35b49ed8-eec8-4a6a-a0db-7b311be27428 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D             Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-238/2017             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02000-2016-4             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, nuteistojo M.

K. gynėjai advokatei Sandrai Pilkauskaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M.

K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : M. K. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne anksčiau kaip 2016 m. sausio 13 d., apie 18.07 val., įgijo ir 2016 m. sausio 14 d., apie 17.03 val., UAB „Lombardo linija“ lombarde, esančiame Vilniuje, A.

Mickevičiaus g. 19, pasikėsino realizuoti UAB „Ogmios Astra Laikrodžiai“ priklausančius bendros 16 668 Eur vertės laikrodžius: „Baume Mercier MAO 08609“ – 1 450 Eur vertės, „Baume Mercier MAO10002“ – 3 600 Eur vertės, „Longines L2.893.5.11.7“ – 3 872 Eur vertės, „Longines L2.766.4.52.3“ – 2 360 Eur vertės, „Longines L5.656.4.71.2“ – 1 500 Eur vertės, „Longines L2.128.4.57.6“ – 2 433 Eur vertės, „Longines L5.512.4.71.5“ – 1 452 Eur vertės, žinodamas, kad jie 2016 m. sausio 13 d., apie 18.10 val., plėšimo metu buvo pagrobti iš UAB „Ogmios Astra Laikrodžiai“ laikrodžių salono „Šveicarija“, esančio Kaune, Laisvės al. 33, laikrodžių nerealizavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes lombardo darbuotojas T.

P. atsisakė juos pirkti.Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę – baudÄ , o teismui nenustačius pagrindo bausmę Å¡velninti, pakeisti paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. į įpareigojimÄ neiÅ¡vykti daugiau kaip septynioms dienoms iÅ¡ gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos leidimo.Skunde nurodo, kad nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl aiÅ¡kiai neteisinga.

Jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies, t. y. laisvės atėmimo, argumentacija, pateikta nuosprendžio motyvuose yra gana abstrakti ir ne iki galo aiÅ¡ki. Nors nuosprendyje iÅ¡vardintos ir teigiamai jį apibÅ«dinančios aplinkybės, ir atskiros jam nepalankios aplinkybės, tačiau iÅ¡ nuosprendžio taip ir nėra iki galo aiÅ¡ku, kodėl jam teismas paskyrė bÅ«tent pačiÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį iÅ¡ jam inkriminuoto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų. Mano, jog jau vien pačiame nuosprendyje iÅ¡dėstytos, jį palankiai Å¡ioje byloje apibÅ«dinančios aplinkybės, sudaro pagrindÄ paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe Å¡ioje byloje pagrįstai konstatuota tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡vadas dėl padarytos nusikalstamos veikos padarė teisingas ir teigia, kad daugiau gyvenime nenusikals. Teismo nuosprendyje paminėta aplinkybė, kad jis anksčiau teistas, tikrai nesudarė ir nesudaro pagrindo paskirti jam griežčiausiÄ bausmės rūšį.Tuo atveju, jei bÅ«tų pagrindas Å¡ioje byloje jam paskirti bÅ«tent laisvės atėmimo bausmę, pastarosios bausmės vykdymas apylinkės teismo nuosprendyje jam atidėtas teisingai, tik Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė sankcijos klausimÄ , t. y. nepagrįstai jam nustatė įpareigojimÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val.

Å is įpareigojimas yra perteklinis ir paskirtas gana formaliai, neįvertinus visų bylos aplinkybių, taip pat ir nusikalstamos veikos pobÅ«džio. Jis nėra nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ nakties ar panaÅ¡iu metu. Nusikalstamos veikos pobÅ«dis nesuponuoja bÅ«tinumo ar pagrindo jam taikyti tokio pobÅ«džio įpareigojimÄ ir dar įpareigojimÄ tokiomis griežtomis jo sÄ lygomis. Taigi yra pagrindas iÅ¡vadai, jog apylinkės teismo jam nustatytas įpareigojimas nurodytuoju laiku bÅ«ti namuose yra vien formalus įpareigojimas, kuris yra perteklinis.

Teigia nesiruoÅ¡iantis daryti jokių nusikalstamų veikų, o Å¡ios bylos procesas ir apkaltinamasis nuosprendis jam yra pakankama pamoka, kad ateityje laikytųsi įstatymų reikalavimų. Bausmės vykdymo atidėjimÄ kontroliuojantys pareigÅ«nai iÅ¡ anksto nežinos apie jo bÅ«tinumÄ dirbti vėlesniu paros metu, dėl ko gali tekti tas aplinkybes aiÅ¡kintis retrospektyviai. Tokiu bÅ«du formaliai jam paskirtas įpareigojimas turi ir nepelnytÄ neigiamÄ pusę, liečiančiÄ ne vien jį, bet ir nepelnytai apsunkinančiÄ bausmės atidėjimÄ kontroliuojančių pareigÅ«nų darbÄ .

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Nuteistasis praÅ¡o suÅ¡velninti jam už nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, o nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.BK 189 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys – areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę M.

K. atsižvelgė į tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. K. anksčiau yra teistas net Å¡eÅ¡is kartus, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Apelianto nuomone tai, kad jis anksčiau teistas, nesudaro pagrindo paskirti jam griežčiausiÄ bausmės rūšį.

Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad bÅ«tent Å¡i aplinkybė yra viena svarbiausių sprendžiant bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo klausimÄ . Akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumÄ , pagrįstai skyrė griežtesnę sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose, artimÄ minimaliam jos dydžiui (BK 50 straipsnio 2 dalis), taigi laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į atliktų veiksmų pobÅ«dį, į kaltinamojo asmenybę, ir sprendė, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, dėl ko bausmės vykdymÄ atidėjo. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su iÅ¡vada, kad bausmės tikslai nagrinėjamuoju atveju gali bÅ«ti pasiekti M. K. paskiriant griežtesnę sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , tačiau jos vykdymÄ atidedant ir paskiriant įpareigojimÄ .

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val. yra perteklinis ir paskirtas gana formaliai, neįvertinus visų bylos aplinkybių, taip pat ir nusikalstamos veikos pobÅ«džio.BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Tokia įstatymo formuluotė reiÅ¡kia, kad teismas turi paskirti bent vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų.

Konkretų įpareigojimÄ teismas paskiria atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti, ir kad bÅ«tent Å¡is įpareigojimas gali turėti reikiamÄ poveikį nuteistajam.AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ankstesnius nuteistojo M. K. teistumus ir manydamas, kad tai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, pagrįstai paskyrė įpareigojimÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val.

Byloje nenustatyta, kad minėtu įpareigojimu nuteistojo M. K. interesai gali bÅ«ti pažeisti labiau, nei to reikalauja įstatymas. Ä®pareigojimai skiriami siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirtį, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriamas įpareigojimas turi sukelti nuteistajam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas pagrindu tokį įpareigojimÄ panaikinti ar pakeisti, o sprendimas tenkinti apelianto norÄ iÅ¡vengti bet kokių didesnių suvaržymų, susijusių su bausme, prieÅ¡tarautų pačiai bausmės paskirčiai.

PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, įpareigojimas neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. net ir asmeniui, nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdžiusiam ne nakties metu, yra tikslinga poveikio priemonė, kuri nelaikytina pertekline ar neproporcinga. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo laikotarpiu nuteistajam nėra draudžiama iÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai susiję su darbu ar mokymusi, tačiau tokiu atveju nuteistasis savo iÅ¡vykimÄ darbo ar mokslo reikalais turi derinti su probacijos tarnybos pareigÅ«nais, juos informuoti apie iÅ¡vykimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.Esant Å¡ioms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo M.

K. apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme 2016 m. lapkričio 22 d. iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo už nuteistajam M. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 65,66 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymas netenkintinas.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas iÅ¡laidas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r i a : nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai             Kęstutis Dargužis              Jurgis Kiškis                                                                               Danguolė Šiugždinytė