35b89f6f-63c4-47ff-b4c2-bbdf3d5a6a9c · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-716-926/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12335-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; (S) 1.1.9.8.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Norai Kamantauskienei, nuteistajam G.

G., nuteistojo G. G. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. G. (toliau – G. G.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ir nuteistas 66 MGL, t. y. 3300 (trijų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų) eurų, dydžio bauda, kuri, BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant G.

G. sumažintÄ â€“ 44 MGL, t. y. 2200 eurų (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų) eurų, dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), 72 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, G. G. buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemones: – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– automobilio „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 10 000 (deÅ¡imties tÅ«kstančių) eurų, konfiskavimas. G. G. paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2019 m. kovo 26 d., apie 00.04 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) namų, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę –automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 2804/2019 (01) nustatytas 2,17 promilių girtumas).

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nuosprendį, sumažinti jam skirtÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , į jį įskaičiuoti laikotarpį nuo 2019 m. kovo 26 d., panaikinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 10 000 eurų priteisimÄ arba neskirti jam piniginės baudos, paliekant dalinį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos priteisimÄ , baudÄ ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos priteisimÄ leisti G.

G. sumokėti ne per 6 (Å¡eÅ¡ių), o per 12 (dvylikos) mėnesių terminÄ . 2.1. Nuteistasis sutinka, kad vertinamu atveju jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, supranta, kad jo padarytas pažeidimas buvo pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus, savo kaltę dėl padaryto pripažįsta visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi. Nors praeityje jis ir buvo teistas, tačiau teistumas jau yra iÅ¡nykęs, analogiÅ¡ko pobÅ«džio administracinių nusižengimų nuteistasis nėra įvykdęs, į Priklausomybės ligų centro įskaitÄ jis neįraÅ¡ytas, dirba, darbe charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai.

Be to, po vertinamo įvykio nuteistasis savanoriÅ¡kai kreipėsi į VšĮ „S. Ž.“, kur iÅ¡klausė 4 (keturių) akademinių valandų privalomÄ mokymÄ apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai programÄ , kas visumoje, G. G. įsitikinimu, sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog bausmės tikslai analizuojamu atveju gali bÅ«ti tinkamai įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ jam skyrus kiek trumpesnį nei jis buvo paskirtas skundžiamu nuosprendžiu.

Å iuo aspektu pažymima, kad vairuoti G. G. negali jau nuo 2019 m. kovo 26 d., dėl ko praÅ¡o šį laikotarpį įskaičiuoti į jam skirtÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Tokios pozicijos, pasak nuteistojo, laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje. 2.2. Apeliaciniame skunde G. G. nesutinka ir su konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos priteisimu, kadangi tokios didelės sumos kartu su jam skirta pinigine bauda jis niekaip negalės sumokėti. Pasak nuteistojo, jis gyvena (duomenys neskelbtini) savo įsigytame bute.

Jo įrengimui nuteistasis skolinosi iÅ¡ kredito įmonių, kurioms Å¡iuo metu atidavinėja skolas. KiekvienÄ mėnesį su komunaliniais buto patarnavimais ir bÅ«tinais apmokėti kreditais G. G., jo teigimu, iÅ¡leidžia apie 500 eurų. Jo draugė, su kuria G. G. kartu gyvena, ketina studijuoti, o nuteistasis buvo pažadėjęs jai padėti mokėti už mokslus, tačiau skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ jo priteisus tokias dideles pinigų sumas, nuteistasis, jo įsitikinimu, negalės įsitvirtinti ir pradėti savarankiÅ¡ko gyvenimo.

Be to, G. G. pažymi, kad jo tėvas V. G. automobilį, kuriuo buvo padaryta G. G. inkriminuota nusikalstama veika, įsigijo už 10 000 eurų 2017 metais. Akivaizdu, kad per tÄ laikÄ automobilio vertė krito. Juo labiau, jog Å¡iuo metu automobilio rida siekia 204 000 km, o pirkimo metu ji siekė vos 130 000 km. Å ių aplinkybių, pateikdamas automobilio vertės apskaičiavimÄ VÅ¡Ä® „E.“ nevertino, todėl toks vertės apskaičiavimas nelaikytinas tiksliu. Juo labiau, jog baudžiamojoje byloje yra nuteistojo pateiktas UAB „K.

A.“ automobilio vertinimas, pagal kurį, šiuo metu automobilis reikalauja remonto už 4406,33 eurus. Be to, remiantis nepriklausomo vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, tikrojo automobilio, kuriuo buvo padarytas G. G. inkriminuotas nusikaltimas, vertė šiuo metu atitinka vos 4 020 eurų.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistasis G. G. ir jo gynėjas, sutikdami su apeliacinio skundo praÅ¡ymais ir juos pagrindžiančiais motyvais, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prašė pateiktÄ apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o teisėjų kolegijai patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti G. G. veiksmų teisiniu vertinimu, jokio teisinio pagrindo neturi, todėl nuteistojo kaltės klausimas Å¡ia nutartimi iÅ¡samiau neanalizuotinas.

Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu G. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu bei sprendimu konfiskuoti automobilio „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 10000 eurų, praÅ¡ant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę arba panaikinti, arba sumažinti jos dydį, tokiu atveju sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam skirtos baudos panaikinimo.

Dėl bausmės 6. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad G. G. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Praeityje jis buvo teistas (teistumas iÅ¡nykęs), baustas ir administracine tvarka, tačiau jam skirtos piniginės baudos yra sumokėtos. G. G. dirba UAB „N.“ Å¡altkalviu-suvirintoju, darbe charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopÅ¡tus ir pareigingas asmuo, puikiai sutariantis su kolektyvų, darbe jokių nuobaudų neturintis. Jo atsakomybę analizuojamu atveju lengvina tai, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl įvykdyto (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

Ä®vertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , pirmosios instancijos teismas G. G. skyrė Å¡velniausiÄ BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje įtvirtintÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį nustatydamas artimÄ minimaliam už nesunkius nusikaltimus galimos skirti baudos (nuo 50 iki 200 MGL) dydžiui. Nesutikti su Å¡iuo apylinkės teismo sprendimu bei Å¡velninti G. G. skirtÄ bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad nustačius nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, baudžiamoji byla jo atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikant ir BK 641 straipsnio nuostatas, kurių pagrindu G.

G. skirta ir taip švelni bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti jo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju, teisinio pagrindo nėra.

9. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad paskutinis nuteistojo atžvilgiu fiksuotas administracinis nusižengimas, sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos, buvo įvykdytas tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikaltimas, t. y. 2019 m. kovo 26 d., kai praėjus kiek daugiau nei 2 (dviem) valandoms po transporto priemonės vairavimo G. G. bÅ«nant neblaiviu, jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis buvo vieÅ¡oje vietoje neblaivus, elgėsi neadekvačiai.

Svarbu tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ už ANK 484 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymÄ G. G. buvo nubaustas du kartus. Be to, jis buvo baustas ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas, įvertinus skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog į automobilio vairavimÄ pažeidžiant Kelių eismo taisykles G. G. žiÅ«ri atmestinai. Aptartos faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas nebuvo atsitiktinis.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. G. savo kaltės nepripažino, teigė, jog į įvykio vietÄ atvažiavus policijos pareigÅ«nams automobilyje su bendradarbiu ir jam nepažįstama mergina jis tik sėdėjo, tačiau niekur nevažiavo. Savo kaltę jis pripažino tik apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog savo neteisėtus veiksmus – vairavimÄ neblaiviu, neabejotinai keliančius ypatingÄ pavojų eismo saugumui ir eismo dalyvių sveikatai, G.

G. ne iš karto vertino kritiškai, o tai vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai.

10. Ä®vertinus paminėtas nuteistojo G. G. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant G. G. paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti G. G. teisinę padėtį, šioje byloje taip pat nenustatyta. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir skundžiamu nuosprendžiu asmeniui paskirtas konfiskuotino turto vertės išieškojimas. Ši aplinkybė jokios reikšmės asmeniui skirtinos bausmės individualizavimui neturi. Tuo tarpu asmeniui paskirtos bausmės panaikinimas, kaip iš esmės to prašoma G.

G. apeliaciniame skunde, nėra teisiškai įmanomas. Pripažinus asmenį kaltu pagal BK nuostatas, nesant jokių jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, bausmės neskyrimas, skiriant tik baudžiamojo poveikio priemonę, nėra galimas.

11. Ir vis tik, įvertinus nuteistajam paskirtos galutinės bausmės – piniginės baudos dydį, t. y. 2200 eurų, įvertinus tai, kad, nuteistojo teigimu, jo mėnesinės pajamos siekia apie 1000 eurų, atsižvelgiant į nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus bei skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 10000 eurų dydį, pagrįstai manytina, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatytas baudos apmokėjimo terminas – 6 mėnesiai, nėra proporcingas.

Å ioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nuosprendis keistinas, nustatant ilgesnį, t. y. 1 (vienerių) metų, nuosprendžiu G. G. skirtos baudos savanoriÅ¡ko sumokėjimo terminÄ . Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (BK 68 straipsnis) 12. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011).

13. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį matyti, kad nagrinėjamu atveju G. G. buvo pripažintas kaltu už itin Å¡iurkÅ¡taus Kelių eismo taisyklių pažeidimo – vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neabejotinai keliančio itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymÄ . Å iuo atveju G. G. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,17 promilės), daugiau nei 5 kartus virÅ¡ijantis leistinÄ normÄ , ir nors jokia žala neteisėtais G.

G. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik Å¡i aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Å i pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valiÄ , kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių Å¡ios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu bÅ«du tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

14. Vertinant G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumo laipsnis, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminui (ANK 422 straipsnio 9 dalis).

Å ių duomenų visumoje, spendžiant nuteistojo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats Å¡ios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

15. Aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos kontekste įvertinus G. G. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingÄ pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog Å¡iuo atveju jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui, kai toks pat specialiosios teisės atėmimo terminas, be kita ko, yra numatytas ir ANK 422 straipsnio 9 dalyje, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, kai jo neblaivumo laipsnis nevirÅ¡ija 1,5 promilių, yra netinkama ir neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Juo labiau, jog jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų Å¡velninti G. G. atsakomybę (paskiriant jam draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimÄ , t. y. administracinį nusižengimÄ ) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

16. Atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus akcentuotina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimÄ , humaniÅ¡kumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi bÅ«ti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant kokios priemonės, kokiais atvejais gali bÅ«ti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju, vadovaujantis proporcingumo principu. Žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja:

1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės;

2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones;

3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebÅ«tų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas G. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas nuteistojo praÅ¡omam 1 (vienerių) metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų ir aptarto proporcingumo principo reikalavimo, dėl ko keisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais Å¡ioje dalyje, nėra pagrindo.

Juo labiau, jog, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos G. G. nepripažino. Ir nors apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino jam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavęs transporto priemonę neblaivus, tačiau ir čia savo kaltę jis menkino, teigė, jog tik norėjo perstatyti automobilį į kitÄ vietÄ , kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis ne nuo pat pradžių kritiÅ¡kai vertino savo neteisėtÄ elgesį, o tai asmenį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

17. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl nuteistajam G. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžios skaičiavimo. PraÅ¡oma į paskirtos poveikio priemonės laikÄ Ä¯skaityti laikotarpį, kuriuo jam buvo taikyta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos formuojamoje teismų praktikoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018 nurodyta, kad pagrindu skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, pritaikius kardomÄ jÄ priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ , turėtų bÅ«ti individualiu atveju nustatytos aplinkybės, jog taikytos kardomosios priemonės turinys faktiÅ¡kai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobÅ«džio ir griežtumo apribojimai (visiÅ¡kas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintose Rekomendacijose dėl kardomųjų priemonių, iÅ¡skyrus suėmimÄ , skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sÄ lygų laikymosi kontrolės, 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sÄ lygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant apsunkinti asmens judėjimÄ , užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali bÅ«ti padarytos vairuojant transporto priemonę ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas.

Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad iÅ¡duota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimÄ ) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. IÅ¡ aptarto seka, kad nuo dokumento paėmimo momento laikytina, jog asmuo neteko teisės vairuoti transporto priemones. Ä®vertinęs Å¡iuos argumentus, kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimas nuo taikytos kardomosios priemonės pradžios, yra pagrįstas ir teisėtas.

18. Bylos duomenimis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. V. 2019 m. kovo 27 d. nutarimu G. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų, t. y. vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (1 t., b. l. 99-100). Ji buvo skirta, siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, vienas kurių – užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų darymui. Å i kardomoji priemonė skundžiamu nuosprendžiu buvo palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones nuteistajam iÅ¡duotas nebuvo, kas visumoje suponuoja pagrindÄ spręsti, jog paskirta kardomoji priemonė pagal savo turinį bei asmens, kuriam ji paskirta, patiriamų suvaržymų pobÅ«dį atitinka baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skyrimu patiriamas pasekmes. Tokiu bÅ«du, baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo pradžiÄ tikslinga skaičiuoti nuo 2019 m. kovo 27 d.

Nors apeliaciniu skundu praÅ¡oma šį terminÄ skaičiuoti nuo 2019 m. kovo 26 d., kai savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. G. savanoriÅ¡kai pateikė savo vairuotojo pažymėjimÄ (1 t., b. l. 58-59), tačiau su Å¡iuo nuteistojo motyvu nesutiktina. Akivaizdu, kad asmeniui perdavus savo vairuotojo pažymėjimÄ dokumentų pateikimo metu, jokios teisinės pasekmės Å¡iuo konkrečiu atveju jam nekilo, t. y. jis ir toliau galėjo vairuoti transporto priemonę, todėl teigti, kad bÅ«tent 2019 m. kovo 26 d.

G. G. kilo baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones būdingos teisinės pasekmės, teisinio pagrindo nėra.

19. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo pradžios termino skaičiavimo keistina, nurodant, kad Å¡is terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – pritaikymo pradžios (2019 m. kovo 27 d.). Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, konfiskuojant konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis) 20.

Nors G. G. apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio, teigiant, jog automobilis, kuriuo G. G. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , 10000 (deÅ¡imties tÅ«kstančių) eurų nevertas, tačiau sutikti su Å¡iais apelianto teiginiais ir jų pagrindu mažinti skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ jo priteistÄ konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , ar visai neskirti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, nėra jokio juridinio pagrindo.

21. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei bÅ«dingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste akcentuotina ir BK 72 straipsnio 5 dalis, pagal kuriÄ , tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ neabejotinai vertinamas ir Å¡ios baudžiamojo poveikio proporcingumas, įvertinant visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Visoms Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai iÅ¡skirti ir sureikÅ¡minti tik kai kurias iÅ¡ jų, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeistas iÅ¡samaus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo principas. Teisėjų kolegijos manymu, teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , taip pat turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis.

Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

22. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, automobilis „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo įvykdytas skundžiamu nuosprendžiu G. G. inkriminuotas nusikaltimas, nuosavybės teise priklauso nuteistojo tėvui V. G., kuris, kaip tai teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, neabejotinai nežinojo, jog komentuojamo įvykio dienÄ jam priklausantį automobilį G. G. vairuos bÅ«damas neblaivus, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas G.

G. atžvilgiu skundžiamu nuosprendžiu buvo taikytas pagrįstai. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , vis tik pažymėtina, kad tiek turto konfiskavimas, tiek ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali bÅ«ti nekonfiskuojama, o nesant galimybių jos konfiskuoti, iÅ¡ kaltininko neiÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, yra galimi tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukÅ¡tesnysis teismas neįžvelgia.

23. Šios išvados nepaneigia ir G. G. finansinė padėtis, kadangi asmuo yra dirbantis, jokių duomenų apie savo neįveikiamus finansinius įsipareigojimus teismui jis nepateikė. Tuo tarpu visi nuteistojo nurodyti įsipareigojimai (mokėjimas už komunalines paslaugas, ryšio paslaugas ir pan.) yra būtini jo asmeninių poreikių tenkinimui, o prisiimdamas finansinius įsipareigojimus iš kredito įstaigų (vartojimo paskolos), asmuo turėjo tinkamai įvertinti savo finansines galimybes juos įvykdyti net ir esant nenumatytiems atvejams, todėl vien tik jo finansiniai įsipareigojimai pagrindo netaikyti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo nesudaro.

Juo labiau, jog Å¡is faktas buvo įvertintas Å¡ia nutartimi G. G. nustatant ilgesnį savanoriÅ¡ko jam paskirtos baudos apmokėjimo terminÄ . Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vertinant iÅ¡imtinai turtinę asmens padėtį, susidarytų netoleruotina situacija, jog tÄ pačiÄ veikÄ padariusių asmenų veiksmai bÅ«tų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ konstitucinį principÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neiÅ¡vengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats.

24. Nesutiktina ir su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, kad skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ jo priteista konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma neatitinka realios „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertės. Nesutinkant su Å¡iais apelianto motyvais visų pirma pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertę (jÄ atitinkančiÄ pinigų sumÄ ) teismai privalo nustatyti vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pagal teismų praktikÄ esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai priimdami sprendimus teismai nesiima įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų proceso metu surinktų bylos įrodymų; padaro klaidų dėl įrodymų turinio; remiasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų; neiÅ¡dėsto teisinių argumentų dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-164-222/2019).

25. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad automobilis, pasak G. G., jo tėvo buvo įsigytas už 10000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) eurų prieÅ¡ kelis metus. Remiantis VÅ¡Ä® „E.“ pažymoje pateikta informacija, automobilio vidutinė rinkos vertė yra didesnė ir atitinka 12381 (dvylika tÅ«kstančių tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ ) eurÄ be PVM (1 t., b. l. 62). Å ių duomenų kontekste vertinant vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , vis tik pažymėtina, kad nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių mažesnę konfiskuotino automobilio vertę, remiamasi bÅ«tent VÅ¡Ä® „E.“ pateiktas duomenimis.

Tuo tarpu asmeniui pateikus objektyvius duomenis, patvirtinančius mažesnę automobilio vertę, teismas, įvertinęs jų pagrįstumÄ ir objektyvumÄ , gali skirti mažesnės sumos konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nei ta vertė nustatyta VÅ¡Ä® „E.“ pažymoje. Å iuo konkrečiu atveju, įvertinęs G. G. parodymus dėl automobilio įsigijimo kainos, atsižvelgdamas į vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ , pagal kuriÄ tokio modelio automobilių pardavimo kaina siekia 10000-11000 eurų, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius objektyvius duomenis – 2019 m. kovo 26 d. apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 8-15) bei transporto priemonės pridavimo-priėmimo akte (1 t., b. l. 49), kuriais remiantis, nusikaltimo padarymo metu automobilio kėbulas buvo apibraižytas ir aplankstytas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo VšĮ „E.“ pažymoje nurodyta automobilio verte ir pripažino, jog Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ G.

G. turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota 10000 (deÅ¡imties tÅ«kstančių) eurų suma. Mažinti jÄ , kai vidutinė automobilio rinkos vertė pagal VšĮ „E.“ pateiktÄ informacijÄ atitinka kiek daugiau nei 12000 (dvylika tÅ«kstančių) eurų, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

26. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir G. G. pateikti duomenys dėl automobiliui bÅ«tino remonto. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos automobilio remonto sÄ matos, dauguma joje nurodytų automobilio remonto darbų (padangų, priekinių automobilio žibintų, auÅ¡inimo skysčio keitimas, variklio skyriaus valymas, patikrinimas diagnostine aparatÅ«ra) yra susiję su kosmetiniu jo aptarnavimu. Å ių darbų atlikimas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra bÅ«tinas tinkamai automobilio eksploatacijai, o jų neatlikimas automobilio vertės (ypatingai iki Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L190815 nurodytos sumos – 4020 eurų) nemažina.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad komentuojamas automobilis yra 2014 metų, jo rida siekia 204192 km, todėl iÅ¡ tokio automobilio reikalauti techninės bÅ«klės kaip naujo automobilio (ko neabejotinai siekiama pateikiant automobilio remonto sÄ matÄ ), netikslinga. Dėl Å¡ių priežasčių nesutiktina ir su Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L190815 nurodyta automobilio verte – 4020 eurų. Ä®vertinus vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ apie tokios pačios rÅ«Å¡ies, tokių pačių metų, tokios pačios galios ir komplektacijos parduodamus automobilius, neabejotina, jog už vertinimo ataskaitoje nurodytÄ sumÄ tokio automobilio įsigijimas yra neįmanomas, todėl mažinti konfiskuotino automobilio vertę iki vertinimo ataskaitoje nurodytos sumos, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo G. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo pradžios skaičiavimo, nurodant, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminas G. G. skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – pritaikymo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 27 d.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį dėl G. G. skirtos baudos sumokėjimo, įpareigojant G. G. jam paskirtÄ baudÄ sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. LikusiÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė