35b574c6-3e19-4751-923d-e6cb5ae8bdbd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-452-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03932-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6; 3.2.4.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir JÅ«ros Marijos Strumskienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų P. K. (P. K.) ir D.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-291-860/2017 pagal ieÅ¡kovų K. Ž. ir L. Ž. ieÅ¡kinį atsakovams P. K. ir D. K. dėl nekilnojamojo daikto trÅ«kumų Å¡alinimo ir jų nustatymo iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai K. Ž. ir L. Ž. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų P. K. ir D.

K. 13 508 Eur nekilnojamojo daikto trÅ«kumų Å¡alinimo ir nustatymo iÅ¡laidų, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013 m. birželio 26 d. su atsakovais sudarė buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kuriÄ atsakovai pardavė, o ieÅ¡kovai nupirko 216,63 kv. m. ploto butÄ su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., ir 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.

Butas buvo naujos statybos, dalinai įrengtas, ieÅ¡kovai į butÄ Ä¯sikėlė 2014 m. vasario mėnesį, kai buvo atlikti vidaus apdailos darbai. Maždaug po dvejų metų per buto stogÄ Ä¯ vidų pradėjo patekti atmosferos kritulių vanduo, kas sÄ lygojo dalies buto antro aukÅ¡to lubų ir sienų pažeidimus; taip pat pradėjo Å¡lapti vidinė pirmojo aukÅ¡to buto ir garažo sienos; buto terasos plytelių apdailoje atsirado iÅ¡ilginiai suskilimai, daugelyje vietų terasos plytelės atÅ¡oko nuo pagrindo, didžiojoje dalyje ploto iÅ¡trupėjo plytelių tarpų glaistas.

Nedelsiant, t. y. 2016 m. kovo mėnesį, buvo atlikta buto stogo, terasos bei pažeistų sienų apžiÅ«ra pasitelkiant trečiuosius asmenis. Buvo nustatyti buto defektai, atsiradę dėl netinkamai atliktų darbų statant namÄ (butÄ ). 2016 m. balandžio 25 d. atsakovams buvo pateikta pretenzija dėl buto defektų neatlygintinio paÅ¡alinimo, tačiau atsakovai su pretenzija nesutiko motyvuodami tuo, kad defektams nustatyti turi bÅ«ti pasitelktas ekspertinių žinių turintis specialistas. Tuomet buvo pasitelktas ekspertas D.

K., įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Atliekant buto apžiÅ«rÄ dalyvavo minėtas ekspertas, ieÅ¡kovas K. Ž. ir atsakovas P. K.. Remiantis ekspertinio vertinimo iÅ¡vadomis, 2016 m. liepos 26 d. atsakovams buvo pateikta pakartotinė pretenzija dėl buto trÅ«kumų, tačiau atsakovai su Å¡ia pretenzija taip pat nesutiko. Atsakovai yra buto statytojai ir pardavėjai. Sutarties 5.1 punkte pardavėjai (atsakovai) patvirtino, jog parduodamas daiktas yra kokybiÅ¡kas, neturi akivaizdžių ar esminių trÅ«kumų, taip pat paslėptų trÅ«kumų ir pan.

Tad atsakovai yra atsakingi už parduoto daikto trÅ«kumus, kurie atsirado per įstatyme nustatytÄ statinio garantinį laikotarpį. Kadangi atsakovai atsisako neatlygintinai paÅ¡alinti daikto trÅ«kumus, jie privalo atlyginti iÅ¡laidas daikto trÅ«kumams iÅ¡taisyti (12 908 Eur) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalis), taip pat daikto trÅ«kumų patikrinimo iÅ¡laidas, t. y. 600 Eur, sumokėtus ekspertui D. K. už ekspertinį įvertinimÄ (CK 6.328 straipsnio 2 dalis).Atsakovai P. K. ir D.

K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad kartu su kitais asmenimis, pagal 2007 m. parengtÄ projektÄ bei 2007 m. gegužės 21 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) statė dviejų butų gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Iki 2008 m. birželio 12 d. buvo atlikti visi bendri statybos darbai ir gyvenamasis namas buvo iÅ¡ esmės pastatytas bei perduotas naudoti. 2008 m. birželio 12 d. gyvenamojo namo baigtumo procentas buvo 96 proc. Nors visi gyvenamojo namo statybos darbai buvo baigti ir perduoti užsakovui / statytojui (atsakovams) dar iki 2008 m. birželio 12 d., dėl tam tikrų aplinkybių nebuvo skubama atlikti statybos užbaigimo procedÅ«rų.

Å i procedÅ«ra buvo atlikta tik 2011 m. gruodžio 8 d. suraÅ¡ius deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ / paskirties keitimÄ . Anot atsakovų, ieÅ¡kovai neteisingai skaičiuoja garantinį terminÄ . Atsakovų teigimu, 2008 m. birželio 12 d. gyvenamasis namas buvo pastatytas 96 proc., tad garantinis terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas bent jau nuo Å¡ios dienos, nors tikėtina, kad darbų rezultatas buvo perduotas dar anksčiau. IeÅ¡kovai, 2013 m. birželio 26 d. sutartimi įsigiję butÄ bei dalį žemės sklypo, neturi pagrindo reikalauti, jog statiniui vėl bÅ«tų taikomas 5 metų garantinis terminas.

Kadangi pirkimo- pardavimo sutartyje nebuvo nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, o teisės aktuose numatytas statinio garantinis terminas buvo pasibaigęs iki įsigyjant butÄ , ieÅ¡kovams turi bÅ«ti taikomas dvejų metų terminas reikalavimams dėl daikto trÅ«kumų pareikÅ¡ti (CK 6.338 straipsnis), terminÄ skaičiuojant nuo daikto perdavimo dienos, t. y. 2013 m. birželio 28 d. Dėl reikalaujamos priteisti nekilnojamojo daikto trÅ«kumų Å¡alinimo kompensacijos atsakovai nurodė, kad, jų vertinimu, ieÅ¡kiniu reikalaujama ne trÅ«kumų Å¡alinimo, o iÅ¡ esmės pagerinti daikto kokybę bei padidinti jo vertę.

             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 36 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. galiojusi 2011 m. gruodžio 8 d. deklaracijos apie Buto su terasa statybos užbaigimÄ suraÅ¡ymo metu, taip pat ieÅ¡kovų Buto su terasa įsigijimo metu), statinio garantinis terminas negali bÅ«ti trumpesnis (skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai; paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų; o jeigu nustatyta Å¡iuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CK 6.698 straipsnyje. Taigi teismas sprendė, kad bÅ«tent nuo 2011 m. gruodžio 8 d., kada buvo suraÅ¡yta deklaracija apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ , pripažįstant ginčo statinį tinkamu naudoti, turi bÅ«ti skaičiuojamas Buto su terasa garantinis terminas, per kurį gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamos pretenzijos dėl Å¡io daikto trÅ«kumų. Vien tai, kad atsakovai nurodo, jog jie statybos rezultatu faktiÅ¡kai naudojosi nuo 2008 m., nekeičia byloje nustatytų svarbių aplinkybių (t. y. dokumento dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti suraÅ¡ymo datos), su kurių buvimu įstatymas sieja garantinio termino skaičiavimo pradžiÄ .

Teismas pastebėjo ir tai, kad nors atsakovai nurodė, jog statinio garantinis terminas turėtų būti skaičiuojamas bent jau nuo 2008 m. birželio 12 d., byloje esanti vėlesnė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažyma Nr. 579 patvirtina, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. ginčo statinys buvo nebaigtas statyti, jo baigtumas buvo 96 proc. Tad atsakovų argumentai dėl ankstesnės garantinio termino skaičiavimo pradžios atmestini kaip nepagrįsti.Teismas konstatavo, kad ieškovams garantinis terminas pareikšti pretenzijas dėl įsigyto Buto su terasa trūkumų prasidėjo 2011 m. gruodžio 8 d.

Tad ieÅ¡kovai pirmÄ kartÄ 2016 m. balandžio 25 d. pareikÅ¡dami pretenzijÄ , taip pat pakartotinai 2016 m. liepos 26 d. pareikÅ¡dami pretenzijÄ atsakovams dėl nekilnojamojo daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimo nebuvo praleidę įstatyme nustatyto 5 metų statinio garantinio termino, juo labiau kad paslėptų statinio elementų garantinis terminas yra 10 metų.Teismas nurodė, kad CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria remiasi atsakovai, taikytina tuomet, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas.

Nagrinėjamu gi atveju Statybos įstatyme yra nustatytas garantinis terminas ginčo statiniui. Vien tai, kad ieškovai nebuvo su atsakovais sudarę statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnis), nereiškia, jog ieškovų įsigytam statiniui – Butui su terasa, netaikomi statinio garantijos terminai, numatyti Statybos įstatyme. Toks aiškinimas, kurį pateikia atsakovai, nepagrįstai susiaurintų pirkėjų teises, be to, būtų paneigta Statybos įstatyme įtvirtinta garantija dėl statinių kokybės termino.

Teismas sprendė, kad tai, jog ieÅ¡kovams buvo perduotas netinkamos kokybės Butas su terasa, iÅ¡ esmės patvirtina į bylÄ pateiktas eksperto doc. dr. D. K. ekspertinio vertinimo aktas su priedais, taip pat kita bylos medžiaga.Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo nesivadovauti ieÅ¡kovų pateiktu Ekspertinio vertinimo aktu ir prie jo pridėtomis sÄ matomis. Taip pat pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo kaip nors bandyti apriboti ieÅ¡kovams teisę į kokybiÅ¡kÄ darbų atlikimÄ ; ieÅ¡kovai yra laisvi organizuoti Buto su terasa trÅ«kumų Å¡alinimo darbus jiems priimtinu bÅ«du.

Tokios praktikos laikosi ir teismai, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014. Ekspertinio vertinimo akte nurodytos išlaidos esamiems defektams pašalinti yra realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais.Teismo vertinimu, atsakovų pateiktas Ekspertinio akto dokumentacijos įvertinimas, kurį atliko V. N., yra nelygiavertis įrodymas ieškovų pateiktam D. K. atliktam Ekspertinio vertinimo aktui ir nepaneigia bei negali paneigti byloje nustatytų svarbių aplinkybių.

Visų pirma, nors V. N. turi tam tikrų specialių žinių statybos srityje, t. y. jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo pareigas, tačiau jis neturi ekonominės dalies atestato, tad jis tokių paskaičiavimų dėl iÅ¡laidų esamiems defektams paÅ¡alinti reikalingumo neturi teisės atlikti. Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu apklaustas pažymėjo ir ekspertas D. K.. Antra, teismui nepateikti jokie duomenys, kaip V.

N. yra susijęs su atsakovais, ar yra koks nors artimas ryšys ir pan., kokiomis aplinkybės šis asmuo buvo pasitelktas ir pan.; atsakovų atstovas teismo posėdžio metu negalėjo teismui atsakyti į klausimus, susijusius su minėtomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas P. K. verčiasi statybų verslu, t. y. pats, kaip fizinis asmuo, stato namus, be to, yra įsteigęs statybos įmonę ir pan., tad neabejotina, jog turi visokių kontaktų ir ryšių su įvairiais subjektais statybų versle.

Esant tokiai situacijai, teismui kilo abejonių dėl minėto asmens (V. N.) galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. Trečia, V. N. nebuvo atvykęs į objektÄ ir jo natÅ«roje neapžiÅ«rėjo, savo vertinimÄ iÅ¡ esmės atliko tik atsižvelgdamas į eksperto D. K. suraÅ¡ytus dokumentus; taip pat ieÅ¡kovams nebuvo suteikta teisė pareikÅ¡ti pastabų, jie apie tokį vertinimÄ net nežinojo; vertinimas buvo atliktas vienaÅ¡aliÅ¡kai. Ketvirta, V. N. atliktas dokumentų įvertinimas yra neiÅ¡samus ir nepilnas lyginant su ieÅ¡kovų pateiktu eksperto D.

K. suraÅ¡ytu Ekspertinio vertinimo aktu. Penkta, iÅ¡ pateikto dokumentacijos įvertinimo matyti, kad iÅ¡ esmės siÅ«loma riboti ieÅ¡kovams teisę į kokybiÅ¡kÄ darbų, Å¡alinant Buto su terasa trÅ«kumus, atlikimÄ , pvz., siÅ«loma remontuoti tik dalį pastato konstrukcijų mazgų; iÅ¡laidos paskaičiuotos atliekant statybos darbus Å«kio bÅ«du, neįtraukiant mokesčių ir pan.Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų iÅ¡laidų pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).Atsakovų argumentus, kad ieÅ¡kovai siekia ne tik paÅ¡alinti įsigyto daikto trÅ«kumus, bet ir jį pagerinti, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nurodė, kad D. K. pateiktame Ekspertinio vertinimo akte paskaičiuotos iÅ¡laidos yra susijusios iÅ¡imtinai tik su defektų, kurie atsirado dėl nekokybiÅ¡kai atliktų statybos darbų, Å¡alinimu.Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovai yra pateikę ir D. K. ekspertinio vertinimo akto papildymÄ , kuriame yra paskaičiuota ir reikiamų atlikti remonto darbų suma, įvertinant nusidėvėjimÄ . Tačiau teismas sutiko su ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu iÅ¡sakytais paaiÅ¡kinimais, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl turtui padarytos žalos atlyginimo, o sprendžiama dėl iÅ¡laidų, reikalingų turto trÅ«kumams, atsiradusiems per garantinį laikotarpį, iÅ¡taisyti, tad Å¡iuo atveju nusidėvėjimo koeficientas neskaičiuotinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai P. K. ir D. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat priimti naujus įrodymus. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas P. K. verčiasi statybų verslu, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovų nepagrįstus teiginius. Faktas, kad apeliantas statė gyvenamÄ jį namÄ Å«kio bÅ«du, nėra pagrindas teigti, kad tai buvo jo statybų verslas.

Todėl teismas, laikydamas nustatytomis ir įrodytomis aplinkybes apie apelianto kaip statybininko verslo veiklÄ , nepagrįstai atmetė byloje esančius įrodymus, pavyzdžiui, V. N. ekspertinio akto dokumentacijos įvertinimÄ , bei nepagrįstai suteikė pernelyg didelę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.Apeliantai pagal tinkamai parengtÄ projektÄ ir jo pagrindu iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Å«kio bÅ«du statėsi butÄ savo poreikiams. Statybos buvo baigtos 2008 m. birželio mėnesį. Pasikeitus gyvenimiÅ¡koms aplinkybėms, nusprendė turtÄ parduoti, bet tai nėra pagrindas teigti, kad Å¡alių tarpusavio santykiai iÅ¡ pardavėjo ir pirkėjo transformavosi į užsakovo ir rangovo tarpusavio santykius.Statybos įstatyme ir CK 6.698 straipsnyje nustatyti terminai yra taikomi tik statybos procesui, o ne pirkimo-pardavimo santykiams.

Be to, šiuose teisės aktuose nustatyta skirtinga garantinio termino skaičiavimo pradžia.Iš byloje esančių 2008 m. rugsėjo 2 d. statybos inspekcijos pažymos Nr. 579 ir 2008 m. birželio 12 d. kadastrinių matavimų bylos matyti, kad butas buvo pastatytas jau 2008 m. birželio 12 d., todėl 2013 m. birželio 28 d. jau buvo pasibaigęs 5 metų statinio garantinis terminas. Tačiau teismas dėl minėtos pažymos ir kadastrinių matavimų bylos įrodomosios reikšmės nepasisakė. Teigdamas, kad analogiški statinio garantiniai terminai yra nustatyti ir CK 6.698 straipsnyje, teismas nutylėjo, kad šiame straipsnyje terminai skaičiuojami nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos.

Tai, kad deklaracija buvo užpildyta 2011 m. gruodžio 8 d., nepakeičia fakto, kad darbų rezultatas buvo naudojamas nuo 2008 metų, todėl garantiniai terminai turėtų bÅ«ti skaičiuojami bÅ«tent nuo 2008 m. birželio 12 d.Å alis siejo tik pirkimo-pardavimo santykiai, todėl nesant sutartyje numatyto termino praneÅ¡ti apie daikto trÅ«kumus, turėjo bÅ«ti taikomas CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatytas dvejų metų terminas reikalavimams dėl daikto trÅ«kumų pareikÅ¡ti, terminÄ skaičiuojant nuo daikto perdavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. birželio 28 d.Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovų pateiktiems įrodymams suteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei apeliantų pateiktiems įrodymams.

Apeliantų pateiktÄ Ekspertinio akto dokumentacijos įvertinimÄ , kurį atliko V. N., teismas vertino kritiÅ¡kai vadovaudamasis subjektyviais kriterijais, o ne bylos medžiaga.Posėdžio metu buvo paaiÅ¡kinta, kaip buvo surastas specialistas V. N., o galimi jo ir atsakovo ryÅ¡iai yra tik teismo prielaidos, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas. Apeliantas P. K. neturi statybinio ar kito techninio iÅ¡silavinimo ir jokios statybų veiklos, juo labiau versliÅ¡kai, nevykdo. Todėl teismo iÅ¡vados apie apelianto P. K. statybų verslÄ ir ryÅ¡ius Å¡ioje srityje laikytinos nepagrįstomis.Tai, kad V.

N. nebuvo atvykęs į objektÄ ir jo natÅ«roje neapžiÅ«rėjo, nepaneigia iÅ¡vados patikimumo, nes V. N. vertino tai, kÄ kitas specialistas buvo užfiksavęs, ir pateikė savo vertinimÄ dėl iÅ¡laidų, reikalingų paÅ¡alinti nustatytus trÅ«kumus.V. N. iÅ¡ esmės vertino D. K. suraÅ¡ytÄ aktÄ , jame nurodytas aplinkybes bei pateiktus skaičiavimus, o tai, kad V. N. iÅ¡vadose nėra pridėta nuotraukų, grafikų ir lentelių, nėra pagrindas teigti, kad jo iÅ¡vados nėra iÅ¡samios.V. N. pateikė objektyvias, iÅ¡samias ir patikimas iÅ¡vadas dėl trÅ«kumų Å¡alinimo, nes D.

K. pateikti skaičiavimai atitinka daikto pagerinimÄ , o ne trÅ«kumų Å¡alinimÄ (pagal juos, bÅ«tų pakeistas visas stogas, papildomai apÅ¡iltintas 50 cm akmens vata, pakeista visa terasos danga ir perdažytas antras aukÅ¡tas). Pats D. K. apklaustas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo sÄ matose yra įtraukti pridėtinės vertės mokesčiai ir kitos iÅ¡laidos, kurių ieÅ¡kovai nebÅ«tinai patirs. Taip pat jis patvirtino, kad skaičiavimas pateiktas neįvertinus nusidėvėjimo, kas turėtų bÅ«ti įvertinta, siekiant naudotÄ daiktÄ pakeisti nauju.

Todėl nesant įrodymų apie ieÅ¡kovų iÅ¡laidas dėl daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimo nebuvo pagrindo trÅ«kumų Å¡alinimÄ apskaičiuoti vadovaujantis D. K. pateiktais skaičiavimais, o ne V. N..Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai K. Ž. ir L. Ž. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teikdamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, apeliantų atstovas patvirtino, kad tarp apelianto P. K. vykdytų veiklų buvo ir namų statyba.

Be to, pagal vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ , apelianto įsteigtos įmonės veiklos sritys yra 1) pramonė, energetika;

2) statyba, statybinės medžiagos, kas įrodo, jog P. K. profesinė/ darbinė veikla yra susijusi su statybų sritimi. Kita vertus, nagrinėjamos bylos ginčo kontekste aplinkybė, ar P. K. verčiasi statybų verslu, nėra lemianti sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo ar atmetimo.Apeliantai yra ne tik buto pardavėjai, bet ir statytojai, todėl jie nepagrįstai teigia, kad, sprendžiant dėl buto garantinio termino pradžios momento, jiems netaikytina Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostata.Bendrasis dvejų metų terminas, numatytas CK 6.338 straipsnio 2 dalyje, taikomas tik tais atvejais, kai įstatymuose ar sutartyje nenustatytas daikto kokybės garantijos terminas.

Teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo statiniui yra nustatytas garantinis terminas, Å¡is terminas nustatytas Statybos įstatyme.Apeliantai nepagrįstai laiko, kad dėl byloje nustatytų buto su terasa defektų garantinis terminas yra penkeri metai. Eksperto nustatyti defektai atsirado dėl paslėptų statinio ir terasos elementų trÅ«kumų, kuriems, pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , taikomas ne penkerių, o deÅ¡imties metų garantinis terminas. Be to, teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovai, pareikÅ¡dami pretenzijÄ pirmÄ kartÄ , taip pat pakartotinai, nebuvo praleidę įstatyme nustatyto penkerių metų statinio garantinio termino ir juo labiau deÅ¡imties metų garantinio termino dėl paslėptų trÅ«kumų.Apeliantai nepagrįstai ginčija teismo sprendimo dalį, kurioje teismas konstatavo, kad apeliantų pateiktas Ekspertinio akto dokumentacijos įvertinimas, kurį atliko V.

N., nėra lygiavertis įrodymas ieškovų pateiktam D. K. parengtam Ekspertinio vertinimo aktui.Teismas teisingai konstatavo, kad iš D. K. pateikto Ekspertinio vertinimo akto matyti, jog paskaičiuotos išlaidos yra susijusios išimtinai tik su defektų, kurie atsirado dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, šalinimu.Šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl turtui padarytos žalos atlyginimo, o sprendžiama dėl išlaidų, reikalingų turto trūkumams, atsiradusiems per garantinį laikotarpį, ištaisyti, tad nusidėvėjimo koeficientas neskaičiuotinas.

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-901-232/2014. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl taikytino daikto kokybės garantijos termino, kai parduotas nekilnojamasis daiktas – statinys – turi trÅ«kumų, taip pat įrodymų vertinimo, nustatant daikto trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų dydį.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė statinio kokybės garantijos terminus, įtvirtintus Statybos įstatyme ir CK 6.698 straipsnyje, nes Å¡alių nesiejo rangos, o tik pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl, anot apeliantų, byloje taikytinas tik CK 6.338 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dvejų metų terminas reikalavimui dėl parduoto daikto trÅ«kumų pareikÅ¡ti.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliantų argumentais nesutinka.Byloje nustatyta, kad apeliantai nagrinėjamu atveju buvo ne tik nekilnojamojo daikto – buto su terasa – pardavėjai, bet ir Å¡io daikto statytojai, pastatę jį Å«kio bÅ«du. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, daikto, pagaminto statybos procese, įgijėjas turi teisę remtis kokybės garantija, atitinkančia garantijÄ dėl daikto pagaminimo statybos procese, taip pat gali reikalauti taikyti ir visas rangovo atsakomybei kilti nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017).

Todėl, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo pagrindÄ taikyti Statybos įstatyme nustatytus garantijos terminus.Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė statinio garantijos terminų pradžios momentÄ .Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad statinio garantinis terminas skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo butas pripažintas tinkamu naudoti 2011 m. gruodžio 8 d., suraÅ¡ius deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ . Todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nuo Å¡ios dienos prasidėjo Statybos įstatyme numatytų garantijos terminų eiga. Nors apeliantai pažymi, kad tuo pačiu metu galiojusioje CK 6.698 straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad garantijos terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos, teismas sprendžia, kad abi nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai, pripažįstant, kad statinys negali bÅ«ti atiduotas naudoti, prieÅ¡ tai nepripažinus jo tinkamu naudoti (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Duomenų, kad butas teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas tinkamu naudoti anksčiau, nei buvo suraÅ¡yta deklaracija apie statybos užbaigimÄ , apeliantai nepateikė. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos pasisakė ir dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. rugsėjo 2 d. pažymos Nr. 579 apie nebaigtÄ statyti statinį, kurioje nurodyta, kad statinio baigtumas pažymos iÅ¡davimo metu buvo 96 proc., kas paneigia apeliantų teiginius, kad butas buvo pastatytas jau 2008 m. birželio 12 d.Taigi apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas taikė tinkamus daikto (statinio) kokybės garantijos terminus, taip pat tinkamai nustatė jų skaičiavimo pradžios momentÄ .Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant nekilnojamojo daikto trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų dydį.

Anot apeliantų, jų pateiktÄ ekspertinio akto dokumentacijos įvertinimÄ , kurį atliko V. N., teismas vertino vadovaudamasis subjektyviais kriterijais, o ne bylos medžiaga, o ieÅ¡kovų pateiktu eksperto D. K. ekspertinio vertinimo aktu teismas rėmėsi nepagrįstai, nes pastarojo pateikti skaičiavimai atitinka daikto pagerinimÄ , o ne trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ .Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų nuomone, kad eksperto D. K. parengtas ekspertinio vertinimo aktas yra susijęs su daikto pagerinimu, o ne iÅ¡laidų, reikalingų daikto trÅ«kumams paÅ¡alinti, paskaičiavimu.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo ir ieÅ¡kovų pozicijai, kad, nustatant daikto trÅ«kumų, paaiÅ¡kėjusių per daikto kokybės garantijos terminÄ , Å¡alinimo iÅ¡laidų dydį, daikto nusidėvėjimo koeficiento taikymas nėra aktualus. Antra, tai, kad, pagal minėtÄ ekspertinio vertinimo aktÄ , kaip teigia apeliantai, turėtų bÅ«ti keičiamas visas stogas, papildomai apÅ¡iltinamas 50 cm akmens vata, keičiama visa terasos danga ir perdažomas antras aukÅ¡tas, savaime nereiÅ¡kia, kad toks trÅ«kumų Å¡alinimas reiÅ¡kia nepagrįstÄ naujos kokybės daikto sukÅ«rimÄ , kadangi rekomenduojamų atlikti darbų mastas tiesiogiai priklauso nuo nustatytų namo defektų pobÅ«džio.

Trečia, tai, kad ekspertas į sÄ matas yra įtraukęs pridėtinės vertės mokesčius ir kitas iÅ¡laidas, kurių ieÅ¡kovai gali ir nepatirti, nėra pagrindas jų nepriteisti, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negalima apriboti ieÅ¡kovų teisės į kokybiÅ¡kÄ darbų atlikimÄ . Taigi atmetus kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad teismas, nustatydamas daikto trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų dydį, negalėjo remtis eksperto D. K. parengtu ekspertinio vertinimo aktu (sÄ matomis), nėra pagrindo spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, remdamasis ieÅ¡kovų, o ne atsakovų pateiktais įrodymais.

Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad apeliantų pateiktu V. N. atliktu ekspertinio akto dokumentacijos įvertinimu pirmosios instancijos teismas atsisakė remtis ne tik dėl tų priežasčių, su kuriomis apeliantai nesutinka, bet ir dėl to, kad V. N. neturi ekonominės dalies atestato, todėl iÅ¡laidų, reikalingų defektams paÅ¡alinti, paskaičiavimo neturi teisės atlikti, ko apeliaciniame skunde apeliantai ir neginčija.Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovai, aplinkybė, ar apeliantas verčiasi statybų verslu, neturi esminės teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl Å¡iuo klausimu teismas plačiau nepasisako ir atitinkamai atsisako priimti apeliantų pateiktus naujus įrodymus, susijusius su apelianto iÅ¡silavinimu ir įsteigtos įmonės veiklos pobÅ«džiu.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.IeÅ¡kovai nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl dėl jų priteisimo teismas nesprendžia.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                           Vilija Mikuckienė Vaclovas Paulikas JÅ«ra Marija Strumskienė