2025-12-30 Nr. AB-23307-3-61-3-08351-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-759-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08351-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valmeda“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valmeda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Valmeda“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 31919 (toliau – ir Nutarimas). Preiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. VDI Nutarime darbuotojų atrankos procesas traktuotas kaip darbas, todėl padaryta nepagrįsta išvada, jog Bendrovėje buvo vykdomas nelegalus darbas. A.-L. H. ir P. K. (P. K.) (toliau – ir Kandidatai, Nepilnamečiai) pretendavo į darbo vietą Bendrovėje. Kaip Bendrovėje yra įprasta, jie dalyvavo atrankoje, atlikdami praktinę užduotį, apie kurią žinojo ir aiškiai suprato, ką liudija pačių Kandidatų pareiškimai, užfiksuoti Nutarime. Kandidatai nurodė, kad jiems „pasiūlė ateiti į pokalbį“, „pasiūlė ateiti pabandyti“, t. y. į Bendrovę jie ėjo ne pasirašyti darbo sutarties ar į pirmą darbo dieną, tačiau būtent į pokalbį, o vėliau – į kitą atrankos etapą, pasibandymą dirbti. Tai, kad Kandidatai suprato, jog jiems joks darbas nėra pažadėtas ir tas pasibandymas nereiškia nei pačios darbo pradžios, nei jokiu būdu negarantuoja, kad darbas bus suteiktas, o parodo, jog tai yra atrankos stadija, matoma ir iš pačių asmenų po atrankos rašytų SMS žinučių su klausimu „ar priimate mane į darbą?“ Taip pat Kandidatai aiškiai žinojo, kad į atitinkamas pozicijas yra ir kitų kandidatų, kurie bus vertinami. Nutarime paminėta, jog jie aiškiai nurodė, kad „buvo dar keli kandidatai ir juos irgi reikėjo įvertinti“. Tai rodo, jog Kandidatai puikiai suprato, kad jokia darbo sutartis nėra sudaroma, darbas nėra prasidėjęs ir netgi nėra pažadėtas ir nebūtinai jie bus į jį priimti. Šalys nebuvo sutarusios būtinųjų darbo sutarties sąlygų, dėl ko būtų galima konstatuoti nelegalų darbą dėl rašytinės darbo sutarties trūkumo.

2.2. Atranka negarantuoja darbo atitinkamoje darbovietė ir negali būti suprantama kaip asmenų darbas, už kurį turi būti mokama. Pačios atrankos procedūros nėra sureguliuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) ir darbdavys iš esmės yra laisvas pasirinkti, kokiu būdu ir kokia forma vykdyti darbuotojų atranką. Dėl darbo specifikos atranka Bendrovėje vykdoma ne tik pokalbio forma, o siūlant kandidatams atlikti atitinkamas praktines užduotis, susijusias su būsimu darbu. VDI Nutarime akcentuoja, kad tokia atranka Bendrovėje nėra įforminta raštu. Visgi, reikalavimo turėti rašytinę kandidatų atrankos ir priėmimo į darbą tvarką nei DK, nei joks kitas įstatymas nenumato. Todėl tai, kad visa atrankos procedūra nėra išdėstyta raštu, nepanaikina fakto, kad Bendrovėje atrankos vykdomos su pasirinkto tipo praktinėmis užduotimis. Įprastai prieš panašaus tipo atrankas Bendrovė kandidatams pateikia rašytinės formos dokumentą, kuriame prašo išreikšti savo susipažinimą su tuo, kad tam tikros užduoties atlikimas yra atrankos dalis. Šiuo atveju dėl žmogiškos klaidos tai nebuvo atlikta, tačiau savo esme visa procedūra buvo įprasta Bendrovėje nusistovėjusiai tvarkai.

2.3. Bendrovė yra socialiai atsakinga ir nerizikuotų savo gera reputacija bei sankcijomis, kylančiomis iš nelegalaus darbo dėl kelių valandų darbuotojo nelegalaus darbo, ypač kai nėra sukuriama jokia pridėtinė vertė. Atrankos tikslas yra abipusis – tiek Bendrovė įvertina tam tikras aplinkybes ir kandidatų savybes, tiek kandidatai įsivertina darbo pobūdį. Šiuo atveju Kandidatams buvo aprodomos darbo vietos, darbo pobūdis ir tai užtruko ne daugiau kaip keletą valandų. Tokį kelių valandų laikotarpį pripažįstant nelegaliu darbu yra prasilenkiama ne tik su teisės aktais, bet ir elementaria logika. Kadangi tai buvo atranka, Bendrovė neturėjo pareigos mokėti bet kokį atlygį už ją, o Kandidatai neturėjo ir lūkesčio, jog už tam tikrą atrankos dalį – praktinę užduotį, jiems bus sumokėta.

2.4. Po atrankos buvo nuspręsta su nė vienu iš Kandidatų nesudaryti darbo sutarties, o pasirinkti kitus asmenis, todėl kilo nepasitenkinimas ir atsirado skundai VDI, kuriuos pastaroji išsprendė neobjektyviai įvertindama visas aplinkybes ir teisinį reguliavimą. Pati VDI Nutarime cituoja, kokie kriterijai yra būtini, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėtis, vieną iš jų išskirdama atlygintinumą, tačiau darydama išvadą šioje byloje būtent ir neįvertino to fakto, kad jokie faktiniai darbo santykiai neatsirado ir atlyginimas niekam nebuvo mokamas.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. VDI buvo gauti Nepilnamečių skundai, kuriuose nurodyta, kad jie 2023 m. birželio 24 d. nuo 7.30 iki 12.00 val. dirbo viešbutyje „Holiday Inn“ ir su jais nebuvo pasirašytos darbo sutartys, taip pat nesumokėta už atliktą darbą. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog Nepilnamečiai 2023 m. birželio 24 d. apie 4 darbo valandas dirbo Bendrovės naudai, atliko padavėjo bei indų plovėjo funkcijas. Darbdavio ir nelegalių nepilnamečių darbuotojų santykiai turi darbo sutarties požymių, tačiau su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys bei nepateikti pranešimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui nustatyta tvarka.

4.2. Pareiškėjo paaiškinimas, jog Nepilnamečiai dalyvavo atrankoje atliekant praktines užduotis, vertintinas kritiškai ir kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Atsakovo atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tiek A.-L. H., tiek P. K. buvo paskirti į savo darbo zonas ir apie jokias praktines užduotis nieko nežinojo, atliko jiems paskirtą darbą kartu su kitais įmonės darbuotojais. Pareiškėjo darbuotojų paieškos skelbimuose (skelbiu.lt; manodarbas.lt; cvbankas.lt; cvmarket.lt) nenurodoma apie jokias atrankas, o nurodoma, kad darbuotojui darbo patirtis nebūtina – apmokys.

4.3. Po tariamos Nepilnamečių atrankos, skiriant praktines užduotis, nebuvo raštiško sprendimo (išvados) dėl (ne)atitikimo užimamoms pareigoms. Po neva įvykusios atrankos, Nepilnamečiai nebuvo informuoti ar jie yra tinkami darbui ar ne. Nepilnamečiai viešbučio „Holiday Inn“ restorane atliko būtent darbo funkcijas, o ne dalyvavo kandidatų į darbą atrankoje.

4.4. VDI surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas, pasinaudodamas Kandidatų amžiumi, nesubrendimu ir gyvenimiškos patirties stoka, ekonomiškai išnaudojo nepilnamečius, nes nelegaliai įdarbino Nepilnamečius ir leido jiems 2023 m. birželio 24 d. nuo 07.30 val. iki 12.00 val. nelegaliai dirbti savo naudai viešbučio „Holiday Inn“ restorane, tačiau tuo metu nebuvo sudaręs su jais darbo sutarčių ir nebuvo pranešęs apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui. VDI ištyrė visas aplinkybes, objektyviai, visapusiškai ir nešališkai, bei įvertinusi byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino pareiškėją kaltu padarius nusižengimą bei tinkamai paskyrė baudą, todėl naikinti Nutarimo nėra pagrindo.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Bendrovės skundą.

6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Nepilnamečiai 2023 m. birželio 24 d. nuo 7.30 val. iki 12 val. (4 darbo valandas) Bendrovėje atliko padavėjo bei indų plovėjo funkcijas. Nepilnamečiai buvo paskirti į savo darbo zonas ir atliko jiems paskirtą darbą kartu su kitais įmonės darbuotojais. Jie atvyko į darbą pareiškėjo atstovo nurodytu laiku, buvo paskirti į darbo vietas, jiems buvo išduoti darbo drabužiai, nurodyta, kokias darbo funkcijas jie turi atlikti ir kieno nurodymus jie turi vykdyti. Pareiškėjo darbuotojų paieškos skelbimuose („skelbiu.lt“; „manodarbas.lt“; „cvbankas.lt“; „cvmarket.lt“) nurodoma, kad darbuotojui darbo patirtis nebūtina. VDI Nutarime nustatė, jog Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą ir skyrė 3 764 Eur baudą.

7. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018 m. kovo 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018 teismas pažymėjo, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį – atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan., o tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. LAT taip pat pabrėžė, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu asmuo atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų apraše (toliau – ir Aprašas) yra numatytos imperatyvios nepilnamečių asmenų įdarbinimo sąlygos. Aprašo 7 punkte numatyta, kad darbdavys turi užtikrinti asmens iki aštuoniolikos metų amžių atitinkančias darbo arba neatlygintinos veiklos (toliau kartu – darbas) sąlygas. Asmuo iki aštuoniolikos metų neturi patirti ekonominio išnaudojimo, tai yra bet kokios veiklos, kuria siekiama tam tikros naudos, pelno iš asmens iki aštuoniolikos metų, jo gebėjimų, jo veiklos, neteisingai atlyginant, taikant prievartą, apgaulę ar kitaip pažeidžiant asmens iki aštuoniolikos metų teises. Asmeniui iki aštuoniolikos metų suteikiamas darbas turi būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad DK įtvirtinta galimybė patikrinti, ar darbuotojas tinka darbo funkcijai atlikti. DK 36 straipsnio 1 dalis numato, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tačiau pareiškėjas, leisdamas Nepilnamečiams atlikti darbo funkcijas, darbo sutarties su jais nesudarė. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog Nepilnamečiai atliko praktinę užduotį.

10. Teismas vertino, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog Nepilnamečiai viešbučio „Holiday Inn“ restorane atliko būtent darbo funkcijas, o ne dalyvavo kandidatų į darbą atrankoje. Bendrovės ir Nepilnamečių santykiai turi darbo sutarties požymių, tačiau su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys bei nepateikti pranešimai VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Nepilnamečiai atliko vienkartinę praktinę užduotį.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą (finansinę sankciją), buvo įvertintos visos aplinkybės, o paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.

III. 12. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino nelegalaus darbo esmę ir, nenustatęs visų nelegalaus darbo požymių, konstatavo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pažeidimus. Tam, kad byloje nagrinėjama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, būtina nustatyti, jog Kandidatai buvo pavaldūs Bendrovei ir jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (pareiškėjas) nesudarė ar VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu nepranešė apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nesant rašytinės darbo sutarties formos, nelegalaus darbo atveju būtina įvertinti, ar šalys gali būti laikomos bent žodžiu sudariusios darbo sutartį, t. y. susitarusios dėl minėtų būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Jeigu šalys nesusitaria dėl būtinųjų sąlygų – darbo sutartis negali būti laikoma sudaryta net ir žodžiu, kas, be kita ko, reiškia, jog nėra vieno iš nelegalų darbą kvalifikuojančių požymių.

13.2. Byloje susiklosčiusi situacija neatitinka nelegalaus darbo apibrėžimo ir esmės bei nelegalaus darbo objektyvių požymių, kadangi Kandidatai nepradėjo realiai dirbti Bendrovėje, darbas jiems nebuvo pažadėtas. Tarp Kandidatų ir pareiškėjo ne tik nebuvo susitarta dėl atlyginimo, tačiau net nebuvo kalbama apie jį ar tariamasi dėl jo dydžio, sudėties ar apskaičiavimo tvarkos. Šalys neaptarė jokių būtinųjų darbo sutarties sąlygų, todėl negali būti laikoma, kad tokia sutartis sudaryta, tik nepasirašyta.

13.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi LAT praktika, kurioje yra išaiškinta, kad „faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą bei žodinis susitarimas dėl atlyginimo dydžio yra nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt.“ Nagrinėjamu atveju Kandidatai nepradėjo faktiškai dirbti Bendrovėje, o dalyvavo atrankoje, kurioje galėjo atlikti su darbo funkcijomis susijusias užduotis – tęstinis darbas nebuvo vykdomas. Už dalyvavimą atrankose nėra atlyginama. Toks VDI ir teismo nelegalaus darbo esmės aiškinimas suponuotų paradoksalią išvadą – visi atrankas organizuojantys darbdaviai būtų laikomi atsakingais už nelegalų darbą.

13.4. Teismas, pakartodamas tuos pačius klaidingus VDI argumentus, teigia, kad susitarti dėl atlyginimo apskritai nėra būtina ir jis gali būti menamas – skaičiuojant minimalų Vyriausybės nustatytą atlygį. Vadovaujantis tokia logika, net jeigu būtų vertinama, kad Kandidatai faktiškai dirbo Bendrovėje (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka), tai apskaičiuotas jų bendras darbo užmokestis už 4 valandas (tiek užtruko atranka) būtų apie 41,12 Eur bruto. Taigi, nesumokėtų mokesčių valstybei suma galėtų būti apie 8,74 Eur. Įvertinus sumos dydį, yra akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo tikslo nepagrįstai pasipelnyti ar nemokėti mokesčių valstybei. Priešingai, būtent šios sumos, jeigu jos būtų buvusios apskaičiuotos ir tinkamai įvertintos, turėjo indikuoti tiek VDI, tiek teismui, kad apskritai jokia įmonė, o ypač pareiškėjas, kuris jau ilgą laiką priklauso prestižinių viešbučių tinkui, nerizikuotų gera reputacija ir galimomis neigiamomis pasekmėmis, kylančiomis iš nelegalaus darbo dėl vos 40 Eur menamos naudos. Tai parodo, kad pareiškėjas neturėjo tikslo atlikti minėtą pažeidimą – šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino.

13.5. Šalys ne tik nebuvo aptarusios atlyginimo klausimo, tačiau taip pat nebuvo jokiu būdu susitarta ir dėl kitų darbo sąlygų, pvz., darbo laiko normos, darbo laiko režimo, darbo grafiko klausimų ir kitų itin svarbių aspektų. Tai nebuvo padaryta, kadangi Kandidatai nepradėjo faktiškai dirbti Bendrovėje, o dalyvavo atrankoje į indų plovėjo ir padavėjo pozicijas. Viešosios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai ir turi būti taikomos griežtai bei tiksliai, todėl nei VDI, nei teismas negalėjo interpretuoti objektyvių nelegalaus darbo sudėties požymių, preziumuodami menamą atlyginimo mokėjimą, jį kildindami išskirtinai tik iš bendrosios darbdavio pareigos bet kokiam darbuotojui mokėti minimalų darbo užmokestį.

13.6. Tiek VDI, tiek teismas nevertino aplinkybės, kad nebuvo vykdomas joks tęstinis darbas. Kandidatai Bendrovėje praleido vos keletą valandų – tol, kol vyko atranka. Šios atrankos metu Kandidatams buvo aprodytos patalpos, jie buvo supažindinti su tokio darbo specifika. Kandidatai žinojo, kad atranka užtruks keletą valandų, todėl negalėjo turėti teisėto lūkesčio apie jokį tęstinį darbą. Esant nurodytoms aplinkybėms, kuomet trumpalaikis ir epizodinis atrankos procesas yra prilyginamas nelegaliam darbui, kuris paprastai pasireiškia tęstinumu, rodo, kad tiek VDI, tiek teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, susijusias su nelegaliu darbu.

13.7. Teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų reikšmingų įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Kandidatai atliko darbo funkcijas, o ne dalyvavo atrankoje. Nutarime užfiksuota, kad Kandidatai nurodė, jog jiems „pasiūlė ateiti į pokalbį“, t. y. į Bendrovę jie ėjo ne pasirašyti darbo sutarties ar į pirmą darbo dieną, tačiau į kitą atrankos etapą, kurio metu Kandidatai galėjo kelias valandas atlikti su galbūt būsimomis darbo funkcijomis susijusias užduotis. Tai, kad Kandidatai suprato, jog pastariesiems darbas nėra pažadėtas ir tas apsilankymas Bendrovėje nereiškia nei darbo pradžios, nei negarantuoja jokio priėmimo į darbą, o būtent parodo, kad tai yra atrankos stadija, pagrindžia jų pačių po atrankos rašytos SMS žinutės su klausimu „ar priimate mane į darbą?“ Kandidatai aiškiai žinojo ir tai taip pat užfiksuota Nutarime, kad į pozicijas, į kurias Kandidatai pretenduoja, yra ir kitų asmenų, kurie taip pat bus vertinami. Taigi, Kandidatai puikiai suprato, kad su jais jokia darbo sutartis nėra sudaroma, darbas nėra prasidėjęs ir jiems pažadėtas bei nebūtinai jie bus priimti į jį. Vis dėlto, tiek VDI, tiek teismas ignoravo šiuos faktus ir pasirėmė prieštaringa VDI pozicija, kuri paremta išimtinai VDI inspektorių situacijos interpretavimu, o ne sistemišku, nuosekliu ir išsamiu situacijos vertinimu. Toks įrodymų neįvertinimas ne tik turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, bet pažeidė nekaltumo prezumpciją – teismas pripažino pareiškėją kaltu, nesiremdamas byloje esančiais faktais, juos interpretuodamas tik taip, kad savo sprendimą iš dalies parėmė VDI iškeltomis prielaidomis.

13.8. Kadangi darbuotojų atrankos procedūros nesureguliuotos nei DK, nei jokiame kitame teisės akte, darbdavys, šiuo atveju Bendrovė, gali pats pasirinkti kaip vykdyti darbuotojų atranką. Atsižvelgiant į darbo specifiką, atrankos Bendrovėje vykdomos ne tik pokalbio forma, bet ir siūlant kandidatams atvykti į Bendrovę susipažinti su darbo aplinka ir inventoriumi bei pademonstruoti, kaip kandidatams pavyks atlikti su būsimomis darbo funkcijomis susijusius darbus. Teismas kaip atranką paneigiančią aplinkybę kartu įvardija ir tai, kad Kandidatams buvo išduotos darbo aprangos. Šiuo atveju Kandidatai turėjo vienokiu ar kitokiu būdu kontaktuoti su maistu, kuris pateikiamas viešbučio „Holiday Inn Vilnius“ restorano lankytojams. Todėl, remiantis bendrais higienos reikalavimais, to negalima atlikti su kiekvieno individualiais rūbais.

13.9. Jeigu VDI, o vėliau ir teismui pasirodė, kad pareiškėjas kokiais nors veiksmais netinkamai vykdė atranką, tai turėjo nubausti, kaip už netinkamą darbo įstatymų laikymąsi (atrankos vykdymą), tačiau ne už nelegalų darbą, kadangi toks baudimas ne tik neatitinka proporcingumo principo, tačiau šiuo atveju nėra ir nelegalų darbą kvalifikuojančių požymių.

14. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą ir palikti Nutarimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI Nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Valmeda“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimą paskirta 3 764 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Nutarime nustatyta, kad VDI Vilniaus skyriuje buvo gauti nepilnamečių A.-L. H. (A.-L. H.) ir P. K. skundai, jog jie 2023 m. birželio 24 d. nuo 7.30 iki 12.00 val. dirbo viešbutyje „Holiday Inn“, kur A.-L. H. atliko padavėjos, o P. K. – indų plovėjo darbus ir su jais nebuvo pasirašytos darbo sutartys, taip pat nesumokėta už atliktą darbą. Nutarime taip pat nustatyta, kad A.-L. H. ((duomenys neskelbtini) pilietei) leidimas laikinai gyventi išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu (pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 10 p. leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje). VDI pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pažeidimą.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, nustatęs, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog Nepilnamečiai viešbučio „Holiday Inn“ restorane atliko darbo funkcijas, o ne dalyvavo kandidatų į darbą atrankoje; Bendrovės ir Nepilnamečių santykiai turi darbo sutarties požymių, tačiau su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys bei nepateikti pranešimai VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą (finansinę sankciją), buvo įvertintos visos aplinkybės, o paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų nelegalaus darbo požymių, todėl nepagrįstai konstatavo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pažeidimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Kandidatai (Nepilnamečiai) nepradėjo faktiškai dirbti Bendrovėje, o tik dalyvavo atrankoje, kurioje galėjo atlikti su darbo funkcijomis susijusias užduotis. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje susiklosčiusi situacija visiškai neatitinka nelegalaus darbo apibrėžimo ir esmės bei nelegalaus darbo objektyvių požymių.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo skundą, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, priėmė sprendimą, kuriame teisingai nustatė reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes ir taikė teisę, pateikdamas argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su tikrinamo teismo sprendimo motyvais.

23. Pagal Užimtumo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo metu) 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 p.); dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 p.).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėties, pažymima, kad turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., LAT 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

25. LAT yra išaiškinęs, kad faktą dėl darbo teisinių santykių tarp šalių buvimo atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai. Klausimą, ar kontrahentų santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius, reikia spręsti remiantis visais objektyviaisiais DK nustatytais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių susitarime nustatytas teises ir prisiimtus įsipareigojimus, išsiaiškinant, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, o ne vien tik atsižvelgti į sutarties pavadinimą ar remtis tuo, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius. Būtina atsižvelgti į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos spręsti, ar konkrečios veiklos vykdymo (konkretaus darbo atlikimo) sąlygos suteikia pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą (žr., pvz., LAT 2013 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2013).

26. Teismų praktikoje pažymima, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (žr., pvz., LAT 2020 m. birželio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

27. Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, tai – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

28. DK 33 straipsnyje yra aptartas darbo sutarties turinys. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (DK 33 str. 2 d.). Būtinosios darbo sąlygos aptartos ir DK 34 straipsnyje, pagal kurį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (1 d.), o darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas (2 d.).

29. Darbo sutarties požymiai per sutarties šalių įsipareigojimus išsamiai atskleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT 2023 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023). Pirmasis darbo sutarties požymis – vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimas kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją. Darbo sutarties dalykas – rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas. Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo.

30. Antrasis darbo sutarties požymis – darbdavio įsipareigojimas mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu susiklostančių santykių atveju sutarties vykdytojas taip pat gauna tam tikrą atlygį (atlyginimą), todėl yra reikšmingas mokamo atlygio (atlygintinumo) pobūdis, t. y. ar mokama periodiškai (sistemiškai), ar už konkretų atliktą darbą. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.).

31. Trečiasis darbo sutarties požymis yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui atliekant darbo funkciją. Šis požymis leidžia atskirti darbo santykį nuo kitų panašių, visų pirma, civilinių sutarčių pagrindu susiklostančių santykių, kuriuose įsipareigojama atlikti darbą mainais į atlyginimą, tačiau tai daroma savarankiškai, be kitos šalies teisės vienvaldiškai reguliuoti darbo atlikimo procesą. Darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo – šiuo atveju nepakanka vien tam tikro tarp šalių susiklosčiusio pavaldumo, nulemto vykdomos veiklos specifikos, ar nustatyto atsiskaitymo už veiklos rezultatus, nes atsiskaitymas už atliktą darbą nėra būdingas išskirtinai darbo santykiams, jis nėra neįprastas ir civilinėmis sutartimis reguliuojamų santykių susiklostymo atvejais (žr., pvz., LAT 2023 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

32. Iš esmės panašiai darbo teisiniai santykiai apibrėžiami ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-949-415/2019; 2022 m. spalio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1010-602/2022; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1383-1047/2024; kt.).

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys (Bendrovė ir Kandidatai (Nepilnamečiai)) ne tik nebuvo aptarusios atlyginimo klausimo, tačiau taip pat nebuvo jokiu būdu susitarta ir dėl kitų darbo sąlygų, pvz., darbo laiko normos, darbo laiko režimo, darbo grafiko klausimų ir kitų itin svarbių aspektų. Pareiškėjo teigimu, tai nebuvo padaryta, kadangi Kandidatai nepradėjo faktiškai dirbti Bendrovėje, o dalyvavo atrankoje į indų plovėjo ir padavėjo pozicijas.

34. Iš Nutarimo turinio matyti, kad įvertinus tiek Nepilnamečių paaiškinimus, tiek liudininkės U. L., kuri A.-L. H. aprodė jos darbo vietą, paaiškinimus, buvo nustatyta, jog apie jokias praktines užduotis jie nežinojo, Nepilnamečiai atliko jiems paskirtą darbą kartu su kitais Bendrovės darbuotojais. Taip pat nustatyta, kad UAB „Valmeda“ darbuotojų paieškos skelbimuose (skelbiu.lt; mano darbas.lt; cvbankas.lt; cvmarket.lt) neminima apie jokias atrankas, atvirkščiai, nurodoma, kad darbuotojui darbo patirtis nebūtina – apmokys. UAB „Valmeda“ atstovas VDI bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad įmonėje nėra nustatytos raštiškos tvarkos dėl naujų darbuotojų atrankos (konkurso), skiriant praktines užduotis, viskas sprendžiama žodine tvarka. Pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kad Nepilnamečiai buvo informuoti (supažindinti), jog darbo pokalbio metu jie turės atlikti kelių valandų praktinę užduotį. Įvertinusi šias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių nėra ginčo (Nepilnamečiams buvo išduoti darbo drabužiai, jiems buvo parodyta darbo vieta, jie viešbučio „Holiday Inn“ restorane atliko jiems paskirtas užduotis apie 4 val.), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Nepilnamečiai 2023 m. birželio 24 d. nuo 7.30 iki 12.00 val. atliko būtent darbo funkcijas, o ne dalyvavo kandidatų į darbą atrankoje. Šio vertinimo nepaneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Nepilnamečiai neva suprato, jog su jais jokia darbo sutartis nėra sudaroma, darbas nėra prasidėjęs ir jiems pažadėtas bei nebūtinai jie bus priimti į jį, nes jie VDI paaiškino, jog jiems „pasiūlė ateiti į pokalbį“, o kitą dieną rašė SMS žinutes su klausimu „ar priimate mane į darbą?“

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atlygintinumo už atliekamą darbą, pažymi, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje N575-3202/2011; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1383-1047/2024). Be to, jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (žr., pvz., LAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015, 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi pagal suformuotą teismų praktiką aplinkybė, kad darbdavys su dirbančiuoju susitarė, jog už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta nelegalaus darbo pažeidimo sudėtis, t. y. Nepilnamečiai atliko realų padavėjo ir indų plovėjo darbą, dirbo Bendrovės naudai. Kadangi apie Nepilnamečių įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui įstatymų nustatyta tvarka, tarp darbo santykių šalių (Bendrovės ir Nepilnamečių) susiklostę santykiai pagrįstai Nutarime kvalifikuoti kaip nelegalus darbas (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1–2 p. nuostatų pažeidimas).

37. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

39. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valmeda“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė