2022-10-26 Nr. AB-25996-3-61-3-00534-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-780-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00534-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Oro uosto namai“ ir J. C. (J. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Oro uosto namai“ ir J. C. (J. C.) skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės studija“, A. V., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Oro uosto namai“ (toliau – ir Bendrovė) ir J. C. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą, kurį patikslino, prašydami priteisti Bendrovės naudai 14 017,61 Eur turtinės žalos atlyginimą: iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (toliau – ir Administracija) priteisti 3 504,40 Eur; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, (toliau – ir NŽT, Tarnyba) priteisti 7 008,81 Eur; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) priteisti 3 504,40 Eur. Taip pat pareiškėjas J. C. prašė teismo priteisti jo naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą: iš atsakovo Administracijos – 2 500 Eur, iš NŽT – 5 000 Eur, iš VTPSI – 2 500 Eur.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Bendrovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Formuojant Žemės sklypą prie Bendrovei priklausančio pastato, Savivaldybė nurodė, kad šalia jo yra laisvos valstybinės žemės ir pasiūlė Bendrovei inicijuoti detaliojo plano rengimą, kurio tikslas – su Žemės sklypu besiribojančioje laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti įsiterpusį sklypą, numatant jo prijungimą prie Žemės sklypo (toliau – ir Įsiterpęs sklypas). Bendrovė sutiko savo lėšomis finansuoti detaliojo plano rengimą, todėl sudarė projektavimo darbų sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Sostinės studija“ dėl Žemės sklypo ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimo.

3. Pareiškėjai pažymėjo, kad nuo pat detaliojo plano rengimo pradžios Administracija ir NŽT sutiko su Įsiterpusio sklypo prijungimu prie Žemės sklypo, tą įrodė ir NŽT 2013 m. kovo 18 d. raštas Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-104 „Dėl detaliojo plano rengimo“, taip pat Administracijos 2013 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. 30-1669. NŽT 2015 m. vasario 17 d. raštu Nr. 49SJN-211-(14.49.105.) „Dėl detaliojo plano derinimo“ suderino detalųjį planą, o VTPSI 2015 m. birželio 3 d., davė teigiamą išvadą ir jokių pastabų nenurodė. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas UAB „Sostinės studija“ parengtas detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas).

4. Pareiškėjai nurodė, kad po Detaliojo plano patvirtinimo Bendrovės užsakymu UAB „GeoPaslaugos“ parengė Žemės sklypo ir Įsiterpusio sklypo kadastrinių matavimų bylas ir 2016 m. kovo 7 d. pateikė jas NŽT patikrinti. NŽT 2016 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 49SJN-1508-(14.49.105.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad laisvas 0,2306 ha valstybinės žemės plotas (Įsiterpęs sklypas) negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas, taip pat kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas, kadangi Įsiterpusio žemės sklypo plotas didesnis už Žemės sklypo plotą, o pietinėje pusėje Įsiterpęs sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Pareiškėjai akcentavo, kad derinant Detalųjį planą nė vienas iš atsakovų nekėlė reikalavimų, jog šalia Įsiterpusio žemės sklypo pietinėje pusėje esančios projektuojamos gatvės sklypas būtų suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Nesutikdama su minėtu NŽT 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Bendrovė pateikė NŽT skundą, kuris buvo atmestas.

5. Kadangi tiek NŽT, tiek VPTSI, tiek Administracija pritarė Detaliojo plano derinimui, Bendrovė neturėjo pagrindo abejoti jo teisėtumu ir galimybe prie Žemės sklypo prijungti Įsiterpusį sklypą. Be to, NŽT savo 2016 m. birželio 30 d. sprendime pirmą kartą pažymėjo, jog Įsiterpęs sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) pateiktos įsiterpusio sklypo sąvokos, kadangi pietinėje pusėje Įsiterpęs sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, t. y. projektuojama gatve. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad tokia padėtis egzistavo viso Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo proceso metu.

6. Bendrovės teigimu, ji sumokėjo 14 017,61 Eur UAB „Sostinės studija“ už Detaliojo plano parengimą, todėl patyrė tokio dydžio turtinę žalą, kurią kildino iš neteisėtų atsakovų veiksmų, t. y. jei atsakovai būtų nesutikę rengti Detaliojo plano ar būtų operatyviai nutraukę pradėtus planavimo veiksmus, ši žala nebūtų kilusi. Paaiškino, kad J. C. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pateikė prašymą dėl Detaliojo plano, vadovas ir vienintelis akcininkas. Nuo šios įmonės atskyrus dalį teisių ir pareigų, įskaitant ir visas teises bei pareigas, susijusias su Žemės sklypu, 2013 m. gegužės 17 d. buvo įsteigta Bendrovė, kurios vienintelis akcininkas J. C. nuolat aktyviai dalyvauja abiejų įmonių veikloje, įskaitant ir Detaliojo plano rengimo procesą, trunkantį nuo 2013 metų pradžios. Sužinojęs, kad nebus įmanoma įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių, J. C. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, stresą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu atsakovai būtų tinkamai veikę pagal savo kompetenciją. Dėl šių priežasčių pareiškėjui atsirado rimtų sveikatos problemų, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl neturtinę žalą jis vertino 10 000 Eur suma.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, su skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti dėl praleisto trejų metų senaties termino skundui dėl žalos atlyginimo paduoti, o bylos nenutraukus – skundą atmesti. Teismui reikalavimus patenkinus, prašė atidėti žalos atlyginimo klausimą vieneriems metams.

8. Atsakovo atstovas paaiškino, kad 2015 m. gegužės 27 d. Inspekcijoje buvo gautas Administracijos prašymas patikrinti Žemės sklypo ir gretimos teritorijos detalųjį planą. Inspekcija 2015 m. birželio 6 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-694 teigiama išvada pritarė galimybei tvirtinti Detalųjį planą, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino Žemės sklypo ir gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje detalųjį planą bei jo sprendinius. Nurodė, kad pareiškėjai niekaip nepagrindė argumentų, kaip galiojantis Detalusis planas pažeidė jų teisėtus interesus, todėl Inspekcija laikė, kad šis planas nesukelia jiems teisinių pasekmių. Be to, Detalusis planas yra galiojantis, jo sprendiniai nenuginčyti, todėl laikė, jog tvirtinant šį planą, laikytasi teisės aktų ir nenustatyta Inspekcijos neteisėtų veiksmų.

9. Pareiškėjai žalą siejo su tuo, jog Inspekcija, patikrinusi Detalųjį planą, pateikė teigiamą išvadą ir jokių pastabų nenurodė, todėl jie neturėjo pagrindo abejoti aptariamo plano teisėtumu. Inspekcija pabrėžė, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir tai nėra galutinis sprendimas dėl detaliojo plano tvirtinimo. Tikrinant Detalųjį planą nebuvo nustatyta prieštaravimų teisės aktams, o kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą derinantys asmenys už savo priimtų sprendimų teisėtumą asmeniškai atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Detaliojo plano sudėtyje yra NŽT 2013 m. kovo 18 d. raštas Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-204 „Dėl detaliojo plano rengimo“, kuriame numatyta, kad neprieštaraujama, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų rengiamas detalusis planas, kurio tikslas pakeisti sklypo ribas, prijungiant įsiterpusius sklypus. Be to, NŽT 2013 m. spalio 28 d. išdavė Planavimo sąlygas Detaliojo planavimo dokumentui rengti, o 2015 m. vasario 17 d. raštu suderino šį planą, tad akivaizdu, kad esant už valstybinės žemės kontrolę atsakingos institucijos derinimui ir pritarimui detaliajam planui, Inspekcijai nenustačius Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje numatytų nepritarimo pagrindų, patikrinimo aktu buvo pritarta tvirtinimui.

10. Inspekcija pabrėžė, kad nei Detalusis planas, nei patikrinimo aktas niekada nebuvo ginčo dalyku teisme, taip pat nebuvo konstatuota, kad Inspekcija ar jos darbuotojai, surašydami patikrinimo aktą apie aptariamo plano atitikimą teisės aktų reikalavimams, elgėsi ne taip, kaip nustatyta teisės aktuose. Todėl valstybei, atstovaujamai Inspekcijos, negalėjo kilti viešoji atsakomybė. Pareiškėjai nurodė, kad NŽT 2016 m. birželio 30 d. sprendimu atsisakė derinti kadastro bylas po Detaliojo plano patvirtinimo ir nurodė, kad sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, todėl jie iš šio sprendimo kildina žalos atlyginimo būtinumą. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai privalo įrodyti, kaip šis sprendimas nulėmė neigiamų padarinių jiems atsiradimą bei kaip yra susijęs su galiojančiu detaliuoju planu. Manė, kad Inspekcijos patikrinimo aktas ir pareiškėjų nurodoma žala negali būti siejami priežastiniu ryšiu. Šiuo atveju reikalaujamos priteisti žalos ir tariamai neteisėti veiksmai net negalėtų būti siejami priežastiniu ryšiu, kadangi nurodomos išlaidos patirtos dar iki Inspekcijos pateikto Detaliojo plano patikrinimo išvados, t. y. patikrinimo aktas – 2015 m. birželio 3 d., o išlaidos pagal pridėtą PVM sąskaitą faktūrą kilusios dar 2014 m. lapkričio 18 d.

11. Inspekcija dėl pareiškėjo J. C. prašomos priteisti neturtinės žalos nesutiko tais pačiais pagrindais, t. y. neįrodyti neteisėti Inspekcijos veiksmai ir priežastinis ryšys tarp jų bei kilusios žalos. Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pateikė tik 2018 m. lapkričio 14 d. išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio nėra galimybės nustatyti, dėl kokių aplinkybių kilo diagnozuoti nusiskundimai.

12. Inspekcijos teigimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad administraciniai aktai pažeidė Bendrovės ar jos akcininko interesus. Jų veikla nukreipta į vieną tikslą – pelno gavimą, todėl pareiškėjai privalo prisiimti ir atitinkamą verslo riziką, kad jų investicijos ne visada bus pagrįstos. Inspekcija laikė, kad J. C., veikdamas per juridinį asmenį, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Be to, atkreipė dėmesį, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku ir buvo pareiškėjas J. C., pateikė prašymą, todėl siekdama rengti Detalųjį planą, privalėjo prisiimti su tuo galimai kilsiančią riziką. Akcentavo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo veiksmų ilgalaikiškumo ar per nepagrįstai ilgą laikotarpį kilusio neigiamo poveikio, kadangi Detalusis planas patvirtintas 2016 m. vasario 3 d., o NŽT tų pačių metų birželio mėnesį atsisakė suformuoti įsiterpusį žemės plotą, todėl darė išvadą, kad minėtas laikotarpis nesuteikė pareiškėjams nepagrįstų lūkesčių ir nesudarė galimybės investuoti papildomų lėšų.

13. Inspekcija manė, kad pareiškėjai yra praleidę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, kadangi nuo detaliojo plano rengimui patirtų išlaidų (turtinės žalos) kilimo praėjo gerokai daugiau laiko – byloje pateikta PVM sąskaitą faktūra SS Nr. 14-61 išrašyta 2014 m. lapkričio 18 d., o Detaliojo plano rengimas pradėtas dar anksčiau. Inspekcija prašė šiuo pagrindu taikyti trejų metų senaties terminą skundo dėl žalos atlyginimo ir bylą nutraukti.

14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

15. Administracija paaiškino, kad 2013 m. sausio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Administraciją su prašymu leisti pradėti rengti Žemės sklypo detalųjį planą, numatant sklypo paskirtį K1 (komercinės paskirties), papildomai padidinti įmonei išnuomotą valstybinį žemės sklypą esama valstybine žeme, kai nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą. Dėl to Administracija 2013 m. vasario 12 d. kreipėsi į NŽT, prašydama pritarimo, o 2013 m. vasario 19 d. raštu paaiškino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog Detaliojo plano rengimo organizavimas bus pradėtas tik gavus NŽT pritarimą. NŽT 2013 m. kovo 18 d. raštu nurodė neprieštaraujanti, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų rengiamas detalusis planas, kurio planavimo tikslas – pakeisti sklypo ribas, prijungiant įsiterpusius sklypus, todėl Administracijos direktorius 2013 m. liepos 12 d. įsakymu pavedė Administracijos Miesto plėtros departamentui (toliau – ir Departamentas) organizuoti Detaliojo plano rengimą. UAB „Sostinės studija“ 2013 m. rugsėjo 30 d. su prašymu kreipėsi dėl sąlygų aptariamo detaliojo planavimo dokumentui rengti išdavimo. Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo parengtas 2013 m. spalio 29 d. NŽT sąlygose numatė, kad žemės sklypų plotų ir ribų keitimas laisvoje valstybinėje žemėje galimas tik nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatų. NŽT Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir Skyrius) 2015 m. vasario 17 d. raštu derino detalųjį planą, o Inspekcija 2015 m. birželio 3 d. pateikė išvadą „tvirtinti galima“. Taigi, 2016 m. vasario 3 d. Administracija nusprendė patvirtinti Detalųjį planą ir jo sprendinius.

16. Administracija nurodė, kad NŽT 2016 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama įvertinti, ar žemės sklypo plotas, neįgyvendinus kelio sklypo suformavimo sprendinių, gali būti laikomas įsiterpusiu. Skyrius išreiškė nuomonę, kad formuojamo žemės sklypo plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus tuo atveju, jeigu detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti. Administracija 2016 m. birželio 7 d. rašte paaiškino, kad Detaliuoju planu teritorijos pietinėje dalyje suplanuota gatvė, kuri numatyta pagal teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius ir iš kurios numatytas vienintelis įvažiavimas į sklypą. Taigi, Detaliuoju planu suplanuoto 0,4017 ha sklypo pietinė riba sutampa su projektuojamos gatvės raudonąja linija. Taip pat paaiškino, kad gatvės įrengimas yra viena iš sąlygų, kuri privalės būti išpildyta statytojo lėšomis kitame (statinio projekto rengimo) etape, realizuojant Detaliojo plano sprendinius sklype. Admininistracija atkreipė dėmesį, kad Detaliojo plano rengimo procedūra buvo pradėta tik tuomet, kai buvo gautas NŽT Vilniaus miesto skyriaus pritarimas. Skyrius 2016 m. birželio 30 d. rašte nurodė, kad, tuo atveju, jei Detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti, formuojamas sklypas iš dalies atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, tačiau šiuo atveju negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytų kriterijų.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neteisėtus Administracijos veiksmus kildina iš to, jog ji, atsižvelgdama į Skyriaus pritarimą, patvirtino detalųjį planą. Administracija pažymėjo, kad Detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo bei tvirtinimo tvarką, taip pat detaliojo planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese aktualiu laikotarpiu reglamentavo Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos 2004 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Taisyklės), taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Taisyklės nustatė, kad Administracija (savivaldybė) atsisakyti tvirtinti detalųjį planą galėjo tik pateikusi motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Šiuo atveju net ir patys pareiškėjai pripažįsta, kad Skyrius buvo pritaręs Detaliojo plano rengimui, vėliau suderinęs šį planą, o VTPSI pritarė jo tvirtinimui, todėl atsakovas neturėjo pagrindo netvirtinti Detaliojo plano. Pažymėjo, kad Skyrius neigiamą poziciją išreiškė tik po aptariamo plano patvirtinimo.

18. Administracijos teigimu, ji neturėjo pagrindo abejoti Detaliojo plano teisėtumu ir galimybe prie Žemės sklypo prijungti įsiterpusį sklypą, kadangi planą derino NŽT, o VTPSI davė teigiamą patikrinimo išvadą. Administracijai akivaizdu, kad savivaldybės veiksmai buvo nulemti kitų institucijų sprendimų, ji veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu neatliko. Be to, Administracijos patvirtintas Detalusis planas galioja. Manė, kad pareiškėjams žalą galimai sukėlė ne Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas Detalusis planas, o NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 30 d. sprendimas, kadangi būtent po jo jiems buvo užkirstas kelias įsigyti valstybinės žemės sklypą.

19. Administracija pastebėjo, kad pareiškėjai skunde iš esmės sutiko su NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu, jog greta jų sklypo esanti valstybinė žemė neatitiko įsiterpusio sklypo kriterijaus, taip pat pripažino, kad aplinkybė, jog įsiterpęs sklypas yra didesnis už pareiškėjams priklausantį, nesusijusi su atsakovų neteisėtais veiksmais. Taigi, jie sutiko, kad valstybinio žemės sklypo įsigyti nebegali ir tai nėra atsakovų veiksmų pasekmė. Tai patvirtino, kad atsakovų veiksmai ar neveikimas detalaus plano rengimo metu su pareiškėjams tariamai atsiradusia žala nesusiję priežastiniu ryšiu – pareiškėjai valstybinio žemės sklypo įsigyti negali dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo.

20. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjai neneigė, jog UAB „Sostinės studija“ parengė Detalųjį planą, tačiau į bylą jie nepateikė sutarties su šia bendrove, todėl nėra galimybės patikrinti, ar visa suma buvo skirta Detaliajam planui rengti. Neatmestina, kad už tą pačią sumą galėjo būti atlikti ir kiti darbai. Be to, Detaliojo plano tikslas buvo ne tik pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant įsiterpusius valstybinės žemės plotus, tačiau ir nustatyti teritorijos naudojimo režimą, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais. Administracija nesutiko ir su prašoma priteisti neturtine žala J. C., kadangi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) skausmu galimai skundžiasi ne dėl atsakovų atliktų veiksmų, tačiau dėl (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad prie pareiškėjo klinikinės diagnozės įvardinta „(duomenys neskelbtini)“. Administracijos nuomone, šis faktas galimai patvirtino, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) skausmas galėjo atsirasti dėl kitų sveikatos sutrikdymų. Pažymėjo, kad šiuo atveju su valstybės ir savivaldybės institucijomis bendravo UAB „Oro uosto namai“, veikdami per savo atstovą J. C., tačiau būtent Bendrovė buvo suinteresuota detaliojo plano priėmimu, kadangi jai priklausė sklypas, prie kurio ketinta prijungti valstybinės žemės dalį.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

22. NŽT nurodė, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje Žemės sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus nustatyta, jog Vilniaus miesto valdyba 1999 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 1423 V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ nustatė Žemės sklypo ribas, dydį ir apribojimus. Administracija 2013 m. vasario 14 d. informavo Skyrių, kad ketina organizuoti Žemės sklypo ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimą, todėl buvo prašoma išduoti pritarimą detaliojo plano rengimui. Pažymėjo, kad NŽT tam neprieštaravo ir 2013 m. spalio 28 d. raštu išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Skyrius 2016 m. kovo 7 d. gavo UAB „GeoPaslaugos“ prašymą patikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, todėl 2016 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu įvertinti, ar minėtas sklypo plotas, neįgyvendinus kelio sklypo suformavimo sprendinių, gali būti laikomas įsiterpusiu. Departamentas 2016 m. birželio 8 d. pateikė savo poziciją, o 2016 m. birželio 10 d. Skyrius gavo pakartotinį UAB „GeoPaslaugos“ prašymą patikrinti 2 360 kv. m ploto įsiterpusio žemės sklypo, formuojamo greta Žemės sklypo, kadastro duomenų bylas. Skyrius 2016 m. birželio 30 d. rašte išsakė poziciją, kad pagal Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimus toks įsiterpęs žemės sklypas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas, o kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas.

23. NŽT paaiškino, kad Skyrius 2015 m. vasario 17 d. raštu pritarė Žemės sklypo ir gretimos teritorijos detaliojo plano derinimui. Minėtas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas suformuotas Detaliuoju planu, kuris patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano patvirtinimo“. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 521) nustatyta, jog Nutarimo Nr. 521 1.4 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki Nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Taigi, naujos Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatos netaikomos tik tais atvejais, jeigu iki 2016 m. birželio 1 d. yra priimti sprendimai parduoti ar išnuomoti įsiterpusius žemės sklypus. Šiuo atveju sprendimas dėl žemės sklypo pardavimo nebuvo priimtas, todėl nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujoms Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatoms buvo atliekamas pakartotinis vertinimas. Be to, Skyrius buvo nurodęs, jog pritars Detaliojo plano pakeitimui (korektūrai), jeigu įsiterpęs valstybinės žemės plotas (sklypas), esantis greta Žemės sklypo, atitiks įsiterpusio žemės sklypo sąvokai. Atkreipė dėmesį, jog Planavimo sąlygos Detaliajam planui rengti išduotos ir Detaliojo plano derinimui pritarta, nes pagal projektuojamus sprendinius buvo planuojama suprojektuoti gatvę ir su gatve besiribojantį įsiterpusį žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu Detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti, formuojamas žemės sklypas iš dalies atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus. Tačiau pagal dabar galiojančias prieš tai aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas nėra galimybės visiškai įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių, t. y. nėra galimybės 0,2360 ha ploto valstybinės žemės sklypą sujungti su Žemės sklypu ir parduoti besiribojančio Žemės sklypo savininkams, kaip nurodyta Detaliojo plano sprendiniuose.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad iš bylos duomenų neaišku, kaip jos teisėms ar pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos. Nors Inspekcija atsiliepime nurodė, jog teismo sprendimas ateityje gali turėti įtakos A. V., kaip pasirašiusios 2015 m. birželio 3 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-694, teisėms ir pareigoms, tačiau ji spėja, kad toks prašymas sietinas su galimybe ateityje reikalauti atitinkamo žalos atlyginimo iš valstybės tarnautojo, priėmusio sprendimą. Trečiasis suinteresuotasis asmuo akcentavo, kad pareiškėjų reikalavimai jai nekeliami, neginčijamas jos pasirašytas patikrinimo aktas, tikrinto teritorijų planavimo dokumento ar jo tvirtinimo teisėtumas.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad teritorijų planavimo dokumento derinimas su institucijomis ir tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje patenka į skirtingas detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijas, tik institucijų pagal kompetenciją suderintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Manė, kad teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tikrinimo procesas tikslingai įstatymų leidėjo sukonstruotas taip, jog Inspekcijai palikta funkcija, be dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolės, užtikrinti sprendinių atitiktį tik teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Pažymėjo, kad savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas – savarankiškoji savivaldybių funkcija. Teritorijų planavimo procesas baigiasi teritorijų planavimo dokumento tikrinimu valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimu ir registravimu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Taigi, detaliųjų planų įgyvendinimas nėra Inspekcijos kompetencija. Šiuo metu vyksta ginčas tik dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, t. y. ginčas tarp NŽT ir Administracijos dėl to, kaip konkrečiai turi būti įgyvendinami sprendiniai.

27. A. V. teigimu, NŽT pozicija šioje byloje visiškai nepagrįsta, kadangi Nutarime nėra reikalavimo, kad laisvos valstybinės žemės plotai būtų įsiterpę būtinai tik tarp sklypų – jie gali ribotis ir su keliais arba gatvėmis. Be to, susisiekimo komunikacijoms (gatvėms, keliams) sklypai paprastai nėra formuojami, tokio reikalavimo nenumato ir teisės aktai. Detaliajame plane nurodytos jau esamos gatvės raudonosios linijos, su kurių viena sutampa su įsiterpusio sklypo riba. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje buvo matyti, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas iš visų pusių ribojasi arba su suformuotais žemės sklypais, arba su esamomis gatvių raudonosiomis linijomis, t. y. iki detaliojo plano rengimo suplanuotomis gatvėmis. Jeigu atitinkamoje teritorijoje suplanuota gatvė, šis žemės plotas negali būti trakuojamas kaip laisvas, kadangi jis jau paskirtas gatvei įrengti.

28. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nors pareiškėjai prašė priteisti pinigų sumą, sumokėtą už detaliojo plano parengimą, tačiau nenustačius Inspekcijos neteisėtų veiksmų, šis reikalavimas turėtų būti atmestas. Be to, Detalusis planas buvo parengtas dar iki patikrinimo akto pasirašymo dienos, todėl pareiškėjai būtent dėl Inspekcijos veiksmų nepatyrė žalos. Taip pat manė, kad J. C. neįrodė patirtos neturtinės žalos, kadangi jis iš esmės nėra niekaip susijęs su Detaliuoju planu ir pačiu planavimo procesu.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime paaiškino, kad skundo pagrindas ir dalykas visiškai nesusiję su jo kompetencija, reglamentuota teisės aktuose. Pažymėjo, kad byloje jam jokie reikalavimai nepareikšti, todėl dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisakė.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sostinės studija“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. iš pareiškėjo UAB „Oro uosto namai“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš pareiškėjo J. C. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad:

32.1. UAB „Oro uosto namai“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 6 d. ji valdė 2012 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu.

32.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus J. C., 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, numatant sklypo paskirtį K1 (komercinės paskirties), papildomai padidinti įmonei išnuomotą valstybinį žemės sklypą esama laisva valstybine žeme, kai nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą.

32.3. Administracija 2013 m. vasario 12 d. raštu kreipėsi į NŽT dėl pritarimo detaliojo plano rengimui, nurodydama, kad pritaria UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymui ir ketina organizuoti detaliojo plano rengimą. Kadangi į numatomą planuoti teritoriją įeina ir valstybinės žemės plotas, prašė NŽT, kaip valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos, pritarti detaliojo plano rengimui.

32.4. NŽT 2013 m. kovo 18 d. rašte Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-104 „Dėl detaliojo plano rengimo“ pažymėjo, kad neprieštarauja, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas detalusis planas apie 0,8 ha ploto teritorijai, tame skaičiuje 0,1711 ha ploto žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir gretimai teritorijai (duomenys neskelbtini). Planavimo tikslas – pakeisti sklypo ribas, prijungiant įsiterpusius sklypus – tarp sklypo, projektuojamos gatvės, geležinkelio ir (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos pagal pridedamą šio kaimo kartografijos teritorijos ribų planą, nustatant suplanuoto sklypo teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą – į komercinės paskirties objektų statybos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos bei susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros sprendinius ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais.

32.5. Administracijos direktorius 2013 m. liepos 12 d. įsakymu pavedė Departamentui organizuoti Žemės sklypo ir gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje Detaliojo plano rengimą. Įsakymu nustatyta, kad šio plano rengimo tikslas – pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant įsiterpusius valstybinės žemės plotus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą.

32.6. Į Administraciją 2013 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi UAB „Sostinės studija“ direktorė A. K., prašydama išduoti sąlygas aptariamo detaliojo planavimo dokumentui rengti.

32.7. Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo parengtas 2013 m. spalio 29 d., o planavimo sąlygas NŽT parengė 2013 m. spalio 28 d. Sąlygose numatė, kad žemės sklypų plotų ir ribų keitimas laisvoje valstybinėje žemėje galimas tik nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatų.

32.8. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 17 d. raštu informavo UAB „Sostinės studija“, kad derina Žemės sklypo ir gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.

32.9. VTPSI 2015 m. birželio 3 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu pateikė išvadą dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo, kurioje nurodyta, kad tvirtinti galima. Taigi, pareiškėjams dokumentus rengusi UAB „Sostinės studija“ 2015 m. rugsėjo 1 d. Departamentui perdavė Žemės sklypo ir gretimos teritorijos parengtą detalųjį planą, prašydama nustatyta tvarka jį patvirtinti.

32.10. Savivaldybės taryba 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 nusprendė patvirtinti detalųjį planą ir jo sprendinius. Be to, sprendimu Departamentas įpareigotas įtraukti į statinio specialiuosius architektūros reikalavimus sąlygas, susijusias su detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu pagal nustatytus užstatymo intensyvumo, tankio, statinio aukščio parametrus (suplanuotame sklype numatant statyti komercinės paskirties pastatus) ir esamų ar būtinų naujų inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, reikalingų suplanuotiems statiniams funkcionuoti, išplėtimo ar nutiesimo sutartis tarp tų tinklų, komunikacijų savininko ir statytojo (detaliojo plano įgyvendintojo).

32.11. NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2016 m. kovo 7 d. gavęs UAB „GeoPaslaugos“ (parengusios Žemės sklypo ir Įsiterpusio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas) prašymą patikrinti žemės sklypo, formuojamo greta 0,1711 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, 2016 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 49SDP-42-(14.49.23.) kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu įvertinti, ar žemės sklypo plotas, neįgyvendinus kelio sklypo suformavimo sprendinių, gali būti laikomas įsiterpusiu. Skyrius atkreipė dėmesį, kad Planavimo sąlygos detaliajam planui rengti buvo išduotos ir planas buvo suderintas, nes pagal projektuojamus sprendinius buvo planuojama suprojektuoti gatvę ir su ja besiribojantį įsiterpusį žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti, formuojamo žemės sklypo plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus. Tačiau pažymėjo, kad šiuo atveju, kai jau atlikti žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir Skyriui tikrinimui bei derinimui pateikti minėto žemės sklypo dokumentai siekiant suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, prieš tai neišsprendus klausimo dėl kelio sklypo suformavimo, darė išvadą, jog toks formuojamas žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų kriterijų, t. y. jis pietų pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Todėl toks (0,2306 ha) laisvas valstybinės žemės plotas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas, o kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas.

32.12. Administracija 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. A51-44023/16-(2.15.1.21-MP2) Skyriui paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detalusis planas yra teisėtas ir galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendiniais privaloma vadovautis plėtojant veiklą suplanuotoje teritorijoje. Pažymėjo, kad planavimo iniciatoriaus suplanuotos apie 0,8 ha teritorijos ir gretimos teritorijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano sprendiniais pakeičiamos kitos paskirties sklypo (duomenys neskelbtini), išnuomoto UAB „Oro uosto namai“, ribos ir plotas, prijungiant įsiterpusį apie 0,2306 ha laisvos valstybinės žemės plotą ir sklypą (duomenys neskelbtini), suplanuojant komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo sklypą. Detaliuoju planu teritorijos pietinėje dalyje yra suplanuota gatvė, kuri numatyta pagal teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano konceptualiosios dalies sprendinius (pratęsta per geležinkelį ši gatvė sujungtų (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini)) ir iš kurios numatytas vienintelis įvažiavimas į sklypą (kitų įvažiavimų į žemės sklypą nenumatoma). Detaliuoju planu suplanuoto 0,4017 ha sklypo pietinė riba sutampa su projektuojamos gatvės raudonąja linija. Paaiškino, kad projektuojama gatvė yra vienas pagrindinių Detaliojo plano sprendinių, leidusių suplanuoti įsiterpusį sklypą, o gatvės įrengimas – viena iš sąlygų, kuri privalės būti išpildyta statytojo (Detaliojo plano įgyvendintojo) lėšomis kitame (statinio projekto rengimo) etape, realizuojant Detaliojo plano sprendinius sklype. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė mano, kad Detalusis planas ir jo sprendiniai yra pagrįsti, teisėti, o 0,2306 ha žemės sklypas, suplanuotas greta 0,1711 ha Žemės sklypo, laikytinas įsiterpusiu ir neįgyvendinus kelio sklypo suformavimo sprendinių.

32.13. NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2016 m. birželio 10 d. gavęs pakartotinį UAB „GeoPaslaugos“ prašymą patikrinti įsiterpusio 0,2360 ha žemės sklypo, formuojamo greta 0,1711 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, 2016 m. birželio 30 d. rašte Nr. 49SJN-1508-(14.49.105.) pažymėjo, kad pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą (aktuali redakcija nuo 2016 m. birželio 1 d.) esminiai požymiai, pagal kuriuos valstybinės žemės plotas laikomas įsiterpusiu, t. y., kad jame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Atkreipė dėmesį, kad Planavimo sąlygos Detaliajam planui rengti buvo išduotos ir jam pritarta, kadangi pagal projektuojamus sprendinius buvo planuojama suprojektuoti gatvę ir su ja besiribojantį žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu Detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti, formuojamas žemės sklypas iš dalies atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus. Šiuo atveju, kai jau atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir Skyriui tikrinti bei derinti pateikti minėto žemės sklypo dokumentai, siekiant suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, prieš tai neišsprendus klausimo dėl kelio sklypo suformavimo, Skyrius priėjo prie išvados, jog toks formuojamas žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų kriterijų, t. y. pietų pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai bei įsiterpusio žemės sklypo plotas (0,2360 ha) yra didesnis už besiribojančio žemės sklypo (0,1711 ha), su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

32.14. UAB „Oro uosto namai“ 2016 m. liepos 22 d. NŽT pateikė skundą dėl minėto Skyriaus sprendimo. NŽT 2016 m. rugsėjo 12 d. skundą atmetė.

33. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje iš esmės keliamas dėl pareiškėjams atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos, kurią jie kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų. Jų teigimu, jeigu atsakovai būtų nesutikę rengti ir tvirtinti Detaliojo plano ar būtų operatyviai nutraukę pradėtus planavimo veiksmus, pareiškėjai nebūtų patyrę žalos.

34. Teismas nustatė, kad pareiškėjams kreipusis dėl detaliojo plano rengimo, Administracija, veikdama savo kompetencijos ribose, kreipėsi į NŽT pritarimo, kadangi pastaroji, kaip valstybinę žemę patikėjimo teise valdanti institucija, turėjo pritarti (arba nepritarti) detaliojo plano rengimui. NŽT, įvertinusi tuo metu galiojusius teisės aktus, neprieštaravo detaliojo plano rengimui, o VTPSI 2015 m. birželio 3 d. patikrinimo aktu leido tvirtinti detalųjį planą. Todėl teismas darė išvadą, kad Admininistracija, gavusi pritarimą tiek iš NŽT, tiek iš Inspekcijos, suderinusi pozicijas, neturėjo pagrindo netvirtinti pateikto detaliojo plano, tad jos neteisėtų veiksmų byloje nenustatyta. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjai nei skunde, nei bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nekonkretizavo, kokius būtent teisės aktus pažeidė Administracija ir dėl kokių jos neteisėtų veiksmų galimai kilo žala.

35. Teismas nurodė, kad Inspekcija šio ginčo atveju 2015 m. birželio 3 d. patikrinimo aktu leido tvirtinti Detalųjį planą, kuris vėliau ir buvo patvirtintas. Pareiškėjų teigimu, VTPSI, patikrinusi Detalųjį planą ir davusi teigiamą išvadą, jokių reikalavimų ar pastabų nenurodė, todėl pareiškėjai neturėjo pagrindo abejoti aptariamojo plano teisėtumu. Tačiau, kaip nurodė pati Inspekcija, tikrindami parengtą Detalųjį planą, jos atsakingi darbuotojai nenustatė prieštaravimų aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui, taip pat įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, todėl patikrinimo aktu pritarė Detaliojo plano tvirtinimui. Teismas akcentavo, kad VTPSI, tik nustačiusi priešingai, būtų galėjusi išduoti neigiamą išvadą. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju VTPSI neteisėtų veiksmų pareiškėjai taip pat nedetalizavo, nenurodė, kokius konkrečius teisės aktus ji pažeidė, teismas jų taipogi nenustatė, o teigti, jog Inspekcija turėjo pateikti pastabų, nėra pagrindo, kadangi ji, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, savo kompetencijos ribose įvertino Detaliojo plano atitikimą teisės aktų reikalavimams ir nenustačiusi jokių pažeidimų, pagrįstai pritarė šio plano tvirtinimui.

36. Vertindamas NŽT veiksmų teisėtumą, teismas nustatė, kad planavimo sąlygos Detaliajam planui rengti buvo išduotos ir jo derinimui buvo pritarta, kadangi tuo metu pagal projektuojamus sprendinius buvo planuojama suprojektuoti gatvę ir su ja besiribojantį įsiterpusį žemės sklypą. Tačiau 2016 m. birželio 30 d. rašte NŽT, įvertinusi atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, padarė išvadą, jog formuojamas žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų kriterijų.

37. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 pakeitimo“ 2.2. papunktyje nustatyta, jog Nutarimo Nr. 521 1.4 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki Nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos jau priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas dėl žemės sklypo pardavimo ar išnuomojimo nebuvo priimtas, todėl NŽT, nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujoms Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatoms, pakartotinai vertino Žemės sklypo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nutarimo 2.15 punkte yra nustatyta imperatyvi sąlyga, kad teritorijose, kuriose numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų bei daugiabučių ir bendrabučių teritorijų naudojimo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni nei 0,04 ha, neatsižvelgiant į tai, kiek gretimybėje esančių žemės sklypų savininkų pretenduoja įsigyti ir prisijungti dalį laisvos valstybinės žemės, o įsiterpęs žemės plotas gali būti didesnis nei 0,04 ha ploto, jeigu žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, tačiau tokiais atvejais žemės plotas gali būti didinamas tik esant NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio sprendimui.

38. Teismas vertindamas, ar NŽT pagrįstai ir teisėtai atsisakė pritarti Detaliojo plano sprendiniams dėl suformuoto įsiterpusio žemės sklypo prijungimo prie Bendrovės nuomoto žemės sklypo, akcentavo, kad būtent NŽT vadovas ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovas sprendžia, ar yra pagrindas parduoti ne aukciono būdu ar išnuomoti suformuotą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. NŽT Vilniaus skyriaus 2013 m. spalio 28 d. išduotose Teritorijų planavimo sąlygose rengti detalųjį planą nurodyta vadovautis Nutarimo 2.15 punktu ir nepažeidžiant jo nuostatų. Tai, kad pirmą kartą svarstant Detalųjį planą Teritorijų planavimo komisijoje buvo gautas NŽT Vilniaus skyriaus pritarimas Detaliojo plano sprendiniams, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, pakartotinai vertindamas, privalėjo pritarti Detaliojo plano sprendiniams. Šiuo aspektu pažymėta, kad teismų praktikoje yra nurodoma, jog tai, kad NŽT ar jos įgaliotas teritorinis padalinys bei savivaldybės administracija padarė klaidą, vertindami sklypo ypatumus, ir laikė jį atitinkančiu įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto kriterijus, leido rengti detalųjį planą bei tokį planą patvirtino, nesuteikia teisės asmeniui nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir įsigyti žemės sklypą be aukciono; vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria jokių subjektinių teisių į sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-616/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018).

39. Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad suformuotas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas akivaizdžiai viršija Nutarimo 2.15 punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus, be to, byloje nepateikti įrodymai, kad šiuo atveju įsiterpęs žemės plotas galėtų būti padidintas dėl to, jog žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Teismas pažymėjo, kad NŽT, įvertinusi Detaliajame plane nurodyto žemės ploto išsidėstymą, taip pat nustatė, jog žemės ploto nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Todėl teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad NŽT neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi savo kompetencijos ribose ji veikė teisėtai ir pagrįstai.

40. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas UAB „Oro uosto namai“ ir pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo už detaliojo plano rengimą, tačiau Bendrovė, atstovaujama J. C., vykdo veiklą statybos srityje, todėl laikė, kad ji turėtų prisiimti ir įvertinti tam tikrą verslo riziką. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodomi argumentai apie jų teisėtus lūkesčius, kai buvo leista rengti Detalųjį planą ir pirmąkart svarstant jį buvo pritarta Detaliojo plano sprendiniams dėl suformuoto įsiterpusio laisvo žemės sklypo, yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmesti. Pažymėjo, kad nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti prašomą žalą. Todėl pareiškėjų skundas priteisti turtinę ir neturtinę žalą teismo atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. prašė priteisti iš pareiškėjo 1 000 Eur (900 Eur už atsiliepimo parengimą, 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismui konstatavus, kad A. V. prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto užmokesčio dydžio, ji yra pagrįsta, todėl ši suma jai priteista iš pareiškėjų lygiomis dalimis.

III. 42. Pareiškėjai teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų UAB „Oro uosto namai“ ir J. C. skundą tenkinti.

43. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

43.1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai tiek savo skunde, tiek administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu aiškiai nurodė, jog atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad rengiant bei tvirtinant Detalųjį planą buvo pažeista Nutarimo 2.15 punkte pateikta įsiterpusio žemės sklypo samprata. Tiek rengiant, tiek tvirtinant Detalųjį planą egzistavo situacija, kad įsiterpęs žemės sklypas pietinėje pusėje ribojosi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (projektuojama gatve). Tačiau, nei pritariant Detaliojo plano rengimui, nei jį derinant, tikrinant ar tvirtinant nei vienas iš atsakovų niekuomet nekėlė reikalavimų, kad šalia įsiterpusio žemės sklypo pietinėje pusėje esančios projektuojamos gatvės sklypas būtų suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai, rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą atsakovai atliko neteisėtus, Nutarimui ir bendro pobūdžio pareigai elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.) prieštaraujančius, veiksmus.

43.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą, kurios ratio decidendi sutampa su šios administracinės bylos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-486/2014). Teismas priimdamas ginčijamam sprendimui nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos administracinių teismų praktikos ir pažeidė ABTĮ 15 straipsnio nuostatas.

43.3. Nei viename iš į bylą pateiktų dokumentų nebuvo numatyta Detaliuoju planu suformuoti pietinėje pusėje esančio žemės sklypo ar detaliuoju planu suprojektuoti gatvę. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad statiniai (gatvės) detaliaisiais planais nėra projektuojami, tai yra daroma techninių projektų pagrindu. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodo, jog „vertinant NŽT veiksmų teisėtumą, nustatyta, kad planavimo sąlygos Detaliajam planui rengti buvo išduotos ir jo derinimui buvo pritarta, kadangi tuo metu pagal projektuojamus sprendinius buvo planuojama suprojektuoti gatvę ir su ja besiribojantį įsiterpusį žemės sklypą“. Be to, Nutarimo 2.15 punkte nurodytas 0,04 ha maksimalus įsiterpusio žemės sklypo plotas taikytinas tik toms teritorijoms, kuriose suplanuota gyvenamoji teritorija. Kitose teritorijose maksimalus įsiterpusio žemės sklypo plotas yra kitas – 0,5 ha. Pareiškėjai pažymi, kad teritorija, kurioje yra UAB „Oro uosto namai“ priklausantis žemės sklypas ir prie jo esantis ginčo Detaliajame plane numatytas įsiterpęs žemės sklypas, nėra gyvenamojoje teritorijoje. Detaliuoju planu buvo numatytas 0,2306 ha įsiterpęs žemės sklypas ir tai atitinka Nutarime numatytą 0,5 ha maksimalų plotą kitose teritorijose nei gyvenamosiose.

43.4. Jeigu atsakovai būtų nesutikę dėl Detaliojo plano rengimo ar būtų operatyviai nutraukę pradėtus Detaliojo planavimo veiksmus, pareiškėjas UAB „Oro uosto namai“ žalos nebūtų patyręs. Atitinkamai, 14 017,61 Eur suma, kaip pareiškėjo UAB „Oro uosto namai“, patirta turtinė žala priteistina iš atsakovų dalimis, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą. Kadangi būtent NŽT yra atsakingas už valstybinės žemės valdymą, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad NŽT 2013 m. kovo 18 d. sutikimo pagrindu buvo pradėtas rengti Detalusis planas, iš NŽT, pareiškėjo UAB „Oro uosto namai“ nuomone, priteistina 50 % (7 008,81 Eur) turėtos visos žalos, o likusi žalos suma priteistina iš Administracijos ir Inspekcijos lygiomis dalimis, t. y. po 3 504,40 Eur iš kiekvieno.

43.5. Būdamas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pateikė prašymą dėl Detaliojo plano rengimo ir UAB „Oro uosto namai“ akcininku, pareiškėjas J. C. nuolat aktyviai dalyvauja abiejų įmonių veikloje, įskaitant visą ilgą nuo 2013 metų pradžios trukusį procesą, susijusį su Detaliojo plano rengimu. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjas be įprastinių, pasitaikančių gyvenime, patyrė didelius papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu atsakovai būtų atlikę jų kompetencijai priskirtus veiksmus, neleisdami rengti Detaliojo plano ar laiku nutraukdami jau pradėtą Detaliojo planavimo procesą. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų J. C. patyrė itin didelius emocinius išgyvenimus, stresą, įtampą, dėl kurių atsirado rimtų sveikatos problemų: nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 14 d. išrašas iš medicininių dokumentų). Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 10 000 Eur. Ši suma priteistina pareiškėjui iš atsakovų tokiomis pačiomis dalimis kaip ir turtinė žala, t. y. iš NŽT priteistina 50 % (5 000 Eur), o iš Administracijos ir Inspekcijos priteistina – po 25 % (po 2 500 Eur) pareiškėjo J. C. patirtos neturtinės žalos.

44. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu palikti nepakeistą.

45. Administracija atsiliepime nurodo, kad:

45.1. Pareiškėjai apeliaciniame skunde neanalizuoja ir nutyli, kokias konkrečias teises ir pareigas detaliųjų planų rengimo procese aptariamu laikotarpiu turėjo Vilniaus miesto savivaldybė – ar tikrai Vilniaus miesto savivaldybė galėjo / turėjo atsisakyti rengti Detalųjį planą pagal pačių pareiškėjų prašymą. Pavyzdžiui, Teritorijų planavimo įstatymas labai konkrečiai nustatė, kokiais atvejais detalieji planai buvo nerengiami (22 str. 3 d.) – nei vienu iš šių atvejų pareiškėjai nesiremia. Tuos pačius atvejus nustatė ir tuo metu aktualios Taisyklės (18 p.). Atitinkamai, Administracija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad „pareiškėjai nei skunde, nei bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nekonkretizavo, kokius būtent teisės aktus pažeidė Administracija ir dėl kokių jos neteisėtų veiksmų galimai kilo žala“. Administracija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu neatliko, veikė taip, kaip numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Jokios konkrečios teisės akto nuostatos, kurią šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė būtų pažeidusi detaliojo plano rengimo, derinimo bei tvirtinimo metu, pareiškėjai nenurodė nei skunde, nei apeliaciniame skunde. Iš esmės pareiškėjai šioje byloje vadovaujasi išimtinai abstrakčia pozicija visų atsakovų atžvilgiu dėl Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pažeidimo ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, tačiau nesusieja šios savo pozicijos su konkrečiomis Vilniaus miesto savivaldybės teisėmis ir pareigomis, kompetencija detaliojo plano rengimo, derinimo bei tvirtinimo procese.

45.2. Pareiškėjai taip pat neanalizuoja ir nutyli, koks subjektas yra kompetentingas spręsti dėl pareiškėjų nurodomos Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos taikymo. Iš šios nuostatos turinio aiškiai matyti, kad ne Vilniaus miesto savivaldybė, o NŽT (jos vadovas, ar įgalioto teritorinio padalinio vadovas) sprendžia dėl laisvos valstybinės žemės ploto atitikimo Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatai, todėl nesuprantama, kodėl pareiškėjai šios nuostatos pažeidimu kaltina ir Vilniaus miesto savivaldybę, kuri nėra teisės aktuose numatytas kompetentingas subjektas galutinai spręsti, ar laisvos valstybinės žemės plotas atitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punktui. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė ne tik nepažeidė ir negalėjo pažeisti Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos, kadangi spręsti dėl šios nuostatos taikymo buvo ne jos kompetencija, tačiau akivaizdžiai nepažeidė ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi dar iki Detaliojo plano rengimo pradžios kreipėsi į kompetentingą subjektą – NŽT dėl pritarimo tokio detaliojo plano rengimui gavimo.

45.3. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju visiškai ignoruoja teisminę praktiką. Aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021) vienareikšmiškai patvirtina poziciją, kad ne Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai galėjo lemti kokios nors žalos pareiškėjams atsiradimą. Pirmiausiai, kasacinės instancijos teismas aiškiai išaiškino, jog ne detalusis planas suteikia teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, o NŽT priimami teisės aktai. Taigi, pareiškėjai negalėjo pagrįstai ir teisėtai tikėtis, kad vien parengto Detaliojo plano pakaks įsigyti valstybinės žemės sklypą. Priešingai, kaip rodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, tik egzistuojant eilei prielaidų ir įvykdžius nustatytas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą. Be to, šia kasacinio teismo praktika dar kartą patvirtinama, kad būtent NŽT yra kompetentinga institucija spręsti dėl įsiterpusio valstybinės žemės įsigijimo, o ne Vilniaus miesto savivaldybė.

45.4. Administracijai nesuprantama, kodėl pareiškėjai apskritai kaltina Vilniaus miesto savivaldybę nenutraukus detaliojo plano rengimo procedūrų (pareiškėjai nenurodo ir kokia teisės akto nuostata vadovaujantis tą padaryti), kadangi ji neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo spręsti dėl detaliojo plano rengimo procedūrų nutraukimo. Savivaldybė, patvirtinusi pareiškėjų pateiktą Detalųjį planą, jo tvirtinimo metu neturėjo jokio pagrindo abejoti šio Detaliojo plano teisėtumu, kadangi jį derino NŽT, o VTPSI davė teigiamą detaliojo plano patikrinimo išvadą. Akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai buvo nulemti kitų institucijų sprendimų, ji veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu neatliko.

45.5. Atkreiptas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas Detalusis planas nėra ginčijamas, jis yra galiojantis. Šiuo atveju, ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ar neveikimo pareiškėjai galimai patyrė nuostolių, tačiau dėl kito subjekto – NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 30 d. priimto sprendimo neleisti pareiškėjams įsigyti valstybinės žemės. Pareiškėjai turėjo galimybę šiuos NŽT veiksmus ginčyti teismine tvarka, tačiau to nedarė. Atitinkamai, Vilniaus miesto savivaldybė net neturėjo galimybės nesutikti su NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmais, taigi, pareiškėjams galimai kilusi žala negali būti laikoma susijusi su kokiais nors savivaldybės veiksmais, ar neveikimu.

45.6. Pareiškėjų pozicija dėl atsakovo tariamai atliktų neteisėtų veiksmų yra absoliučiai nepagrįsta. Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje net neanalizavo ir nevertino, kokias iš tiesų teises ir pareigas turėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Pareiškėjai taip pat nevertino aktualios teisminės praktikos bei kitų nurodytų aplinkybių, visos kurios akivaizdžiai rodo, kad jokių neteisėtų veiksmų, tame tarpe ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, Savivaldybė nagrinėjamu tikrai neatliko.

45.7. Apskritai kvestionuotina pareiškėjų pozicija, kad jie patyrė žalą. Pareiškėjai nepateikė jokių išsamių atliktų darbų aktų – nėra aišku, kokie konkrečiai darbai buvo atliekami už nurodytą sumą, kokiomis sumomis tie darbai buvo įvertinti. Atitinkamai, šioje byloje būtina įvertinti, kad pareiškėjai teismine tvarka nesiekė nuginčyti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimų, užkirtusių jiems kelią be aukciono įsigyti valstybinės žemės, todėl pareiškėjai nesielgė pakankamai rūpestingai ir atidžiai bei neišnaudojo visų priemonių apsaugoti save nuo galimos žalos atsiradimo ar padidėjimo.

45.8. Pareiškėjai neteisingai nurodo, kad pastarosios bylos ratio decidendi sutampa su administracinės bylos Nr. A552-486/2014 ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija). Pareiškėjai ignoruoja, kad 2014 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo vertinama situacija, buvusi 2008 m., kai tuo tarpu šioje administracinėje byloje vertinama situacija, įvykusi 2016 m. Tai yra ženklus laikotarpis, per kurį galėjo pasikeisti ir pasikeitė ne tik teisės aktų nuostatos (pvz., tas pats Nutarimas Nr. 692, jo 2.15 p.), tačiau ir teisminė praktika.

45.9. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės nepateikia jokių savarankiškų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, susijusių su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, iš esmės yra atkartojama pirmosios instancijos teismui pateikta pozicija. Manoma, kad tokiu būdu yra netinkamai naudojamasi teise į apeliaciją ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinis skundas apskritai net neturėtų būti nagrinėjamas. Be to, Administracijos nuomone, vienas pareiškėjų – J. C. galimai neturi tokios reikalavimo teisės, kurią nurodo, t. y. reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

46. Atsakovo atstovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

47. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

47.1. Nutarimo 2.15 punkto nuostata aiškiai nurodo, kad įsiterpusių žemės sklypų kontrolė nėra Inspekcijos kompetencija, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju tikrinant Detalųjį planą nebuvo nustatyta prieštaravimo aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui, o taip pat nebuvo nustatyta prieštaravimų kitiems teisės aktams. Esant už valstybinės žemės kontrolę atsakingos institucijos derinimui ir pritarimui Detaliajam planui, Inspekcijai nenustačius Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje numatytų nepritarimo pagrindų, patikrinimo aktu buvo pritarta Detaliojo plano tvirtinimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimu pateiktos išvados yra teisėtos ir pagrįstos, atitinkančios teisinį reglamentavimą.

47.2. Nesant vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei kilti – neteisėtiems veiksmams, Inspekcijos pateikta teigiama išvada Detaliojo plano patikrinimo akte negali ir nesukelia žalos pareiškėjams. Be kita ko, Inspekcijos pateikta patikrinimo akto išvada ir pareiškėjo nurodoma žala CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu nesiejama ir priežastiniu ryšiu – nurodoma žala buvo patirta dar iki Inspekcijos pateikto detaliojo plano patikrinimo išvados. Atmestini visi apeliacinio skundo argumentai dėl neva Inspekcijos atliktų neteisėtų veiksmų, nes Inspekcija veikė teisės aktų nustatyta tvarka, tinkamai įgyvendino jai priskirtas funkcijas, neatliko jokių neteisėtų ar teisei prieštaraujančių veiksmų.

48. Atsakovo atstovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

49. NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

49.1. Dėstydamas faktines aplinkybes, teismo nustatytas ir apeliaciniame skunde skundžiamas aplinkybes, bei CK 6.271 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką, NŽT pažymi, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o priimdamas sprendimus, vadovavosi teisės aktais. NŽT, išnuomojant ar perleidžiant valstybinę žemę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Nutarimu Nr. 692 bei kitais teisės aktais. NŽT pastebi ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjai manė, jog NŽT atliko kokius nors neteisėtus veiksmus arba priėmė nepagrįstus sprendimus, galėjo savo teises ginti teismine tvarka ginčijant NŽT sprendimus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, UAB „Oro uosto namai“, kitoje administracinėje byloje buvo inicijavęs teisminį procesą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, pateiktu skundu prašydamas panaikinti NŽT 2016 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. lSS-2807-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto skyrių pakartotinai patikrinti įsiterpusio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose konstatuota, kad buvo praleisti įstatyme nustatyti terminai skųsti NŽT ir Vilniaus miesto skyriaus priimtus aktus administracinius aktus. Šias aplinkybes pareiškėjai nutylėjo skunde.

49.2. Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, neturi atlyginti pareiškėjo UAB „Oro uosto namai“ prašomos turtinės žalos, ne tik dėl to, kad pareiškėjas UAB „Oro uosto namai“ neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, bet ir dėl to, kad neįrodė valstybės, atstovaujamos NŽT, neteisėtų veiksmų. NŽT vertinimu, teisės aktų nuostatos negali atleisti NŽT nuo pareigos, prieš perleidžiant žemės sklypą fiziniams ar juridiniams asmenims, savo ruožtu įvertinti, ar ginčo sklypo prijungimas prie pareiškėjui UAB „Oro uosto namai“ nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo atitinka visas Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio sąlygas. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016 pripažino, kad NŽT, veikdama savo kompetencijos ribose, turi teisę spręsti (bet kurioje administracinės procedūros stadijoje) koks žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.

49.3. Pareiškėjo J. C. patirtos žalos padarymo faktas ir dydis grindžiami bendro ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepateikus išsamaus žalos pagrindimo, o pateiktas 2018 m. lapkričio 14 d. išrašas iš medicininių dokumentų, NŽT vertinimu, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad būtent dėl atsakovų veiksmų pareiškėjui J. C. kilo diagnozuoti nusiskundimai, kadangi diagnozuotus nusiskundimus galėjo įtakoti daugybė kitų aplinkos veiksnių, gyvenimo būdas, fiziologinė būsena ir kita. Byloje iš esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, pateikė prašymą rengti detalųjį planą. Taigi pareiškėjas J. C. veikė per juridinį asmenį, todėl darytina išvada, kad neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Be to, įmonė, kaip verslo subjektas, turi organizuoti savo verslą taip, kad nesukeltų grėsmės investuotam kapitalui ir gaunamoms pajamoms, būti apdairi, siekdama sumažinti investicijų riziką, taip pat prisiimti riziką už padarytus sprendimus, o ne stengtis perkelti naštą už savo priimamus sprendimus Lietuvos valstybei ar savivaldybei. Be to, turi įvertinti ir detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą remiantis teisės aktų nuostatomis.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nesusijęs su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis, todėl dėl apeliacinio skundo reikalavimo pagrįstumo nepasisako.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl reikalavimų Lietuvos valstybei, atstovaujamai Inspekcijos, palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad žalą pareiškėjams galėjo sukelti nebent NŽT sprendimai (teismine tvarka neapskųsti ir nenuginčyti), kuriais ji užkirto kelią pareiškėjams įgyvendinti galiojančio Detaliojo plano sprendinius. Inspekcija negali būti atsakinga už kitų institucijų veiksmus, taigi negalimas ir priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų ir pareiškėjams kilusios žalos sprendžiant dėl Inspekcijos pareigos atlyginti žalą pagal pareiškėjų skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde cituoja 2014 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-486/2014 kaip tokią, kurios ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos.

Tačiau pareiškėjų cituojama teismų praktika nagrinėjamoje byloje bent jau Inspekcijos atžvilgiu yra neaktuali dėl to, kad tuomet spręsta dėl teritorijų planavimo dokumento, rengto, derinto, tikrinto ir tvirtinto iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir tuo metu nustatytas institucijų funkcijas, Inspekcija teismo vertintame teritorijų planavimo procese apskritai nedalyvavo, pareiškėjų cituojamoje byloje Inspekcija veikė tik kaip jau likviduotos Šiaulių apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja.

Taigi pareiškėjų cituojamoje byloje nagrinėta situacija, kai spręsta dėl tos pačios institucijos, kuri atliko iš esmės visus esminius skųstus veiksmus ginčytame procese, civilinės atsakomybės. Tokia situacija iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamos. Pareiškėjai, teigdami, kad būtent Inspekcija išdavė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvadą nagrinėtoje byloje, akivaizdžiai klaidina teismą, nes tuo metu (2009 m.) Inspekcijai tokia funkcija paprasčiausiai nebuvo priskirta. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą J.

C., niekaip nesusijusiam su detaliuoju planu planuotu žemės sklypu ir pačiu planavimo procesu, apskritai akivaizdžiai nėra pagrįstas Teritorijų planavimo procese pagrįstai kaip iniciatorius savo interesais veikė UAB „Oro uosto namai“ (iš dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“) – savarankiškas civilinių santykių subjektas (ribotos civilinės atsakomybės), valdantis planuojamą nekilnojamojo turto objektą (žemės sklypą). J. C. nei turi, nei negali turėti teisinį suinteresuotumą Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo baigtimi arba bent jau toks tariamas suinteresuotumas pernelyg abstraktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 53. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl žalos, kuri, pareiškėjų teigimu, jiems yra padaryta neteisėtais atsakovų atstovų veiksmais (neveikimu) detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūroje.

54. UAB „Oro uosto namai“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 6 d. jis valdė 2012 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu.

55. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, numatant sklypo paskirtį K1 (komercinės paskirties), papildomai padidinti įmonei išnuomotą valstybinį žemės sklypą esama laisva valstybine žeme, kai nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą.

56. Administracija 2013 m. vasario 12 d. raštu kreipėsi į NŽT dėl pritarimo detaliojo plano rengimui.

57. NŽT 2013 m. kovo 18 d. rašte Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-104 „Dėl detaliojo plano rengimo“ nurodė, jog neprieštarauja, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas detalusis planas apie 0,8 ha ploto teritorijai, tame skaičiuje 0,1711 ha ploto žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir gretimai teritorijai (duomenys neskelbtini).

58. Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 30-1669 buvo patvirtinta planavimo užduotis detaliojo planavimo dokumentui (sklypo (duomenys neskelbtini), ir gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje detaliajam planui) rengti, kurioje nurodyta, kad šio plano rengimo tikslas – pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant įsiterpusius valstybinės žemės plotus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą.

59. Pareiškėjas (UAB „Oro uosto namai“) 2013 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti sąlygas minėto detaliojo planavimo dokumentui rengti.

60. Planavimo sąlygose, parengtose 2013 m. spalio 29 d., be kita ko, buvo numatyta, jog žemės sklypų plotų ir ribų keitimas laisvoje valstybinėje žemėje galimas tik nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatų.

61. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 17 d. raštu informavo, kad derina Žemės sklypo ir gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.

62. VTPSI 2015 m. birželio 3 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte nurodyta, kad detalųjį planą tvirtinti galima.

63. Savivaldybės taryba 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 nusprendė patvirtinti detalųjį planą ir jo sprendinius.

64. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į 2016 m. birželio 10 d. UAB „GeoPaslaugos“ prašymą patikrinti įsiterpusio 0,2360 ha žemės sklypo bei formuojamo greta 0,1711 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, 2016 m. birželio 30 d. rašte Nr. 49SJN-1508-(14.49.105.) nurodė, kad toks formuojamas žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodytų kriterijų.

65. UAB „Oro uosto namai“ 2016 m. liepos 22 d. NŽT pateikė skundą dėl minėto NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašto. NŽT skundo netenkino.

66. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

67. Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

68. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015).

69. Teismas, spręsdamas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006).

70. Pareiškėjai, prašomą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės grindžia tuo, kad, jų teigimu, Savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 1-323 patvirtinti Žemės sklypo detalųjį planą yra neteisėtas, nes suplanuotas prijungti prie Žemės sklypo valstybinės žemės sklypas negalėjo būti pripažintas įsiterpusiu laisvu valstybinės žemės sklypu. Todėl, pareiškėjų nuomone, atsakovų atstovai išduodant planavimo sąlygas, derinant detaliojo plano sprendinius bei tvirtinant detalųjį planą priėmė neteisėtus aktus.

71. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų atstovų veiksmų ar neveikimo teisėtumo (neteisėtumo), visų pirma, atsižvelgdamas į faktinę valstybinio žemės sklypo, kurį pagal minėtą teritorijų planavimo dokumentą buvo planuojama prijungti prie UAB „Oro uosto namai“ tuo metu nuomojamo valstybinio žemės sklypo, situaciją, privalėjo nustatyti, ar šį laisvos valstybinės žemės sklypą pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą buvo pagrindas pripažinti įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu.

72. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su planuojamo prijungti valstybinio žemės sklypo faktine situacija, nevertino, ar pagal teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūros metu galiojusį teisinį reguliavimą buvo (nebuvo) pagrindas pripažinti minėtą valstybinės žemės sklypą įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu bei neatsižvelgė į tai, kad teritorijų planavimo procedūroje dalyvavusios savivaldybės ir valstybės institucijos (savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) detaliojo planavimo procedūros metu, pradedant planavimo sąlygų išdavimu, turėjo pareigą tikrinti taip pat ir detaliojo planavimo tikslų atitikimą įstatymams ar kitų teisės aktų reikalavimams.

73. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šios procesinės teisės normos reikalavimų nesilaikė.

74. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

75. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 9 dalis (2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-466 redakcija) nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

76. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, jog pareiškėjai praleido ieškinio senaties terminą ir prašo taikyti ieškinio senatį.

77. Taigi, jeigu, nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas prieitų prie išvados, kad yra pagrindas spręsti dėl žalos atlyginimo, tuomet turėtų spręsti ir dėl ieškinio senaties taikymo. Taip pat, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar pareiškėjų pateikti dokumentai pagrindžia jų teigimu patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Oro uosto namai“ ir J. C. (J. C.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys