35c08166-b9cd-4c32-b63a-fe79eee9da8a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1950-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19666-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1;122.2;122.4; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A.

B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vaiko teisių apsaugos tarnyba.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė, patikslinusi reikalavimus, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pakeisti 2009 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu nustatytÄ nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniuje ir nustatyti, kad nepilnamečių vaikų: D. B. ir G. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. Å . jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ iki vaikai gyvens su mama užsienyje.

Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti, kad nepilnamečių vaikų D. B. ir G. B. laikina gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. Å .. Nurodė, kad bÅ«tina užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ nelaukiant, kol jis įsiteisės. Taip pat nurodė, jog ketina laikinai (trijų metų kadencijai) iÅ¡vykti gyventi bei dirbti į ČikagÄ , Jungtinės Amerikos Valstijas (toliau - JAV), todėl, siekiant užtikrinti vaikų interesus ir toliau gyventi su ja, gauti geresnį materialinį aprÅ«pinimÄ , iÅ¡silavinimÄ , universalesnes ugdymo sÄ lygas, iki bus iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas, ar pagrįstas yra Å¡alių susitarimas santuokos nutraukimo byloje nustatyti vaikams gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniuje, teigė esant tikslinga taikyti praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.Atsakovas atsiliepimu su praÅ¡ymu nesutiko.

Teigė, kad tenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡ esmės bÅ«tų iÅ¡spręstas ieÅ¡kinio reikalavimas, kas prieÅ¡tarautų Å¡iuo metu galiojančioms įstatymų nuostatoms. Nurodė, kad su juo niekas konkrečiai nederino jokių sÄ lygų, tik buvo pastatytas prieÅ¡ faktÄ , kad buvusi sutuoktinė su jų vaikais iÅ¡vyksta dirbti ir gyventi į JAV. IÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl to, kad, anot ieÅ¡kovės, vaikams bus tinkamai suteiktos sÄ lygos mokytis.

Teigė, kad Lietuvoje vaikų mama netinkamai jais rÅ«pinasi ir sprendžia kilusias problemas. Nurodė, kad nebus skirta pakankamai lėšų vaikų ugdymui ir pragyvenimui, iki Å¡iol jam nėra žinoma kur vaikai lankys ir kokia ugdymo įstaigÄ , kur gyvens. Vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje pateikta nepilnamečių vaikų nuomonė dėl gyvenimo su mama, o bÅ«tent, kad vaikai D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a.k.(duomenys neskelbtini) nurodė, kad nori gyventi su mama, nori kartu su ja iÅ¡vykti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovės A. Å . praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę tenkino. Nustatė laikinÄ nepilnamečių vaikų D. B. ir G. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove A. Å ., nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos, iki galutinio sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos.Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu, buvo panaikintas Å¡alių santuokos įraÅ¡as bei patvirtinta Å¡alių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 dalyje nurodoma – „Šalys susitaria, jog santuokoje gimę nepilnamečiai vaikai: sÅ«nus D.

B., gim. (duomenys neskelbtini), (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), (įrašas gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr.5298) ir sūnus G. B., (duomenys neskelbtini), (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), įrašas gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 1279), gyvenantys (duomenys neskelbtini), turi gyventi kartu ir negali būti išskiriami. Dėl šios priežasties vaikų gyvenamoji vieta šiuo metu nustatoma su vaikų motina A.

B. (CK 3.169 str.) Vilniuje jų Å¡iuo metu gyvenamuoju adresu, kad skyrium gyvenantis vaikų tėvas A. B. galėtų Å¡ioje sutartyje žemiau nustatytomis sÄ lygomis bendrauti su vaikais.“, t.y. vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama, nurodant konkretų gyvenamosios vietos adresÄ . Nurodė, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutartyje nurodytu adresu ieÅ¡kovė Å¡iuo metu negyvena, vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieÅ¡kove Å¡alių bendru sutarimu.

Taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė, vadovaujantis 2014-04-07 Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. DP-130, nuo 2014-07-14 perkeliama laikinai dirbti (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino Å¡iÄ aplinkybę konkrečiu faktu, leidžiančiu daryti iÅ¡vadÄ , kad netaikius ieÅ¡kovės praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės, gali bÅ«ti pažeistos vaikų teisės ir interesai, t.y. iÅ¡kils grėsmė dėl galimybės vaikams gyventi kartu su mama. Pažymėjo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, atsakovas yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Sprendė, kad Å¡ioje proceso stadijoje yra pagrindas taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas Å¡ioje byloje, nustatyti nepilnamečių vaikų D. ir G. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove, nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, arba panaikinus teismo nutartį perduoti klausimÄ nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo teisena pareikÅ¡tas ieÅ¡kovės reikalavimas teisme negalėjo bÅ«ti priimtas ir nagrinėtas, nes ginčo Å¡alių santuoka buvo nutraukta ne ginčo teisena, o supaprastinto proceso tvarka, egzistuojant santuokos nutraukimo sÄ lygoms. Pažymi, jog CPK 538 straipsnis reglamentuoja, kad tuo atveju, jeigu buvę sutuoktiniai ar vienas iÅ¡ jų kreipiasi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, Å¡ių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos Å¡io skyriaus nuostatos.

Taigi, anot apelianto, pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti ir nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, nes buvo priimtas pažeidžiant tokio proceso nagrinėjimui taikytinas normas, t.y. buvo galimas tik supaprastintas procesas;2. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuomet, jeigu teisinis ginčas tarp sutuoktinių nėra iÅ¡nagrinėtas ir nėra iÅ¡spręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tame tarpe ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymas. Vilniaus miesto 1 –o apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-4178-501/2009 panaikinant santuokos tarp ginčo Å¡alių akto įraÅ¡Ä , buvo iÅ¡spręsti visi, tokiu bÅ«du nutrauktinos santuokos, klausimai, tame tarpe ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, nurodant, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina Vilniuje jų Å¡iuo metu gyvenamuoju adresu, kad skyriumi gyvenantis vaikų tėvas galėtų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytomis sÄ lygomis bendrauti su vaikais.

Taigi iki Å¡iol galiojančiame ir privalomai vykdytiname Vilniaus miesto 1 – o apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendime buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir jos laikinai, kaip teismas ginčijamoje nutartyje nusprendė, nustatyti taikant CK 3.65 straipsnio 2 dalį iki bus priimtas teismo sprendimas ginčo byloje, mano, nebuvo prasmės, tikslingumo ir teisinio pagrindo;3. Palyginus materialinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ su jo įvykdymo užtikrinimui praÅ¡omu procesiniu teisiniu reikalavimu, pažymi, jog jie yra visiÅ¡kai vienodi, t.y. identiÅ¡ki, todėl teismui patenkinus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėtas pareikÅ¡tas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys;4.

Priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmos instancijos teismas ignoravo ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo, tiek ir elementaraus teisingumo ir žmogiÅ¡kumo reikalavimus, nes priimta teismo nutartimi ieÅ¡kovei suteikė nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ ginčo byloje, atimdamas iÅ¡ atsakovo galimybę ne tik apklausti vaikus, dalyvaujant psichologui, kurių apsisprendimo dėl byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kovė reikalavimų negalėtų įtakoti motina, kuri tai darė iki Å¡iol, bet ir pareikÅ¡ti ne formalų, o tinkamÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurio iÅ¡sprendimas ir patenkinimas bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymas jiems įprastoje aplinkoje, nepaveiktų vaikų, Å¡iuo metu jau iÅ¡vykusių į JAV.

Be to, priimta ginčijama nutartimi buvo ypatingai apsunkinta ir suvaržyta atsakovo galimybė realiai vykdyti Vilniaus miesto 1 – o apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ;5. Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones pirmos instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė kokius turtinius praradimus jo taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukels atsakovui, jei jis, vykdydamas savo, kaip vaikų tėvo, pareigas norės pasimatyti su savo vaikas ir pabendrauti su jais vis dar galiojančio sprendimo nustatyta tvarka.

Pažymi, jog jam buvo atimta teisė ne tik praleisti vasaros atostogas su visais savo vaikais, bet ir galimybė matyti savo vaikus, nes norint įgyvendinti galiojantį teismo sprendimÄ , teks nuolat skraidyti į JAV, kas kainuoja nemažas pinigų sumas, kurių kompensavimo klausimas atmetant ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kovės galimybes tai padaryti, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones pirmos instancijos teismas net nebuvo sprendžiamos. Atsiliepimu ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo Å¡iuos atsikritimus atskirajam skundui:1.Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, nurodant tiksliÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniuje ir dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kol vaikai bus iÅ¡vykę į užsienį. Atsakovas nesutiko ir prieÅ¡taravo vaikų iÅ¡vykimui iÅ¡ Vilniaus, tad tarp Å¡alių kilęs ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas ginčo, o ne ypatingÄ jÄ teisena;2. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog CK 3.65 straipsnyje teisės norma laikytina bendrÄ ja CK trečios knygos „Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiÄ ja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamÄ pagrindÄ â€“ aplinkybes, kurio patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms.

Å iuo atveju, anot ieÅ¡kovės, yra visi pagrindai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes jų netaikius bÅ«tų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, jie prarastų galimybę gyventi kartu su motina, bÅ«tų pažeista jų konstitucinė teisė laisvai pasirinkti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pažymi, jog vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų, o ne konkrečiu adresu;3. Aplinkybė, kad laikinoji apsaugos priemonė iÅ¡ dalies sutampa su ieÅ¡kinio reikalavimu, negali bÅ«ti suprantama, kad ieÅ¡kinio reikalavimas patenkintas, o byla iÅ¡nagrinėta.

Vien tai, kad pritaikytos ieÅ¡kovės praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas priims ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ ;4. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vadovavosi nepilnamečių vaikų interesais, nes kitu atveju, vaikai nebÅ«tų galėję iÅ¡vykti į užsienį kartu su savo motina, o tai iÅ¡ esmės pažeistų vaikų interesus, varžytų vaikų teisę keliauti, gyventi kartu su motina; IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais atskirojo skundo argumentais.Bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 – o apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu buvo nutraukta buvusių sutuoktinių (ginčo Å¡alių) santuoka ir patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Å alių nepilnamečių vaikų D. ir G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, A. Å ., Vilniuje; nurodyta, kad vaikai negali bÅ«ti iÅ¡skiriami; nustatyta vaikų bendravimo su tėvu tvarka. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , siekdama pakeisti minėto teismo sprendimo pagrindu nustatytÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniuje ir nustatyti, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieÅ¡kove, jos gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti laikinÄ vaikų ir tėvo bendravimo tvarkÄ . Nurodė, jog 2014-04-07 Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu Nr.DP-130, nuo 2014-07-14 buvo (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl ketina su nepilnamečiais vaikais nuo 2014-07-06 iÅ¡vykti ir laikinai dirbti bei gyventi JAV.

Kadangi vaikų tėvas – atsakovas nesutinka leisti sÅ«nums iÅ¡vykti į užsienį, praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 – o apylinkės teismo sprendimu patvirtintÄ Å¡alių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, kad vaikų gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove yra nustatoma bÅ«tent Vilniuje. Prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti, kad nepilnamečių vaikų: D. B. ir G. B. laikina gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. Å .. Pirmos instancijos teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino.

Savo procesinį sprendimÄ motyvavo tuo, jog Vilniaus miesto 1 – o apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendime nurodyta, jog vaikai turi gyventi kartu ir negali bÅ«ti iÅ¡skiriami, tuo tarpu jų gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove buvo nustatyta Å¡alių bendru sutarimu, todėl atsižvelgdamas į pasikeitusiÄ ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali bÅ«ti pažeisti vaikų teisės ir interesai, t.y. iÅ¡kils grėsmė dėl galimybės vaikams gyventi kartu su mama.Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylÄ vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti. Pabrėžtina, kad pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra konkretÅ«s faktai, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , kad netaikius Å¡ių priemonių, gali bÅ«ti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai.NesutikimÄ su pirmos instancijos teismo nutartimi apeliantas grindžia tuo, jog vadovaujantis CPK 538 straipsnio 5 dalimi, teismas neturėjo pagrindo priimti ir nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, kadangi Vilniaus miesto 1 – o apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimas dėl Å¡alių santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo buvo priimtas supaprastinto proceso tvarka, tuo tarpu minėta teisės norma reglamentuoja, jog jeigu buvę sutuoktiniai ar vienas iÅ¡ jų kreipiasi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, Å¡ių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos Å¡io skyriaus nuostatos.

Taigi, anot apelianto, pirmos instancijos teismas, priėmęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, pažeidė proceso teisės normas. Kaip teisingai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pažymėjo ieÅ¡kovė, pagal CPK įtvirtintas ypatingosios teisenos taisykles, supaprastinto proceso tvarka sprendžiamos tik tokios civilinės bylos, kuriose nekyla ginčo dėl teisės, tuo tarpu sprendžiant bylas ypatingosios teisenos tvarka, teismas nesprendžia Å¡alių ginčo dėl teisės, o tik patvirtina nagrinėjamas subjektines teises.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 538 straipsnio 5 dalies taikymÄ nurodė, jog tuo atveju, kai Å¡alys nesusitaria dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas Å¡alių susitarimas dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka vadovaujantis CK 3.201 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtintoje apžvalgoje „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, apibendrinimo").

Kasacinis teismas pažymėjo, jog ypatingÄ ja teisena vaiko iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimas yra nagrinėjamas tuo atveju, kai Å¡alys dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo susitaria taikiai ir abi teikia praÅ¡ymÄ pakeisti sutarties sÄ lygas, tačiau jeigu viena iÅ¡ Å¡alių tokiam sÄ lygų pakeitimui prieÅ¡tarauja, tuo atveju, toks klausimas jau sprendžiamas ne supaprastinta tvarka (ypatingoji teisena), o ginčo teisena. Nors nurodytu atveju kasacinis teismas pasisakė dėl ypatingosios teisenos taikymo negalimumo esant ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygos, kuria buvo nustatytas vaiko iÅ¡laikymo dydis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga atsižvelgti į pateiktÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kadangi nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių taip pat kilęs dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo, tuo tarpu tiek supaprastinto proceso paskirtis, tiek minėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas suponuoja, jog CPK 538 straipsnio 5 dalis taikytina tik tuo atveju, jeigu tarp Å¡alių ginčo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo nekyla.

Å iuo atveju tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų faktinių aplinkybių, tiek iÅ¡ apelianto pateiktų į bylÄ procesinių dokumentų matyti, jog Å¡alys nesutaria dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nenurodant konkrečios vietos, bei apelianto bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su argumentu, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo priimtas ir nagrinėjamas pažeidžiant procesinio įstatymo normas.Dėl apelianto argumentų, jog Vilniaus miesto 1 – o apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu buvo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir jos laikinai keisti, esant galiojančiam ir vykdytinam teismo sprendimui, nėra prasmės, tikslingumo ir teisinio pagrindo, pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje pritaikė atsižvelgdamas į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesÄ , kuris, kaip matyti tiek iÅ¡ paties Vilniaus miesto 1 – o apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu patvirtintos Å¡alių suderinta valia sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove bei į bylÄ pateiktos Vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados, kurioje pateikta nepilnamečių vaikų nuomonė dėl gyvenimo su mama, o bÅ«tent, kad vaikai D.

B. ir G. B. nurodė, kad nori gyventi su mama, nori kartu su ja iÅ¡vykti, yra jų gyvenamosios vietos nustatytas su motina, nepaisant to, kur yra jos gyvenamoji vieta. Tai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su vienu iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimu, t.y. vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ja jos gyvenamojoje vietoje, nereiÅ¡kia, jog ginčas skundžiamu procesiniu sprendimu buvo iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, nes tai yra tik laikino pobÅ«džio ieÅ¡kovo interesų gynimas ir užtikrinimas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo, tokios priemonės taikomos turint prevencinį tikslÄ , siekiant iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013).Atmesdamas apelianto argumentus dėl ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų principų pažeidimo, taip pat nepagrįsto pranaÅ¡umo ieÅ¡kovei suteikimo bei pažeistų atsakovo procesinių teisių apklausti vaikus bei parengti tinkamÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ pažymi, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, kurie, kaip minėta, Å¡iuo atveju yra prioritetiniai, vertinant juos su apelianto nurodytais bendraisiais principais, procesinėmis teisėmis bei jo, kaip tėvo, teisėmis.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje 2014 m. liepos 17 d. nutartimi patenkino papildomÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0174/14/20065, pagal 2009 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. N2-4178-501/2009 dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, iki galutinio sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Nors kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, minėtas teismo procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau vykdytinas skubiai, todėl Å¡iuo metu Vilniaus miesto 1 – o apylinkės teismo sprendimo vykdymas yra sustabdytas (CPK 152 str.1 d., 3 d.).2014-08-25 teisme buvo gauti apelianto raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose jis pateikia argumentus ieÅ¡kovės atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ . Apeliantas pateikia ieÅ¡kovės nurodytos Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2A-1149-516/2009 vertinimÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas savo procesinio sprendimo minėtos nutarties pagrindu negrindė, todėl ir apelianto nurodytų argumentų, susijusių su Å¡ia nutartimi, nevertina ir dėl jų nepasisako.

Taip pat nevertintinos apelianto nurodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovės sudaromų kliūčių nepilnamečiams vaikams nuotoliniu bÅ«du bendrauti su juo bei Lietuvoje likusiais jų broliais ir seserimis, kadangi Å¡ios aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios byloje pareikÅ¡tiems reikalavimams, nėra pažeisti protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principai, pritaikant laikinÄ sias apsaugos priemones. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje nevirÅ¡ija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str. n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                    Tatjana Žukauskienė