2020-06-23 Nr. AB-12554-3-62-3-00986-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1092-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00986-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo), trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. sausio 23 d. jis neišgirdo rytinio signalo, pramiegojo ir kartu su visu būriu nespėjo išeiti pavalgyti pusryčių. Pažymėjo, kad skambutis prie pareigūnų posto įrengtas taip, kad uždarius visas duris nėra galimybės išgirsti signalo. Nors pareiškėjas 8.00 val. kreipėsi į pareigūnus ir paaiškino jiems minėtas aplinkybes, tačiau jam nebuvo leista pavalgyti pusryčius kitu laiku. Pažymėjo, kad po sporto užsiėmimų nėra galimybės nusiprausti po šiltu dušu, dėl to pareiškėjas jautėsi žeminamas. Jis kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl galimybės naudotis šiltu dušu papildomai, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas.

3. Pareiškėjas teigė, kad nuo pat atvykimo į Kybartų pataisos namus dušo persirengimo patalpoje oro temperatūra buvo nepakankama, pareiškėjui rengiantis buvo šalta. Dėl šių aplinkybių jis kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris patikrinimo metu konstatavo higienos normos pažeidimą dėl nepakankamos oro temperatūros dušo persirengimo patalpoje. Pažymėjo, kad atlikus remonto darbus ir įrengus šildymą oro temperatūra persirengimo patalpoje vis tiek nesiekė 20°C. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, nepatogumais, orumo pažeminimu.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su nuteistųjų dienotvarke ir privalėjo laikytis nustatytų dienotvarkės reikalavimų bei žinoti, kad keltis reikia 7.00 val., nepriklausomai nuo to, ar girdėjo skambutį, ar ne. Kybartų PN pareigūnai veikė taip, kaip numatyta teisės aktuose, kadangi skambutis skambėjo. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2016 m. gegužės 20 d. ir turėjo žinoti, kokiu laiku būna pusryčiai. Kybartų PN administracija nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų sudarydama pareiškėjui galimybę vieną kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu. Kybartų PN nuolat palaiko tinkamą oro temperatūrą patalpose, o temperatūrą persirengimo patalpoje palaikyti tinkamą sudėtinga dėl nuteistųjų elgesio. Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyriaus specialistai 2018 m. vasario 14 d. patikrinę Kybartų pataisos namuose esančio dušo persirengimo patalpą, rado Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 16 punkto neatitikimų. Tačiau pataisos namai į pažeidimą sureagavo ir jį pašalino. Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyriaus specialistai 2018 m. kovo 28 d. nustatė, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai buvo pašalinti. Pareiškėjas nesikreipė į Kybartų PN administraciją dėl žemos oro temperatūros dušo persirengimo patalpoje. Kybartų PN pareigūnai elgėsi tinkamai ir atliko visas teisės aktuose numatytas pareigas, todėl neegzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas žalą grindė Kybartų pataisos namų galimai neteisėtais veiksmais neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų pataisos namuose, t. y. dėl netinkamai įrengto skambučio, dėl ko pareiškėjas pavėlavo į pusryčius, papildomo dušo neįrengimo, žemos oro temperatūros dušo persirengimo patalpoje.

9. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pataisos namuose laikomas nuo 2016 m. gegužės 20 d.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su aplinkybėmis, kad po sporto užsiėmimų jam nebuvo suteikta galimybė papildomai pasinaudoti šiltu dušu, o dėl papildomo dušo suteikimo jis kreipėsi į Kybartų PN administraciją bei Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau jo prašymas nebuvo patekintas, teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiškėjui visiškai nebuvo užtikrinama teisė kartą per savaitę nusiprausti duše, tačiau pareiškėjas nurodė, jog po sporto užsiėmimų nebuvo galimybės pasinaudoti šiltu dušu papildomai. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktą atsakovo atstovas, suteikdamas pareiškėjui teisę kartą per savaitę nusiprausti šiltame duše, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Be to, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad lanko sporto užsiėmimus. Nenustačius, jog Kybartų PN savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę pareiškėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant jam galimybę nusiprausti duše, teismas minėtus pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

11. Dėl pareiškėjo teiginių, kad 2018 m. sausio 23 d. jis neturėjo galimybės pavalgyti pusryčių, kadangi neišgirdo rytinio signalo ir pramiegojo, teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad pramiegojo signalą keltis, tačiau neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad pusryčių jis negavo dėl atsakovo atstovo kaltės, t. y. netinkamai įrengto signalo. Teismas nustatė, kad nuteistųjų kėlimasis vyksta 7.00 val.; būrio Nr. 1, kuriame pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas, nuteistųjų pusryčiai trunka nuo 7.25 val. iki 7.40 val. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui 8.00 val. kreipųsis į pareigūnus dėl pusryčių, būrio Nr. 1 maitinimo laikas jau buvo pasibaigęs, be to, kiti būrio nuteistieji 2018 m. sausio 23 d. skambutį girdėjo ir pusryčiavo. Todėl teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal nustatytą reglamentavimą nuteistieji iš gyvenamųjų patalpų išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką, pareiškėjui pusryčius pramiegojus, pareigūnai pagrįstai jo neleido į valgyklą ne dienotvarkėje nustatytu būrio Nr. 1 maitinimo laiku. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia, jog rytinis signalas veikė, o reikalavimo įrengti atskirą signalą prie kiekvieno būrio teisės aktai nenumato. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjas pats nesilaikė pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintos dienotvarkės ir nustatytu laiku kartu su savo būriu neišėjo pusryčiauti.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad nuo pat jo atvykimo į Kybartų PN oro temperatūra dušo persirengimo patalpoje nesiekė 20°C ir pareiškėjui buvo šalta, teismas pažymėjo, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentus patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 21 d. patikrinimo aktas Nr. (4-21 4.80)PA-432, iš kurio matyti, jog 2018 vasario 14 d. atliktos operatyvios kontrolės metu patalpose buvo konstatuota ± 18,4 °C oro temperatūra. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamos oro temperatūros dušo persirengimo patalpoje yra pagrįsti.

13. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Kybartų PN ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis dėl nepakankamos temperatūros dušo persirengimo patalpoje. Teismas atsižvelgė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Įvertinęs byloje nustatytus pažeidimus, jų trukmę, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo galėjo patirti trumpalaikių nepatogumų ar diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas nurodė, kad nenustačius, jog dėl šio pažeidimo pareiškėjui būtų kilę ypatingai neigiamos pasekmės (sveikatos pablogėjimas, negrįžtamos pasekmės ar pan.), pareiškėjo patirti trumpalaikiai išgyvenimai dėl žemesnės temperatūros persirengimo patalpoje nebuvo tokio masto bei trukmės (dušu naudojosi kartą per savaitę), jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Todėl teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

III. 14. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

15. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą pareiškėjui. Net po pareiškėjo prašymų žodžiu atsakovo atstovas atsisakė suteikti papildomą galimybę nusiprausti po dušu. Po kiekvienos fizinės reabilitacijos, taip pat 2018 m. sausio 11 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu suteikti papildomą galimybę nusiprausti, tačiau atsakovo atstovas tokios galimybės nesuteikė.

16. Pareiškėjas pažymi, kad dėl tokios pačios situacijos kaip nagrinėjamoje byloje kitu atveju, kai Lukiškių TI-AK taip pat nebuvo sudarę galimybių nusiprausti po sporto, Seimo kontrolierius 2017 m. sausio 12 d. pažymoje yra išaiškinęs, jog turi būti sudaryta galimybė po fizinės mankštos ir sporto nusiprausti duše. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjas lankosi sporto salėje, nes nuteistųjų lankymasis sporto salėje yra patvirtintas Kybartų PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu ir pareiškėjas pagal patvirtintą grafiką lankosi du kartus per savaitę sporto salėje. Taigi teismas nepagrįstai apsunkino įrodinėjimo pareigą pareiškėjui. Prašo teismo iš naujo įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas akcentuojamas aplinkybes.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu, mano, jog teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai, vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes, todėl visiškai palaiko teismo išdėstytus argumentus. Vadovaujantis teisės aktais, Kybartų pataisos namuose nuteistieji pasinaudoti dušu gali pagal Kybartų PN direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką, todėl Kybartų PN administracija nepažeidžia teisės aktuose nustatytų reikalavimų, sudarydama pareiškėjui galimybę vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Kybartų PN administracija negali leisti nuteistiesiems pasinaudoti dušu ne pagal direktoriaus patvirtintą grafiką, kadangi turi būti užtikrinta teisė kiekvienam nuteistajam ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Teismas teisingai pažymėjo, kad pagal minėtą reglamentavimą suteikdami pareiškėjui teisę kartą per savaitę nusiprausti šiltame duše Kybartų PN aktų reikalavimų nepažeidė. Taigi Kybartų PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Kybartų PN nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino visą jam pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kybartų pataisos namų galimai neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų pataisos namuose, t. y. dėl netinkamai įrengto skambučio, dėl ko pareiškėjas pavėlavo į pusryčius, papildomo dušo neįrengimo, žemos oro temperatūros dušo persirengimo patalpoje.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

23. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos; sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar pataisos namai arba jo pareigūnai veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą; kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

24. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis paminėtomis taisyklėmis ir patikrinęs bylos medžiagą iš dalies pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui nepritaria. Apeliantas teigia, kad pagal patvirtintą grafiką lankosi du kartus per savaitę sporto salėje. Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais, kadangi atsakovas jų objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl byloje įrodyta, kad pareiškėjas lankosi sporto salėje.

25. Kaip jau minėta, pareiškėjas, siekdamas palankaus rezultato administracinėje byloje, turi įrodyti, kad pataisos namai arba jo pareigūnai veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte taip pat numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti duše. Teismas pažymi, kad pagal minėtą reglamentavimą, suteikdamas pareiškėjui teisę kartą per savaitę nusiprausti šiltame duše, atsakovo atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų, kad teismas būtų netinkamai taikęs įstatymus. Seimo kontrolieriaus 2017 m. sausio 12 d. pažymos rekomendacijos teismo išvadų nepaneigia. Taigi, pareiškėjas neįrodė, kad Kybartų pataisos namai savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę įstatymais įtvirtintas pareiškėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant jam galimybę nusiprausti duše.

26. Dėl pareiškėjo argumentų, kad 2018 m. sausio 23 d. jis neturėjo galimybės pavalgyti pusryčių, kadangi neišgirdo rytinio signalo ir pramiegojo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad rytinis signalas veikė, o reikalavimo įrengti atskirą signalą prie kiekvieno būrio teisės aktai nenumato; pareiškėjas pats nesilaikė pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintos dienotvarkės ir nustatytu laiku kartu su savo būriu neišėjo pusryčiauti; dėl šių aplinkybių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas šių teismo išvadų neskundžia.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, jog dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Pareiškėjo argumentus dėl nepakankamos oro temperatūros Kybartų pataisos namų dušų persirengimo patalpoje patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 21 d. patikrinimo aktas Nr. (4-21 4.80)PA-432, iš kurio matyti, kad 2018 vasario 14 d. atliktos operatyvios kontrolės metu patalpose buvo konstatuota ± 18,4 °C oro temperatūra. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamos oro temperatūros dušo persirengimo patalpoje yra pagrįsti. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

28. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti pažeidimo pripažinimu, pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

29. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

30. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.).

31. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

32. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs, jog nėra įrodymų, kad dėl aukščiau paminėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilę ypatingai neigiamos pasekmės (sveikatos pablogėjimas, negrįžtamos pasekmės ar pan.); pareiškėjo patirti trumpalaikiai išgyvenimai dėl žemesnės temperatūros persirengimo patalpoje nebuvo tokio masto bei trukmės (dušu naudojosi kartą per savaitę), jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška.

33. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

34. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius