35bfe98d-e6a5-4b65-b063-a698d70e5c34 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. N1-64-581/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17383-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.;1.1.7.2.5.;1.1.8.1.2.;1.1.8.10.;1.1.11.11.; 1.2.3.1.1.;1.2.4.4.2.8.;1.2.5.4.1.;1.2.14.3.1.; 1.2.22.3.2.; 2.3.6.4. (S) N U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu 2020 m. gruodžio 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei, kaltinamajam D.

K., jo gynėjui Arvydui Aleknai, kaltinamajam A. R., jo gynėjui Sigitui Lukauskui, kaltinamajai R. P., jos atstovei pagal įstatymÄ I. S. ir gynėjui Arnoldui Å ukaičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui J. V., jo atstovui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui, nukentėjusiajam A. J., Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms J. J., I. K., nedalyvaujant nukentėjusiajam J.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 254 straipsnio 2 dalį. A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, nesimokantis, nedirbantis, gynenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, skiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visÄ bausmės laikotarpį nuo 21.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, mokytis arba dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) 2020 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, skiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aÅ¡tuoniems mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; mokytis, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 39 paroms.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta galutinė bausmė areÅ¡tas 26 paros; 4) 2020 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai dirbant po trisdeÅ¡imt valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė – vieÅ¡ieji darbai 4 mėnesiams, neatlygintinai dirbant po trisdeÅ¡imt valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iÅ¡ dalies sudedant su 2020-04-14 baudžiamuoju įsakymu skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikÄ : bÅ«ti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; mokytis, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2020 m. liepos 23 d. nutartimi 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu ir 2020 m. birželio 12d. baudžiamuoju įsakymu paskirtosios bausmės subendrintos ir nustatyta subendrinta bausmė – areÅ¡tas 45 paroms; kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį.

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) klasių iÅ¡silavinimo, nesimokanti, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 254 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. K. 2018 m. balandžio 14 d., apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), t. y. vieÅ¡oje vietoje, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tyčia, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nurodytam asmeniui smogus kumščiu nukentėjusiajam J.

B. į krÅ«tinės sritį, nukentėjusysis J. B. pargriuvo, D. K. atsistojusiam J. B. keliu smogė į veido sritį, taip nukentėjusiajam J. B. padarė nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvÄ nosies nugarėlėje, pereinančiÄ Ä¯ abiejų akių apatinius vokus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, D. K., A. R., R. P., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu 2019 m. balandžio 20 d., apie 16:45 val. miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtÄ , t. y.

A. R. suduodant ranka smÅ«gį nukentėjusiajam J. V. į veidÄ , pargriaudami nukentėjusįjį J. V. ant žemės bei laikydami jį prispaustÄ prie žemės, D. K. spiriant vienÄ kartÄ gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam J. V. į kairę ausį, R. P. spiriant vienÄ kartÄ nukentėjusiajam J. V. į deÅ¡inį Å¡onÄ , taip atimdami galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis ir padarydami nukentėjusiajam J. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bendrais veiksmais iÅ¡plėšė iÅ¡ nukentėjusiojo J.

V. ant juosmens buvusios ginklo dėtuvės teisėtai laikomÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ revolverį, Alfa model 620, Nr. (duomenys neskelbtini), 6 mm kalibro su 9 vnt. Å¡ovinių Å¡aunamajame ginkle, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu priskiriamas prie C kategorijos Å¡aunamųjų ginklų, taip bendrais veiksmais panaudojant fizinį smurtÄ pagrobė iÅ¡ J. V. Å¡aunamÄ jį ginklÄ 150 Eur vertės su 9 vnt. Å¡audmenų; taip pat A. R. toje pačioje vietoje, tuo pat grumtynių su nukentėjusiuoju J.

V. metu pasikėsino iÅ¡ nukentėjusiojo J. V. pagrobti piniginę, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nerado piniginės. Be to, A. R. 2019 m. balandžio 20 d. apie 16:50 val. miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas sukelti baimę, kad nebÅ«tų sulaikytas ir netrukdomas pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, ginklu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti A. J. sveikatÄ , du kartus Å¡audamas pagrobtu ginklu į nukentėjusiojo J.

V. Å¡auksmÄ atbėgusį A. J. pusę, taip sudarė jam realų ir pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad bus nužudytas ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata, jei jis artinsis ir mėgins jį sulaikyti. A. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. balandžio 20 d. apie 16:45 val. miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas sutrukdyti nukentėjusiajam J. V. iÅ¡kviesti pagalbÄ ir netrukdomas pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, nukreipė pagrobtÄ ginklÄ nukentėjusiajam J. V. į galvÄ ir du kartus Å¡ovė, tačiau nukentėjusiajam užsidengus ranka galvÄ pataikė į rankÄ , padarydamas nukentėjusiajam žaizdÄ kairėje plaÅ¡takoje – nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajam nebuvo padaryti su gyvybe nesuderinami kÅ«no sužalojimai ir iÅ¡sigandęs į nukentėjusiojo pagalbos Å¡auksmÄ atbėgusių asmenų, pabėgo iÅ¡ įvykio vietos, tai yra pasikėsino nužudyti J.

V.. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte Kaltinamasis D. K. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ prisipažino ir parodė, kad su A. R. rÅ«kė prie laiptinės ir pamatė bendradarbį J. B., kuris iÅ¡ anksčiau buvo jam skolingas. Kuris pirmas sudavė smÅ«gį, negali pasakyti, jis (D. K.) buvo neblaivus, todėl neatsimena. Mušė J. B., gali bÅ«ti, kad nukentėjusiajam J. B. spyrė. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad 2018-04-14 apie 21 val. jis su A.

R. išėjo į laukÄ parÅ«kyti. RÅ«kydamas su A. R., pamatė ateinantį J. B., kurį žinojo iÅ¡ matymo, nes kartu dirba vienoje įstaigoje. A. R., nieko nesakęs, pribėgo prie ateinančio J. B. ir jam smogė. Nematė, ar smogė kumščiu, ar spyrė koja, buvo tamsu ir įvykis buvo nuo jo apie 15 m. atstumu. Parodė, kad matė, jog po A. R. suduoto smÅ«gio J. B. nuvirto ant žemės. Tada jis (D. K.) priėjo prie nuvirtusio J. B., kuriam iÅ¡ nosies bėgo kraujas ir kuris jau stojosi nuo žemės, ir sulenkta koja smogė J.

B. į veido sritį. Po to jis su A. R. nuėjo. Ar J. B. nuvirto ant žemės po jo suduoto smūgio, nematė, kas vyko toliau, nežino. Kodėl sudavė smūgį J. B., paaiškinti negali. Su A. R. iš anksto nesitarė sumušti J. B., viskas vyko spontaniškai. Įvykio metu buvo blaivus. J. B. atsiprašė, tarpusavyje susitaikė (1 t., b. l. 110-111, 118). Nukentėjusysis J. B. parodė (jo parodymai pagarsinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi), kad 2018-04-14 apie 22.15 val. jam paskambino kaimynė J.

J., kuri paprašė jo pagalbos, sakė, kad ji yra lauke prie namo, kurį jai reikia praeiti ir prie kurio yra daug „pacanų“, sakė, kad ji bijo eiti, paprašė jo ateiti. Jis nuėjo ir prie (duomenys neskelbtini), namo, kur pamatė daug jaunuolių, tarp kurių buvo ir pažįstamų veidų. Jis nieko niekam nesakė, ėjo link pažįstamos J. J. ir pamatė, kad atbėga pažįstamas jaunuolis, Ausmos vaikas (A. R.), kuris pribėgęs jam sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į nosį.

Jis nuo smÅ«gio pargriuvo. Tada jį nugriuvusį tas jaunuolis spardė į įvairias kÅ«no vietas. Parodė, kad sudavė tikrai 3 kartus, tačiau galėjo bÅ«ti ir daugiau smÅ«gių. A. vaikas (A. R.) nustojo jį spardyti tik tada, kai pribėgo D. K., kuris jam įspyrė keliu į nosį, dėl ko jam smarkiai pradėjo bėgti kraujas. Po to smÅ«gio visi iÅ¡siskirstė į įvairias puses. Po Å¡io įvykio jis iÅ¡ karto nuėjo į kitÄ kelio pusę ir paskambino „112“, pranešė apie įvykį, iÅ¡sikvietė pagalbÄ .

Atvyko policijos pareigÅ«nai, kuriems jis nurodė, kad įtariamieji galimai nuėjo į (duomenys neskelbtini). Bet pareigÅ«nams ten nuėjus, durų niekas neatidarė. Atvykę medikai jį apžiÅ«rėjo ir iÅ¡sivežė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas, jis buvo iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai (1 t., b. l. 48-49). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis J. B. parodė, kad patikslina, jog pirmÄ smÅ«gį kumščiu į krÅ«tinę jam sudavė pribėgęs A. R., kad po to smÅ«gio jis nuvirto ant žemės, po to atsistojo, o tada prie jo pribėgo D.

K., kuris sulenkta koja smogė jam į nosies sritį. Parodė, kad po D. K. suduoto smÅ«gio jis nuvirto ant žemės ir jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, o D. K. su A. R. pasiÅ¡alino. Tada jis atsikėlė nuo žemės, nuėjo į kitÄ kelio pusę ir pranešė apie įvykį policijai. Parodė, kad jam viso buvo suduoti du smÅ«giai: pirmÄ smÅ«gį kumščiu į krÅ«tinę sudavė A. R., taip sukeldamas jam trumpalaikį fizinį skausmÄ , o antrÄ smÅ«gį sulenkta koja į nosies sritį smogė D.

K., po kurio smÅ«gio jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, nes nosis lūžo. Dėl nosies lūžimo buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių, kur nustatytas nosies kaulo lūžimas, ir po med. apžiÅ«ros jis iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai. Patikslino, kad nuvirtusio jo niekas nespardė. Parodė, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Turtinė žala jam nepadaryta, todėl civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. D. K. jo atsiprašė, jis jam pretenzijų neturi, praÅ¡o tyrimÄ nutraukti (1 t., b. l. 52-53).

Liudytojas A. K. (jo parodymai pagarsinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi) parodė, kad 2018-04-14 apie 23 val. jis ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo. Artėdamas link savo daugiabučio namo, prie gretimo namo, t. y. prie (duomenys neskelbtini), iÅ¡girdo kažkokį triukÅ¡mÄ , buvo tamsu, ta vieta nebuvo apÅ¡viesta, todėl jis negalėjo įžiÅ«rėti, kas vyksta. Girdėjo, kaip bėga asmenys kita gatvės puse, į tÄ pusę, iÅ¡ kurios ėjo jis.

Tada jis garsiai suÅ¡uko „kas vyksta“, perėjo per (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuėjo prie sekančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) pažiÅ«rėti. Eidamas per gatvę, artėdamas link minėto namo, pamatė ant žemės „kniÅ«pščiÄ â€œ gulintį žmogų, kurį spardė trys jaunuoliai, kurie pradėjo bėgti, kai pamatė, kad jis prie jų artėja. VienÄ iÅ¡ tų vaikinų jis pagavo ir atpažino. Tai buvo A. R. sÅ«nus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) (A.

R.). Jis jo paklausė, kÄ jie čia daro, bet vaikinas jam nieko neatsakė. Tada prie jo iÅ¡ kažkur priėjo moteris, kuri pasakė, kad jis nelįstų prie to vaiko, nes tas sumuÅ¡tas žmogus to nusipelnė už skolas. Jis tada A. R. paleido. A. R. nubėgdamas pasakė, kad jie spręstųsi problemas patys. Tas sumuÅ¡tas žmogus, tuo metu, kai jis pagavo tÄ vaikinÄ , buvo atsikėlęs nuo žemės ir perbėgęs į kitÄ gatvės pusę, bet sugrįžo prie jo, kai pamatė, kad jis vienÄ iÅ¡ jį muÅ¡usių asmenų pagavo.

Jį atpažino, tai buvo J. B., kurio paklausė, kas nutiko, už kÄ jį muÅ¡a, bet J. B. pats nesuprato, dėl ko buvo užpultas, minėjo, kad vienas muÅ¡eikų buvo jo kolega iÅ¡ jo darbo ir kad iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus. Kadangi J. B. nebuvo stipriai sužalotas, orientavosi aplinkoje, nieko daugiau nelaukė, grįžo namo (1 t., b. l. 76-77). IÅ¡ 2018-04-16 J. B. protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad jis nurodė, jog 2018-04-14 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), jį sumušė du pažįstami vaikinai (1 t., b. l. 31).

Iš 2018-04-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-40). Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1., 2. J. B. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, pereinanti į abiejų akių apatinius vokus.

3. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis.

4. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku.

5. J. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

6. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus nosies sritį.

7. Visumoje sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 72). Teismas, iÅ¡tyręs bei įvertinęs bylos įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje, konstatuoja, kad kaltinamojo D. K. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įrodyta. D. K. kaltę patvirtina: jo paties parodymai, kuriuose jis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, patvirtino, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje A. R., nieko jam nesakęs, pribėgo prie ateinančio J. B. ir jam smogė, paskui ir jis (D.

K.) sudavė smūgį J. B. – sulenkta koja smogė į veido sritį, kodėl sudavė smūgį J. B. paaiškinti negalėjo; nukentėjusiojo J. B. parodymai, kuriuose jis išsamiai nurodė įvykio ir jo sumušimo aplinkybes, kad jam einant gatve pribėgo A. R. ir sudavė smūgį į krūtinės sritį, po to pribėgęs D. K. jam įspyrė iš kelio į nosį, dėl ko jam smarkiai bėgo kraujas; liudytojo A. K. parodymai, jog matė kaip buvo mušamas ir sužalotas J. B.; Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) apie J.

B. nustatytus sužalojimus ir sunkumÄ . IÅ¡tirtų įrodymų visetas leidžia konstatuoti, kad D. K. kaltinime nurodytu metu, vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje (įvykį matė A. K.), veikdamas kartu su A. R., tyčia, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, A. R. smogus kumščiu nukentėjusiajam J. B. į krÅ«tinės sritį bei jam nukritus, jis atsistojusiam J. B. keliu smogė į veido sritį, taip padarė nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvÄ nosies nugarėlėje, pereinančiÄ Ä¯ abiejų akių apatinius vokus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Daroma iÅ¡vada, jog kaltinamojo D. K. padaryta veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Teismas iÅ¡ kaltinimo Å¡alina aplinkybę, jog D. K. veikė bendrininkų grupėje kartu su A. R.. Bendrininku gali bÅ«ti pripažintas tik tas bendrai nusikalstamoje veikoje dalyvaujantis fizinis asmuo, kuris yra sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Å iuo atveju bylos įrodymais nustatyta, be kita ko, tas nurodyta ir kaltinime, jog A. R. veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, kad atsakytų pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Taigi kaltinime nurodyta aplinkybė, jog D. K. veikė bendrininkų grupėje kartu su A. R. nurodyta nepagrįstai, todėl šalintina. Nukentėjusysis J. B. civilinio ieškinio nereiškė. Dėl veikų, numatytų BK 254 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, Kaltinamasis D. K. dėl jam pareikšto kaltinimo, numatyto BK 254 straipsnio 2 dalyje, savo kaltę pripažino iš dalies. Neneigė, jog galėjo suduoti smūgį J.

V., nes grumtynės tikrai buvo. Pamena, kad grÅ«mėsi su vyrais, buvo daug žmonių. Jis pats nieko nebuvo užgulęs, jį patį užspaudė, galėjo tik dėl girtumo užgriÅ«ti. Jį užgulę buvo du žmonės. Grumiantis galėjo suduoti. Jis buvo girtas, neatsimena net J. V. veido. Gėrė miÅ¡ke nuo ankstaus ryto, iÅ¡gėrė daug degtinės, skambinėjo visiems, kad atvažiuotų. A. S. R., R. P. ir A. R.. Atsimena, kad iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir atsikėlė. Pamatė žmonių, vyko grumtynės, pribėgo daug žmonių.

Ginklo nematė, negali pasakyti, kas Å¡audė. Atvažiavo policija ir jį iÅ¡vežė. Ryte atsikėlė visas sudaužytas, buvo suplėšytos jo kelnės. Kad bÅ«tų spyręs kam nors, neatsimena. Gailisi, daugiau nedarys nusikaltimų. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų D. K. parodė, kad po įvykio duoti jo pirmi parodymai yra teisingi, kÄ tada prisiminė, tÄ pasakė. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad 2019-04-20 apie 10.00 val. su draugais M. ir T. nusipirko 4 butelius 0,5 l talpos degtinės, pėsčiomis nuėjo į miÅ¡kÄ , kuris yra maždaug už 1 kilometro nuo parduotuvės. Ten vartojo nusipirktÄ alkoholį, valgė saulėgrÄ Å¾as.

Mano, kad iÅ¡gėrė 3 butelius ir užmigo. Nežino, kiek laiko miegojo. Kai atsikėlė, M. ir T. jau nebuvo. Jį kažkas judino, jis atsikėlė, pamatė 3 asmenis, visi buvo vyrai. Minėtų vyrų negali apibÅ«dinti, nes neįsidėmėjo dėl girtumo. Vienas iÅ¡ 3 vyrų turėjo su savimi Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Vyras iÅ¡Å¡ovė 2-3 Å¡Å«vius, tada vyras nukreipė ginklÄ Ä¯ jį, liepė eiti iÅ¡ miÅ¡ko. Jis bandė atimti ginklÄ , kilo grumtynės, jį pargriovė. Visi 3 vyrai puolė jį, pradėjo muÅ¡ti.

Vyrai daužė jį rankomis. Jis užsidengė rankomis galvÄ . Kadangi jį puolė, jis gynėsi, galėjo suduoti jį užpuolusiems vyrams. Jokio turto jis nebandė pasisavinti ir nepasisavino. Užpuolė ne jis, o 3 nepažįstami vyrai. Jis buvo sužalotas. Ant jo kÅ«no matosi sužalojimai: deÅ¡inės rankos nykščio iÅ¡tinimas, skauda prisilietus, nubrozdinta deÅ¡inės kojos blauzda, skauda deÅ¡inės kojos čiurnÄ , taip pat iÅ¡tinusi ir skauda virÅ¡utinė lÅ«pa. Taip pat jam suplėšytos sportinės kelnės. Dėl girtumo neprisimena visų savo veiksmų.

Neprisimena, kada miÅ¡ke atsirado R. P. ir S. R.. Nepamena, ar jos vartojo alkoholį. Neprisimena, kad bÅ«tų asmuo, kurio vardas A. (3 t., b. l. 134-135). Papildomos apklausos metu D. K. parodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. 2019-04-20 apie 10 val. jis su pažįstamais nuėjo į miÅ¡kÄ , kur vartojo alkoholį, po to miÅ¡ke užmigo. Kai atsikėlė, skambino pažįstamiems, kad iÅ¡kviestų jam taksi, nes norėjo iÅ¡važiuoti. Po to vėl užmigo. Pabudo, nes buvo triukÅ¡mas. Matė, kad miÅ¡ke yra pažįstami A.

R., S. R., R. P.. Dar buvo kokie trys vyrai, kurių jis nepažįsta. Vienas vyras turėjo rankose Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Parodymus jau apie tai davė. Parodė, kad jis bandė iÅ¡ to vyro atimti ginklÄ , kad Å¡is neÅ¡audytų. Tas vyras į viršų Å¡ovė 2-3 kartus. Negali atsakyti, kodėl tas vyras iÅ¡sitraukė ginklÄ . Parodė, kad jis negali parodyti, kokie buvo jo veiksmai bandant atimti ginklÄ , bet galėjo griebti už ginklo. Dėl smÅ«gių sudavimo parodė, kad jis kažkam sudavė smÅ«gius, bet nežino kam kliuvo, nes ant jo puolė ir kiti vyrai.

Jį parvertė ant žemės, pradėjo jį muÅ¡ti. Jis nematė, ar buvo atimtas ginklas iÅ¡ nukentėjusiojo. Parodė, kad pats buvo sumuÅ¡tas to įvykio metu. Dėl sumuÅ¡imo niekur nesikreipė. Kokie veiksmai buvo S., A. ir R., negali parodyti. R., S. ir jis buvo sulaikyti žmonių, o po to atvažiavo policijos pareigÅ«nai. A. R. pabėgo. Jis ginklo neatėmė, ar buvo kas iÅ¡ vyro atėmęs ginklÄ , nematė. Tiksliai negali parodyti, kaip viskas vyko, tvirtina ankščiau duotus savo parodymus (3 t., b. l. 174-175).

Papildomos apklausos metu kaltinamasis D. K. parodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoÅ¡irdžiai gailisi, kad nukentėjusiojo J. V. atsipraÅ¡ys, anksčiau nebuvo galimybės to padaryti. Norėjo atsipraÅ¡yti per liudytojo apklausÄ teisme, bet negalėjo to padaryti, nes nukentėjusiojo advokatas nusivedė J. V., neleido jam su juo kalbėtis. Ligonių kasai atlygins ieÅ¡kinį už J. V. apžiÅ«rÄ ligoninėje (3 t., b. l. 181). Ä®teikus galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kaltę D.

K. pripažino visiÅ¡kai, parodė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (5 t., b. l. 82). Kaltinamasis A. R. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų pripažino iÅ¡ dalies – dėl plėšimo neprisipažino; dėl ginklo pagrobimo prisipažino iÅ¡ dalies, nurodydamas, jog ginklÄ atėmė vienas; dėl pasikėsinimo nužudyti neprisipažino, teigdamas kad nesitaikė J. V. į galvÄ ; dėl grasinimo A. J. prisipažino iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad į A. J. Å¡ovė vienÄ kartÄ .

Parodė, kad į miÅ¡kÄ atvažiavo jis, R. (R. P.) ir S. (S. R.). D. (D. K.) miegojo prie kelmo, kÅ«renosi laužas. Po 5 ar 10 minučių atėjo J. V. ir pasakė gesinti lauÅ¾Ä . Jis (A. R.) paspyrė lauÅ¾Ä . J. V. parodė ginklÄ , turėjo jį rankoje prie savęs. Tada jis trenkė J. V. į nosį. Nestipriai trenkė, kraujas bėgo iÅ¡ nosies, uždėjo rankÄ , spyrė ir J. V. pargriuvo. Po to griebė iÅ¡ J. V. Å¡autuvÄ , sunkiai, bet atėmė. Nuėjo toliau, du sykius Å¡ovė į orÄ .

Atbėgo žmonės, A. J. su pagaliais puolė ant jo. Å ovė į Å¡onÄ pagÄ sdinti, kad jo nepultų, A. J. buvo užsimojęs į jį pagaliu, buvo apie 2 metrus nuo jo, bėgo link jo, tada ir Å¡ovė į Å¡onÄ , kad pagÄ sdinti, į A. J. nesitaikė, o tik į Å¡onÄ . IÅ¡ viso Å¡ovė tris kartus. J. V. stovėjo už A. J.. A. J. niekur nesislėpė. Jam piniginės iÅ¡ J. V. nereikėjo, jos neieÅ¡kojo. J. V. jis pargriovė vienas, nežino kÄ darė kiti (R. P., D. K.). Gali bÅ«ti, kad kai iÅ¡ J.

V. atiminėjo Å¡autuvÄ , sužalojo jam delnÄ . Pargriuvęs J. V. abiem rankomis suspaudęs laikė Å¡autuvÄ , jis Å¡autuvÄ iÅ¡plėšė, kad neÅ¡autų. J. V. neÅ¡audė. J. V. skambino telefonu, kai A. J. atėjo, iki to jis neskambino. Po to jis (A. R.) iÅ¡metė ginklÄ ir pabėgo. J. V. nebuvo priklupęs ant kelių ir užsidengęs galvÄ , nebuvo į jį nukreipęs ginklo. J. V. Å¡aukėsi pagalbos „padėkit“, kai ginklas buvo pas jį rankose. Dabar gyvena su mama, mokosi, gauna iÅ¡ valstybės paÅ¡alpÄ .

Gailisi, kad važiavo į tÄ miÅ¡kÄ , kÄ darė. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A. R. teigė, kad visi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi, nes bijojo atsakomybės. Parodė, kad jis viskÄ padarė vienas – vienas atėmė ginklÄ , Å¡ovė į viršų, Å¡ovė į A. J.; piniginės neėmė, nesitaikė į J. V. galvÄ ; sudavė J. V. kumščiu į veidÄ , A. J. nieko nedarė. Kai atėjo J. V., ginklas buvo J.

V. rankose, ne dėtuvėje. Matė, kaip ginklÄ J. V. iÅ¡siėmė iÅ¡ dėtuvės. Kai J. V. nuvertė, ginklÄ nukentėjęs laikė susiėmęs prie savęs, kiÅ¡o į žemę. GinklÄ iÅ¡traukė iÅ¡ J. V. rankos, ne iÅ¡ dėtuvės. Kaltinamoji R. P. dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo nepripažino. Parodė, kad su A. R. ir S. R. atvažiavo į miÅ¡kÄ pasiimti D. K.. D. K. miegojo. Po kiek laiko atėjo nukentėjęs J. V., pasakė užgesinti lauÅ¾Ä , po to parodė, kad turi Å¡autuvÄ .

Jie kėlė D. K., nes buvo pasakyta gesinti lauÅ¾Ä , nes Å¡aus. Daugiau nieko neatsimena, nes buvo girta. Ä®vykio metu buvo Å¡audoma. Kas Å¡audė, neatsimena. Pamena kaip jÄ vyresnis vyras parvertė ant žemės, užlaužė jai rankÄ , jis Å¡aukėsi pagalbos. Kitas vyras trenkė D. K.. Dabar mokosi profesinėje mokykloje (duomenys neskelbtini). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus R. P. parodymus ji parodė, kad geriausiai viskÄ prisiminė pirmoje apklausoje (3 t. b. l. 84-85), tie parodymai teisingiausi.

Å iuo parodymuose fiksuota, kad ji stÅ«mė nukentėjusįjį, nugriovė ant žemės, nepamena, kad bÅ«tų sudavusi smÅ«gius, telefono nepagrobė. Parodė, kad 2019 m. balandžio mėn., dienos nepamena, galėjo bÅ«ti tokia diena, kaip nurodyta praneÅ¡ime apie įtarimÄ , neblaivi grįžo į namus, pamatė kieme taksi automobilį, į kurį sėdo S. R. ir A. R.. Visi nuvažiavo prie parduotuvės, iÅ¡lipo ir nuėjo į miÅ¡kÄ . Nežino, kodėl ėjo į miÅ¡kÄ . Kiek buvo valandų, taip pat negali parodyti.

MiÅ¡ke pamatė ant žemės miegantį D. K., Å¡alia kÅ«renosi laužas. Kitų asmenų miÅ¡ke nebuvo. Matė netoliese numestÄ degtinės butelį. Visi žadino D., tačiau jis nepabudo. Negali parodyti, kiek užtruko, kol žadino D.. BÅ«nant miÅ¡ke atėjo vyras ir pasakė gesinti lauÅ¾Ä . A. su koja bandė gesinti lauÅ¾Ä . Vyras atitraukė striukę ir parodė už kelnių užkiÅ¡tÄ ginklÄ , pasakė „matot kÄ turiu“. Vyras iÅ¡sitraukė ginklÄ â€“ revolverį ir tris kartus Å¡ovė į viršų.

Dėl ko jis Å¡ovė, nežino, jos jam nieko nesakė. P. D.. D. atsistojo. Ji pastÅ«mė tÄ vyrÄ , jis nuvirto ant žemės. Kaip nuvirto, dėl ko vyrÄ stÅ«mė, negali nurodyti. Ji užšoko ant gulinčio vyro. Vyras rankoje laikė ginklÄ , ji iÅ¡ jo ginklÄ norėjo atimti. Vyras prieÅ¡inosi. Ji Å¡Å«ktelėjo visiems, kad padėtų atimti ginklÄ . T. S. taip pat užgulė ant vyro, prispaudė jam rankÄ . Kokie buvo A. ir D. veiksmai, negali parodyti. Ji iÅ¡ to vyro rankos iÅ¡traukė ginklÄ ir jį numetė.

Vyras gulėdamas ant žemės Å¡aukėsi pagalbos, Å¡aukė „padėkit žmonės“. Atbėgo žmonių – trys vyrai, moteris. Du vyrai pripuolė prie D. ir pradėjo jį muÅ¡ti. Atbėgusi moteris prirėmė prie žemės S.. JÄ pagavo vienas vyras, užsuko rankÄ ir pavertė ant žemės. A. spėjo pabėgti. Vienas vyras, kuris atbėgo į miÅ¡kÄ , pakėlė revolverį ir Å¡audė į nubėgantį A.. Greitai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, greitoji pagalba. Parodė, kad tas vyras, kuris liepė gesinti lauÅ¾Ä , telefono nebuvo iÅ¡sitraukęs, neskambino.

A. R. ginklo nebuvo į rankas paėmęs. IÅ¡ jos draugų niekas nebuvo paėmęs ginklo į rankas, A. R. nesitaikė su ginklu į žmogų ir neÅ¡ovė. Paklausus, ar A. R. buvo sugrįžęs į įvykio vietÄ , po to, kai jie buvo sulaikyti, atsakė, kad nebuvo. Parodė, kad A. R. vilkėjo bliuzonÄ ar megztinį juodos spalvos, su užsiÅ«tomis raudonos spalvos juostomis ant rankovių. Ji mÅ«vėjo tamsiai pilkos spalvos timpas, Å¡viesų pilkÄ ilgÄ megztinį (3 t., b. l. 84-85). Dėl kaltinamosios R.

P. duotų parodymų, esančių (5 t., b. l. 38-39) ji parodė, kad nepamena, kaip viskas vyko, pirmas protokolas yra geriausias. Pamena, kad pastÅ«mė J. V.; nepamena, ar spyrė jam su koja, ar puolė atimti ginklÄ , ar nukentėjęs skambino, kas iÅ¡traukė ginklÄ . Pirmi parodymai teisingiausi. Pagarsintuose parodymuose fiksuota, jog 2019-04-20 apie 16.45 val. ji buvo miÅ¡ke kartu su A. R., S. R. ir D. K., kuris jau buvo miÅ¡ke, kai jie trys atvažiavo. Ji, D. K. ir A. R. buvo neblaivÅ«s. Pabuvo apie 1-2 val. iki to, kai atėjo vyras, dabar žino, kad tai J.

V.. MiÅ¡ke degė laužas. J. V. liepė užgesinti lauÅ¾Ä . Pamena, kad vienas iÅ¡ vaikinų lauÅ¾Ä gesino, bet negali parodyti, kaip jis gesino. J. V. skambino telefonu, parodė, kad turi prie juosmens dirÅ¾Ä , jis atitraukė striukę. Visi puolė prie J. V. tada, kai Å¡is iÅ¡sitraukė ginklÄ ir 2-3 kartus iÅ¡Å¡ovė į viršų. Parodė, kad buvo neblaivi, gerai visko neatsimena, bet prie to vyro jie puolė visi, puolė atimti iÅ¡ jo ginklÄ . Ji tÄ vyrÄ stÅ«mė. Vyras nukrito ant žemės aukÅ¡tielnikas.

Visi užgulė ant to vyro, kad atimti iÅ¡ jo ginklÄ . VienÄ kartÄ ji vyrui spyrė į Å¡onÄ . J. V. prieÅ¡inosi, ji iÅ¡traukė iÅ¡ vyro rankų ginklÄ ir numetė. Kas pakėlė ginklÄ , ji nematė. Ar A. R. Å¡audė iÅ¡ ginklo ji, negali parodyti, nes buvo neblaivi, neatsimena. Kas atidavė J. V. į rankas ginklÄ , nežino. A. R. pabėgo, juos visus tris sulaikė žmonės. IÅ¡ J. V. puolė atimti ginklÄ , nes J. V. iÅ¡sitraukęs ginklÄ juo Å¡audė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi (5 t., b. l. 38- 39).

Kaltinamosios įstatyminė atstovė I. S. parodė, kad kai R. P. parvežė namo, ji buvo neblaivi, nesiorientavo aplinkoje, vos pastovėjo ant kojų. Mano, kad ji nelabai galėjo kÄ nors atsiminti. R. P. buvo gydyta nuo priklausomybės alkoholiui, turi emocijų, elgesio sutrikimų. R. P. jai sakė, kad spyrė nukenėjusiajam į Å¡onÄ ; sakė, kad nieko neatsimena, nes buvo girta. Dabar R. P. bando mokytis, lankosi pas specialistus. Pati yra dirbanti, gauna 400 Eur, 100 Eur gauna iÅ¡ valstybės, viena iÅ¡laiko dvi dukras, materialinė padėtis sunki.

IÅ¡ 2019-04-20 J. V. protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad 2019-04-20 apie 16.30 val. J. V. priklausančiame miÅ¡ke, (duomenys neskelbtini), nepažįstami asmenys jį sumušė, bandė pagrobti jam priklausantį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (1 t., b. l. 149). Nukentėjusysis J. V. parodė, kad įvykio dienÄ jam paskambino pažįstamas ir pasakė, jog kažkas jo miÅ¡ke kÅ«rena lauÅ¾Ä . Pasiėmė ginklÄ , įsidėjo jį į dėklÄ , pamanė, kad taip bus drÄ siau ir nuvažiavo į miÅ¡kÄ .

MiÅ¡ke buvo keturios merginos ir du vyrukai. Paprašė, kad jie užgesintų lauÅ¾Ä . A. R. spyrė į lauÅ¾Ä . Jis susijaudino, pasiėmė telefonÄ , skambino 112. Kalbant telefonu atbėgo A. R. ir jį puolė – trenkė, tada jį (J. V.) puolė visi kiti. A. R. pirmas kumščiu sudavė jam į kairę veido pusę ir į nosį bei pakiÅ¡o jam kojÄ , jis pargriuvo, po to visi jį prispaudė prie žemės, bandė atimti ginklÄ , naršė po jo kiÅ¡enes. A. R. Å¡aukė, kad „ieÅ¡kokit piniginės“.

Piniginę turėjo, bet jos kaltinamieji nerado. Paskutinis priėjo D. K. ir spyrė jam į galvÄ . A. R. iÅ¡traukė jo ginklÄ . Trumpam prarado sÄ monę. Kai atsibudo, A. R. turėjo ginklÄ , jis (J. V.) nebeturėjo telefono. A. R. bandė į jį Å¡auti, jis (J. V.) maldavo, kad neÅ¡autų, sakė jam, kad Å¡auna į žmogų. A. R. taikėsi į galvÄ , jam buvo vienodai, taikė iÅ¡ mažo atstumo, jis (J. V.) užsidengė galvÄ ranka ir A. R. Å¡ovė. Buvo visas kruvinas. Po pirmo Å¡Å«vio jis pradėjo Å¡aukti.

Pirmas Å¡Å«vis buvo tada, kai dar nebuvo atbėgęs į pagalbÄ A. J.. Atsipeikėjo po sÄ monės netekimo, bandė stotis, o A. R. taikėsi Å¡auti į jį. A. R. stovėjo ir per iÅ¡tiestÄ rankÄ laikė ginklÄ , taikėsi tiesiai į galvÄ . Å ovė bÅ«nant metro atstumu, vienÄ kartÄ . Pradėjo Å¡auktis pagalbos, tada A. R. dar kartÄ Å¡ovė, bet buvo atsitraukęs gal 5 metrų atstumu. A. J. atbėgo gelbėti po antro Å¡Å«vio. A. J. pagalvojo, kad A. R. Å¡audamas pataikė jam (J. V.) į rankÄ , tačiau iÅ¡ tiesų jis (J.

V.) buvo sužalotas jau anksčiau nei A. J. atbėgo. A. R. grasino A. J., kad jį nuÅ¡aus. Paskui praėjo kiek laiko, atėjo A. R. ir pasakė, kad grÄ Å¾ina ginklÄ ir skirstosi, viena iÅ¡ merginų padavė telefonÄ . PraÅ¡o atlyginti jo patirtus nuostolius – iÅ¡laidas už keliones pas tyrėjus, daktarus, už advokato paslaugas, už ginklo remontÄ . PraÅ¡o tenkinti turtinės ir neturtinės žalos civilinius ieÅ¡kinius. Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-04-20 apie 16.23 val. jam paskambino pažįstamas A., kuris pranešė, kad jam priklausančiame miÅ¡ke (duomenys neskelbtini), deginamas laužas, todėl gali užsidegti miÅ¡kas.

K. A. skambino, jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Nieko nelaukęs apsirengė ir, pasiėmęs legaliai laikoma savo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , automobiliu nuvažiavo į miÅ¡kÄ . Parodė, kad ginklÄ pasiėmė, nes į miÅ¡kÄ vyko vienas, nežinojo, kÄ gali sutikti miÅ¡ke. Už 5 minučių jau buvo prie savo miÅ¡ko (duomenys neskelbtini) kaime. Privažiavęs prie miÅ¡ko jokių dÅ«mų nematė. Nuo automobilio miÅ¡ku paėjus apie 120 metrų, miÅ¡ke pamatė nepažįstamų jaunuolių grupę.

Galėjo bÅ«ti 6 asmenys, t. y. du vaikinai ir keturios merginos. Asmenys degino lauÅ¾Ä , prie laužo buvo padėtas degtinės butelis ir plastikinis alaus butelis. Suprato, kad jaunimas gali bÅ«ti neblaivus. Priėjęs arti prie kompanijos, jis jiems pasakė, kad Å¡iuo metu miÅ¡kas yra sausas, gali užsidegti. Tada vienas vaikinas, kuris buvo apie 172 cm Å«gio, lieso kÅ«no sudėjimo, apie 22 metų amžiaus, vilkėjo raudonos spalvos striukę, spyrė į lauÅ¾Ä ir pasakė, kad gali skirstytis. Parodė, kad ir jis dar kartÄ jiems pasakė, kad skirstytųsi.

Tai pasakęs, jis iÅ¡ savo marÅ¡kinių priekinės kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žHUAWEI“ ir mėgino paskambinti savo sÅ«nui. Asmenys pamatę, kad jis kažkam skambina, visi pribėgo prie jo ir tas vaikinas, kuris buvo su raudona striuke, pirmas rankos kumščiu smogė jam į veidÄ . Taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kiek pamena, tai jis savo telefonÄ spėjo įsidėti į priekinę marÅ¡kinių kiÅ¡enę. Po pirmo smÅ«gio jis sÄ monės neprarado, bet nugriuvo ant žemės. Tada minėtas vaikinas jį toliau mušė.

SmÅ«giai buvo suduoti į veidÄ , dėl sumuÅ¡imo iÅ¡ nosies ėmė bėgti kraujas. Tuo metu tas pats vaikinas kitiems ėmė Å¡aukti „atimkit pistoletÄ â€œ ir piniginę. Jis tada suprato, kad asmenys pastebėjo, jog jis turi Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Ginklas buvo dėkle, kuris buvo prisegtas prie kelnių diržo. Ginklas saugiai buvo prisegtas prie dėklo. Tada jis pajuto, kaip kiti likę asmenys mėgina atsegti ginklo dėtuvės sagtį bei striukės kiÅ¡enėse ieÅ¡ko piniginės. Jis rankomis sugriebė už dėklo ir neleido atsegti dėklo, tačiau kiti asmenys laikė bei jėga lenkė jo rankas.

Tuo metu vaikinas raudona striuke toliau rankomis jį mušė. Kažkuriuo metu, kažkuris iÅ¡ minėtos kompanijos, atsegė ginklo dėklÄ ir ginklÄ iÅ¡traukė. Pamena, kad tuo metu kitas vaikinas, kuris buvo apie 200 cm Å«gio, lieso kÅ«no sudėjimo, apie 25 metų amžiaus, vilkėjo tamsios spalvos rÅ«bus, vienÄ kartÄ koja jam gulinčiam ant žemės spyrė į galvÄ . Tuo metu kiti asmenys jį vis dar laikė. Po smÅ«gio kelioms sekundėms jis prarado sÄ monę. Atgavęs sÄ monę, jis sugriebė už kojų tÄ asmenį, kuris jam spyrė į galvÄ , ir parvertė šį.

Jis ėmė Å¡auktis pagalbos, nes prieÅ¡ atvykdamas į miÅ¡kÄ , matė, kad netoliese laukuose dirbo asmenys. Jam pavyko atsistoti ir tada pamatė, kaip tas vaikinas su raudona striuke rankoje laiko jo ginklÄ ir taikydamas į jį pradėjo Å¡audyti. Kiek Å¡Å«vių buvo padaryta, negali nurodyti. Jo pagalbos Å¡auksmÄ iÅ¡girdo gretimuose laukuose dirbę vyrai, kurie atbėgo jo gelbėti. Atbėgę vyrai pagavo dvi merginas bei tÄ vaikinÄ , kuris jam spyrė į galvÄ . Tas vaikinas su raudona striuke nubėgo su jo ginklu ir nubėgdamas vienÄ kartÄ Å¡ovė į jo gelbėti atbėgančius asmenis.

Tas vaikinas pasiÅ¡alino su kita mergina. Parodė, kad tas vaikinas su mergina grįžo po to atgal, nes suprato, kad jų draugai sulaikyti. Grįžęs vaikinas pasakė, kad atiduoda jam ginklÄ , pasakė, kad reikia skirstytis. Vaikinas ginklÄ jam atidavė. ApsižiÅ«rėjęs savo kiÅ¡enes jis pasigedo telefono, pasakė vaikinui, kad atiduotų telefonÄ . Mobilaus ryÅ¡io telefonÄ atidavė mergina, kuri buvo pabėgusi su vaikinu. Jis visai kompanijai pasakė, kad Å¡ie niekur nesiskirstytų, nes iÅ¡kvies policijÄ .

Pasakius Å¡iuos žodžius, vaikinas su raudona striuke ir mergina pabėgo. Kiti asmenys buvo sulaikyti, kol atvyko policija. Po įvykio jis apžiÅ«rėjo savo ginklÄ ir matė, kad kulkų bÅ«gnas yra tuščias, visi Å¡oviniai iÅ¡Å¡audyti. Ginklu sužalojimai jam padaryti nebuvo. Piniginės pagrobti jiems nepavyko, telefonas grÄ Å¾intas nesudaužytas. Turtinė žala nepadaryta. Po įvykio kreipėsi į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo diagnozuoti galvos ir veido sumuÅ¡imai, kairės ausies hematoma, po apžiÅ«ros iÅ¡leistas gydyti ambulatoriÅ¡kai.

Parodė, kad merginų negali apibÅ«dinti, jų neatpažintų. Neatpažintų ir to vaikino, kuris buvo su raudona striuke. Gali atpažinti tik tÄ vaikinÄ , kuris jam spyrė į galvÄ ir kuris buvo sulaikytas. Parodė, kad jis jaunuolių kompanijai savo ginklo nedemonstravo, jiems ginklu negrasino (2 t., b. l. 80-81). Papildomos apklausos metu J. V. parodė, kad tada, kai A. jam pranešė apie miÅ¡ke kÅ«renamÄ lauÅ¾Ä , jis iÅ¡ namų pasiėmė savo legaliai laikomÄ revolverį, kurio apkaba buvo pilna Å¡ratinių Å¡ovinių.

Revolverį su dėtuve prisisegė prie diržo. Buvo užsivilkęs striukę, kuri slėpė ginklÄ , striukė nebuvo užsegta, nes buvo Å¡ilta diena. Atvažiavęs prie miÅ¡kelio ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio susitiko du vyrus, kurie dirbo laukuose. Ä® miÅ¡kÄ nuėjo keliuku, paėjus gal 20 metrų, pamatė jaunimo kompanijÄ . Mano, kad jaunimo galėjo bÅ«ti 6 asmenys – du vyrai ir 4 merginos, kurie sėdėjo ant žolės ir kÅ«reno lauÅ¾Ä , matė butelį degtinės, sulčių pakuotes.

Paprašė jaunimo užgesinti lauÅ¾Ä , nes sausa. Vienas jaunuolis, vilkintis raudonÄ striukę, priėjo prie laužo ir spyrė į lauÅ¾Ä . Parodė, jog matė, kad vyrukas nusiteikęs agresyviai. Jis iÅ¡sitraukė savo telefonÄ , kad paskambinti „112“. Tik iÅ¡sitraukus telefonÄ iÅ¡ kiÅ¡enės, surinkus BPC numerį ir pradėjus kalbėti, jaunuolis raudona striuke puolė ant jo ir kumščiu trenkė jam į veido kairę pusę. Jis nuo smÅ«gio krito ant žemės. Tada iÅ¡girdo, kaip tas vyras su raudona striuke Å¡uktelėjo „paimkit ginklÄ , ieÅ¡kokit piniginės“.

Prie jo pribėgo merginos, kurių vienos laikė jį prispaudusios prie žemės, o kitos landžiojo po kiÅ¡enes, traukė jo rankÄ nuo ginklo dėtuvės. Jis ranka stipriai laikė ginklÄ , kad jo neatimtų. Vyras su raudona striuke užgulė ant jo ir bandė iÅ¡traukti iÅ¡ dėtuvės ginklÄ . Prie to vyro priėjo antrasis vyras, kuris buvo aukÅ¡tesnis už tÄ su raudona striuke, ir spyrė jam gulinčiam į kairę ausį. SmÅ«gis buvo stiprus, jis prarado trumpam sÄ monę. Mano, kad bÅ«tent tuo metu jam ir buvo iÅ¡trauktas ginklas.

Atsigavęs pamatė, kad niekas jo nebelaiko, todėl jis pasirėmė ant rankos, norėjo atsikelti nuo žemės, ir pamatė, kad vyras su raudona striuke stovi prie jo ir laiko į jį per iÅ¡tiestÄ rankÄ nukreiptÄ ginklÄ . Tas vyras taikė tiesiai jam į galvÄ , atstumas tarp jo galvos ir ginklo galėjo bÅ«ti apie 1,5 metro. Jis pradėjo maldauti, kad tas vyras neÅ¡autų. Visi kiti buvo atsitraukę nuo jo. Jis Å¡aukė, kad to nedarytų, nes matė, kad tas vyras nusiteikęs Å¡auti, akys buvo paklaikusios.

Vyras Å¡ovė į jį nenukreipdamas ginklo kitur, Å¡ovė tiesiai jam į galvÄ . Mano, kad tuo metu jis impulsyviai prisidengė galvÄ kairės rankos delnu, atsuktu į tÄ vyrÄ . Po pirmo Å¡Å«vio pradėjo Å¡auktis pagalbos. Tada vyras su raudona striuke atÅ¡oko nuo jo ir dar porÄ kartų Å¡ovė į jo pusę, tačiau į jį nepataikė. IÅ¡ laukų atbėgo vyrai, kurių vienas turėjo Å¡akę. Tada merginos ir abu vyrai pradėjo bėgti link plytinės. Vyras raudona striuke nukreipė ginklÄ Ä¯ atbėgantį vyrÄ ir Å¡ovė į to vyro pusę.

Nežino, ar pataikė. Å ovė maždaug 5-10 metrų atstumu. Jis tada atsistojo nuo žemės ir pradėjo vytis bėgančius. Vyrai atėję jam į pagalbÄ taip pat vijosi jaunimÄ . Dvi merginas ir vyrÄ , kuris spyrė jam į galvÄ , pasivijo. Parodė, kad jis laikė merginÄ , kuri buvo apie 15 metų ir buvo girta, negali jos apibÅ«dinti. Tas vyras su raudone striuke, nesulaukęs savo draugų, grįžo prie jo, iÅ¡tiesė rankÄ su ginklu, pasakė paimti ginklÄ ir eiti kas sau. Vyras, kuris atbėgo jam į pagalba, skambino, kvietė pagalbas.

Jis paėmė tam vyrui iÅ¡ rankos ginklÄ , paprašė grÄ Å¾inti telefonÄ . Tada priėjo mergina, kuri jam atidavė telefonÄ . Tos merginos negali apibÅ«dinti. Ä® įvykio vietÄ atbėgo ir daugiau žmonių, atvažiavo greitoji, policija. Jį iÅ¡vežė į ligoninę, kur apžiÅ«rėjo, sutvarstė kairę rankÄ . Parodė, kad jis tada nesuprato, jog ranka perÅ¡auta. Vėliau ranka pradėjo tinti, todėl dar kartÄ jis kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, kur chirurgas nustatė, jog rankoje padaryta Å¡autinė žaizda.

Parodė dar kartÄ , kad jis pats atėjęs prie laužo ginklo nedemonstravo, nebuvo iÅ¡traukęs iÅ¡ dėtuvės, neÅ¡audė. Parodė, kad abi sulaikytos merginos aktyviais veiksmais bandė iÅ¡ jo atimti ginklÄ , laikė jį prispaudusios prie žemės, landžiojo po kiÅ¡enes, ieÅ¡kojo piniginės. Tas sulaikytas vyras jam spyrė į galvÄ , kai jis gulėjo paverstas ant žemės. Kitos dvi merginos, kurios pabėgo su tuo vyru su raudona striuke, taip pat jį laikė prispaudusios prie žemės ir tikrino kiÅ¡enes.

Parodė, kad jam buvo suduoti du smÅ«giai – vienÄ smÅ«gį į veidÄ sudavė vyras su raudona striuke, o kitas vyras spyrė į galvÄ . Jį nugriuvusį ant žemės visi buvo prispaudę keliais, kai bandė atimti ginklÄ ir ieÅ¡kojo piniginės. Parodė, kad gali atpažinti vyrÄ , kuris vilkėjo raudonÄ striukę, nes jis buvo jo Å«gio, tik smulkesnio kÅ«no sudėjimo, įsidėmėjo jo akis, jos buvo baisios. Veido bruožų negali apibÅ«dinti, bet pamatęs iÅ¡ gyvų, vyrÄ galėtų atpažinti (2 t., b. l. 103-104).

Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 135-136). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. atpažino A. R., kaip asmenį, kuris pirmas sudavė jam į veidÄ , nuvertė ant žemės, atėmė ginklÄ , keliantis nuo žemės į jį taikėsi ir Å¡ovė, po to Å¡ovė į tÄ vyrÄ , kuris atbėgo jam į pagalbÄ , vėliau tas pats jaunuolis jam atidavė ginklÄ . Parodė, kad atpažįsta iÅ¡ bendrų veido bruožų, akių, iÅ¡ kÅ«no sudėjimo (2 t., b. l. 109-116).

IÅ¡ 2019-12-09 A. J. protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad 2019-04-20 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), A. J., iÅ¡girdęs pagalbos Å¡auksmÄ , nubėgo į miÅ¡kÄ , kur pamatė, kad J. V. užpuolė jaunuoliai ir dvi merginos, pasakius, kad kvies policijÄ , A. R. nukreipė į jį ginklÄ , kurį atėmė iÅ¡ J. V., ir du kartus Å¡ovė (1 t., b. l. 154). Nukentėjusysis A. J. parodė, kad įvykio dienÄ atėjo J. V. ir paklausė, kas triukÅ¡mauja miÅ¡ke, bei vienas nuėjo į miÅ¡kÄ .

Po to iÅ¡girdo Å¡aukiant „gelbėkit“ ir du Å¡Å«vius. Su sugyventinės sÅ«numi (A. P.) nulėkė pasižiÅ«rėti. Pamatė, kad trys žmonės (A. R., D. K., R. P.) spardo J. V.. Jį spardė visi, matė 4 ar 5 smÅ«gius kojomis. J. V. tuo metu gulėjo, buvo rankomis užsiėmęs galvÄ , Å¡aukė „gelbėkit“. Pribėgęs nuo J. V. nugynė, atitraukė jį spardžiusius asmenis, A. R. pradėjo bėgti, R. P. ir D. K. pasiliko, jis juos sulaikė. Po to A. R. sugrįžo, nes pamatė, kad jis nepaleidžia jo draugų.

J. V. jam pasakė, kad A. R. turi Å¡ratinį ginklÄ , kad reikia jo saugotis. Kaltinamieji agresyviai elgėsi, D. K. gÄ sdino, kad primuÅ¡, A. R. rėkė, kad nuÅ¡aus, R. P. jį keikė, sakė, kad nukentės už tai, kad gelbėja. A. R. su ginklu jį (A. J.) gÄ sdino, laikė ginklÄ ir taikėsi į jį (A. J.), sakė, kad nuÅ¡aus. Tuo metu jautė grėsmę. Jis (A. J.) stovėjo J. V. už nugaros, stojosi už medžio, kad iÅ¡vengtų Å¡Å«vio, suvokė, kad į jį gali pataikyti. A.

R. iÅ¡tiesta ranka taikėsi kažkur į krÅ«tinę, į veidÄ galėjo pataikyti, Å¡ovė (Å¡Å«vio metu nuo A. R. iki J. V. buvo kokie 3 metrai, o iki jo (A. J.) 5 m) ir pataikė J. V. į rankÄ . Å ovė du kartus. Matė, kad tuo momentu J. V. atmetė rankÄ . Matė, kaip po Å¡Å«vio J. V. ranka buvo kruvina, taip pat J. V. ausis, veidas buvo kruvini. Jis (A. J.) Å¡Å«vio momentu Å¡oko už medžio, t. y. A. R. per J. V. Å¡ovė į jį (A. J.), taikėsi į jį (A. J.), o kliuvo J. V.. GrasinimÄ , kad nuÅ¡aus, A.

R. adresavo jam (A. J.), nes jis gelbėjo J. V.. A. P. buvo atnešęs Å¡akes. Jis (A. J.) sakė A. R., kad jei nenumes ginklo, smeigs jam Å¡akėmis. Tada jis (A. R.) iÅ¡sigandęs metė ginklÄ ir pabėgo. Kaltinamieji buvo visi girti ir agresyvÅ«s, ant kelmo buvo padėtas gėrimas, užkandos, elgesys jų buvo neadekvatus, svirduliavo visi trys, matėsi, kad neblaivÅ«s. Buvo atvykę medikai, reikėjo suteikti pagalbÄ J. V.. J. V. ir jis buvo iÅ¡sigandę, patyrė Å¡okÄ . Viskas vyko labai staigai, visko negali atsiminti.

Po nukentėjusiojo J. V. apklausos, atsakydamas į klausimus, A. J. (6 t., b. l.

50) parodė, kad negali nustatyti, ar tuo metu, kai A. R. taikėsi į jį, tada perÅ¡ovė rankÄ J. V., bet matė, kai Å¡ovė, kad J. V. rankÄ atmetė. Ar tuo momentu perÅ¡ovė, jis nematė, J. V. į jį ne priekiu stovėjo. Kai tik atėjo, matė, kad J. V. ausis buvo sužalota, veidas kruvinas, ranka kruvina, ar perÅ¡auta buvo, negali pasakyti, abi rankos buvo kruvinos. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ matyti, kad parodymo metu nukentėjusysis A. J. atpažino asmenį, prie kurio buvo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atpažino D.

K. ir parodė, kad tas asmuo spardė nukentėjusįjį J. V., kad atpažįsta jį iÅ¡ bendrų veido bruožų, iÅ¡ akių, parodė, kad jis tÄ vyrÄ sulaikė, kol atvyko policijos pareigÅ«nai (2 t., b. l. 161-167). Liudytojas A. P. parodė, kad įvykio dienÄ su buvusiu patėviu (A. J.) dirbo laukuose. Su maÅ¡ina atvažiavo vyras (J. V.) ir pasakė, kad jam pranešė, jog kažkas kÅ«rena lauÅ¾Ä jo miÅ¡ke. J. V. nuėjo į miÅ¡kÄ . Po to iÅ¡girdo tris ar keturis Å¡Å«vius, kaip petardas, iÅ¡girdo kai du kartus Å¡aukė „padėkit“.

A. J. nubėgo pirmas, pradėjo Å¡aukti jį (A. P.), kad atneÅ¡tų Å¡akes. Gal iÅ¡ 50 metrų iÅ¡girdo A. J. Å¡auksmÄ . Greitai nubėgo paimti Å¡akių. Kai atbėgo į įvykio vietÄ pamatė, jog A. R. laikė Å¡autuvÄ , jį buvo nuleidęs į žemę, pamatęs jį, numetė ginklÄ ir pradėjo bėgti. A. J. stovėjo Å¡alia A. R., laikė vienÄ merginÄ . A. J. su kaire ranka laikė merginÄ , su deÅ¡ine koja prispaudęs pistoletÄ . A. R. pažįsta iÅ¡ senų laikų, žino jį iÅ¡ matymo.

Ä®vykio vietoje dar buvo dvi merginos ir vienas aukÅ¡tas vyras (D. K.). D. K. sėdėjo ant žemės. A. J. dar bandė pavyti A. R., bet nepagavo. MiÅ¡ko savininkas (J. V.) buvo priklupęs ir laikė vienÄ gulinčiÄ merginÄ , kad nepabėgtų. IÅ¡ buvusių merginų pažinojo S. R., A. R. sesę. S. R. laikė A. J.. AtneÅ¡tų Å¡akių A. J. nepadavė, nes kai A. R. pabėgo, A. J. su koja prie žemės prispaudė ginklÄ , Å¡akių nebereikėjo. Kai bėgo paimti Å¡akių, iÅ¡girdo dar vienÄ Å¡Å«vį.

Iš viso girdėjo 5 šūvius. Po to patėvis iš jo telefono skambino policijai, paprašė, kad jis (A. P.) nueitų jų pasitikit. Po 5 – 15 minučių atvažiavo policija. S. R. buvo visiškai negėrus, R. P. buvo išgėrusi. A. K. buvo išgėręs, iš veido matėsi, kad sukritęs ir elgesys agresyvesnis, todėl suprato, kad išgėrę. Matė, kad buvo kruvinas J. V. veidas, A. K. buvo kruvina nosimi. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis parodė, kad gal ir matė kaip A.

R. taikėsi ginklu į A. J., bet tiek laiko praėjo, nebeprisimena. Nurodė remtis jo pirmais parodymais, kadangi tada buvo praėję mažiau laiko, tada labiau prisiminė, sakė teisybę. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad 2019-04-20 jis su patėviu dirbo lauke, kur atvažiavo miÅ¡ko savininkas, kuris jų paklausė, kas degina miÅ¡ke lauÅ¾Ä . Jie atsakė, kad nežino. Savininkas nuėjo į miÅ¡kÄ . Po kažkurio laiko jie iÅ¡girdo du Å¡Å«vius ir riksmÄ , Å¡aukėsi pagalbos.

Patėvis nubėgo į miÅ¡kÄ , jis bėgo jam iÅ¡ paskos. Patėvis pasakė jam bėgti atneÅ¡ti Å¡akę, nes neapsigins. Jis nubėgo atneÅ¡ti Å¡akę. Sugrįžęs pamatė, kaip A. numetė ginklÄ , o patėvis ginklÄ prispaudė koja. Parodė, kad Å¡Å«vius jis iÅ¡girdo maždaug už 5-20 min. nuo tada, kai savininkas nuėjo į miÅ¡kÄ . Parodė, kad po pagalbos Å¡auksmo atbėgus į miÅ¡kÄ , jis matė kaip (duomenys neskelbtini) metų vyras ir A. bei mergina, kuriai (duomenys neskelbtini) metų, spardo miÅ¡ko savininkÄ , kuris gulėjo ant žemės. S. R. stovėjo netoliese.

Kai grįžo atgal į miÅ¡kÄ jau su Å¡ake, pamatė, kaip A. taikosi ginklu, panaÅ¡iu į revolverį, į jo patėvį. A. pamatęs jį, numetė ginklÄ , pradėjo bėgti, o jo patėvis jį vijosi. Grįžęs patėvis prispaudė koja revolverį. A. pabėgo. MiÅ¡ko savininkas sulaikė (duomenys neskelbtini) metų merginÄ , kuri jį spardė. Vyras, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, įkrito į krÅ«mus. Parodė, kad jis viso girdėjo keturis Å¡Å«vius – du Å¡Å«vius girdėjo bÅ«damas prie traktoriaus lauke, kitus du Å¡Å«vius girdėjo atbėgęs į miÅ¡kÄ .

Po tų dviejų Å¡Å«vių jam patėvis ir pasakė atsineÅ¡ti Å¡akę. Kas Å¡ovė, negali parodyti, nes nematė. Jo patėvis A. nesulaikė, nepavijo. Vyro, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, nepažįsta, bet jis aukÅ¡to Å«gio, smulkaus kÅ«no sudėjimo, Å¡viesių trumpų plaukų. To vyro metus jis sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų. Galėtų atpažinti tÄ vyrÄ . Dėl suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam parodė, kad jis matė, jog A. miÅ¡ko savininkui, kuris gulėjo ant žemės, spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę, vyras, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, spyrė nukentėjusiajam į galvÄ , mergina spyrė miÅ¡ko savininkui į deÅ¡inį Å¡onÄ .

Visi spardantys stovėjo. Daugiau jis nematė, nes nubėgo. Parodė, kad A. R. pažįsta nuo mažens, pažįsta ir S. R.. Ä®vykio metu buvo iÅ¡sigandęs (2 t., b. l. 174-175). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytojas A. P. atpažino D. K., kurį apklausoje įvardijo kaip vyrÄ (duomenys neskelbtini) metų, kuris spardė nukentėjusįjį, jį atpažino iÅ¡ bendrų veido bruožų, akių (2 t., b. l. 178-184). Liudytoja S. R. parodė, kad parodymų apie savo brolio kaltinamojo A.

R. veiksmus neduos. Ä®vykio metu buvo D. K., R. P. ir brolis A. R.. Ji, R. P., A. R. važiavo į miÅ¡kÄ pasiimti D. K., kai jis paskambino ir paprašė iÅ¡kviesti taksi. Ji buvo blaivi, R. P. buvo girta, A. R. nebuvo girtas. D. K. miegojo prie laužo. Ji žadino D. K.. Tada atėjo nukentėjusysis (J. V.), kurio jie iki tol nepažinojo, pasakė užgesinti lauÅ¾Ä . A. R. paspyrė lauÅ¾Ä . J. V. supyko, pakėlė striukę ir parodė, kad turi Å¡autuvÄ . J. V. buvo iÅ¡sitraukęs Å¡autuvÄ ir laikė jį atstatęs į žmones.

A. R. su R. P. puolė J. V. dėl to, kad jis iÅ¡sitraukė Å¡autuvÄ . Puolė atimti Å¡autuvÄ . Jie trys – J. V., R. P., A. R. nukrito ant žemės. J. V. kvietė policijÄ , kai jie susistumdė, pradėjo Å¡aukti „padėkit“. Tada pribėgo dar gal 6 ar 7 žmonės su Å¡akėm, pagaliais. A. R. pabėgo, o jÄ (S. R.), R. P. ir D. K. pagavo. JÄ moteris pargriovusi ant žemės laikė, R. P. prie žemės laikė J. V.. D. K. laikė du vyrai, vienas jam trenkė į nosį ir jis nukrito į krÅ«mus.

Žmonės pribėgo, nes J. V. Å¡aukė, kai kiti (S. R. ir A. R.) buvo jį užgulę ir norėjo atimti Å¡autuvÄ . Girdėjo gal 3 Å¡Å«vius, gerai neatsimena. D. K. veiksmų nematė, nematė, kad jis bÅ«tų atlikęs smurtinius veiksmus prieÅ¡ J. V.. Matė, kad J. V. iÅ¡ nosies bėgo kraujas, kai atvažiavo policija. Å autuvu Å¡audė J. V.. Jis Å¡audė į viršų, kai atsistojo. J. V. skambino telefonu, kai jį buvo užgulę. Liudytoja S. R. tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose fiksuota, kad 2019-04-20 apie 15-16 val. ji su A.

R. ir R. P. nuvažiavo į miÅ¡kÄ , kur buvo D. K.. MiÅ¡ke buvo užkurtas laužas, prie kurio miegojo D. K.. Kitų asmenų nebuvo. Maždaug už 5-10 min. atėjo pagyvenęs vyras, kuris liepė užgesinti lauÅ¾Ä , jos pasakė, kad užgesins. D. tuo metu dar miegojo. Vyras iÅ¡sitraukė revolverį, jį parodė, pasakė eiti iÅ¡ miÅ¡ko, pradėjo Å¡audyti, iÅ¡Å¡ovė tris kartus į viršų, pasakė, kad jas nuÅ¡aus. R. puolė ant to vyro, jį pastÅ«mė, po to dar prie to vyro priėjo A., kuris tÄ vyrÄ pastÅ«mė.

Vyras nugriuvo ant Å¡ono. Tada visi puolė prie to vyro, kad atimti revolverį. Ji pasilenkė ir iÅ¡ to vyro rankų traukė revolverį. Parodė, kad ne iÅ¡ dėklo, o iÅ¡ rankų. Vyrui ji smÅ«gių nesudavė. A. su R. buvo užgulę ant to vyro ir jį laikė. Jai nepavykus iÅ¡traukti revolverio, tada R. traukė revolverį tam vyrui iÅ¡ rankos. Ji iÅ¡traukė ginklÄ iÅ¡ to vyro rankos ir jį numetė. A. atsitraukė nuo vyro, tuomet atsikėlė D. ir priėjo prie to vyro. Ar D. sudavė vyrui smÅ«gius, ji nematė.

Telefono iÅ¡ vyro nepagrobė. Prie laužo subėgo žmonės su pagaliais. Vienas vyras vijosi A., pasiėmęs į rankÄ revolverį. Po to tas pats vyras R. pavertė ant žemės ir laikė jÄ prispaudęs ranka. Po to buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Parodė, kad ginklÄ iÅ¡ to vyro atėmė, nes Å¡is Å¡audė į viršų ir grasino joms, telefono iÅ¡ vyro neatėmė. Parodė, kad ji nepadarė nusikaltimo. Ä®vykio metu buvo blaivi. A. buvo blaivus. R. buvo girta. Nežino, kur R. gėrė.

Parodė, kad tas vyras, kai buvo nugriautas ant žemės, Å¡aukėsi pagalbos. Nematė, kad tas vyras bÅ«tų turėjęs telefonÄ (3 t., b. l. 46-47). Liudytojas S. P. teisme tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 3 tomo 7-8 bylos lapuose, jog 2019-04-20 jis dirbo su kolega vyriausiuoju patruliu D. B. ir 16.49 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini). VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad (duomenys neskelbtini), muÅ¡asi asmenys, turi ginklÄ . Apie 16.56 val. atvykus į nurodytÄ vietÄ juos pasitiko J.

V., kuris buvo Å¡oko bÅ«senoje, aiÅ¡kino, kad iÅ¡ jo atėmė Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Vyras buvo blaivus, sakė, kad turi leidimÄ ginklui, pasakojo, kad jam paskambino pažįstamas, kuris pranešė, kad jo miÅ¡ke kažkas kažkÄ deginÄ , kad atvykęs jis rado grupelę jaunuolių, kurie vartoja alkoholinius gėrimus, buvo užkÅ«rę lauÅ¾Ä , kad Å¡ie pradėjo jį pulti, pargriovė, pradėjo muÅ¡ti, atėmė iÅ¡ jo ginklÄ , pradėjo Å¡audyti. Smulkiau J. V. nepasakojo, nes buvo Å¡oke.

Atvažiavęs GMP ekipažas iÅ¡sivežė nukentėjusįjį J. V.. Ä®vykio vietoje dar buvo vyras, kuris prisistatė A. J., kuris pasakojo, kad dirbdamas laukuose iÅ¡girdo Å¡Å«vius, pagalbos Å¡auksmÄ , atbėgo į miÅ¡kÄ , pamatė jaunuolius, kurie užpuolė pagyvenusį vyrÄ . Pasakojo, kad jis užpuolikus atitraukė nuo gulinčio nukentėjusiojo, kad paėmė iÅ¡ jų Å¡autuvÄ ir atidavė nukentėjusiajam J. V.. Ä®vykio vietoje sulaikė D. K., R. P., kuriai buvo nustatytas 2,02 prom. girtumas, ir S. R., kuri buvo blaivi.

Parodė, kad neblaivi nepilnametė R. P. buvo visiÅ¡kai neadekvati, plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais. Parodė, kad S. R. jiems pasakė, o D. K. patvirtino, jog įvykyje dalyvavo ir A. R., kuris spėjo pabėgti iki jiems atvykstant. Abu tvirtino, kad nukentėjusįjį sumušė ir ginklÄ pagrobė A. R., kuris buvo neblaivus. Daugiau įvykyje dalyvavusių asmenų niekas neįvardino. D. K. sulaikė ir pristatė į (duomenys neskelbtini) VPK. D. K. buvo neblaivus, todėl apie įvykį aplinkybes dėstė neaiÅ¡kiai, sunku buvo suprasti, sakė, kad juos pradėjo pulti pats J.

V.. Vėliau jau sėdėdamas tarnybiniame automobilyje D. K. pasakojo, jog A. R. atėmė iÅ¡ nukentėjusiojo ginklÄ . IÅ¡ 2019-04-30 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra miÅ¡ke, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 157-163). IÅ¡ Specialisto iÅ¡vados (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog:

1. J. V. padaryti sužalojimai: žaizda kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje.

2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku.

3. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Nurodyti kuo konkrečiai padaryta žaizda kairėje plaštakoje nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas žaizdos pobūdis.

4. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje.

5. J. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b.l. 179-180). IÅ¡ Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad joje nurodyta, jog atsižvelgiant į J. V. žaizdos kairėje plaÅ¡takoje matmenis (0,5 cm x 0,5 cm), nurodytus medicininiuose dokumentuose, bei pateiktÄ (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto iÅ¡vadÄ , neatmetama tikimybė, kad žaizda galėjo bÅ«ti padaryta Å¡aunant iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo, skirto Å¡audyti sportiniais 6 mm kalibro Å¡oviniais (1 t., b. l. 188-189).

IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus gauto garso įraÅ¡as apie įvykį (1 t., b. l. 192) matyti, kad apžiÅ«ros metu fiksuoti asmenų buvusių įvykio vietoje iÅ¡sakyti žodžiai apie ginklo, piniginės paėmimÄ ; taip pat grumtynių garsai, merginų Å¡auksmai (1 t., b. l. 193-195). IÅ¡ 2019-04-20 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. pateikė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ HUAWEI (2 t., b. l. 16), kurio apžiÅ«ra fiksuota daiktų apžiÅ«ros protokole (2 t., b. l. 19-22).

IÅ¡ 2019-04-21 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. 00.15 – 00.30 val. pateikė 9 vnt. Å¡ovinių iÅ¡ revolverio bÅ«gno, plastikinį maiÅ¡elį, (1 vnt.), ginklo dėklÄ (1 vnt.), revolverį „Alfa model 620“ (1 vnt.), plastikinę dėžutę su joje esančiais 9 Å¡oviniais (2 t., b. l. 26-29). IÅ¡ Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti buvo pateikta revolveris, 14 Å¡ovinių ir 4 tÅ«telės; iÅ¡vadoje nurodyta: 1.

2. Tirti pateiktas revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, graižtvinis, netvarkingas, tinkamas šaudymui, ALFA model 620, „C“ kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti sportiniais 6 mm kalibro „flobert“ šoviniais. 3.

4. Tirti pateikti 12 šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6 mm kalibro kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, „flobert“ sportiniai šoviniais, kurie skirti 6 mm kalibro C kategorijos, šaunamiesiems ginklams. Tirti pateikti 2 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, „flobert“ garsiniai šoviniai, kurie skirti 6 mm kalibro C kategorijos, šaunamiesiems ginklams.

5. Tirti pateiktos 4 tūtelės yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, „flobert“ sportinių šovinių sudėtinės dalys.

6. Nustatyti, ar iÅ¡ revolverio buvo Å¡auta, reikalingas cheminis tyrimas, kurį atlieka LP KTC (2 t., b. l. 36-39). IÅ¡ 2019-05-16 ApžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas kaltinamųjų D. K., R. P. sulaikymas įvykio vietoje. Protokole fiksuota, kad 17:25:19 tarnybinis auomobilis sustoja, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipa policijos pareigÅ«nai, S. R.. D. K., R. P. kalbasi, D. K. pasilenkęs prie R. P. ausies jai kažkÄ sako, girdisi frazė „pasakysiu man (necenzÅ«rinis žodis) į galvÄ , su Å¡autuvu Å¡audė“, „paliudysi girdi“.

R. P. – „paliudysiu“. (2 t., b. l. 75-77). Teismas, iÅ¡tyręs visus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja: Visi kaltinamieji dėl jiems pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, o A. R. ir dėl kitų (BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje) jam pareikÅ¡tų kaltinimų ir kaltinime nurodytų aplinkybių davė nenuoseklius, prieÅ¡taringus parodymus, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje, jais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja nukentėjusiųjų parodymams, raÅ¡ytiniams įrodymams.

Pagal nukentėjusiojo J. V. parodymus įvykių eiga buvo tokia – kaltinamasis A. R. pirmas trenkė į veidÄ , pakiÅ¡o kojÄ , nukentėjęs pargriuvo, o kiti kaltinamieji jį puolė, užgriuvo jį gulintį ant žemės, norėjo atimti ginklÄ , A. R. rėkė ieÅ¡kot piniginės, A. R. iÅ¡traukė ginklÄ , D. K. paskutinis spyrė į galvÄ , nuo smÅ«gio trumpam prarado sÄ monę, po to pamatė, kaip A. R. taikėsi į galvÄ Å¡auti, iÅ¡ mažo 1 m atstumo vienÄ kartÄ Å¡ovė, dar kartÄ A.

R. Å¡ovė jau atsitraukęs gal 5 metrų atstumu; po to A. R. grasino A. J., kad jį nuÅ¡aus, vėliau grÄ Å¾ino ginklÄ . PanaÅ¡ius parodymus nukentėjusysis J. V. davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau nei 2019-04-20 protokole – pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 144), nei pačioje pirmoje 2020-04-20 apklausoje (2 t., b. l. 80), nei į įvykio vietÄ atvykusiam policijos pareigÅ«nui S. P. (3 t., b. l. 7-8) (1 t., b. l. 169), t. y. iÅ¡ karto po įvykio, Å¡is nukentėjusysis nenurodė, kad kaltinamasis A.

R. bÅ«tų taikęsis jam į galvÄ ir Å¡ovęs į galvÄ iÅ¡ mažo atstumo, o nurodė, kad vaikinas su raudona striuke (vėliau nustatyta A. R.) pirmas rankos kumščiu smogė į veidÄ , po pirmo smÅ«gio sÄ monės neprarado, tačiau nugriuvo ant žemės; nugriuvus jį minėtas vaikinas toliau mušė, smÅ«giai buvo suduoti į veidÄ , dėl sumuÅ¡imo iÅ¡ nosies ėmė bėgti kraujas; tuo metu tas pats vaikinas kitiems ėmė Å¡aukti „atimkit pistoletÄ â€œ ir piniginę; pajuto, kaip kiti asmenys mėgino iÅ¡ dėtuvės paimti ginklÄ , jis prieÅ¡inosi, tačiau kiti asmenys laikė bei jėga lenkė rankas;

A. R. toliau rankomis jį mušė; kažkuriuo metu, ginklÄ kažkuris iÅ¡traukė, kitas vaikinas vienÄ kartÄ koja jam gulinčiam ant žemės spyrė į galvÄ , kiti tuo metu laikė, po smÅ«gio kelioms sekundėms prarado sÄ monę; atgavęs sÄ monę, jis sugriebė už kojų tÄ asmenį, kuris jam spyrė į galvÄ , ir parvertė; ėmė Å¡auktis pagalbos; pavyko atsistoti ir tada pamatė, kaip tas vaikinas su raudona striuke rankoje laiko jo ginklÄ ir taikydamas į jį pradėjo Å¡audyti; ginklu sužalojimai jam nebuvo padaryti.

Taigi, Å¡ios nukentėjusiojo J. V. nurodomos aplinkybės, kelia abejonių dėl A. R. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, t. y. ar kaltinamasis A. R. nukentėjusiajam J. V. ginklÄ buvo nukreipęs ir du kartus Å¡ovė į galvÄ . Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ 2019-05-24 protokole taip pat fiksuoti nukentėjusiojo J. V. parodymai apie A. R. atliktus veiksmus, tačiau duomenų, kad kaltinamasis A. R. nukreipė ginklÄ J. V. į galvÄ ir du kartus Å¡ovė, nėra fiksuota (2 t., b.l. 109). 2019-05-09 tyrėjai J.

V. teigė, kad atsigavęs pamatė, jog jo niekas nebelaiko prispaudę, norėjo atsikelti nuo žemės ir pamatė, kaip A. R. stovi prie jo ginklÄ nukreipęs per iÅ¡tiestÄ rankÄ tiesiai į galvÄ apie 1,5 metro atstumu (2 t., b. l. 104) ir 2019-11-27 ikiteisminio tyrimo teisėjui J. V. parodė, kad po to, kai atsigavo nuo D. K. spyrio į veidÄ pradėjo verstis ant kito Å¡ono, pamatė, jog A. R. taikosi ginklu Å¡auti į galvÄ (laikė savo rankÄ delnu į priekį 30 cm nuo savęs, A. R. stovėjo 1,5 m – 2 m atstumu, atkiÅ¡ta ranka su nukreiptu ginklu, Å¡ovė, pataikė į plaÅ¡takÄ ) (2 t., b. l. 135-137).

Nors visų kaltinamųjų parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys vieni kitų parodymams ir jais visa apimtimi vadovauti nėra pagrindo, tačiau nė vienuose kaltinamųjų parodymuose nebuvo fiksuota aplinkybė dėl A. R. inkriminuotos aplinkybės, kad jis taikėsi nukentėjusiajam J. V. į galvÄ ir du kartus Å¡ovė taip, kaip nurodo Å¡is J. V.. Akivaizdu, jog dėl Å¡ios aplinkybės svarbus įrodymų Å¡altinis yra nukentėjusiojo A. J. ir liudytojo A. P. parodymai. IÅ¡ nukentėjusiojo A.

J. parodymų, kuriuos jis davė teisme matyti, kad tuo momentu, kai jis atbėgo iÅ¡girdęs nukentėjusiojo J. V. pagalbos Å¡auksmÄ pamatė tÄ momentÄ , kada nukentėjusys J. V. gulėjo ranka užsiėmęs galvÄ ir buvo trijų kaltinamųjų spardomas, jis (A. J.) nuo nukentėjusiojo J. V. atitraukė vienÄ asmenį, antrÄ asmenį, pats J. V. atsistÅ«mė mergaitę; tada A. R., kai jis (A. J.) iÅ¡gelbėjo nukentėjusįjį (J. V.), atsitraukė ir grįždamas su pistoletu į jį (A. J.) per nukentėjusįjį J.

V. Å¡ovė (6 t., b. l. 48). Taigi, gretinant Å¡iuos A. J. parodymus su nukentėjusiojo J. V. parodymais, akivaizdu, jog jie nesutampa, o bÅ«tent: J. V. teigė, kad A. R. jam taikėsi į galvÄ , po kitų kaltinamųjų pavartoto smurto, ginklo atėmimo, kai merginos nuo jo (J. V.) atsitraukė (6 t., b. l. 50) (tyrimo metu taip pat tvirtino, kad visi kiti buvo atsitraukę), todėl nukentėjusiojo J. V. prieÅ¡taringi parodymai apie taikymÄ si jam į galvÄ teismui kelia abejonių. Nustatyta, jog nukentėjusysis J.

V. patyrė Å¡okÄ (liudytojo S. P. ir paties J. V. parodymai), nukentėjusiojo A. J. parodymai, jog viskas vyko labai greitai, buvo iÅ¡sigandę, patyrė Å¡okÄ , todėl teismo nuomone Å¡ios priežastys įtakoja nukentėjusiųjų parodymų prieÅ¡taringumÄ , nes galimai nukentėjusieji dėl patirto streso negali tiksliai atkurti įvykių eigos. Tačiau tai nesudaro pagrindo J. V. parodymais duotais teisme dėl Å¡ių aplinkybių remtis besÄ lygiÅ¡kai, nes kyla ne viena pagrįsta abejonė dėl A.

R. pareikšto kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. Be to, nesutampantys nukentėjusiųjų J. V. ir A. J. parodymai dėl J. V. rankos sužalojimo momento teismo abejones tik dar labiau sustiprina, o būtent: teisme A. J. teigė, jog J. V. ranka buvo galimai sužalota tuo metu, kai A. R. taikėsi ir šovė būtent į jį A. J. – „šovė, jis (A. J.) tuo momentu šoko už medžio, o nukentėjusysis, kuris stovėjo priešais, buvo sužalotas, matė, kaip kraujas pradėjo bėgti po šūvio;

J. V. rankÄ Å¡Å«vio momentu atmetė“ (6 t., b. l. 49), nors J. V. teisme parodė, kad rankÄ kaltinamasis A. R. sužalojo tuo metu, kai Å¡ovė taikydamasis į galvÄ iÅ¡ mažo atstumo, o jis ranka dengėsi. Tačiau, kaip jau minėta, tokie J. V. parodymai prieÅ¡tarauja A. J. parodymams. Juolab, kaip ir buvo paminėta anksčiau, pačioje pirmoje apklausoje J. V. nenurodė svarbios aplinkybės apie jam ginklu padarytus sužalojimus. Nors liudytojas A. P. davė prieÅ¡taringus ir nenuoseklus parodyms dėl įvykio aplinkybių, tačiau visetas jo parodymų leidžia teigti, kad jis atbėgo tuo metu, kai kaltinamasis A.

R. jau buvo atėmęs ginklÄ iÅ¡ J. V. ir taikėsi į A. J. (6 t., b. l. 94-95). Teismo posėdžio metu pagarsinus jo parodymus (2 t., b. l. 174-175) teigė, kad reikia remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir A. P. pirminiuose parodymuose aplinkybių, kad bÅ«tų taikytÄ si į nukentėjusiojo J. V. galvÄ iÅ¡ mažo atstumo, taip pat nėra. Abejonių nepaÅ¡alina ir raÅ¡ytiniai įrodymai. Abejotini įrodymų Å¡altiniai negali bÅ«ti pakankami tvirtinti, jog kaltinamasis A. R. atliko kaltinime pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį inkriminuotus veiksmus.

Teismas aptartais motyvais daro iÅ¡vadÄ , jog surinkti įrodymai nei kiekybine, nei kokybine prasme nėra pakankami pripažinti, jog A. R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje 129 straipsnio 1 dalyje, todėl jis iÅ¡ Å¡io kaltinimo iÅ¡teisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismui nekyla abejonių, jog prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis kaltinamieji D. K., R. P., A. R. bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtÄ pagrobė iÅ¡ J.

V. Å¡aunamÄ jį ginklÄ su Å¡audmenimis. Aukščiau paminėti tiek nukentėjusiojo J. V., tiek nukentėjusiojo A. J., liudytojo A. P. parodymai, patvirtina, kad iÅ¡ nukentėjusiojo J. V. ginklas buvo paimtas prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ , prieÅ¡ tai panaudojus fizinį smurtÄ . IÅ¡ esmės ir patys kaltinamieji neneigė, jog jie smurtÄ vartojo prieÅ¡ nukentėjusįjį J. V., taip pat neneigė norėję atimti iÅ¡ nukentėjusiojo ginklÄ . Kaltinamųjų nurodytas ginklo atėmimo motyvas – kad nukentėjusysis neÅ¡audytų, paneigtas Å¡ioje dalyje nuosekliais nukentėjusiojo J.

V. parodymais, todėl atmetamas ir vertinamas siekimu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina aplinkybė, jog sulaikymo metu D. K. su R. P. derino savo parodymus. Nors ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje, kuria vadovautis nurodė kaltinamoji R. P., Å¡i kaltinamoji teigė, kad ginklÄ paėmė ji (vienÄ kartÄ vyrui spyrė į Å¡onÄ ; J. V. prieÅ¡inosi, ji iÅ¡traukė iÅ¡ vyro rankų ginklÄ ir numetė; kas pakėlė ginklÄ , nematė (5 t., b. l. 38-39), liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad ginklÄ paėmė ji, o nukentėjęs J.

V., kaltinamasis A. R. nurodo, kad ginklÄ iÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡plėšė A. R. (6 t., b. l. 85), tačiau Å¡iuo atveju svarbu yra tai, kad visų kaltinamųjų spontaniÅ¡kai kilęs susitarimas naudojant fizinį smurtÄ pagrobti ginklÄ pasireiÅ¡kė tarpusavyje suderintais bendrais veiksmais ir apėmė bet kokio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, siekiant palaužti jo pasiprieÅ¡inimÄ . Visų kaltinamųjų pasirinktos nusikaltimui padaryti aplinkybės ir jų elgesys sustiprino kiekvieno iÅ¡ jų pasiryžimÄ veikti nusikalstamai.

Ä®teismas įvertinęs bylos įrodymus daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamieji D. K., R. P. iÅ¡ dalies realizavo objektyviuosius nurodytos veikos požymius (naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį asmenį), o pagal paties kaltinamojo A. R., nukentėjusiojo J. V. parodymus Å¡is kaltinamasis visiÅ¡kai realizavo BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos objektyviuosius požymius (naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį ir pagrobė jo ginklÄ ). Aukščiau aptarti įrodymų Å¡altiniai leidžia tvirtinti, kad kaltinamieji A.

R., R. P. ir D. K. veikė bendrai ir nusikalto, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 254 straipsnio 2 dalyje. Bylos įrodymai (nukentėjusiojo J. V. parodymai, jog A. R. nubėgo su ginklu, bet nesulaukęs draugų po kelių minučių grįžo ir tada atidavė ginklÄ (2 t., b. l. 136, 2 t., b. l. 81, 104)), A. J. parodymai, jog pasiÅ¡alindamas nuo nukentėjusiojo A. R. turėjo ginklÄ , A. R. buvo pasiÅ¡alinęs (6 t., b. l. 48), patvirtina, kad A. R. pagrobęs ginklÄ , ne tik jį panaudojo prieÅ¡ nukentėjusiuosius, bet buvo ir trumpam pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, t. y.

A. R. ginklu disponavo. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, jog nusikaltimas, numatytas BK 254 straipsnio 2 dalyje, buvo baigtas, nes kaltinamasis A. R. turėjo galimybę netrukdomai ginklÄ paslėpti, iÅ¡mesti, tačiau, grįžęs į įvykio vietÄ , jis ginklÄ grÄ Å¾ino nukentėjusiajam J. V.. Aplinkybė, jog A. R. ginklÄ grÄ Å¾ino nukentėjusiajam J. V. yra svarbi jo baudžiamosios atsakomybės įvertinimui. Taip pat teismas pripažįsta, jog, iÅ¡tyrus baudžiamosios bylos įrodymus, A.

R. pareikštas kaltinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį pasitvirtino. Ši kaltinimo dalis grindžiama nukentėjusiojo J. V. parodymais, jog kaltinamasis A. R. rėkė ieškoti piniginės, po jo kišenes naršė merginos (6 t., b. l. 49-50), taip pat garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 193). Nors kaltinamasis A. R. neigė aplinkybę, jog jis šaukė imti piniginę, tačiau jo parodymai nepagrįsti, todėl atmetami ir vertinami siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes prieš tai paminėti įrodymai leidžia tvirtini, kad kaltinamasis A.

R. toje pačioje vietoje, tuo pat grumtynių su nukentėjusiuoju J. V. metu pasikėsino iÅ¡ nukentėjusiojo J. V. pagrobti piniginę, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nerado piniginės. Kad kaltinamasis A. R. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtina iÅ¡ dalies jos paties parodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai. Kaltinamasis A.

R. neneigė, kad vienÄ kartÄ Å¡ovė į A. J., norėdamas jį pagasdinti. Nukentėjusiojo A. J. parodymai dėl Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės buvo nuoseklÅ«s ir teismas jais remiasi, priimdamas sprendimÄ , bei daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ dalies paties kaltinamojo A. R. parodymai, nukentėjusiųjų A. J., J. V. parodymai, patvirtina, kad kaltinamasis A. R. du kartus Å¡audamas pagrobtu ginklu į A. J. pusę, taip sudarė jam realų ir pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad bus nužudytas ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata, todėl kaltinamojo A.

R. veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis A. J. civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Nukentėjusysis J. V. pareiÅ¡kė turtinės ir neturtinės žalos civilinius ieÅ¡kinius (6 t., b. l. 3-6) ir parodė, kad už ginklo, kurios vertė 150 Eur, remontÄ patyrė 45 Eur iÅ¡laidų, praÅ¡o Å¡iÄ Å¾alÄ priteisti iÅ¡ visų kaltinamųjų. Nukentėjusysis J. V. taip pat prašė priteisti iÅ¡ visų kaltinamųjų solidariai bei kaltinamosios R. P. tėvų 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl įvykdyto ginklo plėšimo, o iÅ¡ kaltinamojo A.

R. įvykdytų veikų – pasikėsinimo apiplėšti bei pasikėsinimo nužudyti – priteisti dar 7 000 Eur neturtinę žalÄ . Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis J. V. nurodė, kad dėl prieÅ¡ jį padarytų nusikalstamų veikų patyrė iÅ¡gÄ stį, Å¡okÄ , skausmÄ , atsirado nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės; nukentėjęs tikėjosi, kad kaltinamieji bent atsipraÅ¡ys už savo neteisėtus veiksmus, tačiau jį skaudina arogantiÅ¡kas kaltinamųjų požiÅ«ris į jį, sukeltas pasekmes, nesuprantamas įžūlumas, procesų metu „mėtomos“ replikos jo atžvilgiu, kas didina nukentėjusiojo iÅ¡gyvenimus.

Teismo posėdžio metu J. V. teigė, jog po įvykio prastai miega, lankosi pas gydytojus dėl Å¡irdies susirgimų, pastoviai vartoja vaistus, kurių prieÅ¡ tai nereikėjo, buvo sveikas žmogus. Nukentėjusysis J. V. turtinį reikalavimÄ grindė tuo, kad ginklas sugedo, nebeÅ¡ovė (6 t., b. l. 50). IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų – UAB V. 2020-02-26 pažymos, mokėjimo kvito (6 t., b. l.

42) matyti, kad mažos galios revolveriui buvo nustatytas gedimas – revolverio bÅ«gno prasukimo svirtelės deformacija, patirtos remonto iÅ¡laidos sudaro 45 Eur. Objektyvių duomenų, kad bÅ«tent kaltinamųjų veiksmais bÅ«tų padarytas nustatytas gedimas, nepateikta, o prieÅ¡ingai specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ginklas netvarkingas, tačiau tinkamas Å¡audymui (2 t., b. l. 36-39). Daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo J. V. paaiÅ¡kinimai bei teismui pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai nepagrindžia jo reikalavimÄ priteisti patirtÄ turtinę žalÄ , todėl nukentėjusiojo J.

V. turtinės žalos civilinis ieÅ¡kinys yra atmetamas. Kadangi kaltinamasis A. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį yra iÅ¡teisinamas, todėl nukentėjusiojo J. V. 7000 Eur neturtinės žalos civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nukentėjusiojo J. V. neturtinės žalos 3000 Eur civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas visiems kaltinamiesiems pripažįstamas pagrįstu ir priteistinas iÅ¡ kaltinamųjų, kadangi teismas pripažįsta, jog visų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 254 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusiajam J.

V. buvo padaryta neturtinė žala. Nors jokių raÅ¡ytinių dokumentų apie lankymÄ si pas gydytojus, vaistų vartojimÄ nukentėjusysis nepateikė, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytų patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, o taip pat nukentėjusiojo ir kaltinamųjų Å¡eimines,padėtis siekiant užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , prieinama prie iÅ¡vados, jog nukentėjusiojo J.

V. neturtinės žalos civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir iÅ¡ kaltinamųjų D. K., A. R., R. P. nukentėjusiajam J. V. solidariai priteistina 3 000 Eur. Kadangi R. P. yra nepilnametė, todėl iki ji sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį civilinis ieÅ¡kinys priteistinas subsidiariai iÅ¡ jos motinos I. S.. Civilinis ieÅ¡kovas – (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa – baudžiamojoje byloje buvo pareiÅ¡kusi 150,90 Eur turtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 2-7).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. K. ligonių kasai atlygino 150,90 Eur (3 t., b. l. 15, 6 t., b. l. 7). Esant paminėtoms aplinkybėms, civilinio ieÅ¡kovo pateiktas civilinis ieÅ¡kinys atmetamas. Kaltinamojo D. K. atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, lengvina nuoÅ¡irdus gailestis ir prisipažinimas, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl veikos, numatytos BK 254 straipsnio 2 dalyje, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamÄ veikÄ , padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo A. R. atsakomybę dėl, veikos numatytos BK 254 straipsnio 2 dalyje, lengvina tai, jog jis savo noru paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas); o dėl kitų veikų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Dėl visų veikų A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jos atsakomybę sunkina tai, jog ji nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę D. K., teismas atsižvelgia į kaltinamojo D. K. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis D. K. įvykdė vienÄ sunkų tyčinį ir vienÄ apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Atsižvelgiama į kaltinamojo D. K. asmenybę – nors laikoma, kad jis anksčiau nebuvo teistas (4 t., b. l. 186-187), tačiau jo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl veikos prieÅ¡ nukentėjusįjį J. B. 2018-06-22 buvo nutraukta, vadovaujantis BK 38 straipsniu (1 t., b. l. 128-131), tačiau nepraėjus vieneriems metams D.

K. vėl nusikalto, todėl sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ buvo panaikintas (1 t., b. l. 132-133), duomenų apie galiojančias administracinines nuobaudas (4 t., b. l. 184-185), o taip pat duomenų, kad D. K. bÅ«tų registruotas psichikos sveikatos centre nepateikta; kaltinamasis dirba, darbdavių charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 100). Ä®vertinęs visas paminėtas aplinkybes, už apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje D. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina ne didesnė nei bausmės vidurkis, artima minimumui, įvertinus tai, jog yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismo iÅ¡vada ta, jog bÅ«tent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principÄ ir yra pakankamas ne tik nubausti D. K. už nusikalstamos veikos padarymÄ , bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies reikalavimais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, iÅ¡vardintos 54 straipsnio 2 dalyje.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama tada, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingos bausmės paskyrimui. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006). Už BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytÄ sunkų nusikaltimÄ numatyta tik vienos rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo – bausmė, kurios trukmė yra nuo Å¡eÅ¡erių iki deÅ¡imties metų. Aplinkybės, jog kaltinamasis D. K. dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, laikomas neteistu, po įvykdytų nusikaltimų kitų kaltinamÄ jį neigiamai charakterizuojančių duomenų teismui nėra pateikta, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis D.

K. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti, tik iÅ¡imtinai skiriant jam sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Visuma byloje nustatytų aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pobÅ«dį, D. K. atliktus veiksmus ir jo asmenybę, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad formaliai taikant bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebus įgyvendintas teisingumo principas ir teisingai paskirta bausmė. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį. Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017). Skiriant bausmę ir vertinant D. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai nusikaltimas priskirtinas prie sunkių, bet ir į tai, jog nagrinėjamu atveju D.

K. vaidmuo veikos padarymo metu nebuvo pagrindinis. Kaltinamojo D. K. veiksmai veikos padarymo metu nerodo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju buvo padaryta tokio dydžio žala įstatymo saugomoms vertybėms, kokia paprastai padaroma grobiant Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir tai laikytina iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis. Kaltinamasis D. K. ėmėsi priemonių nusikaltimo pasekmėms suÅ¡velninti, t. y. jis atlygino valstybinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ . Ä®vertinęs Å¡ių BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir padarymo aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimalios BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas D.

K., neatitiktų teisingumo principo ir prieÅ¡tarautų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai. Visuma iÅ¡dėstytų aplinkybių leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant D. K. Å¡velnesnę negu BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę. Siekdamas tinkamai individualizuoti bausmę D. K., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismas vis dėlto atsižvelgia, kad jis padarė sunkų nusikaltimÄ , už kurį įstatymas numato labai griežtÄ ir tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Todėl ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, D. K. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atkreipia dėmesį į tai, jog D. K. nusikalto, bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, teismui iÅ¡reiÅ¡kus pasitikėjimÄ , jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, padarytas nusikaltimas smurtinis – vartojo smurtÄ prieÅ¡ senyvo amžiaus nukentėjusįjį. Nustatant bausmės dydį, teismas dar kartÄ atsižvelgia į jau aptartas bylos aplinkybes ir D.

K. skiria puse minimalios bausmės, numatytos BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijoje, nes bÅ«tent tokio dydžio bausmė, teismo nuomone, bÅ«tų proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, D. K. asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ . Sprendžiant kaltinamojo A. R. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimÄ atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nagrinėjamas veikas padarė bÅ«damas nepilnamečiu, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos.

Skirdamas bausmę A. R., teismas atsižvelgia į kaltinamojo A. R. padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamojo A. R. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 254 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje – nesunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis įvykdė tris baigtas tyčines nusikalstamas veikas ir pasikėsino įvykdyti vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis), kuri su veika, numatyta BK 254 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiÄ jÄ sutaptį.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo A. R. asmenybę – kaltinamasis nusikalto ne pirmÄ kartÄ (4 t., b. l. 104-106, 171-174), o bÅ«tent: neturėdamas amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, jis su kitais asmenimis vykdė nusikaltimus (4 t., b. l. 148-165); vėliau, sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, tačiau Å¡velnios auklėjamojo poveikio priemonės teigiamo poveikio A. R. elgesiui nepadarė, jis jų nevykdė, todėl buvo keičiamos į griežčiausiÄ auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimÄ Ä¯ specialiÄ auklėjimo įstaigÄ (4 t., b. l. 167-169); taip pat sistemingai vykdė administracinius nusižengimus, už kuriuos buvo baudžiama jo motina A.

R. (4 t., b. l. 123-143), o vėliau ir pats kaltinamasis A. R. (4 t., b.l. 109-112). LITEKO duomenys nurodo, kad kaltinamasis per laikotarpį po nagrinėjamo įvykio toliau vykdė nusikaltimus ir yra nuteistas nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytais teismų sprendimais. Å ios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja šį kaltinamÄ jį, nes akivaizdu, jog jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti taikomų auklėjamojo poveikio priemonių nebepakanka. Be to, jo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jam taikoma ir pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Kaltinamasis A. R. yra įrašytas psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centre, diagnozė – (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 122); specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 120-121) konstatuota, jog nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Nuo 2020 m. balandžio 2 d. A. R. gyveno (duomenys neskelbtini) šeimos namuose, kurie buvo laikinuoju A. R. rūpintoju (6 t., b. l. 9-10). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertinus visas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog A. R. už visas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė už apysunkį nusikaltimÄ (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis), nesunkų nusikaltimÄ (BK 145 straipsnio 1 dalis) skirtina mažesnė nei Å¡ių bausmių vidurikis, numatytas sankcijoje. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 254 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina ketveriems metams, nes bÅ«tent tokios trukmės bausmė bÅ«tų proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, A.

R. asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ bei leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajam A. R. padarys pakankamÄ poveikį, kad jis suvoktų padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalingumÄ kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas to pasekmes. Sprendžiant kaltinamosios R. P. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimÄ atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji yra nepilnametė, todėl jos atžvilgiu taikytinos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos.

Kaltinamoji R. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«dama nepilnametė, įstatymÄ pažeidė pirmÄ kartÄ â€“ neteista (5 t., b. l. 105-106), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, buvo bausta administracine tvarka (5 t., b. l. 101-106). Kaltinamoji padarė sunkų nusikaltimÄ (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji Å¡iuo metu nesimoko, nuo 2019-11-15 registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Å¡eima buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ , nuo 2018-10-05 Å¡eimai paskirtas atvejo vadybininkas, teikiamos socialinės paslaugos (5 t., b. l. 96).

Kaltinamaji diagnozuoti (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 122). Teismas atsižvelgia į kaltinamosios R. P. amžių – nusikalto, būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu yra nepilnametė, įstatyminė atstovė nurodė, kad su dukra lankosi pas specialistus dėl dukros polinkio vartoti alkoholį (6 t., b. l. 87), motina stengiasi užtikrinti jos teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus, pasekmes, į tai, jog po padaryto nusikaltimo duomenų, kad R.

P. bÅ«tų padariusi naujų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų nėra, anksčiau kaltinamajai nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės ir daroma iÅ¡vadÄ , jog už BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , taikant BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina minimalios trukmės. Atsižvelgiant į tai, jog R. P. nusikaltimÄ padarė, bÅ«dama labai jauno amžiaus, į teismo posėdžio metu iÅ¡sakytus jos įstatyminės atstovės paaiÅ¡kinimus, jog suprato savo elgesio padarinius, į tai, jog nusikalto pirmÄ kartÄ , bÅ«dama neteista, į nusikaltimo pasekmes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, kaltinamajai R.

P. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui ir jai skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, ribojančios kaltinamosios R. P. elgesį ir kartu turinčių pataisomÄ jį poveikį, nes Å¡ių priemonių taikymas yra pakankamas kaltinamosios asmenybei taisyti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusiojo J. V. atstovas byloje pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius nukentėjusojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamųjų. Pateikti kvitai patvirtina turėtas išlaidas (viso 1100 Eur) (6 t. b. l. 43, 91) advokatui už patarimus, teiktas atstovavimo, dokumentų rengimo paslaugas.

Nukentėjusiojo J. V. atstovas nurodė, kad iÅ¡laidos ikiteisminio tyrimo metu sudaro 500 Eur, o teisminio nagrinėjimo metu – 600 Eur. (6 t., b. l. 98). Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos atstovavimo iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, tačiau, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , patirtas darbo ir laiko sÄ naudas, kai tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiajam ir ikiteisminio tyrimo metu, į tai, jog civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas tik iÅ¡ dalies, o taip pat nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, konstatuoja kad nukentėjusiojo J.

V. patirtos 1100 Eur iÅ¡laidos nėra proporcingos proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl visa apimtimi nepriteistinos, o pripažįstama, jog jos yra pagrįstos 600 Eur sumai. Å ios proceso iÅ¡laidos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ visų kaltinamųjų nukentėjusiajam J. V.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : D. K. pripažinti kaltu pagal: BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nubausti jį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams;

BK 254 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir D. K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trejiems metams trims mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 21 d. (viena para). Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo D.

K. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, momento. KardomÄ sias priemones – dokumento paėmimÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymÄ . A. R. pripažinti kaltu pagal: BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams; BK 254 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams; BK 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir A. R. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ ketveriems metams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. (įskaitytinai). Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo A. R. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, momento. A. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymÄ . R. P. pripažinti kalta pagal BK 254 straipsnio 2 dalį ir nubausti jÄ laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir R. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimÄ bei elgesio apribojimÄ dvylikai mėnesių, įpareigojant R.

P. per visÄ elgesio apribojimo laikotarpį mokytis arba dirbti bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamuose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Nukentėjusiojo J. V. 3 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai iÅ¡ priteisti solidariai iÅ¡ D. K., A. R., R. P. nukentėjusiajam J. V.. I. R. P. sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį civilinį ieÅ¡kinį subsidiariai priteisti iÅ¡ I. S.. Nukentėjusiojo J.

V. 45 Eur turtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusiojo J. V. 7 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Civilinio ieÅ¡kovo – (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos – civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ D. K., A. R., R. P. po 200 Eur nukentėjusiajam J. V. jo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė