35bf9df077be11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-254/2013

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00341-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. (F. K. teisių perėmėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja F. K. (toliau – ir pareiškėja), kurios teisių perėmėja yra D. K. (toliau – ir apeliantė), kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą ir nustatyti 6 mėnesių terminą po žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajono savivaldybėje, įsigijimo nuosavybės teise, t. y. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos įvykdyti 2011 m. birželio 15 d. reikalavimą Nr. REI-00-110615-00087 pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Prašyme (b. l. 1-4) paaiškino, kad 2010 m. liepos mėnesį F. K. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Ukmergės žemėtvarkos skyrius) du prašymus – 0,75 ha ploto žemės sklypo nuomai ir šio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Žemės sklypas ribojasi su F. K. nuosavybės teise priklausiusia ūkininko sodyba, t. y. žemės sklypu bei gyvenamosios paskirties pastatu su pagalbiniais ūkio pastatais. 2010 m. pabaigoje iš valstybės nuomojamame žemės sklype buvo pradėtas statyti ūkinės paskirties pastatas, numatytas plėtoti bitininkystės ūkį.

Pastatas priskiriamas prie nesudėtingos konstrukcijos statinio ir neviršija šiai pastatų kategorijai taikomų techninių reikalavimų, todėl statyba buvo atliekama šeimyninės rangos metodu. Statomas pastatas yra 75 metrų atstumu nuo gyvenamosios paskirties pastato, kuris yra įtrauktas į kaimo verslo registrą. Pastatas pradėtas statyti nuomojamame žemės sklype, nes per F. K. sodybą eina elektros linija ir yra būtinybė bičių ūkį perkelti toliau nuo elektros perdavimo linijų. Kadangi tokio pobūdžio ūkinės paskirties pastatas statomas nuomojamoje žemėje, jis yra priskiriamas prie II-os kategorijos nesudėtingų statinių, kuriems taip pat nėra reikalingi atskiri statybų leidimai ir projektai, tačiau reikalingas raštiškas žemės savininko sutikimas ar pritarimas tokiam statiniui.

Statinio statybos pradžia sutapo su laikotarpiu, kai buvo naikinamos apskritys ir daugelis rajoninių institucijų nebuvo tikros dėl savo tolimesnės veiklos ir funkcijų. Nei Ukmergės miesto savivaldybės architektūros skyrius, nei žemėtvarkos tarnyba reikiamo leidimo ar pritarimo tokiam statiniui neišdavė. Ūkininko statusą turinčiam ūkiui nedraudžiama turėti vieną I-os kategorijos ūkinės paskirties pastatą net ir nuomojamoje žemėje ir jam netaikomi ypatingi apribojimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) vyriausias specialistas 2011 m. birželio 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110615-00086 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), kuriame nurodė, kad statinys – medinė pirtis (5,53 x 4,30 m) su atvira veranda (2,20 x 4,30 m), esanti Ukmergės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), statomas savavališkai, ir reikalavo statytoją F.

K. sustabdyti statinio statybą bei nevykdyti jokių statybos darbų. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 15 d. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. kad F. K. ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 15 d. savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas, padarinius, t. y. nugriautų statinį ir sutvarkytų statybvietę. Per nustatytą terminą įteisinti savavališką statybą nepavyko dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių – iš Ukmergės žemėtvarkos skyriaus nebuvo gautas leidimas statyti ir naudoti statinį, esantį valstybinėje žemėje, o valstybinės žemės sklypo nuomotojai F.

K., kuri pateikė prašymą pirkti iš valstybės nuomojamą žemės sklypą, atitinkami dokumentai nebuvo parengti, nes šis žemės sklypas projektuojamas pardavimui, tačiau užsitęsė Želvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas. Ukmergės žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo 15 d. pranešė F. K., kad pagal jos prašymą Želvos kadastro vietovėje, vykdant žemės reformos žemėtvarkos projektą, bus projektuojamas sklypas pardavimui, žemėtvarkos projekto pradžią planuojama skelbti 2011 m. rudenį. Ukmergės žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į pateiktą 2011 m. gruodžio 12 d. prašymą, papildomai informavo F.

K., kad pagal naujai sudarytą 2012 m. žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo grafiką, Želvos kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų pradžia numatyta 2012 m. vasario mėnesį. Pateikus prašymą, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. kovo 15 d. Iki šio termino pabaigos F. K. nepavyko įteisinti savavališkos statybos, nes iki šiol nėra parengtas Želvos kadastro vietovės žemėtvarkos projektas. Nusipirkusi iš valstybės naudojamą žemės sklypą, F.

K. ruošėsi parengti šiam statiniui reikiamus dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą. Į statinį yra investuota apie 27 000 Lt, statinys reikalingas ūkinei veiklai vykdyti. Statinio nugriovimas iki nustatyto termino (2012 m. kovo 15 d.) prieštarautų protingumo principui ir pažeistų pareiškėjos teisėtus lūkesčius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašė pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepime (b. l. 31-32) paaiškino, kad siekiant, kad būtų pratęstas terminas reikalavimui įvykdyti, turi būti nurodomos svarbios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios, priežastys, patvirtinančios, kad objektyviai nėra galimybės įvykdyti reikalavimą per nustatytą terminą. F. K. nurodė, kad galimybę įvykdyti reikalavimą laiku jai užkerta procedūros, susijusios su savavališkos statybos įteisinimu, t. y. užtruko dokumentacijos, reikalingos laisvos valstybinės žemės prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo įsigijimui, parengimas valstybės institucijose. Kadangi pirtis yra pastatyta ne F. K. priklausančiame žemės sklype, o statybos įteisinimui pirmiausia būtina įsigyti žemės sklypą, kuriame yra statinys, termino reikalavimui įvykdyti eigoje F. K. aktyviai siekė atlikti būtinus minėtam rezultatui pasiekti veiksmus, tačiau žemės sklypo privatizavimo trukmei ji negali daryti įtakos. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo terminą teismas galėtų pratęsi, tačiau pareiškėja turėtų apibrėžti šį terminą. Terminas turi būti konkretus arba nurodomas įvykis, kuris būtinai įvyks. Be to, terminas turi būti nustatomas protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 46-51) nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai įvardija save ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone, nuomotoja, kadangi valstybinę žemę ji tik naudoja ir šis naudojimas yra trumpalaikis. Šiuo metu galioja Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-636 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme pil. F. K.“, šiuo įsakymu jai iki 2012 m. gruodžio 31 d. leista naudotis 0,75 ha valstybinės žemės plotu. Ukmergės žemėtvarkos skyrius nuomos sutarties dėl 0,75 ha valstybinės žemės nuomos su F. K. nėra pasirašęs ir 2012 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-636 tokios galimybės nenumato. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta esminė nuostata, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), 30.7 punktą, išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Taip pat nustatyta, kad žemės sklypuose, išnuomotuose iki 3 metų, draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius, taip pat rekonstruoti esamus. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarime Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Taigi F. K. 0,75 ha valstybinės žemės plotas suteiktas naudotis tik laikinai, todėl bet kokia statyba šiame valstybinės žemės plote yra negalima ir traktuotina kaip savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Savavališkas statinys nesuteikia jokios pirmenybės prieš kitus asmenis įsigyti 0,75 ha plotą pirmumo teise, todėl žemė turi būti kuo greičiau atlaisvinta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjos D. K. prašymą kaip nepagrįstą (b. l. 85-91).

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu laikomas ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti.

Byloje esantis D. K. išduotas pažymėjimas MPPŪ Nr. 045130 patvirtina, kad pareiškėja 2012 m. birželio 1 d. Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje baigė kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą. Kvalifikacinio egzamino komisijos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu jai suteikta profesinio pasirengimo ūkininkauti kvalifikacija. 0,75 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone, ji galėtų pirkti tik tada, kai bus parengtas Želvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir sudarytas asmenų sąrašas.

Šiuo metu prašymo pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pateikti negali, nes Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 buvo nustatyta, kad įsigaliojus šiam nutarimui, prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Tokiu būdu, norminiai aktai nustatė, jog teisę pretenduoti pirkti valstybinę žemę turi tik asmuo, atitinkantis konkrečias sąlygas. D. K. galėtų pretenduoti išsipirkti ginčo žemės sklypą tik tuo atveju, jeigu atitiktų Vyriausybės nutarime numatytas sąlygas prašymui dėl žemės išpirkimo paduoti. Išsipirkti žemės sklypą D. K. galėtų tik tuo atveju, jeigu neatsirastų asmenų-pretendentų į ginčo sklypą, kurie pagal nustatytas sąlygas turėtų prioritetą pirkti tą žemės sklypą. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo klausimai galėtų būti sprendžiami tik tuomet, kai būtų atlikti visi nustatyti žemės projektavimo ir matavimo veiksmai.

Visos šios aplinkybės nėra apibrėžtos tikslia kalendorine data arba įvykiu, kuris neišvengiamai įvyks. Pareiškėja prašo pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą ir nustatyti 6 mėnesių terminą po žemės sklypo įsigijimo nuosavybės teise, t. y. po įvykio, kuris gali įvykti, o gali ir neįvykti, o jeigu įvyks, tai nežinia kada, todėl teismas pareiškėjos prašymo netenkino.

III. Pareiškėja D. K. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą pratęsti terminą.

Apeliacinis skundas (b. l. 99-108) grindžiamas tokiais pačiais motyvais, kuriuos pareiškėja buvo išdėsčiusi savo prašyme pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) Penktosios knygos nuostatų, reglamentuojančių palikimo priėmimą. Įpėdiniams pereina visos palikėjo turtinės teisės ir pareigos tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles. Jeigu į palikimą įeina pastatai ar kitokie statiniai, pastatyti ant žemės, kuri nepriklauso palikėjui nuosavybės teise, įpėdiniam kartu su paveldimais pastatais ar statiniais pereina palikėjo teisės į žemės sklypą, ant kurio šie stovi. Tai gali būti teisės pagal žemės nuomos sutartį ar užstatymo teisė. Įpėdinis, paveldėjęs pastatą, perima su pastatu užimama žeme susijusias palikėjo teises ir pareigas. Įpėdiniui pereina palikėjo teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį (CK 6.558 str. 1 d.). Taigi nei CK, nei kiti įstatymai nenumato apribojimu, kurie galėtų būti pritaikyti D. K., jeigu ji pageidautų pirkti ginčo sklypą iš valstybės. D. K. mano, kad jos motinos F. K. turėtą teisę nuo 2010 m. liepos mėnesio, kai Ukmergės žemėtvarkos skyriuje buvo priimtas pareiškimas pirkti iš valstybės minėtą žemės sklypą, perėjo jai kartu su išduotu leidimu naudotis žemės sklypu bei prievole mokėti mokesčius už žemės nuomą.

2. Kol galioja leidimas naudotis žemės sklypu, savavališkas statinys – ūkinis pastatas – galėtų būti naudojamas pagal paskirtį iki to laiko, kol paaiškės, ar D. K. galės nupirkti iš valstybės šį žemės sklypą ir atitinkamai įteisinti savavališką statinį.

3. Projektavimo darbų Želvos kadastro vietovėje užbaigimo tikslią kalendorinę datą galėtų nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės žemėtvarkos skyrius, nes projekto rengimo darbai jau vykdomi, o tai reiškia, kad projektas neišvengiamai bus parengtas, priimtas, nustatyta tvarka patvirtintas ir įsigalios. Pareiškėja atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus valstybinės žemės sklypui įsigyti ir nežino kliūčių, dėl kurių ji negalėtų šio žemės sklypo nusipirkti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Atsiliepime (b. l. 112-113) pažymi, kad sutinka su teismo išvada, jog F. K. teisių perėmėja D. K. galėtų pretenduoti išsipirkti žemės sklypą tik esant tam tikroms sąlygoms, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti realų terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais teismas galėtų D. K. nustatyti realų terminą, atsižvelgiant į pateiktus byloje įrodymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui (b. l. 123-128).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja į teismą kreipėsi, prašydama papildomai pratęsti 2011 m. birželio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, nes reikalavimas laiku negali būti įvykdytas dėl svarbių, ne nuo jos priklausančių, su procedūromis susijusių priežasčių.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje yra sprendžiamas termino pratęsimo klausimas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl šalių argumentų, susijusių su sąlygomis savavališkai statybai įteisinti ar žemės sklypui pirkti, nes tai nėra susiję su šios bylos esme.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Šių, Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalių, nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Inspekcijai statytojui (užsakovui) nurodžius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius vieno iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1-3 punkto reikalavimą, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant statybas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2445/2012).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė teigia, kad ji ketina įsigyti sklypą, kuriame savavališkai pastatytas statinys. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja 2010 m. liepos 7 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyriui parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo 15 d. rašte (b. l. 25) pažymėjo, kad pagal pareiškėjos prašymą bus projektuojamas sklypas pardavimui, Želvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pradžią planuojama skelbti 2011 m. rudenį; 2012 m. sausio 4 d. raštu (b. l. 27) pažymėjo, kad to paties žemėtvarkos projekto pradžia numatyta 2012 m. vasario mėnesį.

Apeliantė prašo teismo pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą ir nustatyti 6 mėnesių terminą po žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajono savivaldybėje, įsigijimo nuosavybės teise, t. y. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos įvykdyti 2011 m. birželio 15 d. reikalavimą Nr. REI-00-110615-00087 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Apeliantė teigia, kad Želvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimas bei žemės sklypo įsigijimas apeliantės nuosavybėn turi neišvengiamai įvykti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Tiek žemėtvarkos projekto parengimas, tiek žemės sklypo, ant kurio savavališkai pastatytas statinys, įsigijimas nėra objektyviai neišvengiami įvykiai, jie gali ir neįvykti. Teismo sprendimas negali būti sąlyginis, todėl toks terminas nenustatytinas. Atsižvelgiant į specifines bylos aplinkybes, ypač į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyriaus pažymą dėl būsimo žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir pagal pareiškėjos prašymą projektuosimo žemės sklypo (b. l. 25), vadovaujantis protingumo principu, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas pratęstinas iki 2013 m. liepos 17 d.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą nustatytas 50 litų žyminis mokestis; pagal 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Kaip matyti, pareiškėja, kreipdamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą 2012 m. rugsėjo 5 d. apeliaciniu skundu, 2012 m. rugsėjo 3 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą pervedė 100 litų žyminį mokestį (b. l. 109). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei minėtas įstatymo nuostatas, apeliantei D. K. grąžintina 50 litų žyminio mokesčio permoka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos D. K. prašymą tenkinti iš dalies - pratęsti 2011 m. birželio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110615-00087 įvykdymo terminą iki 2013 m. liepos 17 d.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti apeliantei D. K. 50 (penkiasdešimt) litų žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2012 m. rugsėjo 3 d. pavedimu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė