2021-09-15 Nr. AB-18888-3-65-3-00283-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-580-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00283-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VIRI technologija“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viri technologija“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Visagino skyriui dėl rašto ir pretenzijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VIRI technologija“ pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Visagino skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. raštą Nr. SD (19.4) „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto veiklų įgyvendinimo“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 11 d. Raštas); 2) panaikinti 2021 m. birželio 15 d. pretenziją (sprendimą) Nr. SD(19.4)-(19.4.60E) „Dėl subsidijos, lėšų grąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Pretenzija); 3) įpareigoti Užimtumo tarnybos Visagino skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 11 d. raštą Nr. VIRI2021-05-11/1 „Dėl nesutikimo pratęsti projekto veiklų įgyvendinimo“ (toliau – ir Raštas) dėl darbo vietų steigimo termino pratęsimo iki 2021 m. rugsėjo 24 d.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. liepos 20 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas įvertino, kad 2021 m. gegužės 11 d. Raštas yra tarpinis Užimtumo tarnybos dokumentas (kaip ir bet kuris kitas paklausimas ar prašymas, susijęs su sutarties vykdymu), kuris turėjo būti pateiktas pareiškėjui, tačiau tai nėra administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme. Teismas nurodė, kad 2021 m. gegužės 11 d. Raštas tik sudarė prielaidą priimti galutinį sprendimą.

Teismas, įvertinęs tai, kad 2021 m. gegužės 11 d. Raštas yra tarpinis dokumentas ir apžvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl 2021 m. gegužės 11 d. Rašto panaikinimo kreipėsi praleidęs nustatytą terminą skundui paduoti, tačiau prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepateikė.

Teismas toliau vertino Pretenzijos turinį ir padarė išvadą, kad Pretenzija pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, joje išdėstytas pasiūlymas pareiškėjui gera valia grąžinti subsidiją, jokie privalomai vykdytini nurodymai nesuformuluoti, sutartis dėl subsidijos skyrimo šiuo dokumentu nėra nutraukiama, todėl Pretenzija negali būti administracinės bylos ginčo objektas. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nesutikimo su Pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus galės išdėstyti tuo atveju, jeigu atsakovas, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalimi, priims sprendimą, kuriuo nustatys prievolę dėl subsidijos grąžinimo arba kreipsis į teismą su ieškiniu, taip pat pačiam pareiškėjui apskundus teismui minėtą sprendimą dėl subsidijos grąžinimo.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo UAB „VIRI technologija“ skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti Pretenziją ir įpareigoti Užimtumo tarnybos Visagino skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Raštą, ir skundo priėmimo klausimą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 15, 17 ir 33 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad Pretenzija nėra sprendimas dėl subsidijos grąžinimo ir kad negali būti laikoma administraciniu aktu, kuriame pareiškėjui suformuluoti tam tikri privalomi vykdyti administraciniai nurodymai ar nustatomos tam tikros pareigos. Pareiškėjas mano, kad teismas neįvertino Pretenzijoje nurodytos apskundimo tvarkos ir pažymi, jog atsakovo darbuotoja patvirtino, kad Pretenzija yra galutinis administracinis aktas.

Pareiškėjo vertinimu, Pretenzijoje jam yra nustatomos konkrečios pareigos, nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo dėl termino pratęsimo ir susigrąžinti jau išmokėtos subsidijos sumą, todėl Pretenzija tiesiogiai sukelia teisines pasekmes (pareiškėjas negalės gauti likusios subsidijos sumos ir privalės grąžinti jau gautą subsidijos sumą, t. y. patirs finansinius nuostolius). Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalis numato, kad sprendimus dėl subsidijų grąžinimo priima Užimtumo tarnyba, o jos sprendimai gali būti skundžiami teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi teisę skųsti Pretenziją.

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir daro išvadą, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administraciniu bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjas atskirajame skunde toliau dėsto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017 ir 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-373-575/2021.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 20 d. nutarties dalis, kuria, kaip nurodo pareiškėjas, teismas atsisakė priimti pareiškėjo Pretenziją ir įpareigoti Užimtumo tarnybos Visagino skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Raštą dėl darbo vietų steigimo termino pratęsimo iki 2021 m. rugsėjo 24 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017).

Teisėjų kolegija įvertino Pretenzijos turinį ir pažymi, kad Pretenzija yra pasiūlyta pareiškėjui gera valia grąžinti visą subsidiją į Užimtumo tarnybos sąskaitą, nesant galimybės Pretenzijoje nurodytu terminu iš karto grąžinti visą subsidiją, pasiūlyta informuoti dėl susitarimo subsidiją grąžinti dalimis. Šiuo atveju Pretenzija nėra pareiškėjui suformuluoti privalomi vykdytini nurodymai. Atsižvelgiant į tai, kad jokie privalomai vykdytini nurodymai pareiškėjui nesuformuluoti, Pretenzija negali būti administracinės bylos ginčo objektas.

Jeigu subsidija ar jos dalis pagal pateiktą Pretenziją nėra grąžinama, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalimi, Užimtumo tarnyba turi priimti sprendimą dėl subsidijos grąžinimo, kuris gali būti skundžiamas teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia inicijuoti teisminį procesą dėl akto, kuris nesukelia teisinių pasekmių. Teisės aktams šiuo atveju nenumatant galimybės ginčyti Pretenziją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Pretenzijos panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Užimtumo tarnybos Visagino skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 11 d. raštą Nr. VIRI2021-05-11/1 „Dėl nesutikimo pratęsti projekto veiklų įgyvendinimo“ dėl darbo vietų steigimo termino pratęsimo iki 2021 m. rugsėjo 24 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl šio pareiškėjo reikalavimo, tačiau teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2021 m. gegužės 11 d. Raštą, nurodė, jog pareiškėjas dėl 2021 m. gegužės 11 d. Rašto kreipėsi praleidęs įstatymo numatytą terminą skundui paduoti, prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepateikė, – pareiškėjas šių pirmosios instancijos teismo argumentų atskirajame skunde neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus vertintinas kaip išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti 2021 m. gegužės 11 d. Raštą, atskirojo skundo argumentai, kad teismas turėtų priimti skundo dalį dėl pareiškėjo prašymo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 11 d. raštą Nr. VIRI2021-05-11/1 „Dėl nesutikimo pratęsti projekto veiklų įgyvendinimo“ vertintini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų nutartį naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VIRI technologija“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė