2018-02-20 Nr. AB-3418-3-61-3-02867-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-118-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02867-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti raštą ir įpareigoti pateikti duomenis apie A. B. dėl viešo intereso gynimo.

Kadangi pareiškėjos pateiktas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. rugsėjo 13 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. liepos 20 d. raštą Nr. (6-4) 9R-1971 ir įpareigoti suteikti jos prašomą informaciją; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau –ir VRM) išduoti pareiškėjai elektroninėmis ryšių priemonėmis kopijas visų laboratorinių išvadų iš A. B. ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų prieš jos sūnų V. B. ir vaizdo įrašo kopiją 2010 m. lapkričio 4 d., tarp 18.40–20.00 val., iš Kauno akropolio mašinų stovėjimo aikštelės trečiame aukšte; 3) įpareigoti VRM vykdyti Lietuvos Respublikos smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir atskirti nukentėjusįjį jos sūnų nuo A. B. ir skubiai grąžinti sūnų pareiškėjai.

Pareiškėjos skundas vėl atitiko ne visus ABTĮ reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. spalio 6 d. skundo trūkumams pašalinti.

2017 m. spalio 5 d. pareiškėja teismo nurodytus trūkumus pašalino.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo dalį dėl Informatikos ir ryšių departamento 2017 m. liepos 20 d. rašto Nr. (6-4) 9R-1971 panaikinimo ir įpareigojimo suteikti pareiškėjos prašomą informaciją, kitą skundo dalį teismas atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundo pirmasis reikalavimas atitinka ABTĮ 23, 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, todėl ši skundo dalis gali būti priimta nagrinėti.

Įvertinęs keliamą ginčą bei byloje esančius duomenis, teismas nustatė, jog pareiškėja neįrodė, kad yra kilęs ginčas dėl įpareigojimo VRM vykdyti Lietuvos Respublikos smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir atskirti nukentėjusįjį jos sūnų nuo A. B. ir skubiai grąžinti sūnų pareiškėjai ir įpareigojimo VRM išduoti pareiškėjai elektroninėmis ryšių priemonėmis kopijas visų laboratorinių išvadų iš A. B. ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų prieš jos sūnų V. B. ir vaizdo įrašo kopiją 2010 m. lapkričio 4 d., tarp 18.40–20.00 val., iš Kauno akropolio mašinų stovėjimo aikštelės trečiame aukšte. Be to, teismo vertinimu, šie reikalavimai nesusiję su pirmuoju skundo reikalavimu. Todėl pareiškėjos skundo dalį dėl antrojo ir trečiojo reikalavimo teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jos reikalavimus, ir priimti naują nutartį.

Pareiškėjos teigimu, antrasis ir trečiasis reikalavimai yra išimtinai susiję su pirmuoju reikalavimu, todėl turi būti priimti nagrinėti teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti dalį jos skundo.

Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos skundo dalį, kuria pareiškėja prašo panaikinti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. liepos 20 d. raštą Nr. (6-4) 9R-1971 ir įpareigoti suteikti jos prašomą informaciją.

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pirmąjį skundo reikalavimą, atsisakė priimti pareiškėjos skunde nurodytus antrąjį ir trečiąjį reikalavimus: 1) įpareigoti VRM išduoti pareiškėjai elektroninėmis ryšių priemonėmis kopijas visų laboratorinių išvadų iš A. B. ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų prieš jos sūnų V. B. ir vaizdo įrašo kopiją iš 2010 m. lapkričio 4 d., tarp 18.40–20.00 val., Kauno akropolio mašinų stovėjimo aikštelės trečiame aukšte; 2) įpareigoti VRM vykdyti Lietuvos Respublikos smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir atskirti nukentėjusįjį jos sūnų nuo A. B. ir skubiai grąžinti sūnų pareiškėjai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl minėtų antrojo ir trečiojo skundo reikalavimų, taip pat pažymėjo, kad šie reikalavimai nesusiję su pirmuoju skundo reikalavimu.

Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvas „pareiškėja neįrodė, jog nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl minėtų antrojo ir trečiojo skundo reikalavimų“ yra netinkamas ir negalimas skundo priėmimo stadijoje, kadangi proceso šalys įrodymus teikia, o teismas juos vertina jau priėmus skundą ir bylą nagrinėjant iš esmės.

Pažymėtina, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjos teise į reikalavimų patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Taigi į klausimą, ar minėti pareiškėjos reikalavimai yra pagrįsti, gali būti atsakyta tik nagrinėjant administracinę bylą iš esmės (nes tai yra materialinės teisės dalykas), o ne skundo priėmimo stadijoje.

Pažymėtina, kad pareiškėja 2017 m. liepos 7 d. prašyme, į kurį būtent ginčijamu Departamento 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. (6-4) 9R-1971 ir buvo atsakyta, buvo suformulavusi iš esmės analogiškus prašymus (reikalavimus) jos skunde pateiktiems antrajam ir trečiajam reikalavimui. Vertinant minėto rašto teisėtumą, t. y., vertinant, ar tinkamai atsakyta į pareiškėjos 2017 m. liepos 7 d. prašymą, atsižvelgtina ir į minėtą pareiškėjos prašymą ir jame suformuluotus reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad šie reikalavimai nesusiję su pirmuoju skundo reikalavimu, yra nepagrįstas.

Pastebėtina ir tai, kad 2017 m. liepos 7 d. pareiškėjos prašymas paduotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui, kuris persiuntė šį prašymą Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėjos reikalavimai, kuriuos teismas atsisakė priimti, yra adresuojami būtent VRM, su kurios veiksmais taip pat yra susijęs pareiškėjos skundas. Pareiškėjos skundas susijęs tiek su VRM, tiek su Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiksmų (neveikimo) ar sprendimų viešojo administravimo srityje teisėtumu, todėl teismas atsisakydamas priimti skundo reikalavimus, adresuojamus VRM, be pagrindo sprendė, kad jie nesusiję su nagrinėjama byla, o tokia išvada nesudaro pagrindo atsisakyti priimti skundą pagal ABTĮ, kuris įtvirtina baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant galima atsisakyti priimti skundą.

Todėl teismas be pagrindo atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl įpareigojimo VRM pateikti pareiškėjai dokumentų kopijas.

Pareiškėjos reikalavimą (įpareigoti VRM vykdyti Lietuvos Respublikos smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir atskirti nukentėjusįjį jos sūnų nuo A. B. ir skubiai grąžinti sūnų pareiškėjai) teismas pagrįstai atsisakė priimti, tačiau nurodė neteisingus atsisakymo priimti motyvus. Remiantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 7 straipsniu pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje teikiamas policijos įstaigai. Įvykių tyrimas vyksta atliekant ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK). Šiuo aspektu pažymėtina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, reglamentuojamas išimtinai BPK normomis, todėl visi klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai klausimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, nesprendžia. Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos skundo reikalavimas dėl smurto artimoje aplinkoje nepriskirtinas administraciniam teismui.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo išspręsti klausimą iš esmės (priimti naują nutartį), tačiau, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsniu, skundo priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo priimti jos skundą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarties dalį motyvavo netinkamai, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta ir nepriimtos pareiškėjos skundos dalies (dėl įpareigojimo VRM pateikti dokumentus) priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo nutarties dalis atsisakyti priimti reikalavimą dėl smurto artimoje aplinkoje paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimą – įpareigoti VRM išduoti pareiškėjai dokumentų kopijas, – panaikinti ir perduoti šios pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius