35c15d8e-8008-471b-ab11-e7f5a3dc6dd0 · Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2-1464-614/12Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00452-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 116.1. (S)       VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 18 d., VilniusVilniaus m. trečiojo apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Jevgenijai Grigorjevai, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. K. ir jos atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei, atsakovei T. G. ir jos atstovui B. K., trečiajam asmeniui J. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

K. ieÅ¡kinį atsakovei T. G., trečiajam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų J. K. dėl reikalavimo teisės pripažinimo negaliojančia. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :IeÅ¡kovė A. K. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad atsakovė T. G. neturi 18.815,68 Lt reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę A. K. pagal 2008-11-13 paskolos sutartį. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2008-11-13 ji ir atsakovė sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė paskolino ieÅ¡kovei 16.000,00 Lt iki 2009 m. vasario 13 d.

Sutartis buvo patvirtinta notarės, paskolos grÄ Å¾inimas užtikrintas hipotekos lakÅ¡tu, įkeičiant ieÅ¡kovei nuosavybė teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė pagal sutartį prievolės pagal sutartį iki galo neįvykdė, todėl Hipotekos skyriaus prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėja 2011-05-02 nutartimi pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir areÅ¡tavo įkeistÄ turtÄ . 2011-05-31 ieÅ¡kovė buvo įspėta, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytinių arba perduotas administruoti kreditorei.

IeÅ¡kovė apskundė teismo nutartį apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011-09-23 nutartimi nutartį paliko nepakeistÄ , nurodydamas, kad skolos dydį ieÅ¡kovė gali ginčyti bendros kompetencijos teisme ginčo teisenos tvarka. Teikdama 2011-04-26 praÅ¡ymÄ ir 2011-09-27 pakartotinį praÅ¡ymÄ Hipotekos skyriui prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo, atsakovė T. G. nurodė, kad ieÅ¡kovė pagal paskolos sutartį negrÄ Å¾ino jai 15.338,00 Lt paskolos. Su Å¡iuo dydžiu ieÅ¡kovė nesutinka.

Atsakovė pateikė neteisingÄ informacijÄ , ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei 14.881,00 Lt, tai patvirtina pateikti įrodymai. IeÅ¡kovė nurodo, kad jos ir atsakovės santykiai buvo draugiÅ¡ki, jos pasitikėjo viena kita, žodžiu buvo sutarusios pratęsti paskolos sutarties terminÄ iki 2011-05-13. IeÅ¡kovė siÅ«lė atsakovei kreiptis į notarÄ Â dėl sutarties termino pratęsimo patvirtinimo ir hipotekos lakÅ¡to iÅ¡registravimo, tačiau atsakovė vengė tai daryti. Sutarties 9 p. numatyta, jog Å¡alių susitarimu Å¡i sutartis gali bÅ«ti pratęsiama, aiÅ¡kinant lingvistiÅ¡kai, sutarties pratęsimui pakanka žodinio susitarimo.

Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovė iki 2011-04-26 praÅ¡ymo Hipotekos skyriui prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo jokių pretenzijų ieÅ¡kovei dėl termino praleidimo nereiÅ¡kė, ieÅ¡kovės dalimis mokamus pinigus atsakovė gavo ir priėmė. CK 6.38 str. 3 d. ir 6.200 str. 2 d. numatyta sutarties Å¡alių pareiga vykdyti prievoles kuo ekonomiÅ¡kiau ir bendradarbiauti. CK 6.209 str. 1 d. įtvirtinta teisė nustatyti protingÄ papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti yra Å¡alių bendradarbiavimo ir ekonomiÅ¡kumo prievolių vykdymo principų iÅ¡raiÅ¡ka.

Dėl nepateisinamo atsakovės delsimo ir pretenzijų nereiÅ¡kimo ieÅ¡kovei, yra pagrindas teigti, kad atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieÅ¡kove, o jos reikalavimas dėl 15.338,00 Lt skolos grÄ Å¾inimo nepagrįstas. Atsakovė taip pat reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovės 3.342,68 Lt delspinigių, su Å¡iuo reikalavimu ieÅ¡kovė nesutinka. Sutarties 6 p. numatyta, kad už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ ieÅ¡kovė įsipareigoja ir privalo mokėti atsakovei 0,25 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos.

Å alys žodžiu buvo sutarusios, kad atsakovė delspinigių nereikalaus, o ieÅ¡kovė neprivalės jų mokėti. Iki pat kreipimosi į teismÄ atsakovė delspinigių nereikalavo. Be to, kaip jau minėta, paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2011-05-13, todėl nėra pagrindo teigti ieÅ¡kovę praleidus prievolės vykdymo terminÄ ir, atitinkamai, mokėti netesybas. Be to, delspinigių norma yra neprotingai didelė lyginant su pačios paskolos suma. Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius įsipareigojimus, todėl netesybos negali bÅ«ti priemonė vienai iÅ¡ Å¡alių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.

Atsakovė neteisingai skaičiuoja delspinigius, ieÅ¡kovė kiekvienÄ mėnesį mokėjo ir mažino įsiskolinimo sumÄ . Å iais argumentais ieÅ¡kovė prašė pripažinti, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės jai grÄ Å¾inti pagal paskolos sutartį 15.338,00 Lt skolos sumÄ bei 3.342,68 Lt delspinigių sumÄ ir į 135,00 Lt žyminio mokesčio sumÄ â€“ viso į 18.815,68 Lt sumÄ (b.l. 1-4).Atsakovė T. G. atsiliepimu į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pagal paskolos sutartį pasiskolino iÅ¡ jos 16.000,00 Lt ir skolos nustatytu terminu iki 2009-02-02 negrÄ Å¾ino.

Pagal sutartį paskolai buvo nustatyta 0,25 proc. kompensacinių palÅ«kanų už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . Užtikrinant paskolos sutarties įvykdymÄ 2008-11-13 notarų biure buvo sudarytas hipotekos lakÅ¡tas Nr.VÅ -4558, kuriuo įkeistas skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Siekdama apsaugoti savo turtinius interesus, atsakovė 2011-04-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl apsaugotos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, teismas nutartimi nutarė pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , areÅ¡tavo skolininkės butÄ , įspėjo skolininkę, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties gavimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti.

Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , 2011-09-23 nutartimi paliko hipotekos teisėjos nutartį galioti. Teismai konstatavo, kad ieÅ¡kovė nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. IeÅ¡kovė praleido skolos grÄ Å¾inimo terminÄ daugiau nei 3 m., toks elgesys nesÄ Å¾iningas, netoleruotinas Pagal CK 6.39 str., skolininkas gali įvykdyti prievolę kitu, negu aptartas sutartyje, bÅ«du tik tuo atveju, jei tokį įvykdymÄ priima kreditorius.

Atsakovė nurodo, kad jokio kito susitarimo dėl ieÅ¡kovės prievolės vykdymo nebuvo, ieÅ¡kovės vykdomos prievolės dalimis atsakovė nepriiminėjo. Paskolos suma laikoma grÄ Å¾inta nuo jos perdavimo paskolos davėjui ar jos įskaitymo į paskolos davėjo sÄ skaitÄ banke (CK 6.873 str.), o skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininkÄ yra pagrindas reziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.). Prievolės įvykdymÄ ieÅ¡kovė įrodinėja banko mokėjimo nurodymais, tačiau mokėjimo nurodymai Nr.43 ir Nr.44 nenusiję su ginču, juose gavėjas yra J.

K., mokėjimo paskirtyje nurodyta visai kita sutartis. Pirmas ieÅ¡kovės 2009-05-04 d. mokėjimas atsakovei vertintinas kaip neginčijamas skolos grÄ Å¾inimo termino praleidimo įrodymas ir kaip kompensavimas kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių pagal sutarties 6 p. Kiti mokėjimai taip pat turi bÅ«ti vertinami analogiÅ¡kai. Atsakovė nurodo, kad palÅ«kanos nelaikytinos netesybomis (CK 6.261 str.), skirtingai nei netesybos, palÅ«kanos neturi bÅ«ti mažinamos. Tai, kad palÅ«kanos nėra netesybos, rodo ir skirtingi ieÅ¡kinio senaties terminai:

CK 1.125 str. netesyboms nustato sutrumpintÄ 6 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o reikalavimams dėl palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo – 5 m ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Akivaizdu, kad sutarties 6 p. numatyti ne delspinigiai, o palÅ«kanos, atliekančios kompensacinę (nuostolių atlygimo) funkcijÄ . CK 6.261 str. nustato – jei skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ , jis privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomis minimaliais nuostoliais ir jos neturėtų bÅ«ti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7-751/2003).

Atsakovė savo iniciatyva, vertindama savo patirtus minimalius kaip kreditorės nuostolius, jau ir taip sumažino skaičiuojamų pavėluotų dienų skaičių beveik per pusę – vietoje 365 dienų į metus skaičiavo tik 180 dienų (b.l. 36-38).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė A. K. prašė tenkinti ieÅ¡kinį, paaiÅ¡kino, kad ji turėjo savo verslÄ , įmonę „(duomenys nesklebtini)“. 2008 m. buvo sunkÅ«s verslui metai, jai reikėjo pinigų, todėl ji kreipėsi į pažystamÄ M.

K., kuris supažindino jÄ su paskolÄ suteikusia atsakove T. G.. Buvo susitarta, kad pinigus ji skolinasi metams. PirmÄ kartÄ su atsakove jos susitiko pasiraÅ¡ant sutartį pas notarę, ten taip pat dalyvavo M. K. žmona - trečiasis asmuo J. K.. J. K. ar jų firma buvo parengusi paskolos sutarties tekstÄ , su kuriuo susipažinus ji pamatė, kad paskolos terminas sutrumpintas iki trijų mėnesių. IeÅ¡kovė pasakė, kad pinigus skolinasi metams, su teise terminÄ pratęsti. Jai buvo paaiÅ¡kinta, kad nepaisant sutartyje nurodytų trijų mėnesių, ji galės grÄ Å¾inti skolÄ per metus laiko, be to, sutartyje yra punktas apie sutarties sÄ lygų pakeitimo galimybę.

Notarė sutartį perrašė, tačiau tekste paskolos grÄ Å¾inimui buvo paliktas trijų mėnesių terminas. Sutarties sudarymo metu nebuvo jokių derybų dėl palÅ«kanų, buvo susitarta, kad pinigus bus galima grÄ Å¾inti dalimis. J. K. pasakė, kad pinigus reikės grÄ Å¾inti per jÄ â€“ atvežant į ofisÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad skolinami pinigai jai į sÄ skaitÄ buvo pervesti 2008-11-14 d. iÅ¡ A. K. sÄ skaitos, atsakovė paaiÅ¡kino, kad ji pervedė pinigus iÅ¡ savo sÅ«naus sÄ skaitos.

Praėjus trims mėnesiams ieÅ¡kovė paskambino J. K. ir paprašė pakeisti sutartį dėl trijų mėnesių termino, nes buvo tartasi, kad grÄ Å¾inimas bus atliekamas per metus. J. K. surengė susitikimÄ ofise, atvyko atsakovė, tada įvyko konfliktas. J. K. ir T. G. nepaisant susitarimo reikalavo iÅ¡ karto visų pinigų. KonfliktÄ iÅ¡spręsti padėjo M. K., buvo sutarta, kad paskola bus grÄ Å¾inama metų eigoje J. K. pradėjo reikalauti, kad pinigai bÅ«tų pervedami į jos sÄ skaitÄ , ji žinute atsiuntė savo sÄ skaitos rekvizitus.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atliko į J. K. sÄ skaitÄ du mokėjimus, bet po to kalbėdama telefonu su atsakove ji iÅ¡girdo iÅ¡ atsakovės priekaiÅ¡tų dėl J. K.. Pagalvojusi, kad jos susipyko, nusprendė paskolÄ grÄ Å¾inti tiesiogiai atsakovei, paprašė jos nurodyti sÄ skaitÄ banke. Nuo 2009 m. pavedimus pradėjo daryti tiesiogiai atsakovei, prieÅ¡ tai keletÄ kartų davė pinigus grynaisiais, atsakovė iÅ¡rašė pakvitavimus. IeÅ¡kovė nurodė, kad taip ir mokėjo skolÄ dalimis, su atsakove bendravo normaliai, kol 2010 m. ji paskambino ir pasakė, kad jai reikia visų pinigų.

IeÅ¡kovė ketino pasiskolinti likusiÄ sumÄ ir grÄ Å¾inti atsakovei, bet atsakovė nutilo, neskambino, o vėliau paaiÅ¡kino, kad ji iÅ¡sisprendė problemÄ , visos sumos nereikalauja ir sutiko, kad skola toliau butų mokama dalimis. Jos tarėsi 2011 m. balandžio mėnesį nueiti pas notarę dėl sutarties termino pakeitimo įforminimo, bet nenuėjo. Gegužės mėnesį ieÅ¡kovė nurodė paskambinusi atsakovei ir pasakiusi, kad sumokės skolos likutį, paprašė, kad jos nueitų pas notarÄ nuimti hipotekÄ , tačiau jos nenuėjo.

Gegužės 29 jai jau pradėjo skambinti vyriÅ¡kis, tikriausiai atsakovės sÅ«nus, ir reikalauti daug didesnės sumos, nei ji buvo skolinga. Jei negrÄ Å¾ins, grasino kreiptis į hipotekÄ dėl buto iÅ¡varžymo. Po kiek laiko ieÅ¡kovė gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ hipotekos, kur buvo nurodyta per mėnesį grÄ Å¾inti daug didesnę sumÄ , nei buvo sutarta. Skolinantis pinigus nebuvo tartasi dėl palÅ«kanų. IeÅ¡kovė nurodė, kad buvo susitarta, kad ji skolinasi 15.000,00 Lt, o gražins 16.000,00 Lt, tai yra 1.000,00 Lt daugiau, kurie turėjo bÅ«ti atlyginimas už pinigų skolinimÄ si.

Jai buvo pasakyta, kad tie sutartyje nurodyti 0,25 procentai yra delspinigiai, ir kad jie nebus skaičiuojami, nes dėl grÄ Å¾inimo terminų pratęsimo susitars. IeÅ¡kovė tvirtino, kad kitokiom sÄ lygom ji iÅ¡ atsakovės nebÅ«tų skolinusis pinigų. Ä® atsakovės atstovo klausimÄ â€“ ar su M. K. ar J. K. arba jų firma buvo pasiraÅ¡yta kokia nors tarpininkavimo sutartis, ieÅ¡kovė atsakė, kad jai buvo pakiÅ¡ta kažkas pasiraÅ¡yti, ji pasirašė, turinio nepamena. Tas dokumentas buvo pasiraÅ¡ytas 2009 m., kai baigėsi paskolos sutartyje numatyti trys mėnesiai.

Mokėjimuose į J. K. sÄ skaitÄ , kurių gavimo atsakovė neprižįsta, ieÅ¡kovė nurodė paraÅ¡iusi ne paskolos sutarties datÄ , o pinigų gavimo datÄ â€“ kada pinigai į jos sÄ skaitÄ buvo pervesti iÅ¡ atsakovės sÅ«naus sÄ skaitos – lapkričio 14 d. Ä® klausimÄ â€“ ar jai teko dar kada skolintis pinigų, ieÅ¡kovė atsakyti nenorėjo (b.l. 118, 130-137).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė V. Čivilytė prašė tenkinti ieÅ¡kinį. PaaiÅ¡kino, kad paskolos sutarties 6 p. yra numatyti 0,25 proc. delspinigiai, o ne kompensacinės palÅ«kanos.

Tai, kad buvo susitarta dėl delspinigių patvirtina ir atsakovės pareiÅ¡kimas hipotekos teisėjai, kur nurodžiusi ieÅ¡kovės skolos dydį atsakovė nurodė delspinigius ir atskirai 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos sumos. Kaip matyti, vėliau, pasitarusi su sÅ«numi, atsakovė nesÄ Å¾iningai nusprendė pasipelnyti iÅ¡ ieÅ¡kovės, pradėjo reikalauti didesnės sumos, nei buvo susitarta, nurodydama kad tai kompensacinės palÅ«kanos. Ä®statymas savaime nenumato kompensacinių palÅ«kanų mokėjimo, dėl jų sutartyje turi bÅ«ti konkrečiai ir aiÅ¡kiai susitarta.

Sutartyje tokio susitarimo nėra, todėl atsakovės reikalavimas neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovės reikalaujamas delspinigių dydis taip pat yra nepagrįstai didelis, jis neprotingas, atsakovės reikalaujama delspinigių suma virÅ¡ija net paskolos sumÄ , todėl turi bÅ«ti teismo sumažintas. IeÅ¡kovė taip pat reikalauja taikyti įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ Â delspinigiams ir tuo pagrindu reikalavimÄ dėl delspinigių atmesti (b.l. 141, 142).Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė T.

G. prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ji nuo senų laikų pažinojo M. K., jie buvo bendradarbiai. KartÄ ji užėjo į jo nekilnojamojo turto firmÄ konsultacijos (norėjo parduoti savo butÄ ) ir suprato, kad jie yra pažįstami. Gal po pusės metų M. K. paskambino ir paprašė paskolinti jo pažįstamai 16.000,00 Lt, sakė, kad labai trumpam laikui, trim mėnesiam, be to, paskola bus be jokios rizikos, bus įkeistas turtas. Pinigų ji turėjo, buvo sutaupiusi, trumpam terminui paskolinti sutiko.

IeÅ¡kovė prašė ilgesnio termino, metų, sakė - žiÅ«rint kaip seksis jos verslas, bet atsakovė nesutiko su ilgesniu terminu. Ji pasakė ieÅ¡kovei, kad ji galinti grÄ Å¾inti skolÄ kokiu nori terminu jei ji mokės palÅ«kanas. Atsakovė nurodė, kad ji pati siÅ«lė ieÅ¡kovei eiti pas notarÄ , patikslinti sutarties terminus, atnaujinti sutartį, bet ieÅ¡kovė atsisakė, sakė – o kam, ir taip viskas aiÅ¡ku. IeÅ¡kovė laiku skolos negrÄ Å¾ino, po to pradėjo slėptis, neatsakyti į skambučius, todėl atsakovė kreipėsi į hipotekos teisėjÄ .

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ji skolino savo pinigus, ji turėjo sÅ«naus įgaliojimÄ , ieÅ¡kovei pinigus pervedė iÅ¡ sÅ«naus sÄ skaitos, taip buvo patogiau. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad su J. K. susipažino per M. K., susitikus dėl pinigų skolinimo J. K. jai buvo pristatyta kaip M. K. žmona, suprato, kad ji toj firmoj dirba. Dabar M. K. miręs. Iki tol nei J. K., nei ieÅ¡kovės nepažinojo. Atsakovė nurodė, kad ji skolino pinigus ir kitiems asmenims, gal deÅ¡imt kartų, sutartis suraÅ¡ydavo pagal turėtÄ notarės pavyzdį ar pasinaudodama internetu.

Pažįstamiems skolino ir daugiau, be sutarčių, turėjo savo verslÄ . Ä® ieÅ¡kovės atstovės klausimÄ atsakė, kad Sutarties 6 p. yra numatytos palÅ«kanos, o 2011-04-26 savo praÅ¡yme hipotekos teisėjai ji nurodė delspinigius dėl to, kad pareiÅ¡kimÄ rašė pati, sÅ«nus tuo metu buvo iÅ¡vykęs, o pati teisinio skirtumo nesuprato. Notarinės sutarties 1 p. įraÅ¡o „nenustatant palÅ«kanų“ ji nepastebėjo (b.l. 119, 137-139).Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. K. prašė ieÅ¡kinį atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad sutartyje buvo nustatytos kompensacinės palÅ«kanos, ne delspinigiai. PalÅ«kanų suma nėra neprotingai didelė, paskola buvo suteikta labai trumpam laikotarpiui, ir dabar greitųjų kreditų firmos ima tokias ir net didesnes palÅ«kanas. Sutarties 1 p. esantis įraÅ¡as „be palÅ«kanų“ yra techninė klaida. PalÅ«kanos buvo nustatytos sutarties 6 p. Reikalavimas taikyti 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ yra nepagrįstas, kadangi palÅ«kanoms nustatytas 5 m senaties terminas.

IeÅ¡kovės mokėtos pinigų sumos atsakovės buvo užskaitytos ne kaip skolos grÄ Å¾inimas, o kaip kompensacinių palÅ«kanų mokėjimas, taip nustato CK 6.54 str. IeÅ¡kovė puikiai suprato, kad yra nustatytos palÅ«kanos, kad ji turėjo grÄ Å¾inti skolÄ per tris mėnesius. IeÅ¡kovė teisme savo paaiÅ¡kinimuose painiojasi, nenori pasakyti tiesos. PalÅ«kanos neturi bÅ«ti mažinamos, jos atlieka kompensacine kreditoriaus minimalių nuostolių dėl laiku negrÄ Å¾intos paskolos funkcijÄ . Atsakovė ir taip savo iniciatyva sumažino palÅ«kanas jau beveik per pusę.

Teismo siÅ«lymu patirtų nuostolių dydžio atsakovė byloje neįrodinės (b.l. 141, 142).Trečiasis asmuo J. K. prašė spręsti bylÄ teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad jos manymu ieÅ¡kovė pinigus turi grÄ Å¾inti su palÅ«kanomis. J. K. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės atlikti mokėjimai į jos sÄ skaitÄ yra jos ieÅ¡kovei paskolintų pinigų grÄ Å¾inimas. IeÅ¡kovei greitai reikėjo pinigų ir ji paskolino ieÅ¡kovei 600,00 Lt. IeÅ¡kovė grÄ Å¾ino 660,00 Lt, nes buvo susitarta, kad 60,00 Lt ji sumokės kaip atlyginimÄ už skolinamus pinigus.

J. K. nurodė, kad ji buvo suraÅ¡iusi 600,00 Lt paskolos sutartį vienu egzemplioriumi, ieÅ¡kovė jÄ pasirašė, tačiau dabar tos sutarties ji neturi, tikriausiai sutartis grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei po to, kai ji skolÄ sumokėjo. Dabar nepamena, ar sutartis buvo suraÅ¡yta jos, ar firmos vardu, ji tuo metu dirbo firmoje „duomenys nesklebtini“, kuri užsiėmė pinigų skolinimu. Firmos vadovas buvo jos sutuoktinis M. K.. Kai ieÅ¡kovė negrÄ Å¾ino atsakovei pinigų ir norėjo prasitęsti terminÄ , firmoje buvo suorganizuotas susitikimas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, bet jos nesusitarė.

Kai ieÅ¡kovė norėjo pasiskolinti didelę pinigų sumÄ , tarp firmos ir ieÅ¡kovės buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, kuriÄ Å¡iandien ji pateikė teismui. Už tarpininkavimo paslaugas buvo numatytas 150,00 Lt mokestis, ieÅ¡kovė tÄ sumÄ sumokėjo grynais pinigais kai ieÅ¡kovės ir atsakovės paskolos sutartis buvo forminama pas notarę. J. K. nurodė, kad nebuvo tokio susitarimo, kad ieÅ¡kovė mokės atsakovei skolÄ per jÄ . Atkreipė dėmesį, kad garso įraÅ¡as, kuris pateiktas byloje, padarytas nepraneÅ¡us kad įraÅ¡inėjama, ieÅ¡kovė paskambino jai miegant, užsipuolė, vis spaudė pasakyti, nors ji iÅ¡ miegų nelabai suprato apie kÄ kalba ir seniai buvusių įvykių tuo metu neprisiminė (b.l. 120, 139-140).IeÅ¡kinys tenkintinas dalyje (CPK 178 str.).

Teismo posėdyje ištyrus bylos įrodymus, išanalizavus bylos dalyvių argumentus ir žodinius bei rašytinius paaiškinimus, nustatyta, kad ieškovė A. K. ir atsakovė T. G. 2008 m. lapkričio 13 d. sudarė notarinės formos paskolos sutartį, kurios notarinio registro numeris duomenys nesklebtini (b.l. 8-9). Kaip nurodė abi šalys, į paskolinius santykius jas suvedė UAB „duomenys nesklebtini“ ir jos vadovas M. K.. Paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovė T. G. (paskolos davėja) skolina ieškovei A.

K. (paskolos gavėjai) 16.000,00 Lt, kas pagal tos dienos oficialų Lietuvos banko kursÄ (1 EUR = 3,4528 LT) atitinka 4.634 EUR, nenustatant palÅ«kanų (Sutarties 1 p.). Sutartyje nurodyta, kad pinigus atsakovė T. G. skolina iki 2009 m. vasario mėn. 13 dienos, iÅ¡ kurių 1.000,00 Lt ji perduoda grynais Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo metu, o 15.000,00 Lt perves į A. K. nurodytÄ sÄ skaitÄ per 2 darbo dienas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo. Sutartimi ieÅ¡kovė A. K. patvirtino, kad 1.000,00 Lt gavo sutarties pasiraÅ¡ymo metu, sutinka, kad likusiÄ 15.000,00 Lt sumÄ T.

G. pervestų į jos nurodytÄ sÄ skaitÄ (Sutarties 3 p.). IeÅ¡kovė A. K. sutartimi įsipareigojo visÄ paskolos sumÄ â€“ 16.000,00 Lt (4.634,00 EUR) grÄ Å¾inti iki 2009 m. vasario mėnesio 13 dienos (Sutarties 4 p.). Sutarties 6 p. nurodyta, jog Å¡alių susitarimu, už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ iki nurodyto termino pabaigos, paskolos gavėja įsipareigoja ir privalo mokėti paskolos davėjai 0,25 % už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos. Kaip nurodyta sutarties 7 p. ir kaip nurodė ginčo Å¡alys, paskola užtikrinta sudarius hipotekos lakÅ¡tÄ .Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str. 1 d. nustato paskolos sutarties sampratÄ : paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) parduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus <...>, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) <...> bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kitÄ .

Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl pinigų perdavimo fakto – ieÅ¡kovė pripažino, kad pinigus pagal sutartį gavo. Ginčas iÅ¡kilo dėl skolos grÄ Å¾inimo termino, dėl sutarties 6 punkto aiÅ¡kinimo – ar sutartyje nustatytos palÅ«kanos ar delspinigiai ir dėl ieÅ¡kovės atsakovei mokėtų sumų užskaitymo. Dėl prievolės vykdymo termino:2008-11-13 Paskolos sutartyje nurodyta, kad pinigus atsakovė ieÅ¡kovei skolina iki 2009 m. vasario mėn. 13 d. Taigi, sutartyje konkrečiai nurodytas prievolės vykdymo terminas. IeÅ¡kovė nurodo, kad žodžiu sutartis buvo pakeista – prievolės vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2011-05-13 d.

Atsakovė šios aplinkybės nepripažįsta.CK 6.871 str. nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, taigi ieškovės ir atsakovės sudarytai paskolos sutarčiai galioja imperatyvus rašytinės formos reikalavimas. Ginčo Sutartis sudaryta rašytine notarine forma. CK 6.192 str. nustato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.

Å alių Sutarties 9 p. nurodyta, kad Å¡alių susitarimu Å¡i sutartis gali bÅ«ti pratęsiama sutartam laikui. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.), todėl sutarties pratęsimo buvimo faktÄ Å¡iuo atveju turi įrodyti ieÅ¡kovė. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė Sutartyje nustatyto termino pratęsimo buvimo fakto.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, ikisutartinės Å¡alių derybos vyko per tarpininkÄ â€“ UAB „duomenys nesklebtini“. IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl paskolos ji kreipėsi į Å¡ios bendrovės vadovÄ M. K., jos pažadėjo surasti kreditorių, atsakovė taip pat nurodė, kad M. K. paprašė paskolinti pinigų ieÅ¡kovei. Tai patvirtina teismui pateikta 2008-11-10 sudaryta tarpininkavimo sutartis tarp ieÅ¡kovės A. K. ir UAB „duomenys nesklebtini“, kurios vardu pasirašė direktorius M.

K. (b.l. 117). Sutartyje nurodyta, kad firma įsipareigoja surasti A. K. (klientui) kreditorių, galinčių paskolinti 16.000,00 Lt trijų mėnesių laikotarpiui. IeÅ¡kovė nurodė, kad UAB „duomenys nesklebtini“ ar J. K. buvo parengtas paskolos sutarties projektas, su kuriuo ji susipažino iki sutarties pas notarę pasiraÅ¡ymo. Kaip nurodo ieÅ¡kovė, ji matė sutartyje nustatytÄ terminÄ paskolos sumai grÄ Å¾inti ir, nors nurodo ketinusi imti paskolÄ ilgesniam laikotarpiui, ji pasirašė notarės paruoÅ¡tÄ Paskolos sutartį su tokiu pačiu terminu.

Vertinant Å¡alių tikruosius ketinimus ir Å¡alių valiÄ , svarbus Å¡alių elgesys sutarties vykdymo metu. Kaip teisme patvirtino pati ieÅ¡kovė, suėjus Sutartyje nustatytam terminui, atsakovė iÅ¡ jos pareikalavo grÄ Å¾inti paskolos sumÄ . Trečiasis asmuo J. K. patvirtino, kad dėl to buvo suÅ¡auktas Å¡alių susitikimas UAB „duomenys nesklebtini“ patalpose. IeÅ¡kovė nurodė, kad susitikimo metu įvyko konfliktas. Paklausta, ko reikalavo atsakovė, ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ir atsakovė ir trečiasis asmuo J.

K. reikalavo grÄ Å¾inti visÄ paskolos sumÄ . Å ios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad Å¡alys buvo sutarusios dėl trumpo pinigų skolinimo laikotarpio. IeÅ¡kovės argumentai, kad pinigus ji skolinosi metams, kad sutarties terminas buvo geranoriÅ¡kai abiejų Å¡alių pratęstas, CPK 178 str. leistinais įrodymais byloje neįrodytas. Teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galiojant dispozityvumo principui ypatingÄ svarbÄ Ä¯gyja Å¡alių sudaryta sutartis – pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampantis teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu, nustatančiu Å¡alių teises ir pareigas, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paskolos sumÄ ieÅ¡kovė turėjo grÄ Å¾inti atsakovei iki 2009-02-13 d. ir šį terminÄ pažeidė.Dėl sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo Å¡alims skirtingai aiÅ¡kinant sutarties 1 ir 6 punktus:PalÅ«kanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis).

Pagrindinė palÅ«kanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimÄ si pinigais. Atlyginimas palÅ«kanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip. Paskolos santykiuose mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas nustato CK 6.872 straipsnio 1 dalis. Taigi, pagal CK 6.872 str. 1 d. palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Teismo vertinimu, Å¡alys sutartimi nenustatė mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, kadangi ginčo Sutarties 1 p. nurodyta, kad pinigus ieÅ¡kovė atsakovei skolina nenustatant palÅ«kanų (b.l. 8).

Notarinės formos sutarties sÄ lyga, jog pinigai skolinami be palÅ«kanų, byloje nėra paneigta jokiais CPK leistinais įrodymais. Sutarties 6 p. nustatyta, kad už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ iki nurodyto termino pabaigos, ieÅ¡kovė įsipareigoja ir privalo mokėti atsakovei (paskolos davėjai) 0,25 % už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos. Å iÄ sutarties sÄ lygÄ Å¡alys aiÅ¡kina skirtingai – ieÅ¡kovė nurodo, kad sutartyje numatytos netesybos (delspinigiai), atsakovė nurodo, kad sutartyje nustatytos kompensacinės palÅ«kanos.

Spręsdamas Å¡alių ginÄÄ teismas turi aiÅ¡kinti Å¡alių sudarytÄ sutartį. Pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne vien pažodiniu tekstu, bet nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A.

B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v. UAB „Celarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; ir kt.). Taigi sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl sutarties vykdymo yra svarbus Å¡alių sudarytos sutarties nuostatų, sutarčių aiÅ¡kinimo instituto nuostatų (CK 6.193, 6.195 straipsniai), taip pat sudarytÄ sutartį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas. Å alims skirtingai aiÅ¡kinant sutartį, teismas turi įvertinti tikruosius Å¡alių ketinimus pagal sutarties esmę ir tikslÄ .

Kaip jau minėta, paskolos sutarties esmė – paskolos davėjo pinigų sumos perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir dispozicijai sutartam terminui. Tokiu bÅ«du patenkinamas paskolos gavėjo finansinis interesas bei nustatoma pareiga sutartu terminu grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kitÄ . Akivaizdu, kad paskolos davėjas taip pat turi turinį interesÄ , kadangi perduoda jam nuosavybės teise priklausančiÄ paskolos sumÄ naudoti kitai sutarties Å¡aliai, tačiau sutarties Å¡alys gali susitarti, jog paskola bus neatlygintina – Å¡alių sutarties laisvės principas lemia, kad skolinama gali bÅ«ti tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai (CK str. 1 d.).

Paskolos davėjas taip pat suinteresuotas atgauti skolinamÄ pinigų sumÄ nustatytu terminu. Be mokėjimo funkcijos, palÅ«kanos taip pat gali bÅ«ti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Kaip 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-751/2003 nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, CK 6.210 str. numatytos palÅ«kanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ yra palÅ«kanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku.

Ä®statymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (6.260 str. 2 dalis, 6.261 str.). Prie kompensavimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. numatytos palÅ«kanos, jeigu skola iÅ¡ieÅ¡koma teismine tvarka. Kitas kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das yra netesybos. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.73 str. 1 d.).

Netesybos yra ne tik prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.str.), bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiÅ¡kinant sutartines netesybas, yra tikrai gausi. Koncentruotai ji pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v.

A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010, kur pažymėta tai, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos taip pat laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo bÅ«dÄ : palÅ«kanas ar netesybas. Svarbu pažymėti ir tai, kad susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis (CK 6.72 str.), taigi susitarimui dėl netesybų bÅ«tina abiejų Å¡alių valia.

Tuo tarpu palÅ«kanos gali bÅ«ti nustatytos tiek susitarimu, tiek įstatymu. Kaip jau buvo nurodyta, Sutarties 1 p. nustatyta, kad atsakovė pinigų sumÄ skolina ieÅ¡kovei nenustatant palÅ«kanų.  todėl laikytina, jog sutarties 6 p. Å¡alys susitarė dėl netesybų, užtikrinamosios prievolės sumos procentu – 0,25 % už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ netiesiogiai patvirtina ir tai, kad kreipdamasi 2011-04-26 dienos praÅ¡ymu į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių atsakovė T.

G. nurodė, kad ieÅ¡kovės skola sudaro 18.815,68 Lt, t. y. 15.338,00 Lt negrÄ Å¾inta paskola, 3.342,68 Lt nesumokėti delspinigiai ir 135,00 Lt žyminis mokestis, taip pat prašė iÅ¡ieÅ¡koti 5 proc. metines palÅ«kanas nuo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pradėjimo iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (b.l. 51). Taigi, gindama savo teises teisme, atsakovė pareikalavo delspinigių, ir procesinių palÅ«kanų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartimi Nr.1991V/2011 hipotekos teisėja nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės A.

K. kreditorės T. G. naudai 15.338,00 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 3.342,68 Lt delspinigių bei 135,00 Lt žyminio mokesčio, iÅ¡ viso 18.815,68 Lt, bei 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, skaičiuojant palÅ«kanas nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t. y. nuo 2011 m. balandžio 27 d., iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (b.l. 10-11). Å i nutartis įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 23 d., Vilniaus apygardos teismui iÅ¡nagrinėjus A.

K. atskirÄ jį skundÄ apeliacine tvarkÄ ir palikus Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį Nr.1991/2011 nepakeistÄ (b.l. 24-25). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir į 6 p. numatytos skolininkės prievolės mokėti 0,25 procentus prievolės pradžios momento - negrÄ Å¾inus paskolos sumos iki termino pabaigos, jos dydžio mokėjimų periodiÅ¡kumo ir apskaičiavimo bÅ«do procentinės iÅ¡raiÅ¡kos - už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos, teismas sprendžia, kad sutarties 6 p. Å¡alys susitarė dėl netesybų.

Dėl skolininkės atliktų mokėjimų pripažinimo tinkamais ir užskaitymo tvarkos:Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovė paskolos sumÄ atsakovei turėjo grÄ Å¾inti iki 2009-02-13 d., tačiau negrÄ Å¾ino. Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kitÄ , paskolos suma pripažįstama grÄ Å¾inta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sÄ skaitÄ banke momento (CK 6.873 str. 5 d.).

Sutartyje mokėjimo ar mokėjimų užskaitymų tvarka nėra nustatyta. PareikÅ¡tu 2011-04-26 dienos praÅ¡ymu dėl hipoteka apsaugotos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovė negrÄ Å¾ino 15.338, Lt paskolos sumos. IeÅ¡kovė Å¡iÄ aplinkybę ginčija, nurodydama, jog per laikotarpį nuo 2008-12-19 iki 2011-03-10 sumokėjo atsakovei 14.881,00 Lt paskolos sumÄ . IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė A. K. 2009-05-04 sumokėjo atsakovei T. G. 400,00 Lt, 2009-05-13 sumokėjo 500,00 Lt, tai patvirtina atsakovės pakvitavimai (b.l. 12), nuo 2009-07-28 iki 2011-03-10 ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ viso 13.321,00 Lt (Mokėjimo nurodymai, b.l. 13-22).

Taigi, viso neginčijamai iki kreipimosi į hipotekos teisėjÄ dienos ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei 14.221,00 Lt. Å ios sumos gavimÄ atsakovė pripažįsta. IeÅ¡kovė pateikė teismui dar du mokėjimus patvirtinančius dokumentus - 2008-12-19 ir 2009-01-20 ieÅ¡kovė sumokėjo trečiajam asmeniui J. K. po 330,00 Lt (viso 660,00 Lt) ir nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo susitarta, kad paskola bus grÄ Å¾inama per UAB „duomenys nesklebtini“, kad ji turinti mokėti trečiajam asmeniui J.

K., taip ji ir dariusi. Vėliau suprato, kad tarp atsakovės T. G. ir J. K. įvyko konfliktas, todėl pradėjo atsiskaitinėti tiesiogiai atsakovei. Atsakovė ir trečiasis asmuo neigia susitarimÄ apie skolos grÄ Å¾inimÄ per kitÄ asmenį, nurodo, kad Å¡iuose 2008-12-19 ir 2009-01-20 mokėjimuose nurodyta kita sutartis, kuri saistė ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį J. K..Dėl mokėjimų kitam asmeniui:CK 6.44 str. 1 - 2 d. nustato, kad prievolė turi bÅ«ti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui.

Å alių sutartyje nėra numatyta, kad paskolos gavėja mokėjimus paskolos gavėjai atliktų per kitÄ asmenį. Teismui pateiktoje 2008-11-10 tarpininkavimo sutarties tarp ieÅ¡kovės A. K. ir UAB „duomenys nesklebtini“, 4 p. nurodyta, kad firma įsipareigoja atstovauti klientÄ pagal atskirus jo pavedimus. Ä®rodymų apie tai, kad bÅ«tų duoti tokie pavedimai į bylÄ nepateikta. Abiejuose ginčijamuose mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtis nurodyta - palÅ«kanos už suteiktÄ paskolÄ Å¡.m. lapkričio 14 d. (Mokėjimo nurodymai, b.l. 23).

IeÅ¡kovės ir atsakovės sutartis buvo sudaryta 2008-11 13 d., taigi sutarties laikas kitas. Trečiasis asmuo J. K. teisme paneigė, kad bÅ«tų buvęs toks susitarimas, kad paskolÄ ieÅ¡kovė grÄ Å¾intų per jÄ . J. K. nurodė, kad ji paskolino ieÅ¡kovei 600 Lt, tais mokėjimais 600 Lt skola ir 60,00 Lt palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais jai buvo grÄ Å¾inta. Teismo vertinimu ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė pakankamų įrodymų apie tokio susitarimo buvimÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovės pateiktÄ antstolio 2012-03-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.40/11/686 turinį.

Antstolis G. Badikonis konstatavo faktines aplinkybes dėl atlikto garso įraÅ¡o stenografavimo, kur užfiksuoti moterų pokalbiai (b.l. 53-59). Kaip nurodė ieÅ¡kovė ir pripažino trečiasis asmuo J. K., pirmame pokalbyje jos kalbėjosi jau prasidėjus teisminiam ginčui. IeÅ¡kovė A. K. paskambino trečiajam asmeniui J. K., prisistatė ir pasakė, kad 2008 – 2009 m sumokėjo 660,00 Lt į J. K. sÄ skaitÄ , o atsakovė T. G. tvirtina, kad tų pinigų negavo. J. K. atsakė, kad taip nėra, taip negali bÅ«ti.

IeÅ¡kovė paprašė duoti jai 2008-11-10 sutartį, kur 2008-11-13 pinigų priėmimo kvite nurodyta „paslaugos pagal sutartį“. J. K. atsakė, kad jau seniai nedirba, bÅ«tų problema surasti senus dokumentus ir kad ji neprisimena tokių dalykų, jai reikia pažiÅ«rėti. IeÅ¡kovė pasisiÅ«lė ateiti, susitikti, klausė kaip jai įteikti ieÅ¡kinį, nurodė, kad galbÅ«t kels J. K. bylÄ , kad ji nepagrįstai gavo tuos 660,00 Lt, bet nenorėtų tos antros bylos. IeÅ¡kovė prašė trečiojo asmens pasikelti 2008-11-10 dienos sutartį, kuri nurodyta 2008-11-13 dienos pinigų priėmimo kvite.

Pokalbio metu J. K. dar kartÄ nurodė, kad jau seniai nebedirba. IeÅ¡kovė sakė, jog suprato, kad J. K. ir atsakovė T. G. susipyko, nes ji skambino „pylė pamazgas“ ant J. K., todėl ji nusprendė vesti pinigus tiesiog atsakovei ir džiaugiasi, nes dabar atsakovė bÅ«tų teigusi, kad neatidavėt jokių pinigų. J. K. atsakė - nu kaip neatidaviau? čia taip negali bÅ«ti. J. K. dar kartÄ pasakė, kad jai reikia pakelt ir pasižiÅ«rėt ar tikrai buvo pervesti tie pinigai, klausė – į kokiÄ sÄ skaitÄ , sakė, kad jai reikia pažiÅ«rėti (b.l. 53-55).

IÅ¡ pokalbio matyti, kad jai prasidėjus teisminiam ginčui ieÅ¡kovė dėstė savo pozicijÄ J. K., tačiau J. K. pokalbio metu tokio susitarimo buvimo vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtino. Teismas, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vieninga formuojama praktika aiÅ¡kinant CPK 176 str. normos taikymÄ , jog faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, o įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas tikimybių pusiausvyros principu.

Tai reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama absoliutaus įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ Â padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Visų aptartų įrodymų kontekste, remdamasis vidiniu savo įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje ieÅ¡kovė neįrodė susitarimo dėl atsiskaitymo pagal ginčo paskolos sutartį per J. K. buvimo fakto. Prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymÄ , laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymÄ arba faktiÅ¡kai gauna visÄ Ä¯vykdymÄ iÅ¡ to asmens CK 6.45 str.

Atsakovė prievolės įvykdymo Å¡ioje apimtyje nepatvirtino. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad 660,00 Lt sumÄ J. K. perdavė atsakovei T. G., todėl ieÅ¡kovės argumentas dėl tinkamo prievolės vykdymo atliekant 2008-12-19 d. ir 2009-01-20 d. mokėjimus atmestinas.Dėl kreditoriaus užskaitymo teisės ir ieÅ¡kinio senaties taikymo:Byloje nustatyta, kad praleidusi prievolės įvykdymo terminÄ ieÅ¡kovė atsakovei pagal paskolos sutartį iki atsakovės pareiÅ¡kimo hipotekos teisėjai pateikimo dienos neginčijamai sumokėjo 14.221,00 Lt, tačiau tarp Å¡alių kilo ginčas dėl mokėtų sumų užskaitymo - kokia dalis užskaityta kaip paskolos sumos grÄ Å¾inimas ir kokiÄ dalis užskaityta kaip netesybų grÄ Å¾inimas, bei, atitinkamai, koks ieÅ¡kovės prievolės likutis.

IeÅ¡kovė nurodo, kad ji sumokėjo paskolos sumÄ . Atsakovė nurodo, kad ji nepriiminėjo ieÅ¡kovės prievolės vykdymo dalimis ir jos sumokėtas sumas užskaitė kaip palÅ«kanas (teismo vertinimu – delspinigius), tuo tarpu pagrindinė prievolė iÅ¡ esmės neįvykdyta – paskolos suma nėra grÄ Å¾inta ir paskolos sumos skola sudaro 15.338,00 Lt. CK 6.54 str. aiÅ¡kinimo ir taikymo srityje kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ (taip pat ir Å¡alių susitarimu nustatytÄ kitokiÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ ), bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Glass Market“ v.

UAB „LygiakraÅ¡tis“, byla Nr. 3K-3-1070/2003). Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatoma, buvo iÅ¡reikÅ¡ta sutarties Å¡alių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia Å¡i tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, Å¡alių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios iÅ¡raiÅ¡ka turi bÅ«ti nustatoma aiÅ¡kinant Å¡alių sudarytÄ sutartį, vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Miaras“ v.

A. D. individuali įmonė „ Aldaujana“, byla Nr. 3K-7-409/2010). Viena iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių yra ta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 5 d.). CK 6.54 str. 1 d. įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, bet jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka.

Ji negali bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai keičiama. Nagrinėjamo ginčo atveju sutartyje Å¡alys nesusitarė dėl įmokų paskirstymo tvarkos, vadinasi įmokoms paskirstyti taikytina CK 6.54 str. įtvirtinta tvarka, pagal kuriÄ pirmÄ ja eile skolininko įmokos skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu, antrÄ ja eile įmokos skiriamos mokėti palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ , trečiÄ ja eile įmokos skiriamos netesyboms (delspinigiams ir baudoms) mokėti, o ketvirtÄ ja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti.

Pažymėtina, kad CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiÅ«lo ar moka įmokas kita tvarka. Pirma, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siÅ«lomÄ Ä¯mokÄ , jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymÄ , negu nustatyta Å¡alių susitarimu arba negu nustatytas CK 6.54 str. Mokėdama įmokas atsakovei, ieÅ¡kovė dalyje mokėjimo nurodymų (pavedimų) nurodė, jog moka paskolos grÄ Å¾inimÄ pagal Sutartį, t. t. už pagrindinę skolÄ , bet ne už delspinigius ar palÅ«kanas.

AÅ¡tuoniuose mokėjimų nurodymuose ieÅ¡kovė nurodė, jog moka paskolos su palÅ«kanomis (vertinama - delspinigiais) grÄ Å¾inimÄ pagal Sutartį, kituose mokėjimuose iki pat 2011-04-26 d. kreditorės kreipimosi į hipotekos teisėjÄ ieÅ¡kovė mokėjimo paskirtį vėl nurodė kaip paskolos gražinimÄ pagal Sutartį. Pažymėtina, kad esant tokiems įraÅ¡ams savaime nereiÅ¡kia, kad taip įmokos ir turi bÅ«ti užskaitomos kreditoriaus, vien skolininkės įraÅ¡as mokėjimo dokumente negali paneigti kreditoriaus teisės užskaityti mokėjimų pagal sutartį arba pagal įstatymÄ .

Å iuo atveju svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-460/2010 nurodė, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iÅ¡ karto gavęs skolininko įmokas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė T. G. nepasinaudojo įmokos atsisakymo teise, nes priėmė ieÅ¡kovės mokėtas įmokas taip kaip nurodyta mokėjimo dokumentuose. Atsakovės paaiÅ¡kinimÄ teisme, kad pagrindinės prievolės ji nepriėmė, teismas vertina kritiÅ¡kai, kadangi jokių duomenų apie tai, kad vykdymo eigoje atsakovė bÅ«tų raÅ¡tu ar žodžiu nurodžiusi ieÅ¡kovei (skolininkei), kad taip mokamų jos įmokų ji nepriima ar jų atsisako arba užskaito kitaip nei nurodyta skolininkės byloje nėra.

Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad pirmiausia netesybas o tik po to paskos grÄ Å¾inimÄ pagal Sutartį atsakovė užskaitė tik kreipdamasi į hipotekos teisėjÄ , t. y. pradėdama teisminį ginÄÄ , o ne tuo metu kada skolininkės (ieÅ¡kovės) įmokos buvo gautos. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija nurodė, jog įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirstydamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iÅ¡ naujo perpaskirstydamas įmokas taip, kad jomis bÅ«tų pirmiausia apmokėti delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Prievolės Å¡alių pareigos nustatytos CK 6.4 str. – kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekviena Å¡alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita Å¡alimi (Å¡alių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 str. 1 d., 3 d.).

Teismo vertinimu, pagrįstu bylos įrodymais, atsakovė Å¡iuo atveju pažeidė prievolę bendradarbiauti su ieÅ¡kove, todėl atsakovės nurodomÄ Ä¯mokų užskaitymÄ tik netesybų mokėjimui negali bÅ«ti pripažintas teisėtu, prieÅ¡ingu atveju tokia padėtis reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumÄ kitos sutarties Å¡alies atžvilgiu. Dėl Å¡ios priežasties teismas perskaičiuoja ieÅ¡kovės mokėjimus atsižvelgdamas į skolininkės nurodytÄ mokėjimo paskirtį. Kaip jau minėta, teismas nepripažino dviejų pirmųjų 2008-12-19 ir 2009-01-20 (b.l.

23) mokėjimų per kitÄ asmenį tinkamu ieÅ¡kovės prievolės vykdymu atsakovei, todėl Å¡ių ieÅ¡kovės mokėjimų 660,00 Lt sumoje paskirstydamas mokėjimus neapskaito. 2009-05-04 ieÅ¡kovės pinigų perdavimo atsakovei pakvitavimu patvirtintas 400,00 Lt perdavimas atsakovei pagal paskolos sutartį. Å is mokėjimas teismo vertinamas kaip pagrindinės skolos mokėjimas, delspinigiams jis neužskaitomas. Po Å¡io mokėjimo skolos likutis sudaro 15.600,00 Lt, praterminuota 80 dienų, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 39,00 Lt dienai, todėl už 80 dienų priskaičiuojama 3.120,00 Lt delspinigių. 2009-05-13 ieÅ¡kovės pinigų perdavimo atsakovei pakvitavimu patvirtintas 500,00 Lt perdavimas atsakovei pagal paskolos sutartį.

Å is mokėjimas teismo taip pat vertinamas kaip pagrindinės skolos mokėjimas, delspinigiams jis neužskaitomas. Po Å¡io mokėjimo skolos likutis sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 9 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 9 dienas priskaičiuojama 339,75 Lt delspinigių, o su priskaičiuotais Å¡iam mokėjimui viso 3.459,75 Lt delspinigių (3.120,00 + 339,75 = 3.459,75). 2009-07-28 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 3.000,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palÅ«kanomis grÄ Å¾inimas (b.l. 16), teismas vertina šį ir kitus ieÅ¡kovės mokėjimus, kuriuose nurodytas palÅ«kanų grÄ Å¾inimas pagal Sutartį kaip skolos ir delspinigių grÄ Å¾inimÄ ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ .

Å iuo mokėjimu teismas iÅ¡ priskaičiuotų mokėjimų užskaito 3.000,00 Lt delspinigių (Å¡io mokėjimo metu priskaičiuota 3.459,75 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grÄ Å¾inimui 2009-07-28 mokėjimas neužskaitomas; paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 76 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai vėlgi dienai sudaro 37,75 Lt, todėl už 76 dienas priskaičiuojama 2.869,00 Lt delspinigių. Po Å¡io užskaitymo delspinigių likutis 459,75 Lt, o su priskaičiuotais Å¡iam mokėjimui viso 3.328,75 Lt delspinigių (3.459,75 – 3.000,00 + 2.869,00 = 3.328,75). 2009-07-29 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 2.000,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palÅ«kanomis grÄ Å¾inimas (b.l. 16), teismas vertina šį mokėjimÄ kaip skolos ir delspinigių grÄ Å¾inimÄ ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ .

Å iuo mokėjimu teismas iÅ¡ priskaičiuotų mokėjimų užskaito 2.000,00 Lt delspinigių (Å¡io mokėjimo metu priskaičiuota 3.328,75 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grÄ Å¾inimui 2009-07-29 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 1 diena, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 1 dienÄ priskaičiuojama 37,75 Lt delspinigių. Po Å¡io užskaitymo delspinigių likutis buvo 1.328,75 Lt, o su priskaičiuotais Å¡iam mokėjimui viso 1.366,50 Lt delspinigių (3.328,75 -2.000,00 + 37,75 = 1.366,50).2009-10-06 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 1.000,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palÅ«kanomis grÄ Å¾inimas (b.l. 17), teismas vertina šį ieÅ¡kovės mokėjimÄ Â kaip skolos ir delspinigių grÄ Å¾inimÄ ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ .

Å iuo mokėjimu teismas iÅ¡ priskaičiuotų mokėjimų užskaito 1.000,00 Lt delspinigių (Å¡io mokėjimo metu priskaičiuota 1.366,50 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grÄ Å¾inimui 2009-10-06 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 69 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 69 dienas priskaičiuojama 2.604,75 Lt delspinigių. Po Å¡io užskaitymo delspinigių likutis sudaro 366,50 Lt, o su priskaičiuotais Å¡iam mokėjimui viso sudaro 2.971,25  Lt delspinigių (1.366,50 – 1.000,00 + 2.604,75 = 2.971,25).2009-11-06 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 242,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palÅ«kanomis grÄ Å¾inimas (b.l. 17), teismas vertina šį ieÅ¡kovės mokėjimÄ Â kaip skolos ir delspinigių grÄ Å¾inimÄ ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ .

Å iuo mokėjimu teismas iÅ¡ priskaičiuotų mokėjimų užskaito 242,00 Lt delspinigių (Å¡io mokėjimo metu priskaičiuota 2.971,25 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grÄ Å¾inimui 2009-11-06 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 31 diena, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 31 dienÄ priskaičiuojama 1.170,25 Lt delspinigių. Po Å¡io užskaitymo delspinigių likutis sudaro 2.729,25 Lt, o su priskaičiuotais Å¡iam mokėjimui viso sudaro 3.899,50 Lt delspinigių (2.971,25 – 242 + 1.170,25 = 3.899,50).2009-12-06 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palÅ«kanomis grÄ Å¾inimas (b.l. 18), teismas vertina šį ieÅ¡kovės mokėjimÄ Â kaip skolos ir delspinigių grÄ Å¾inimÄ ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ .

Å iuo mokėjimu teismas iÅ¡ priskaičiuotų mokėjimų užskaito 240,00 Lt delspinigių (Å¡io mokėjimo metu priskaičiuota 3.899,50 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grÄ Å¾inimui 2009-12-06 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 30 dienų, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 30 dienų priskaičiuojama 1.132,50 Lt delspinigių. Po Å¡io užskaitymo delspinigių likutis sudaro 3.659,50 Lt, o su priskaičiuotais Å¡iam mokėjimui viso sudaro 4.792,00 Lt delspinigių (3.899,50 – 240 + 1.132,50 = 4.792,00).2010-01-06 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palÅ«kanomis grÄ Å¾inimas (b.l. 18), teismas vertina šį ieÅ¡kovės mokėjimÄ Â kaip skolos ir delspinigių grÄ Å¾inimÄ ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ .

Å iuo mokėjimu teismas iÅ¡ priskaičiuotų mokėjimų užskaito 240,00 Lt delspinigių (Å¡io mokėjimo metu priskaičiuota 4.792,00 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grÄ Å¾inimui 2010-01-06 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 31 diena, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 31 dienÄ priskaičiuojama 1.170,25 Lt delspinigių. Po Å¡io užskaitymo delspinigių likutis sudaro 4.552,00 Lt, o su priskaičiuotais Å¡iam mokėjimui viso sudaro 5.722,25 Lt delspinigių (4.792,00 - 240 + 5.170,25 = 5.722,25).2010-02-07 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palÅ«kanomis grÄ Å¾inimas (b.l. 19), teismas vertina šį ieÅ¡kovės mokėjimÄ Â kaip skolos ir delspinigių grÄ Å¾inimÄ ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ .

Å iuo mokėjimu teismas iÅ¡ priskaičiuotų mokėjimų užskaito 240,00 Lt delspinigių (Å¡io mokėjimo metu priskaičiuota 5.722,25 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grÄ Å¾inimui 2010-02-07 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 32 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 32 dienas priskaičiuojama 1.208,00 Lt delspinigių. Po Å¡io užskaitymo delspinigių likutis sudaro 5.482,75 Lt, o su priskaičiuotais Å¡iam mokėjimui viso sudaro 6.690,25 Lt delspinigių (5.722,25 – 240 + 1.208,00 = 6.690,25).2010-03-06 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos su palÅ«kanomis grÄ Å¾inimas (b.l. 19), teismas vertina šį ieÅ¡kovės mokėjimÄ Â kaip skolos ir delspinigių grÄ Å¾inimÄ ir pagal CK 6.54 str. 3 – 4 d. pirmiausiai užskaito delspinigius, o po to paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ .

Å iuo mokėjimu teismas iÅ¡ priskaičiuotų mokėjimų užskaito 240,00 Lt delspinigių (Å¡io mokėjimo metu priskaičiuota 6.690,25 Lt delspinigių), kadangi priskaičiuota delspinigių suma didesnė nei mokėjimas, paskolos grÄ Å¾inimui 2010-03-06 mokėjimas neužskaitomas ir paskolos likutis po užskaitymo sudaro 15.100,00 Lt, praterminuota 27 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,75 Lt dienai, todėl už 27 dienas priskaičiuojama 1.019,25 Lt delspinigių. Po Å¡io užskaitymo delspinigių likutis sudaro 6.450,25 Lt, o su priskaičiuotais Å¡iam mokėjimui viso sudaro 7.469,50 Lt delspinigių (6.690,25 - 240 + 1.019,25 = 7.469,50).Kituose mokėjimuose mokėjimo paskirtimi ieÅ¡kovė nurodė paskolos grÄ Å¾inimas pagal Sutartį, todėl, nesant atsakovės atsisakymo juos priimti ar užskaityti kitaip nei nurodyta, Å¡ie mokėjimai užskaitomi paskolos sumai dengti.

IeÅ¡kovės reikalavimu teismas taiko CK 1.125 str. 5 d. nustatytÄ sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senatį netesyboms ir tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ kreditorės reikalavimui dėl netesybų atmesti, kadangi pagrindų senaties termino eigos sustabdymui ar nutraukimui byloje nenustatyta, o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atsakovė teisme neprašė (CK 1.126 str., 1.127 str. 5 d., 1.131 str. 1 d.). IeÅ¡kinio senaties termino pradžia yra 2010-03-07 – kita diena nuo paskutinio ieÅ¡kovės netesybų mokėjimo, nes kitas mokėjimas pagal ieÅ¡kovės mokėjimo nurodymuose nurodytÄ paskirtį priskiriamas tik paskolos sumai, o ne netesyboms dengti.

Apskaitydamas ieÅ¡kovės mokėjimus atliktus ieÅ¡kinio senaties taikymo laikotarpiu (nuo 2010-04-07 iki 2010-11-11) delspinigių Å¡iam laikotarpiui teismas neskaičiuoja ir nenurodo. Kadangi ieÅ¡kovės prievolės vykdymo termino pažeidimas tęsiasi kiekvienÄ dienÄ ir teisė bei pareiga mokėti netesybas prasideda iÅ¡ naujo kiekvienÄ pažeidimo dienÄ , Å¡eÅ¡is mėnesius iki atsakovės kreipimosi 2011-04-26 į hipotekos teisėjÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino atsakovė nepraleido.

Nuo 2010-11-18 iki 2011-04-26 atsakovė turi netesybų reikalavimo teisę. 2010-04-07 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grÄ Å¾inimas (b.l. 20), teismas užskaito šį mokėjimÄ kaip paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ , paskolos likutis po užskaitymo sudaro 14.860,00 Lt, praterminuota 32 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 37,15 Lt dienai, atmesdamas reikalavimÄ dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo. 2010-05-09 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 240 Lt mokėjimo pakirtį nurodydama paskolos grÄ Å¾inimas (b.l. 20), teismas užskaito šį mokėjimÄ kaip paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ , paskolos likutis po užskaitymo sudaro 14.620,00 Lt, praterminuota 32 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 36,55 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimÄ dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo. 2010-06-10 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grÄ Å¾inimas (b.l. 21), teismas užskaito šį mokėjimÄ kaip paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ , paskolos likutis po užskaitymo sudaro 14.380,00 Lt, praterminuota 32 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 35,95 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimÄ dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo. 2010-07-09 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grÄ Å¾inimas (b.l. 21), teismas užskaito šį mokėjimÄ kaip paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ , paskolos likutis po užskaitymo sudaro 14.140,00 Lt, praterminuota 29 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 35,35 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimÄ dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo. 2010-08-18 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grÄ Å¾inimas (b.l. 22), teismas užskaito šį mokėjimÄ kaip paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ , paskolos likutis po užskaitymo sudaro 13.900,00 Lt, praterminuota 40 dienų, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 34,75 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimÄ dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo. 2010-09-30 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grÄ Å¾inimas (b.l. 22), teismas užskaito šį mokėjimÄ kaip paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ , paskolos likutis po užskaitymo sudaro 13.600,00 Lt, praterminuota 43 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 34,00 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimÄ dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo. 2010-10-13 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 240 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grÄ Å¾inimas (b.l. 15), teismas užskaito šį mokėjimÄ kaip paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ , paskolos likutis po užskaitymo sudaro 13.360,00 Lt, praterminuota 33 dienų, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 33,40 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimÄ dėl senaties, delspinigių sumos teismas nenurodo. 2010-11-11 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 2.240,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grÄ Å¾inimas (b.l. 15), teismas užskaito šį mokėjimÄ kaip paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ , paskolos likutis po užskaitymo sudaro 11.120,00 Lt, praterminuota 29 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 27,80 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimÄ dėl senaties, delspinigių sumos nenurodo. 2010-12-15 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 1.500,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grÄ Å¾inimas (b.l. 13), teismas užskaito šį mokėjimÄ kaip paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ , paskolos likutis po užskaitymo sudaro 9.620,00 Lt, praterminuota 34 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 24,05 Lt dienai, tačiau atmesdamas reikalavimÄ dėl senaties, teismas skaičiuoja delspinigius ne už visas 24 dienas, o už 19 dienų, t. y. delspinigiai skaičiuojami nuo 2010-11-27 d. iki Å¡io mokėjimo dienos 2010-12-15 ir sudaro 456,95 Lt.2011-01-19 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 369,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grÄ Å¾inimas pagal Sutartį (b.l. 13), teismas užskaito šį mokėjimÄ kaip paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ , paskolos likutis po užskaitymo sudaro 9.251,00 Lt, praterminuota 35 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 23,13 Lt dienai, todėl už 35 dienas priskaičiuojama 809,55 Lt delspinigių.

Po Å¡io užskaitymo delspinigių suma sudaro 1.266,50 Lt (456,95 + 809,55 = 1.266,50). 2011-02-09 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 165,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grÄ Å¾inimas pagal Sutartį (b.l. 14), teismas užskaito šį mokėjimÄ kaip paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ , paskolos likutis po užskaitymo sudaro 9.086,00 Lt, praterminuota 21 diena, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 22,71 Lt dienai, todėl už 21 dienas priskaičiuojama 476,91 Lt delspinigių.

Po Å¡io užskaitymo delspinigių suma sudaro 1.743,41 Lt. 2011-03-10 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 165,00 Lt mokėjimo paskirtį nurodydama paskolos grÄ Å¾inimas pagal Sutartį (b.l. 13), teismas užskaito šį mokėjimÄ kaip paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ , paskolos likutis po užskaitymo sudaro 8.921,00 Lt, praterminuota 29 dienos, nuo liekančios skolos sumos delspinigiai sudaro 22,30 Lt dienai, todėl už 29 dienas priskaičiuojama 646,70 Lt delspinigių. Po Å¡io užskaitymo delspinigių suma sudaro 2.390,11 Lt.

Nuo Å¡io ieÅ¡kovės mokėjimo iki atsakovės 2011-04-26 kreipimosi į hipotekos teisėjÄ prievolės vykdymui praterminuota 47 dienos, nuo likusios 8.921,00 Lt skolos sumos delspinigiai sudaro 22,30 Lt dienai, todėl už 47 dienas priskaičiuojama 1.048,10 Lt delspinigių, o iÅ¡ viso su priskaičiuotais už paskutinį mokėjimÄ delspinigių suma yra 3.438,21 Lt (2.390,11 + 1.048,10). Po ieÅ¡kovės mokėtų sumų užskaitymo perskaičiavimo, nustatyta, kad atsakovė T. G. 2011-04-26 kreipdamasi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjÄ pagal paskolos sutartį turėjo pagrįstÄ reikalavimo teisę ieÅ¡kovei A.

K. į 8.921,00 Lt paskolos sumos ir į reikalautÄ 3.342,68 Lt delspinigių sumÄ , bei į 135 Lt žyminio mokesčio ir procesines palÅ«kanas.Pradėjus Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėti teisme ieÅ¡kovė 2012-03-12 atliko mokėjimÄ 1.119,00 Lt sumai (b.l. 50), todėl ieÅ¡kovės prievolė paskolos sumai atsakovei teismo sprendimo priėmimo dienÄ sudaro 7.802,00 Lt (8.921,00 Lt – 1119,00 Lt).Pagal CK 6.874 str. 1 d., jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Å¡io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų Å¡io kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kitÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu neginčijo atsakovės teises į 5 proc. metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos sumos, todėl teismas Å¡iuo klausimu nepasisako.

Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo mažinti netesybas:Remiantis 2009-11-13 paskolos sutarties 6 p., skolininkei praleidus paskolos sumos grÄ Å¾inimo terminÄ tenka pareiga sumokėti 0,25 proc. netesybas už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos paskolos. Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Teismas pažymi, kad, Å¡alims sutartyje susitarus dėl tokio dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali netesybų ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan.

Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas pabrėžia, kad pagal CK 6.73 str. 2 d. netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, todėl ieškovės mokėjimais teismo delspinigiams užskaityta 7.202,00 Lt suma negali būti mažinama. Šiuo atveju, vertindamas šalių sutartinių netesybų dydį, teismas atsižvelgia į sutartinių santykių pobūdį ir vertę.

Likusių po užskaitymo ir ieÅ¡kovės neapmokėtų netesybų suma (po ieÅ¡kinio termino senaties pritaikymo) į kuriÄ atsakovė turi teisę sudaro 3.438,12 Lt, tačiau atsakovės 2011-04-26 pareiÅ¡kime Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui dėl priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo praÅ¡oma 3.342,68 Lt netesybų (delspinigių) sumos. Paskolos sutarties suma 16.000 Lt. Teismas taip pat vertina, kad sutarties Å¡alys yra privatÅ«s (fiziniai) asmenys, tačiau užsiimantys verslu. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė teisme nurodė, kad sutarties sudarymo metu abi turėjo savo įmones, užsiėmė nekilnojamuoju turtu, skolinimu.

Todėl teismas sprendžia, kad turėdama komercinės ir verslo praktikos patirties, ieÅ¡kovė A. K. turėjo ir galėjo numatyti paskolos sutartimi prisiimtų prievolių nevykdymo padarinius. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekdamas nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, ir sutarties laisvės principo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo Å¡alių sutartas netesybas (delspinigius) pripažinti neprotingomis ar aiÅ¡kiai per didelėmis. Teismas konstatuoja, kad grubiai pažeidusi sutarties terminÄ , nuo 2009-02-13 iki Å¡ios dienos negrÄ Å¾inusi paskolos sumos, ieÅ¡kovė prisiėmė rizikÄ dėl sutartyje numatytų prievolės neįvykdymo padarinių, t. y. 3.342,68 Lt delspinigių mokėjimo.

Å iais argumentais teismas tenkina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl atsakovės reikalavimo teisės neturėjimo 6.417,00 Lt apimtyje, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmeta (CPK 178 str.) ir pripažįsta, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę pagal 2008 m. lapkričio 13 d. paskolos sutartį į 7.802,00 Lt negrÄ Å¾intos paskolos sumÄ , į 3.342,68 Lt delspinigių sumÄ ir į 135 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio sumÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas:IeÅ¡kovė byloje sumokėjo 140,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 6), pateikė sÄ skaitas dėl 2.800,00 Lt apmokėjimo už teisines paslaugas (b.l. 7, 121), turėjo 23,70 Lt iÅ¡laidų už vertimÄ ir kopijavimÄ (b.l. 22-23) ir 400,00 Lt iÅ¡laidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ (b.l. 124).

Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie atstovavimo išlaidas nepateikė. Byloje susidarė 44,20 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Pagal CPK 88 str., 91 str., 93 str., 96 str., proporcingai pareikštų ir atmestų reikalavimų daliai (patenkinta 34 proc. ieškovės ieškinio, atmesta 66 proc.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip: iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 952,00 Lt advokato atstovavimo išlaidos apmokėti bei 47,60 Lt žyminio mokesčio (viso 999,60 Lt bylinėjimosi išlaidų).

Dalyje dėl antstolio aplinkybių konstatavimo ir įrašyto pokalbio telefonu išlaidų ieškovei teismas nepriteisia, kadangi jos nepripažįstamos būtinomis teismo išlaidomis. Valstybei iš atsakovės išieškoma 15,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš ieškovės valstybės naudai išieškotina 29,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 42 str., 178 str., 185 str., 268 str., 270 str., 371 str., n u s p r e n d ė :Tenkinti ieškinį dalyje.Pripažinti, kad atsakovė T.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) turi reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2008 m. lapkričio 13 d. Vilniaus m. 21-mo notarų biuro notarės V. Å . patvirtintÄ ieÅ¡kovės A. K. ir atsakovės T. G. pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį (kurios notarinio registro Nr.: duomenys nesklebtini) į 7.802,00 Lt (septynių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų dviejų litų 00 ct) negrÄ Å¾intos paskolos sumÄ , į 3.342,68 Lt (trijų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų litų 68 ct) delspinigių sumÄ ir į 135 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio sumÄ .

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovės T. G. ieÅ¡kovės A. K. naudai 999,60 Lt (devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis litus 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. K. 29,00 Lt (dvideÅ¡imt devynis litus 00 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ T. G. 15,00 Lt (penkiolika litų 00 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Ä® valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡komos sumos turi bÅ«ti sumokėtos į sÄ skaitÄ Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbanke, AB, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                   Eglė Surgailienė