35b6847a-edd2-497b-8563-b05e1ccd5bd7 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-263-493/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42341-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. S. L. atstovo pagal įstatymÄ â€“ sÅ«naus S. L. skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. kovo 5 d. nutarties, kuria tenkintas VÅ¡Ä® Alytaus poliklinikos teikimas ir A. S. L. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis – pakeista į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Teismas n u s t a t ė :

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. spalio 29 d. nutartimi A. S. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 17 straipsniu, pripažintas nepakaltinamu ir, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. S. L. skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Minėta įsiteisėjusi nutartis 2018 m. lapkričio 21 d. pateikta vykdyti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos priežiÅ«ros centrui. 2. 2019 m. sausio 31 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«muose gautas VÅ¡Ä® Alytaus poliklinikos teikimas, kuriame rekomenduojama pacientui A. S. L. nutraukti taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis – ir spręsti dėl galimybės taikyti A. S. L. priverstinį gydymÄ stacionaro sÄ lygomis RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. 2019 m. kovo 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų nutartimi VÅ¡Ä® Alytaus poliklinikos teikimas tenkintas, nurodant, kad A.

S. L. neatvyksta pas gydytojus, atsisako tai daryti ateityje, gydytojai negali įvertinti jo psichinės bÅ«klės, užtikrinti gydymo ambulatorinėmis sÄ lygomis.

3. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui A. S. L. atstovas pagal įstatymÄ â€“ sÅ«nus S. L. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir VÅ¡Ä® Alytaus poliklinikos teikimÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo A. S. L. atmesti bei tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ taikymÄ . 3.1. Skundo autorius nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie 2019 m. kovo 4 d. vykusį teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo jo tėvui A.

S. L., teismo Å¡aukimas jam įteiktas nebuvo. Kadangi byla iÅ¡nagrinėta atstovui apie posėdį tinkamai nepraÅ¡us, tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 236 straipsnio 1 dalis, nurodanti, kad nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai į teisiamÄ jį posėdį iÅ¡kviečiami Å¡aukimu. 3.2. Be to, apelianto teigimu, apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, nurodytos 2019 m. sausio 30 d. psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiÅ«ros akte Nr. 145 bei VÅ¡Ä® Alytaus poliklinikos atstovės E. Č. apklausoje, kad, susisiekus su A.

S. L., jis kalbėjo nepagarbiai, atsisakė atvykti pas gydytojus, liepė daugiau neskambinti. Pažymėjo, kad gydytojai psichiatrei buvo žinoma, kad apeliantas yra asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, įstatyminis atstovas, todėl mano, kad gydytoja, siekdama užtikrinti tinkÄ tėvo A. S. L. atvykimÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ , turėjo susisiekti su apeliantu. Mano, kad tėvui nustatyta liga galėjo apsunkinti jo gebėjimÄ orientuotis aplinkoje, įvertinti telefoninį pokalbį. Byloje nėra duomenų, kad A.

S. L. per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 29 d. nutarties, kuria jam buvo paskirtas ambulatorinis stebėjimas, priėmimo iki 2019 m. kovo 5 d. nutarties, kuria ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį, priėmimo padarė naujų nusikalstamų veikų ar jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar buvo baustas administracine tvarka, ar jo socialinis pavojingumas pasikeitė, todėl pakeisti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę į griežtesnę nėra jokio pagrindo. 4. 2019 m. balandžio 1 d.

Kauno apygardos teisme gauti A. S. L. rašytiniai paaiškinimai.

5. Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. S. L. atstovo pagal įstatymÄ â€“ sÅ«naus S. L. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Skundo autorius aukÅ¡tesnės instancijos teismui pateiktame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė A. S. L. įstatyminio atstovo teisę tinkamai atstovauti A. S. L., be to, nesiaiÅ¡kino jo esamos sveikatos bÅ«klės, socialinio pavojingumo, tolesnio gydymo perspektyvos, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ pakeisti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę į griežtesnę – stacionarinį stebėjimÄ bendrojo stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka, kad apylinkės teismo nutartis yra formali ir iÅ¡ esmės nemotyvuota, byloje esančių duomenų visuma visapusiÅ¡kai neįvertinta, be to, buvo pažeista A. S. L. teisė į gynybÄ bei jo įstatyminio atstovo teisė visapusiÅ¡kai padėti atstovaujamam asmeniui.

7. Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Paskirta (pratęsta) priverčiamoji medicinos priemonė turi bÅ«ti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingÄ veikÄ padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugÄ , bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamÄ sias medicinos priemones, yra Å¡ie:

1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas;

2) padarytos pavojingos veikos pobūdis;

3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichinė sveikatos bÅ«klė gerėja, ar blogėja, ar iÅ¡lieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumÄ . Psichikos sutrikimo pobÅ«dis bei pokytis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais Å¡is klausimas turi bÅ«ti pateikiamas ekspertams.

8. Nagrinėjamu atveju A. S. L. yra diagnozuotas organinis kliedesinis (panaÅ¡us į Å¡izofrenijÄ ) sutrikimas (F06.2). Ekspertizės akte konstatuota, kad A. S. L. Å¡iuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurių negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam rekomenduojamas ambulatorinis stebėjimas. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas VÅ¡Ä® Alytaus poliklinikos teikimÄ , vadovavosi iÅ¡imtinai tik Psichiatrinės gydytojų komisijos Medicininės apžiÅ«ros aktu (3 t., b. l. 175-176), kuriame nurodyta, kad paciento psichinės bÅ«klės įvertinti negalima, kadangi jis neatvyko į gydymo įstaigÄ . Komisija rekomendavo ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis nutraukti ir spręsti dėl galimybės taikyti priverstinį gydymÄ stacionaro sÄ lygomis.

Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad teismas privalo kruopščiai iÅ¡tirti pateiktÄ iÅ¡vadÄ dėl asmens sveikatos bÅ«klės ir įvertinti jos pagrįstumÄ . Tokia iÅ¡vada vertinama visų bylos duomenų kontekste ir jai negali bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė, prioritetinė reikÅ¡mė. Nagrinėjamu atveju A. S. L. psichinė bÅ«sena liko neįvertinta. Teismo posėdžio metu VÅ¡Ä® Alytaus poliklinikos atstovė Psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė E. Č. taip pat tik formaliai nurodė, kad praÅ¡o sugriežtinti privalomÄ sias medicinos priemones, kadangi susisiekus su pacientu jis bendravo nepagarbiai, iÅ¡samiau A.

S. L. sveikatos bÅ«klės neaptarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ių duomenų visuma neleidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju A. S. L. sveikatos bÅ«klė buvo kruopščiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirta, pagrįstai paskiriant griežtesnę priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę.

10. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad A. S. L. įstatyminis atstovas, nagrinėjant bylÄ dėl griežtesnės priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo, nedalyvavo. BPK 405 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apie posėdžio, kurio metu bus sprendžiamas klausimas priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡ies pakeitimo, vietÄ ir laikÄ teismas privalo praneÅ¡ti Å¡io Kodekso 404 straipsnyje nurodytiems asmenims. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Nors teismo posėdžio protokole nurodyta, kad įstatyminiam atstovui S. L. apie teismo posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai (3 t., b. l. 188-189), tačiau to nepatvirtina byloje esantys duomenys.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančio teismo Å¡aukimo (3 t., b. l. 185) matyti, kad teismo Å¡aukimas S. L. įteiktas nebuvo, o 2019 m. kovo 4 d. siunta buvo grÄ Å¾inta siuntėjui. Atitinkamai S. L. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie A. S. L. ligÄ , jos eigÄ , liko neįvertintos. Teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad asmuo, kuriam taikomos priverčiamoji medicinos priemonė, galėjo netinkamai suvokti skambučio esmę, todėl neatvyko į gydymo įstaigÄ . Kitų duomenų, kad bÅ«tų pasikeitęs A.

S. L. pavojingumas ir kad jis keltų grėsmę sau ir aplinkiniams, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu gali pateikti sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atstovui klausimus apie asmens dabartinę sveikatos bÅ«klę, jam taikytÄ gydymÄ ir rezultatus, siekiant nustatyti, ar iÅ¡ tikrųjų asmuo yra tiek pavojingas visuomenei, kad jam bÅ«tų taikomas priverstinis stacionarinis gydymas, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

11. Remiantis iÅ¡dėstytu, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė A. S. L. teisę į gynybÄ , nevertino jo socialinio pavojingumo bei esamos psichinės bÅ«klės, nesvarstė galimybės įstatyminio atstovo pagalba pristatyti jį į gydymo įstaigÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte minimu aukÅ¡tesniojo teismo sprendimu, priimamu iÅ¡nagrinėjus skundÄ , teismų praktikoje atskirais atvejais laikomas ir sprendimas perduoti skundžiamÄ klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 1N-27/2011; 1S-252-197/2018; 1S-13-453/2019).

Todėl esant Å¡iems pažeidimams, skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo VÅ¡Ä® Alytaus poliklinikos grÄ Å¾inamas nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. S. L. atstovo pagal įstatymÄ â€“ sÅ«naus S. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ VÅ¡Ä® Alytaus poliklinikos teikimÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo A.

S. L. grÄ Å¾inti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis