvo apie 0,5 m. atstumu kairiau menamos aÅ¡inės linijos.

Tokiomis aplinkybėmis net ir automobiliui "T. Y." važiuojant dešine kelio puse artėjant prie automobilio "Peugeot 307" susidūrimas įvyktų (I t. b.l. 66-73).Teismas spręsdamas dėl kaltinamojo G. K. kaltės pažymi, kad kaltinamojo kaltę byloje be kaltinamojo prisipažinimo taip pat patvirtina kaltinamojo R. R. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios J. K. parodymai, 2016-11-03 medicininių dokumentų apžiūros protokolas, specialisto išvada 2016-09-25, schema, fotonuotraukos, 2017-05-30 10.00 - 11.00 val. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, schema, fotonuotraukos, 2016-09-25 16.30 - 17.00 val. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, 2016-11-11 10.45 - 11.30 val. automobilio "T.

Y." valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolas, 2016-11-11 10.45 - 11.30 val. automobilio "T. Y." valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolas, 2016-10-21 10.00 - 10.30 val. automobilio "Peugeot 307" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolas, 2017-02-27 LTEC specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2483(16), 2017-03-24 10.50 - 11.10 val. specialisto V. M. paaiÅ¡kinimų protokolas. Ä®vertinęs nurodytus įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo G. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad yra įrodyti visi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementai, o tuo pačiu yra ir pagrindas spręsti G. K. baudžiamosios atsakomybės už Å¡iÄ veikÄ klausimÄ .Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Jis nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino jai padarytÄ turtinę žalÄ , su nukentėjusiÄ ja susitaikė, todėl prašė jo atžvilgiu taikyti BK 38 str. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iÅ¡ komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sÄ lygų, apibÅ«dinančių nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors savo kaltės apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. K. nepripažino, tačiau, bylÄ nagrinėjant teisme jis savo kaltę pripažino iÅ¡ esmės, nukentėjusiosios atsiprašė, jai atlygino padarytÄ Å¾alÄ , su ja susitaikė. Å ias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji. Vertinant tokį kaltinamojo G.

K. prisipažinimÄ BK 38 str. kontekste, pažymėtina, jog nors komentuojamo straipsnio nuostatos ir reikalauja kaltininko prisipažinimo padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tai, kurioje proceso stadijoje Å¡is prisipažinimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas, nedetalizuoja, kas leidžia pagrįstai manyti, jog sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju klausimÄ , baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija, kurioje kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , esminės reikÅ¡mės neturi.

Svarbu tai, jog kaltininkas prisipažįsta savanoriÅ¡kai, nieko neverčiamas, analogiÅ¡komis aplinkybėmis apie tiriamo įvykio aplinkybes teikia parodymus ir teisme. Tokio kaltinamojo prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, nepaisant to, jog jis buvo iÅ¡reikÅ¡tas tik teismo posėdžio metu, teismo įsitikinimu, BK 38 str. nuostatų taikymui pakanka (BK 38 str. 1 d. 1 p.).Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios kaltinamÄ jį charakterizuojančios medžiagos, jis turi Å¡eimÄ , dirba UAB „SCHENKER“ sandėlio operatoriumi, praeityje teistas nebuvo, administracine tvarka už KET pažeidimus buvo baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (I t., b. l. 124).

Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu G. K. atlygino nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , jos atsiprašė, su ja susitaikė. Å ios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniÅ¡kai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajai J. K. buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs jokių ypatingų pasekmių ar liekamųjų reiÅ¡kinių.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais spręstina, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį G.

K. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.G. K. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos nesant pagrindo jÄ taikyti.Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kaltinamasis R. R. nepripažįsta savo kaltės dėl kilusio eismo įvykio ir jo pasekmių bei tvirtina, kad dėl Å¡io eismo įvykio kaltas kitas kaltinamasis G.

K.. BK 281 str. 1 d. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Å iame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ - Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , bet ir padarinius, o taip pat - kas Å¡iuo atveju bÅ«tina - ir priežastinį ryšį tarp eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, Å¡iuo atveju –nesunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo, bei kaltę.

Asmuo gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno Å¡ių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties. Pagal teismų praktikÄ , kadangi priežastinis ryÅ¡is yra BK 281 str. numatyto nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis, iÅ¡vadÄ apie jo buvimÄ daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-6/2008). Nagrinėjamu atveju eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai – G.

K. ir R. R.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, iÅ¡vadai apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ Â tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių padaryti reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo sÄ lyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiÅ¡koje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų.

Be to, Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tais atvejais, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia BK 281 straipsnyje numatytus padarinius patekęs į avarinę situacijÄ , susidariusiÄ dėl kito eismo dalyvio padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (pvz.: netikėtai sudaroma kliÅ«tis jo vairuojamai transporto priemonei), teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje iÅ¡ minėto vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (pvz.: ar jo veiksmai buvo adekvatÅ«s kilusiam pavojui, ar jis turėjo realiÄ galimybę iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių) (Teismų praktikos apžvalga dėl BK 281 straipsnio taikymo baudžiamosiose bylose, 2009 m.

Teismų praktika Nr. 30, iÅ¡vadų 15.5 punktas 584).Atsižvelgiant į tokiÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamoje byloje bÅ«tina nustatyti, ar Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu vairuotojai. Taip pat bÅ«tina nustatyti, ar eismo įvykio pasekmės kilo dėl abiejų vairuotojų padarytų pažeidimų, ar tik dėl kurio nors vieno vairuotojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Siekiant atsakyti į Å¡iuos klausimus bÅ«tina nustatyti dėl kokios priežasties jie susidÅ«rė.Sprendžiant kaltinamojo R.

R. kaltės klausimÄ svarbu nustatyti dėl kokios priežasties kaltinamasis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nes nuo to priklauso tokio manevro vertinimas Kelių eismo taisyklių laikymosi prasme. Kaltinamasis R. R., teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ jis iÅ¡važiavo dėl to, kad maždaug prieÅ¡ 50-100 metrų iÅ¡ priekio atvažiuojantis G. K. važiavo kelio viduriu ir nesiėmė jokių veiksmų. Pažymėtina, kad ir G. K. duodamas parodymus pripažino, jog jis automobilį vairavo nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimo važiuoti kuo arčiau kelio deÅ¡inio kraÅ¡to ir važiavo kelio viduriu ir tik pamatęs kitÄ automobilį važiuojantį prieÅ¡ais, jis staigiai pradėjo stabdyti, pasuko į deÅ¡inę ir automobilis sustojo.

Tokius G. K. parodymus patvirtino ir nuketėjusioji J. K. teisiamojo posėdžio metu nurodžiusi, kad važiuodamas į kalnÄ vyras užėmė dalį kelio, važiavo per vidurį. Å ių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. R. iÅ¡ tiesų buvo iÅ¡provokuotas iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ dėl kelyje atsiradusios staigios kliÅ«ties, kuriÄ savo veiksmais sukÅ«rė kitas vairuotojas G. K.. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių kaltinamojo parodymus, kurie be kita ko atitinka ir byloje esančiais objektyviais įrodymais nustatytas aplinkybes, kas neduoda pagrindo jais abejoti.

LTEC specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2483(16) nurodyta, kad techniniu požiÅ«riu šį eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai, kadangi ir automobilio "T. Y." vairuotojas R. R. ir automobilio "Peugeot 307" vairuotojas G. K. prieÅ¡prieÅ¡inio prasilenkimo metu nevažiavo kelio deÅ¡ine puse ir nepaliko tokio tarpo iÅ¡ automobilių Å¡onų, kad eismas bÅ«tų saugus; be to automobilio "T. Y." vairuotojas R. R. prieÅ¡ eismo įvykį nusuko į kairę ir prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ pilnai įvažiavo į kairę kelio pusę, kas techniniu požiÅ«riu yra nepriimtina.Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija, ir rėmimasis vien tik jų iÅ¡vada gali lemti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .

Specialisto, eksperto iÅ¡vada teismo turi bÅ«ti vertinama tik kaip vienas iÅ¡ įrodymų. Nustatant ar kaltininko padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo atsiradimo sÄ lyga, taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kritetrijus - sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje, asmuo turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. Pageidautinas vairutoojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausmas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimÄ , o tai yra iÅ¡skirtinė teismo kompetencija (LAT 2015-10-06 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-332-693/2015).

Pažymėtina, kad iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad buvo nustatytas toks tikėtinas įvykio mechanizmas: “automobiliu “Peugeot 307” vairuotojas G. K. važiavo apie 75 km/h greičiu važiuojamosios dallies viduriu, nusuko į deÅ¡inę ir intensyviai stabdė savo vairuojamÄ transporto priemonę. Tuo metu prieÅ¡inga kryptimi prie automobilio “Peugeot 307” artėjo automobilis “T. Y.“. Jo vairuotojas nususko į kairę. Autombiliui “T. Y.” kairės pusės ratais įvažiavus į kairį kelkraÅ¡tį Å¡i transporto priemonė priekinės dalies deÅ¡ine puse susidÅ«rė su automobilio “Peugeot 307” priekinės dallies deÅ¡ine puse (abiejų transporto priemonių iÅ¡sidėstymas susidÅ«rimo metu grafiÅ¡kai pavaizduotas 5 pav.).

PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio “T. Y.” greitis buvo 37 km/h, o automobilio “Peugeot 307” – apie 50 km/h.” Taigi, iÅ¡ Å¡ios iÅ¡vados matyti, kad specialistas nenustatė, jog kaltinamasis R. R. prieÅ¡ įvykį vairavo savo transporto priemonę automobilį “T. Y.” pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. nebuvo nustatyta, kad jis prieÅ¡ eismo įvykį nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies karÅ¡to. Pats kaltinamasis R. R. tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek liudydamas teisme kategoriÅ¡kai nurodė, kad jis prieÅ¡ įvykį važiavo keliu kuo deÅ¡niau.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kito automobilio vairuotojas G. K. nepripažindamas savo kaltės dėl eismo įvykio kilimo nurodė, kad jo manymu eismo įvykis įvyko todėl, kad R. R. važiavo per dideliu greičiu, t.y. jis nenurodė, kad R. R. vairuojamas autombilis važiavo kelio viduriu ir buvo užėmęs prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . R. R. vairuojamo automobilio greitį kaip autoįvykio kilimo priežastį akcentavo ir liudytoja apklausta nukentėjusioji J. K.. Tačiau įvertinęs specialisto iÅ¡vadoje nustatytus važiavusių transporto priemonių greičius, teismas Å¡iÄ G.

K. ir nukentėjusiosios nurodytÄ eismo įvykio kilimo priežastį vertina kaip nepagrįstÄ , kadangi iÅ¡ iÅ¡vados matyti, jog tiek iki įvykio, tiek prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ bÅ«tent G. K. vairuojamas automobilis “Peugeot 307” važiavo didesniu greičiu, t.y. iki įvykio G. K. vairuojamas automobilis važiavo apie 70-75 km/h greičiu, o prieÅ¡ susidÅ«rimÄ â€“ apie 50 km/h greičiu, kai R. R. valdomo automobilio “T. Y.” greitis buvo 37 km/h ir ant kelio nebuvo rasta intensyvaus stabdymo žymių.

Taigi, minėtų įrodymų analizė teismui leidžia teigti, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog kaltinamasis R. R. prieÅ¡ įvykį vairavo savo transporto priemonę automobilį “T. Y.” pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. nebuvo nustatyta, kad jis prieÅ¡ eismo įvykį nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies karÅ¡to, ar virÅ¡ijo nustatytÄ važiavimo greitį.Å iuo atveju nepaneigus, kad G. K. važiuodamas kelio viduriu sudarė R. R. netikėtÄ kliÅ«tį, reikia įvertinti ar kaltinamojo bandymas prasilenkti su G.

K. automobiliu sukant į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ pažeidė Kelių eismo taisyklių reiakalavimus, ir ar jeigu jis nebÅ«tų sukęs į kairę, o bÅ«tų važiavęs savo eismo juosta, bÅ«tų įvykęs eismo įvykis. Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

KET 101 p. numatyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 119 p. numatyta, vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. KET 128 p. numatyta, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡iuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus darytina iÅ¡vada, kad atsiradus kliūčiai vairuotojas, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, turi galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kliÅ«timi ne tik stabdydamas savo eismo juostoje, bet ir apvažiuodamas kliÅ«tį.

Pabrėžtina, kad Kelių eismo taisyklės nedraudžia kliÅ«ties apvažiuoti iÅ¡ kairės, nes jos nereglamentuoja iÅ¡ kurios pusės kliÅ«tį galima apvažiuoti, o iÅ¡ kurios negalima, taip pat nenumato jokių skirtingų reikalavimų norint apvažiuoti judančiÄ ar nejudančiÄ kliÅ«tį. Taip pat pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 128 punktas, leidžiantis saugiai apvažiuoti kliÅ«tį, negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip neleidžiantis kliÅ«tį apvažiuoti sukant į kairę vien dėl to, kad Kelių eismo taisyklių 119 punktas įpareigoja važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Kelių eismo taisyklių 119 punktas reglamentuoja vairuotojų pareigÄ važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to įprastinėmis eismo sÄ lygomis, tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 128 punktas reglamentuoja vairuotojų veiksmus kilus avarinei situacijai ir iÅ¡kilus grėsmei susidurti su kliÅ«timi. Todėl pastaroji norma laikytina specialiÄ ja, numatančia iÅ¡imtį iÅ¡ bendros taisyklės, numatytos Kelių eismo taisyklių 128 punkte, todėl leidžiančia tam tikrais atvejais vairuotojui kliÅ«tį apvažiuoti ir nevažiuojant kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.Pažymėtina, kad kaltinamasis R.

R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobiliui „Peugeot 307“ važiuojant per vidurį kelio, iÅ¡ deÅ¡inės pusės prasilenkti nebuvo galimybės, kadangi bÅ«tų buvęs stiprus eismo įvykis, o iÅ¡ kairės buvo daug vietos ir buvo tikimybė prasilenkti nesukeliant eismo įvykio. Be to, iÅ¡ kairės kelio pusės buvo kelkraÅ¡tis ir žolė, nebuvo tokio didelio griovio, kaip iÅ¡ deÅ¡inės kelio pusės. Be to, kai pamatė kitÄ automobilį atstumas tarp automobilių buvo apie 50-100 metrų, jie buvo pakankamai arti.

Manė, kad prasilenks pro kitÄ pusę, todėl automobilio nesustabdė. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, schemos fotonuotraukos (b.l. 22, 36-42), LTEC specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2483(16) (I t., b. l. 66-73), o ypatingai 2017-03-24 10.50 - 11.10 val. specialisto V. M. paaiÅ¡kinimų protokolas, kuriame užfiksuota: Klausimas: Jeigu automobilio "T. Y." vairuotojas važiuotų deÅ¡ine kelio puse ir nebÅ«tų nusukęs į kairę artėjant prie automobilio "Peugeot 307" ar bÅ«tų įvykęs eismo įvykis? Specialisto atsakymas:

Atlikus tyrimÄ buvo nustatyta, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis "Peugeot 307" buvo iÅ¡ dalies užėmęs prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ kelio pusę: jis užpakaliniu kairiuoju ratu buvo apie 0,5 m. atstumu kairiau menamos aÅ¡inės linijos. Tokiomis aplinkybėmis net ir automobiliui "T. Y." važiuojant deÅ¡ine kelio puse artėjant prie automobilio "Peugeot 307" susidÅ«rimas įvyktų (I t. b.l. 66-73).Vertinant Å¡ių aplinkybių visumÄ teismas sutinka su kaltinamojo argumentais, kad esant tokiai situacijai jis turėjo pagrindÄ manyti ir tikėtis, kad maždaug 70 km/h greičiu 50-100 m. atstumu prieÅ¡ jį viduriu kelio judantis automobilis gali susidurti su jo vairuojamu automobiliu, nes važiuodamas tokiu greičiu kaltinamasis gali nesustabdyti automobilio iki suartėjimo su jo automobiliu, kadangi tarp jų buvęs atstumas buvo pakankamai mažas.

