2018-06-12 Nr. AB-11456-3-61-3-01104-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-415-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01104-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Megakreditas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Megakreditas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Megakreditas“ 187 665,91 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 14 punktu ir 15.1 papunkčiu nuo 2018 m. gegužės 22 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – UAB „Megakreditas“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 187 665,91 Eur sumai.

Nurodė, jog Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai reikalavimo užtikrinimo priemonių prašoma taikyti nepareiškus prašymo, teismas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų apie tai, koks bus prašymas, byloje dalyvaujantys asmenys, prašymo reikalavimai, todėl šioje proceso stadijoje teismas turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Nagrinėjamu atveju teismas gali įsitikinti Agentūros reikalavimo pagrįstumu preliminariai įvertinęs Agentūros sprendimą, kurio pagrindu teikiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pažymėjo, kad Agentūros sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, taigi atitinka visus jam įstatymų keliamus reikalavimus, jame konkrečiai nurodyti ir aprašyti pareiškėjo įgyvendinant projektą padaryti pažeidimai bei už juos taikomos sankcijos, detaliai atskleisti objektyvusis ir subjektyvusis elementai, pateikta išsami analizė dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateiktos informacijos. Agentūros nuomone, Agentūros sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir jo pagrindu turi būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog susigrąžintina paramos suma (187 665,91 Eur) yra akivaizdžiai didelė, o dėl to, kad susijusios įmonės veikė ribodamos konkurenciją, lėšas skirstydamos tik tarp savęs, galimai kyla rizika, jog turimos investicijos ir kitas turtas bus nuslėptas. Agentūra yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, atsiskaito ne tik Žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei kitą su paramos administravimu susijusią informaciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priėmė nagrinėti ir tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – taikė UAB „Megakreditas“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 187 665,91 Eur sumai.

Teismas nustatė, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl skolos priteisimo, todėl, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytus argumentus, t. y. į tai, kad susigrąžintina suma yra akivaizdžiai didelė, o susijusios įmonės veikė ribodamos konkurenciją, lėšas skirstydamos tik tarp savęs, ir todėl kyla rizika, kad turimos investicijos ir kitas turtas bus nuslėptas, sprendė, kad yra pagrindas taikyti UAB „Megakreditas“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 187 665,91 Eur sumai.

III. Atsakovas UAB „Megakreditas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti Agentūros prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismo nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo nukreipti vykdyti skubiai.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones patenkintas nepagrįstai ir neteisėtai, nesant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, nukrypus nuo teismų suformuotos praktikos šiuo klausimu. Agentūros prašymas dėl skolos priteisimo negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, taip pat nėra rizikos, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta didelė žala, sukelta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės neproporcingai varžo atsakovo veiklą, pažeidžia jo teises ir gali sukelti žlugimą. Pagal teismų praktiką, asmuo, kuris reikalauja taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti, jog egzistuoja įstatyme nustatytos užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos. Nagrinėjamu atveju, Agentūros reikalavimas dėl skolos priteisimo nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi Agentūra savo prašymą dėl skolos priteisimo iš esmės grindžia tik savo paties priimtu 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. SKP-30. Agentūra elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai, nes prašymą dėl skolos priteisimo administraciniam teismui pateikė dar net nepasibaigus sprendimo apskundimo terminui ir prašymą dėl skolos priteisimo administraciniam teismui pateikė iš esmės tuo pačiu metu, kai atsakovui išsiuntė sprendimą.

Pažymi, kad Agentūros prašymas dėl skolos priteisimo pagal savo turinį yra kreditoriaus ieškinys dėl skolos priteisimo skolininkui, t. y. iš civilinių teisinių santykių kylantis reikalavimas, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl Agentūros prašymas nėra teismingas administraciniam teismui ir negalės būti tenkinamas administracine tvarka.

