35ca19b4-41e7-4229-95ca-0a9b39bd4e6c · Klaipėdos apygardos teismas

                                                    Administracinė byla Nr. ATP-845-380/2014                                                    Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02868-2014-4                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS             NUTARTIS 2014 m. gruodžio 10 d.

Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimo, ir n u s t a t ė:              S. G. (S. G.) 2014 m. liepos 19 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 19 d., apie 12.30 val., prie (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus ir vairuodamas automobilį „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo saugaus greičio, dėl to atsitrenkė į priekyje sustojusiÄ transporto priemonę.

Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Å iais veiksmais S. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 9 p., 133 p. reikalavimus.              Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo S. G. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimÄ ir paskyrė pagal ATPK 127 str. 3 d. administracinę nuobaudÄ â€“ 4000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m.             S. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Teismui atsisakius nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , praÅ¡o administracinį teisės pažeidimÄ perkvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., arba pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 1 d., arba taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir sumažinti paskirtÄ baudÄ bei netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Neginčija fakto, jog bÅ«damas neatidus, kliudė kitÄ automobilį, tačiau tai, kad įvykio metu apelianto organizme alkoholio koncentracijos kiekis kraujyje virÅ¡ijo leistinÄ normÄ ir buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, neatitinka faktinės situacijos.

Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktÄ , jog į eismo įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai padarė procedÅ«rinius pažeidimus, apribojusius apelianto teisę į objektyvų ir tikslų girtumo patikrinimÄ . IÅ¡ pat pradžių nesutiko su alkotesterio parodymais ir reikalavo, jog policijos pareigÅ«nai jį pristatytų į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti kraujo tyrimÄ . Policijos pareigÅ«nų įsakymu apeliantui buvo griežtai uždrausta pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir įsakyta laukti eismo įvykio tyrimo ir įforminimo pabaigos.

Užsitęsus eismo įvykio faktinių aplinkybių nustatymui ir kitiems formaliems veiksmams, apelianto praÅ¡ymas bei vykimas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nebeteko prasmės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuobaudÄ ir kvalifikavo administracinį teisės pažeidimÄ pagal ATPK 127 str. 3 d., galimai nesant administracinio pažeidimo sudėties. Teismas rėmėsi vien tik galimai netiksliais alkotesterio rodmenimis ir liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymais. Apeliantas teigia, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės neturėtų bÅ«ti vertinamos kaip objektyvÅ«s įrodymai Å¡ioje byloje, o nustatyti procedÅ«riniai policijos pareigÅ«nų pažeidimai yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., nutraukti.

Pirmosios instancijos teismo keliamos prielaidos, kad teisės pažeidimo metu apelianto organizme galėjo bÅ«ti 0,48 promilės alkoholio, nėra objektyvios ir tikslios, todėl nepakankant objektyvių įrodymų, padarytas administracinės teisės pažeidimas turėjo bÅ«ti perkvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 2 d., arba nustačius, kad buvo neblaivus – veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 1 d. Ä®vertinus eismo įvykio aplinkybes, akivaizdu, jog byloje nėra jokių duomenų, kad apelianto neblaivumas virÅ¡ijo leistinÄ normÄ ar galėjo turėti įtakos avarijos padarymui.

Apeliantas teigia, kad remiantis alkotesterio parodymais, įstatymo nustatytÄ leistinÄ neblaivumo normÄ virÅ¡ijo labai nežymiai tik 0,08 promiles, be to pačiu alkotesteriu nustatytas girtumo laipsnis nėra objektyvus. Todėl mano, kad padaryta veika teisiniu požiÅ«riu laikytina mažareikÅ¡me, o pažeidimas – tik formalus. Apeliantas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniniu konsultantu. Viena iÅ¡ bÅ«tinų darbo sÄ lygų yra galiojantis vairuotojo pažymėjimas, nes 3-4 dienas per savaitę privalo automobiliu vykti pas įmonės klientus, 2-3 kartus tarnybiniu automobiliu privalo vykti į komandiruotes Austrijoje ir Lenkijoje.

Atėmus teises vairuoti transporto priemones negalėtų tinkamai atlikti savo pareigų ir bÅ«tų atleistas. Tuo atveju patirtų didelių nuostolių, nes darbinės pajamos yra visos Å¡eimos pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis. Apeliantas padeda apmokėti sugyventinės L. V. ir dėdės S. G. paskolas. Sugyventinė L. V. laukiasi, nėštumas yra labai komplikuotas, jai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, vizitai pas gydytojus. Apeliantas darbdavio charakterizuojamas teigiamai, pasižymi darbÅ¡tumu ir kruopÅ¡tumu, laiku atlieka visas užduotis, rodo iniciatyvÄ kurdamas projektus.

Mano, jog paskirta bauda bei patirti iÅ¡gyvenimai atliktų pakankamÄ prevencinį poveikį, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apribotų ne tik apelianto, bet ir jo Å¡eimos narių galimybes. Administracinės nuobaudos tikslai bÅ«tų pasiekti pritaikius ATPK 301 str. nuostatas ir paskyrus Å¡velnesnę nei ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â€“ sumažinus minimalaus dydžio baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.              Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o S. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Teigia, jog apelianto teiginiai, kad siekė kuo greičiau pasitikrinti blaivumÄ medicinos įstaigoje, pasirinkta gynybinė taktika, nes kai policijos pareigÅ«nai įformino eismo įvykį, apeliantas galėjo vykti į medicinos įstaigÄ pasitikrinti blaivumÄ , tačiau to nepadarė. Apeliantui nustatytas lengvas girtumo laipsnis. ATPK 127 str. 3 d. dispozicijoje įstatymo leidėjas nenurodo kiek alkoholio koncentracijai reikia virÅ¡yti leistinÄ normÄ , tačiau taikymui užtenka ir 0,41 promilių. Nors apeliantas save charakterizuoja kaip sÄ Å¾iningÄ visuomenės pilietį, atsidavusį Å¡eimai ir pan., tačiau nuo 2010 m. gegužės 4 d. jis administracine tvarka baustas 14 kartų, iÅ¡ jų 12 kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Pažeidimo momentu turėjo tris galiojančias nuobaudas. Tokie duomenys S. G. apibÅ«dina, kaip asmenį nelinkusį laikytis įstatymų. S. G. pažeisdamas Kelių eismo taisykles, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl daromo pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veiklos pasekmes.              Apeliacinis skundas atmestinas.             Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. G. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymÄ .

Apeliantas neginčija fakto, kad bÅ«damas neatidus, kliudė kitÄ automobilį, tačiau nesutinka, kad įvykio metu jo organizme alkoholio koncentracijos kiekis kraujyje virÅ¡ijo leistinÄ normÄ . PraÅ¡o administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, arba administracinį teisės pažeidimÄ perkvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., arba pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 1 d.              ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             Apeliantas S. G. nesutinka, jog įvykio metu jo organizme alkoholio koncentracijos kiekis kraujyje virÅ¡ijo leistinÄ normÄ ir buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs įrodymus, pagrįstai nustatė, kad S. G. 2014 m. liepos 19 d., vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus. 2014 m. liepos 19 d., 13.09 val., buvo tikrinamas S. G. blaivumas alkotesteriu „Alcotest 6810“ (patikros sertifikatas Nr. 1520493) ir buvo nustatytas 0,48 promilės girtumo laipsnis (b. l. 8), tai atitinka lengvÄ girtumo laipsnį.

Nors apelianto vertinimu, alkoholio koncentracija leistinÄ normÄ virÅ¡ijo labai mažai, tačiau tai buvo pakankamas kiekis administracinės atsakomybės kilimui. Policijos pareigÅ«nas S. G. blaivumÄ tikrino tinkamu naudoti alkotesteriu (b. l. 9). PaaiÅ¡kinime S. G. nurodė, kad vairuodamas automobilį jautėsi visiÅ¡kai blaivus, vakare buvo iÅ¡gėręs porÄ alaus (b. l. 11). Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jautėsi alkoholio kvapas. S. G. iÅ¡ pradžių neigė vartojęs alkoholį, vėliau prisipažino, kad iÅ¡ vakaro vartojo alkoholį.

Neprisiminė ar S. G. prašė alkotesteriu patikrinti antrÄ kartÄ (b. l. 55-56). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog S. G. įvykio metu buvo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, S. G. nebuvo uždrausta vykti į gydymo įstaigÄ pasitikrinti girtumo. Apelianto argumentas, kad negalėjo nuvykti į gydymo įstaigÄ dėl policijos pareigÅ«nų kaltės, yra nepagrįstas.             ATPK 127 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), padarytÄ neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). S. G. administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu paaiÅ¡kino, kad atsitrenkė į kitÄ automobilį. R. K. paaiÅ¡kinime nurodė, kad jam sustojus prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiÄ jÄ , į jo automobilį atsitrenkė iÅ¡ paskos važiavęs automobilis (b. l. 12).

Byloje esanti fotolentelė patvirtina, kad S. G. ir R. K. automobiliai apgadinti (b. l. 16-19). Tai, kad S. G. jautėsi visiÅ¡kai blaivus, yra subjektyvi jo nuomone, nes buvo nustatyta, kad įvykio metu S. G. buvo neblaivus. ATPK 127 str. 3 d. dispozicija nereikalauja nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp neblaivumo ir svetimo turto apgadinimo. Kelių eismo taisyklių 133 p. numatyta, kad vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo ir kt. sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatytos kliÅ«ties.

R. K. važiuodamas prie pėsčiųjų perėjos sustojo praleisti pėsčiÄ jÄ ir tuo metu S. G. atsitrenkė į jo automobilį. S. G. automobilį vairavo neblaivus, atsitrenkė į prieÅ¡ais važiuojantį automobilį, abu automobiliai buvo apgadinti. Ä®vertinus tai, S. G. veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., sudėtį ir administracinį teisės pažeidimÄ perkvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., arba pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 1 d., nėra jokio teisinio pagrindo.             S. G. nesutinka su paskirta nuobauda ir praÅ¡o taikyti ATPK 301 str., sumažinti paskirtÄ bausmę ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ .

             ATPK 301 str. numato galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas.

Nesant visų Å¡ių sÄ lygų, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymÄ nuobauda negali bÅ«ti skiriama.             Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl administracinės nuobaudos S. G. paskyrimo atsižvelgė į tai, jog jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta ir paskyrė jam sankcijoje numatytos baudos minimumÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

TokiÄ nuobaudÄ laikyti per griežta nėra jokio pagrindo.              Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad S. G. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis bus atleistas, patirtų didelių piniginių nuostolių, darbinės pajamos yra visos Å¡eimos pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis, negalėtų apmokėti              sugyventinės L. V. ir dėdės S. G. paskolas, sugyventinės L. V. nėštumas yra labai komplikuotas, jai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, vizitai pas gydytojus, tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡imtiniam administracinės nuobaudos Å¡velninimui.

Žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, S. G. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rÅ«pestingai, nepažeidinėti Kelių eismo taisykles, įvertinti galimas neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sÄ moningai pasirinko prieÅ¡ingÄ teisei elgesį, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus.             Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.             S. G. darbe charakterizuojamas teigiamai, tačiau iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad S. G. nuo 2010 m. gegužės 14 d. administracine tvarka baustas 13 kartų, iÅ¡ jų 12 kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 23-34).

Pažeidimo momentu turėjo tris galiojančias nuobaudas. Tai neigiamai apibÅ«dina S. G. asmenybę, rodo, jog anksčiau taikytos administracinės nuobaudos – baudos teigiamos įtakos nepadarė, jis nesilaiko Kelių eismo taisyklių.             S. G. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apelianto praÅ¡ymas, sumažinti paskirtÄ baudÄ ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, netenkintinas.

Palangos miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria: S. G. (S. G.) apeliacinio skundo netenkinti, palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimÄ nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                   Aurelija Sadauskaitė