Taip pat pripažintina, kad tokiomis aplinkybėmis kaltinamasis turėjo pagrindÄ manyti, kad ir jo bandymas važiuoti savo juosta tiesiai nebÅ«tų padėjęs iÅ¡vengti susidÅ«rimo, o jo nusukimas į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį bÅ«tų kėlęs grėsmę nuvažiuoti nuo kelio į griovį. Taigi, teismo vertinimu esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo R. R. sprendimas sukti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , buvo pateisinamas ir priimtinas bÅ«das stengtis iÅ¡vengti automobilių susidÅ«rimo, nes taip keisdamas važiavimo kryptį, kaltinamasis turėjo galimybę prasilenkti su G.

K. vairuojamu automobiliu, jeigu Å¡is prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ nebÅ«tų pakeitęs savo judėjimo krypties. Todėl tokių kaltinamojo R. R. veiksmų negalima laikyti prieÅ¡taraujančiais Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimams, nes tuo metu kai jis keitė važiavimo kryptį jis jau važiavo ne įprastinėmis eismo sÄ lygomis, o bandydamas iÅ¡vengti avarinės situacijos ir kliÅ«ties savo eismo juostoje, ir jis buvo įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Pagaliau net ir pripažinus kaltinamojo R.

R. nusukimÄ Ä¯ kairę kaip eismo saugumui pavojų keliantį veiksmÄ , jis negali bÅ«ti įvertintas kaip prieÅ¡taraujantis Kelių eismo taisyklėms Å¡ioje situacijoje, nes kaltinamasis turėjo pagrindÄ manyti, jog automobiliams susidÅ«rus jo eismo juostoje, pasekmės judant tuo pačiu stabdymo režimu nebÅ«tų lengvesnės nei automobiliams susidÅ«rus prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje judant tuo pačiu stabdymo režimu. Tai reiÅ¡kia, kad siekdamas iÅ¡vengti gresiančio susidÅ«rimo pasekmių kaltinamasis, pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, privalėjo imtis visų įmanomų veiksmų susidÅ«rimui iÅ¡vengti, todėl sukdamas į kairę ir pasirinkdamas tokius veiksmus, kurie galėjo padėti iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau net ir jo neiÅ¡vengus negalėjo padaryti didesnės žalos negu ta, kurios jis siekė iÅ¡vengti susidurdamas savo eismo juostoje, Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų nepažeidė.  Įvertinus visus bylos įrodymus, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog kaltinamojo R.

R. veiksmai prieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Todėl nesant tokio objektyviojo nusikaltimo sudėties požymio kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, negalima ir kaltinamojo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.Kita vertus, net ir įvertinus tokius kaltinamojo R. R. veiksmus kaip prieštaravusius Kelių eismo taisyklių reikalavimams, šioje situacijoje tarp tokių veiksmų ir kilusių padarinių nebūtų priežastinio ryšio, todėl negali būti pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje kilusios pasekmės yra būtent R.

R. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmė. Vadinasi net ir pripažinus, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles, jo veikoje nėra kito bÅ«tino nusikaltimo sudėties požymio – priežastinio ryÅ¡io, todėl ir tokiu atveju negalima jo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, bÅ«tinÄ ja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai, analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilių susidÅ«rimas įvyko prieÅ¡prieÅ¡inėje automobilio „T. Y.“ važiavimo krypties eismo juostoje ir nėra paneigta, jog kaltinamÄ jį R. R. į jÄ iÅ¡važiuoti iÅ¡provokavo G. K. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 99, 119, 127, 128 p. reikalavimų pažeidimai. Tokiu atveju pripažintina, kad jeigu G. K. nebÅ«tų pažeidęs Kelių eismo taisyklių, kaltinamasis R. R. nebÅ«tų iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir automobiliai nebÅ«tų susidÅ«rę.

Vadinasi G. K. veiksmai buvo bÅ«tinÄ ja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga, nes dėl jų susidÅ«rė automobiliai ir buvo sužalota nukentėjusioji. Atsižvelgiant į visus nurodytus argumetus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus visus bylos įrodymus, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog kaltinamojo R. R. veiksmai prieÅ¡taravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, kad jie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis, ir kad dėl jų yra kaltas R.

R., todėl jis iÅ¡teisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :       G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi.

Panaikinti G. K. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir iki jo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.IÅ¡aiÅ¡kinti G. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalis).

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalis).R. R. dėl kaltinimo padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.  Panaikinti R.

R. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir iki jo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus. Teisėja                                                                           Asta Adamonytė – Å ipkauskienė