Akcentuoja, kad nėra jokios rizikos, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta didelė žala, nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje vien didelė ieškinio suma nebėra laikoma aplinkybe, savaime padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taigi didelė ieškinio suma savaime nepatvirtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindo ir būtinybės egzistavimo. Šiuo konkrečiu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kad Agentūra nepateikė jokių įrodymų, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, ar kad yra kilusi rizika, jog atsakovo turimos investicijos ir kitas turtas bus nuslėptas. Atsakovo elgesys nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „Akoni“ turimą turtą slėps, švaistys ar padarys kitokios neatitaisomomis didelės žalos. Bendrovė vykdo realią veiklą, iš jos gauna pajamas, samdo darbuotojus, laiku teikia visus finansinės atskaitomybės dokumentus, neturi socialinio draudimo įsiskolinimų. Agentūra taip pat klaidina teismą deklaratyviai teigdama, kad atsakovas visiškai nebevykdo veiklos ir, kad atsakovo turtinė padėtis patvirtina poreikį taikyti turto areštą, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų. Agentūra 2016 m. inicijavo paramos susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo procedūrą, tačiau vėliau pati priėmė sprendimą neregistruoti pažeidimo. Atsakovas, 2016 m. sužinojęs apie Agentūros inicijuotą paramos susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo procedūrą, nesiėmė jokių veiksmų siekiant nuslėpti, iššvaistyti ar perleisti bendrovės turtą, o toliau tęsė ir iki šiol tęsia savo veiklą ir teikia Agentūrai visus reikalaujamus dokumentus ir duomenis. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad bendrovė šiuo atveju elgsis nesąžiningai ir sieks apsunkinti teismo sprendimo vykdymą ar padarys neatitaisomą ar sunkai atitaisomą didelę žalą. Agentūra nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, taip pat nepateikė duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas už ES paramos lėšas įsigytą turtą paslėpti ar perleisti jį tretiesiems asmenims, nenurodė jokių aplinkybių, galinčių bent hipotetiškai patvirtinti atsakovo veiksmus ar ketinimus kelti realias grėsmes pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atsakovo teigimu, areštavus bendrovės turtą ir pinigines lėšas įmonė negalės vykdyti veiklos, atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais, mokėti privalomojo socialinio draudimo įmokų. Bendrovės padėtis yra gera ir stabili, todėl pritaikytas turto areštas yra neproporcinga ir nepagrįstai bendrovės veiklą varžanti priemonė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) nenumatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė turto areštas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti UAB „Megakreditas“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 187 665,91 Eur sumai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – taikyti UAB „Megakreditas“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 187 665,91 Eur sumai. Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje kelia reikalavimą priteisti ir atsakovo 187 665,91 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos išmokas ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas. Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog atsakovo finansinės galimybės įvykdyti pareiškėjo reikalavimą, gali tapti ribotos ir galimai kyla rizika, jog turimos investicijos ir kitas turtas bus nuslėptas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui UAB „Megakreditas“ yra išmokėta 187 665,91 Eur paramos lėšų. Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. SKP-30 (toliau – ir Sprendimas) buvo nustatytas pažeidimas - dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti, todėl nuspręsta taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 187 665,91 Eur paramos sumą ir nutraukti paramos sutartį. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3197-484/2018 netenkino UAB „Megakreditas“ prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą Sprendimui apskųsti ir atsisakė priimti UAB „Megakreditas“ skundą, kuriame taip pat buvo prašoma panaikinti Sprendimą. Taigi, Sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Pagal byloje pateiktą atsakovo finansinę informaciją matyti, kad 2016 m. atsakovo ilgalaikis turtas sudarė 218 917 Eur, grynasis pelnas – 18 628 Eur, nuostolių neturėjo.

Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo. Įvertinus administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, yra pagrindas teigti, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui administracinėje byloje. Atsižvelgiant į Agentūros nustatyto pažeidimo pobūdį nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas elgsis sąžiningai.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės (turto ir lėšų arešto), pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta galimybė taikyti ir kitas, t. y. šiame ABTĮ straipsnyje expressis verbis (tiesiogiai) neįvardytas, teismo ar teisėjo taikomas priemones. Taigi atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nenumatyta ABTĮ, yra nepagrįsti ir atmestini.

Atsakydama į atsakovo atskirojo skundo argumentus, susijusius su ginčo teismingumu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo klausimu Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti ne kartą nurodė, kad ginčai, susiję su išmokomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek dėl tokių išmokų išmokėjimo, tiek ir dėl išmokų grąžinimo remiantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, yra nagrinėtini administraciniame teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartį Nr. T-36-2010; 2004 m. spalio 22 d. nutartį Nr. TK-2004-80).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Megakreditas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė