35b38bc5-c8f4-479e-abdc-d37e16c5b90d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2-748-567/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02576-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.39.2.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė, sekretoriaujant Robertai Valkauskienei, Justei GibavičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovams E. Z. ir T. Z., atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , atstovui M. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. Z. ir T. Z. ieÅ¡kinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , dėl draudimo iÅ¡mokos ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovai E. Z. ir T. Z. pateikė ieÅ¡kinį, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydami: priteisti iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kovui T. Z. 261 377,45 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už sudegusį namÄ , ieÅ¡kovui E. Z. 83 816,04 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už sudegusio namo daiktus, 150 000 Eur neturtinę žalÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovų teigimu, teismas turi įvertinti atsakovo taisyklių esminių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo reikalavimams ieÅ¡kovų atžvilgiu, nes ieÅ¡kovų padėtis buvo mažiau palanki nei atsakovo, sudarant draudimo sutartį, tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio. Nustačius, kad atsakovo taisyklės nesÄ Å¾iningos, konstatuoti tai ir panaikinti jų galiojimÄ ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016).

Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo T. Z. ir atsakovo 2011 m. spalio 16 d. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria naudos gavėjo „Swedbank“, AB naudai buvo apdraustas gyvenamasis namas ir pagalbinis pastatas (duomenys neskelbtini). Namas apdraustas nauja verte 334 511,12 Eur sumai. 2013 m. gruodžio 15 d. tarp ieÅ¡kovo E. Z. ir atsakovo buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria nauja verte buvo apdraustas tame pačiame name esantis namų turtas 92 388,79 Eur sumai. 2014 m. sausio 12 d. sudegė namas, apdegė daržinė. 2014 m. sausio 16 d. atsakovo atstovas apžiÅ«rėjo namÄ ir surašė defektinį aktÄ , nurodydamas, kad dėl namų turto apžiÅ«rėjimo ir defektinio akto suraÅ¡ymo atvyks kitas atsakovo atstovas.

Kitas atsakovo atstovas namų turtÄ atvyko apžiÅ«rėti tik 2014 m. balandžio 10 d., surašė defektinį aktÄ ir žodžiu leido pasiimti iÅ¡ namo visus daiktus. Daiktai iÅ¡ namo nebuvo iÅ¡vežti, kadangi atsakovo atstovas nepateikė raÅ¡ytinio sutikimo juos iÅ¡vežti, todėl vėliau bÅ«tų sunku įrodyti daiktų buvimÄ name. Gaisro metu nesudegė: ispaniÅ¡kas miegamojo komplektas, virtuvės baldai su įranga, vaiko kambarys su baldais, darbo kambarys su baldais, kiti baldai, knygos, virtuvės baldų komplektas rÅ«syje.

Atsakovas už sudegusį namÄ naudos gavėjui „Swedbank“, AB iÅ¡mokėjo 51 965,11 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , nors ieÅ¡kovai nebuvo pateikę atsakovui sutikimo dėl namo neatstatymo ar atstatymo Å«kio bÅ«du. Atsakovo pasirinktas žalos vertintojas UAB „Statybos procesų valdymas“ paskaičiavo, kad namui buvo padaryta 81 492,99 Eur žala, tačiau ieÅ¡kovams nebuvo pateiktas turto žalos įvertinimo aktas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti apie paskaičiuotos žalos dydžio pagrįstumÄ .

PaaiÅ¡kėjo, kad žalos dydis paskaičiuotas 2013 m. kainomis. Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiÅ«ros departamento 2015 m. birželio 17 d. sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovas nederino su ieÅ¡kovais pastato atstatymo bÅ«do ir nepagrįstai neiÅ¡mokėjo likusios draudimo iÅ¡mokos dalį, t. y. 29 469,95 Eur. Atsakovas 2015 m. liepos 28 d. įvykdė Lietuvos banko sprendimÄ , iÅ¡mokėdamas ieÅ¡kovui T. Z. 29 469,95 Eur sumÄ . Atsakovas sumokėjo 1 841,14 Eur palÅ«kanų už 29 469,95 Eur draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjimÄ nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. liepos 28 d., todėl patikslintame ieÅ¡kinyje reikalavimas dėl 1 841,14 Eur palÅ«kanų nereiÅ¡kiamas. 2014 m. balandžio 29 d. atsakovas pervedė ieÅ¡kovui E. Z. 8 572,75 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už sunaikintÄ turtÄ , t. y. 9,28 procentus nuo namų turto draudimo sumos.

Tokia suma neatitinka protingumo, teisėtumo ir teisingumo kriterijų, nes visi likę daiktai yra sugadinti nepataisomai. Atsakovas neįrodė, kad namų turtas buvo sunaikintas tik 8 572,75 Eur sumai. Namų turtas buvo apdraustas nauja verte 92 388,79 Eur sumai, todėl, atsižvelgiant į jau iÅ¡mokėtÄ sumÄ , ieÅ¡kovui turi bÅ«ti papildomai atlyginta 83 816,04 Eur suma. Daržinės, kuri buvo apdrausta namų turto draudimu, vertė 4 633,92 Eur, tačiau atsakovo atstovai iki 2018 m. jos neapžiÅ«rėjo.

Namas buvo sunaikintas visiÅ¡kai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad namas buvo apdraustas nauja verte, atsakovas privalėjo skaičiuoti gaisro padarytÄ Å¾alÄ namui nuo draudimo liudijime nurodytos 334 511,12 Eur draudimo sumos. Atsakovas neįrodė, kad namui buvo padaryta 81 492,99 Eur žala, t. y. 24,36 procentai nuo draudimo sumos. UAB „Ukmergės statyba“ skaičiavimais, namo atstatymo į pradinę padėtį kaina sudarytų 342 870,44 Eur, todėl iÅ¡ jos atėmus iÅ¡mokėtÄ 81 492,99 Eur sumÄ , atsakovas ieÅ¡kovui T.

Z. privalo sumokėti 261 377,45 Eur sumÄ . Atsakovas nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie draudimo iÅ¡mokų sumažinimÄ . Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, todėl privalo atlyginti ieÅ¡kovams turtinę žalÄ . Teismas turėtų įvertinti atsakovo draudimo taisyklių esminių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo reikalavimams ieÅ¡kovo atžvilgiu, nes, sudarant draudimo sutartis, ieÅ¡kovų padėtis dėl galimybių derėtis ir informacijos lygio buvo mažiau palanki, nei atsakovo.

Atsakovas penkis metus nevykdė savo prievolių, rašė skundus dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo, klastos bÅ«du pasiÅ«lė iÅ¡vežti namo daiktus, bandė įrodinėti daiktų nebuvimÄ name, sunaikino ieÅ¡kovų tėvų atminimo daiktus, nes knygos, kurias sunaikino gamta, buvo kauptos visos kartos. Atsakovas, nevykdydamas sutartinių sÄ lygų, pasityčiojo iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuriam kilo dideli psichologiniai, dvasiniai skausmai, iÅ¡gyvenimai, emocinės depresijos, fiziniai nepatogumai. Visa tai patenka į neturtinės žalos sÄ vokÄ , todėl ieÅ¡kovo E. Z. naudai priteistinas 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.38 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.245 str., 6.256 str., 6.998 str., Draudimo įstatymo 92 str., 96 str., 101 str.).

2. Atsakovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų T. Z. ir E. Z. ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodė, kad už sudegusį namÄ iÅ¡mokėta 83 276,20 Eur suma yra pakankama namui atstatyti draudėjo dėl gaisro apgadintÄ namÄ . TÄ pripažino Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiÅ«ros departamentas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu. Apdraustas namas nuosavybės teise priklausė T.

Z. ir buvo įkeistas „Swedbank“, AB. Bankas turėjo teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ už sudegusį namÄ , nepriklausomai nuo to, ar draudėjas bÅ«tų pasirinkęs (ne)atstatinėti namÄ , nes bankas buvo naudos gavėjas ir hipotekos kreditorius. UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertai nustatė, kad sudegusio namo atstatymo kaina Å«kio bÅ«du bÅ«tų 81 492,99 Eur. Tokia suma ir buvo iÅ¡mokėta draudėjui T. Z. ir naudos gavėjui „Swedbank“, AB. Draudėjas neginčijo UAB „Statybos procesų valdymas“ paskaičiavimų.

Byloje atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad sudegusio gyvenamojo namo atstatymo vertė 2018 m. kainomis yra 224 912 Eur. Ekspertizė yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nes ekspertas nevertino pastato bÅ«klės. Ekspertas turėjo atsakyti į klausimÄ , kokie yra nuostoliai dėl 2014 m. sausio 12 d. kilusio gaisro, o ne kiek kainuoja pastatyti naujÄ namÄ . Atsakovas papildomai kreipėsi į UAB „Smart Claims“, kurio ekspertai nustatė, kad ginčo namui dėl gaisro buvo padaryta 87 837 Eur žala. Neturtinė žala negali bÅ«ti priteista, nes tai prieÅ¡tarautų turto draudimo kompensavimo principui, kuris aprėpia tik finansinius draudėjo nuostolius.

Draudėjas po gaisro paliko namÄ neprižiÅ«rėtÄ , todėl namas buvo apgadintas dėl gamtos poveikio. Atsakovo atstovas 2014 m. sausio 16 d. surašė ir E. Z. pasirašė defektinį aktÄ , kuriame nustatė, kad gaisro metu namo antrame aukÅ¡te apdegė dvigulė lova, dvi spintelės prie lovos, komoda, veidrodis. Pirmame aukÅ¡te vandeniu buvo aplieti mikrobangų krosnelė, raÅ¡omasis stalas, kilimai, žurnalinis staliukas, minkÅ¡tų baldų komplektas. 2014 m. pavasarį ieÅ¡kovas E. Z. pateikė atsakovui sÄ raÅ¡Ä visų sudegusių daiktų, kurių vertė 243 193,64? Eur.

Kadangi greitai nepavyko nustatyti sudegusio namų turto vertės, nes ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių daiktų turėjimÄ nurodytai sumai, buvo priimtas spendimas iÅ¡mokėti avansinę iÅ¡mokÄ . Vėliau ieÅ¡kovas pateikė duomenis apie sudegusius daiktus, jų vertę, įsigijimo vietas, laikÄ , tačiau Å¡i informacija buvo neiÅ¡sami ir netiksli, todėl atsakovas negalėjo nustatyti, kur buvo įsigyti daiktai bei kokia jų vertė. Atsakovas kreipėsi į draudėjo nurodytas turto įsigijimo vietas, tačiau pagal prekybininkų pateiktus atsakymus nustatyta, kad draudėjas nebuvo įsigijęs nurodytų daiktų 38 924,93 Eur sumai (vyriÅ¡ki kirpto bebro kailiniai, drabužinė, miegamojo baldų komplektas, italiÅ¡ki darbo kambario baldai, du televizoriai, kompiuteris, kavos aparatas).

Draudėjas bando gauti draudimo iÅ¡mokÄ už daiktus, kurių greičiausiai nebuvo įgijęs, todėl atsakovas atleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo. Pagal draudimo taisykles atsakovas turi teisę nuo 15 iki 50 procentų mažinti draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu draudėjas nesiėmė priemonių žalai sumažinti, nepateikė informacijos apie turėtÄ turtÄ (CK 4.171 str., 6.193 str.; Draudimo įstatymo 96 str.).???????????? 3. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų T.

Z. ir E. Z. ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad 2014 m. kovo 28 d. gavo atsakovo praneÅ¡imÄ apie „Swedbank“, AB nekilnojamajam turtui padarytÄ Å¾alÄ ir paskaičiuotÄ preliminariÄ maksimaliÄ 66 612,60 Eur dydžio iÅ¡mokÄ . 2014 m. balandžio 28 d. atsakovas pervedė 51 965,11 Eur sumÄ , iÅ¡ kurios 33 700,99 Eur suma buvo apmokėti visi T. Z. įsipareigojimai bankui pagal 2009 m rugsėjo 16 d. kredito sutartį, o likusi suma buvo pervesta į T. Z. sÄ skaitÄ .?????????????????? IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. 4. 2011 m. spalio 16 d. tarp ieÅ¡kovo T.

Z. ir atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria naudos gavėjo „Swedbank“, AB (hipotekos kreditoriaus) naudai buvo apdraustas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Namas apdraustas nauja verte 334 511,12 Eur sumai. Pagalbinių pastatų draudimu nauja verte bendrai 27 224,28 Eur sumai buvo apdrausti pagalbiniai ?pastatai: daržinė (4 633,92 Eur?), tvartas (14 770,62), Å«kinis pastatas (6 082,02 Eur), Å¡ulinys (1 737,72 Eur).??????????????? 5. 2013 m. gruodžio 15 d. tarp ieÅ¡kovo E. Z. ir atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria nauja verte buvo apdraustas name (duomenys neskelbtini), esantis turtas 92 388,79 Eur sumai. 6. 2014 m. sausio 12 d. kilo gaisras name (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio 12 d.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko apžiūros protokole nurodyta, kad namo (duomenys neskelbtini), antro aukšto langų paketai išdužę, stogo konstrukcijos apdegusios. Pirmas aukštas ir garažas nuo ugnies nenukentėjo, vandeniu apipilti baldai, sienos, lubos, kiti daiktai. Rūsio patalpos nuo gaisro nenukentėjo. Prie katilo šalia pelenų skyriaus ant betoninių grindų guli stiklinis butelis su skysčiu, iš kaklelio kyšo medžiagos skautė.

Å alia vakarinės sienos trijų rietuvių malkų galai apdegę. Tarp rietuvių ant grindų guli stiklo Å¡ukės, iÅ¡silydžiusios plastmasės liekanos, stiklinės talpos kakliuko liekanos su kyÅ¡ančia medžiagine skiaute. Laiptai, vedantys į antrÄ aukÅ¡tÄ , nuo gaisro nenukentėjo. Antrame aukÅ¡te apdegė baldai, sienos, perdenginys, stogo konstrukcijos, ant grindų guli apÅ¡iltinimo medžiaga. Medinėje Å«kinio pastato dalyje, viduje ties pietine siena, stovi lengvojo automobilio padangos.

Ties jomis apdegusi 0,5 kv. m sienos dalis. Nuo Å«kinio pastato 5 metrai į vakarus ant pievelės guli lengvojo automobilio padanga, dviejose vietose apdegęs protektorius. Du metrai į pietus nuo Å«kinio pastato stovi automobilis BMW, kuris nuo gaisro nenukentėjo. 7. 2014 m. sausio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo praneÅ¡ime nurodyta, kad 2014 m. sausio 12 d. 6.40 val. Ukmergės rajono policijos komisariate buvo gautas praneÅ¡imas, kad Ukmergės prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba užgesino degantį namÄ (duomenys neskelbtini), ir reikalinga apsaugoti turtÄ , nes nėra namo Å¡eimininkų.

Sudegė namo antras aukÅ¡tas, stogas. Gaisrininkai pirminės apžiÅ«ros metu gaisro židinio ir priežasties nerado. RÅ«syje rastos apdegusios kelios malkos, tačiau rÅ«sys ir pirmas aukÅ¡tas neapdegęs. Ūkiniame pastate, esančiame Å¡alia namo, viduje apdegusi siena, kuri nuo namo užsidegti negalėjo. VisÄ dienÄ E. Z. į policijÄ nesikreipė, su juo susisiekti nepavyko. Apklaustas liudytojas, kuris iÅ¡kvietė gaisrinę, nurodė, kad apie 19 val. E. Z. buvo atvažiavęs prie namo, tačiau iÅ¡važiavo ir su juo vėliau susisiekti ir apžiÅ«rėti namo nepavyko. 8. 2014 m. sausio 16 d. atsakovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , surašė du defektinius aktus dėl namo ir namo turto sugadinimo.

Namo defektiniame akte nurodyta, kad: gaisro metu sudegė, apdegė, įgriuvo šlaitinis stogas; antrame aukšte sudegė, įgriuvo apie 130 kv. m dažytų lubų; sudegė, aprūko apie 200 kv. m dažytų sienų; apdegė 40 kv. m grindų laminato; sudegė apie 90 kv. m grindų kiliminės dangos; pirmame aukšte aplieta 130 kv. m dažytų lubų, 200 kv. m dažytų sienų, 80 kv. m grindų laminato; aprūko 50 kv. m grindų plytelių; aprūko, pažeisti mediniai laiptai. Bendras namo plotas 398,15 kv. m, paskutinio remonto data – 2012 m.

Namo turto defektiniame akte, kurį pasirašė E. Z., nurodyta, kad gaisro metu namo antrame aukÅ¡te apdegė dvigulė lova, dvi spintelės prie lovos, komoda, veidrodis. Pirmame aukÅ¡te vandeniu buvo aplieti mikrobangų krosnelė, raÅ¡omasis stalas, kilimai, žurnalinis staliukas, minkÅ¡tų baldų komplektas. 9. 2014 m. vasario 13 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. balandžio 15 d. raÅ¡tais ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , įpareigojo E. Z. pateikti gaisro metu pažeisto turto įsigijimo dokumentus ir pažeisto turto sÄ raÅ¡Ä . 10. 2014 m. vasario 24 d.

UAB „Statybos procesų valdymas“ konstrukcijų atkÅ«rimo sÄ naudų vertės nustatymo akte nurodyta, kad namo (duomenys neskelbtini), statybos resursų sÄ naudos, reikalingos namo atkÅ«rimui pagal pateiktus inventorizacijos duomenis į buvusiÄ iki sugadinimo padėtį, sudaro 81 492,99 Eur. Namo apžiÅ«ra atlikta 2014 m. sausio 29 d. TyrimÄ užsakė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ . Namo konstrukcijų vizualinę ekspertizę atliko ekspertas E. L., turintis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iÅ¡duotÄ ypatingo statinio specialiųjų statybos techninės priežiÅ«ros vadovo kvalifikacijos atestatÄ .

Statybos kainos atkuriamosios vertės nustatymÄ atliko ekspertė L. S., kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros dalies vadovo pareigas. 11. 2014 m. balandžio 7 d. raÅ¡tu „Swedbank“, AB informavo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantį per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , kad sutinka su paskaičiuota 66 612,60 Eur draudimo iÅ¡moka už bankui hipotekos lakÅ¡tu įkeistÄ namÄ (duomenys neskelbtini), kuriam taikoma draudimo apsauga pagal 2011 m. gruodžio 15 d. draudimo liudijimÄ .

RaÅ¡te nurodyta, kad draudimo iÅ¡moka pervestina į banko sÄ skaitÄ , mokėjimo paskirį nurodant – kredito ir kitų pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. kredito sutartį mokėtinų sumų dengimui, kredito gavėjas T. Z.. 12. 2014 m. balandžio 25 d. ieÅ¡kovas E. Z. pateikė atsakovui sugadintų/dingusių daiktų sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad gaisro metu sudegė arba buvo aplieti iÅ¡ viso 129 kilnojamieji daiktai (baldai, buitinė, garso, vaizdo ir organizacinė technika, drabužiai, namų apyvokos daiktai, knygos, pinigai, juvelyriniai dirbiniai, papuoÅ¡alai, vertybiniai popieriai ir pan.) bendrai 243 193,64 Eur sumai.

SÄ raÅ¡e nurodyta, kad turtas už grynuosius pinigus buvo įsigytas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m.?????? 13. 2014 m. balandžio 28 d. ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , už sudegusį namÄ pervedė „Swedbank“, AB 51 965,11 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡ kurios 33 700,99 Eur suma buvo apmokėti visi T. Z. įsipareigojimai bankui pagal 2009 m rugsėjo 16 d. kredito sutartį, o likusi 18 264,12 Eur suma buvo pervesta į T. Z. sÄ skaitÄ .????????????? 14. 2014 m. balandžio 29 d.

ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , už sugadintÄ namų turtÄ iÅ¡mokėjo E. Z. 8 572,75 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . 15. 2014 m. birželio 3 d. raÅ¡tu ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , įpareigojo E. Z. pateikti papildomÄ informacijÄ apie sudegusių daiktų tiksliÄ Ä¯sigijimo datÄ , vertę ir vietÄ . 16. 2015 m. birželio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31161-15 dėl E. Z. galimo sukčiavimo, siekiant iÅ¡vilioti iÅ¡ ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , draudimo iÅ¡mokÄ už 2014 m. sausio 12 d. name (duomenys neskelbtini), sudegusius daiktus. 17. 2014 m. birželio 6 d. raÅ¡tais ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , kreipėsi į E. Z. nurodytas prekių įsigijimo vietas:

1) UAB „Bgn, Kintvilė parduotuvė“ dėl 1 563,95 Eur vertės vyriškos odinės striukės pardavimo 2013 m. rudenį;

2) UAB „Karališkas tigras“ dėl 5 213,16 vertės moteriškų audinės puskailinių 2012 m. ir 1 679,80 Eur vyriško kašmyro palto pardavimo 2013 m. rudenį;

3) UAB „Vitedra“ dėl 2 548,66 Eur vertės vyriškų bebro kailinių pardavimo 2013 m. rudenį;

4) UAB „Senukų prekybos centras“ dėl 1 303,29 Eur vertės lyginimo sistemos Philips pardavimo 2013 m. rudenį;

5) UAB „ToÅ¡va“ dėl 3 475,44 vertės drabužinės pardavimo 2013 m. vasarÄ ;

6) UAB „Aneroidas“ dėl 13 322,52 Eur vertės miegamojo komplekto, 9 267,84 Eur vertės darbo kambario italiÅ¡kų baldų pardavimo 2013 m. vasarÄ ;

7) UAB „Mediashop“ dėl dviejų 5 386,93 Eur ir 3 620,25 Eur vertės Samsung televizorių įsigijimo 2013 m. vasarÄ ir rudenį; 1 013,67 Eur vertės De Longhi kavos aparato, 868,86 Eur vertės Ecomputers kompiuterio, 781,97 Eur vertės namų kino Samsung pardavimo 2013 m. rudenį. UAB „Mediashop“ pateikė atsakymÄ , kad 1) nurodyto modelio Samsung televizorius 2013 m. vasarÄ nebuvo parduotas, tačiau buvo parduotas 2013 m. gruodžio mėn. už 3 918,25 Eur;

2) kito modelio televizoriai buvo parduoti 2013 m. rudenį, tačiau jų kaina buvo 2 693,47 Eur; 3) 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo parduota po vienÄ kompiuterį Elektromarkt bazėje ir Elektromarkt Akropolyje, tačiau jų kaina buvo 810,93 Eur ir 789,61 Eur; 4) 2013 m. rugpjūčio–spalio mėn. nebuvo parduotas DeLonghi kavos aparatas. UAB „Aneroidas“ ir UAB „ToÅ¡va“ pateikė atsakymus, kuriuose nurodė, kad nurodytu laikotarpiu nurodytų prekių nepardavė. UAB „Senukų prekybos centras“ pateikė atsakymÄ , nurodydamas, kad pagal pateikus duomenis neturi galimybės atsakyti į pareiÅ¡kėjo užklausÄ . 18. 2015 m. birželio 17 d.

Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiÅ«ros departamento direktoriaus sprendimu iÅ¡ dalies patenkintas pareiÅ¡kėjų E. Z. ir T. Z. reikalavimas, rekomenduojant draudikui iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ 29 469,95 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuri visa apimtimi atlygintų 2014 m. vasario 24 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ konstrukcijų atkÅ«rimo sÄ naudų vertės nustatymo akte nurodytas apdrausto pastato atstatymo iÅ¡laidas, dalį. 19. 2015 m. liepos 28 d. ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , pervedė į T.

Z. sÄ skaitÄ 29 469,95 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už sudegusį namÄ . 20. 2015 m. rugsėjo 25 d. antstolės N. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. 9.30 val. pradėjo vykdyti E. Z., atstovaujančio T. Z. pagal 2014 m. sausio 23 d. įgaliojimÄ , praÅ¡ymÄ konstatuoti faktines aplinkybes name (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad namas yra be stogo, nėra antro aukÅ¡to Å¡oninių sienų, langų. PrieÅ¡kambario sienos, lubos, grindys Å¡lapios, atsilupusios ir nukritusios suÅ¡lapusios gipso kartono plokÅ¡tės. Fojė sienos ir lubos Å¡lapios, gipso kartono plokÅ¡tės nukritusios, ant grindų tinko krÅ«vos.

Svetainės sienos ir grindys Å¡lapios, perdengimo plokÅ¡tės Å¡lapios, ant grindų vanduo, baldai Å¡lapi ir supeliję. Vaiko kambario sienos, lubos, knygos, baldai Å¡lapi, supeliję. Darbo kambario lubos, sienos ir grindys Å¡lapios, ant baldų nukritęs tinkas. Tualete Å¡lapia. Laiptai, vedantys į antrÄ aukÅ¡tÄ , Å¡lapi, supeliję, apkritę tinko gabalais. Antras aukÅ¡tas neturi sienų, pertvarų, langų, iÅ¡orinėje pusėje aprÅ«kęs kaminas. RÅ«sio lubos, sienos, grindys Å¡lapios, daiktai ir baldai supeliję, Å¡lapi, sienos pajuodusios. 21. 2016 m. vasario 26 d.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31161-15, nustačius, kad E. Z. veiksmais nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos (sukčiavimo) požymių. 2016 m. balandžio 13 d. Vilniau apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesti. 22. 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas nusprendė ieÅ¡kovų E. Z. ir T.

Z. ieškinį tenkinti iš dalies:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kovui T. Z. 1 841,14 Eur palÅ«kanų už laiku neiÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos dalį;

2) likusioje dalyje ieškinį atmesti;

3) priteisti valstybei iš ieškovo E. Z. 14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų;

4) iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos atsakovui grÄ Å¾inti 2016 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimu pervestÄ 30 Eur įmokÄ . 23. 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutarė:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui;

2) kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjo, nedalyvaujant ieÅ¡kovams, nepareikalavo papildomų įrodymų, nepagrįstai neskyrė byloje ekspertizės. 24. 2018 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė pavesti 2018 m. sausio 25 d. nutartimi paskirtÄ ekspertizę žalos dydžiui nustatyti atliki ekspertui S. M. (UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“), atsakant į klausimÄ , kokia 2014 m. sausio 12 d. gaisro metu apdegusio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atstatymo kaina. 25. 2018 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė pakeisti 2018 m. vasario 20 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartį; pavesti atlikti 2018 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtÄ ekspertizę žalos dydžiui nustatyti ekspertui D. K.; pavesti ekspertui atsakyti į klausimÄ , kokia 2014 m. sausio 12 d. gaisro metu apdegusio gyvenamojo namo ir daržinės, esančių (duomenys neskelbtini), atstatymo vertė 2018 metų kainomis (konkrečiai kiekvieno nekilnojamojo turto objekto). 26. 2018 m. liepos 26 d. ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , atsakyme į E. Z. elektroninį laiÅ¡kÄ dėl namų turto defektinio akto nesuraÅ¡ymo, nurodyta, kad defektinis aktas buvo suraÅ¡ytas 2014 m. sausio 12 d. ir už sugadintÄ namų turtÄ buvo iÅ¡mokėta 8 572,75 Eur iÅ¡moka.

Dėl papildomos draudimo išmokos išmokėjimo vyksta ginčas, todėl jokie papildomi žalos administravimo veiksmai nebus atliekami. 27. 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo eksperto D. K. pateiktame teismo ekspertizės akte nurodyta, kad, praėjus 4 metams nuo gaisro, namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijos buvo pažeistos drėgmės ir jas būtina keisti. Statinio išorinės laikančios konstrukcijos yra gelžbetonio plokštės su polistirolo užpildu, kurios prisigėrė vandens ir prarado šilumos izoliacines savybes.

Surenkamos perdangos plokÅ¡tės buvo veikiamos drėgmės ir Å¡alčio ciklų ir yra nesaugios eksploatuoti. Statinio laikančiosios konstrukcijos ir apdailiniai sluoksniai yra pažeisti drėgmės, pelėsio ir yra netinkamai tolimesnei eksploatacijai. Atlikus sÄ matinius skaičiavimus 2018 m. kainomis, nustatyta, kad namo atstatymo vertė yra 224 912 Eur, daržinės – 50 Eur. 28. 2018 m. rugpjūčio 9 d. antstolės N. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad, E. Z. praÅ¡ymu, namo (duomenys neskelbtini), pirmo aukÅ¡to kambariuose, rÅ«syje ir garaže 53 nuotraukose buvo užfiksuota esamų daiktų (baldų, knygų ir kt.) bÅ«klė 2018 m. rugpjūčio 9 d. 29. 2018 m. rugsėjo 19 d.

UAB „Ukmergės remontas“ pasiÅ«lyme ir lokalinėje sÄ matoje nurodyta, kad namo (duomenys neskelbtini), nugriovimo darbus bendrovė gali atlikti už 49 238,53 Eur sumÄ . 30. 2018 m. rugsėjo 20 d. UAB „Ukmergės remontas“ pasiÅ«lyme ir objektinėje bei lokalinėje sÄ matose nurodyta, kad bendrovė namo (duomenys neskelbtini), nugriovimo ir atstatymo darbus, Å¡ildymo–vėdinimo, vandentiekio–nuotekų, elektrotechnikos darbus gali atlikti už 342 870,44 Eur sumÄ . 31. 2018 m. rugsėjo 25 d.

UAB „Smart Claims“ nuostolių nekilnojamajam turtui įvertinime nurodyta, kad namui (duomenys neskelbtini), dėl gaisro buvo padaryta 87 837 Eur žala. Nuostolių suma namo atstatymo verte apskaičiuota 2014 m. vidutinėmis rinkos kainomis. Nuostoliai apskaičiuoti, remiantis 2014 m. sausio 16 d. objekto apžiÅ«ros aktu ir 2014 m. vasario 24 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ padaryta objekto apžiÅ«ra, fotonuotraukomis, sÄ matiniais skaičiavimais. 32. 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė paskirti byloje papildomÄ ekspertizę, pavedant jÄ atlikti ekspertui D.

K., atsakant į klausimÄ , kokia 2014 m. sausio 12 d. gaisro metu apdegusio gyvenamojo namo ir daržinės (duomenys neskelbtini) atstatymo kaina. 33. 2019 m. gegužės 3 d. teismo eksperto D. K. pateiktame papildomos teismo ekspertizės akte nurodyta, kad, praėjus 5 metams nuo gaisro, namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijos ir apdailiniai sluoksniai buvo pažeisti drėgmės, pelėsio ir yra netinkami tolimesnei eksploatacijai. Esamos pastato konstrukcijos nėra apsaugotos nuo atmosferos poveikio ir yra netinkamos tolimesnei eksploatacijai.

Pastato Å¡iltinamasis sluoksnis buvo veikiamas drėgmės ir Å¡alčio, pažeistas gaisro ir ardymo padarinių. Daugiasluoksnės sieninės fasado ir rÅ«sio plokÅ¡tės nebuvo apsaugotos nuo atmosferos poveikio ir į Å¡iltinamÄ jį sluoksnį prisigėrusi drėgmė pažeidė Å¡ilumos sluoksnio savybes, todėl plokÅ¡tes bÅ«tina keisti. Pastato perdangos plokÅ¡tės yra prisigėrusios drėgmės ir ant jų matyti gausu pelėsių. Keičiant sienines plokÅ¡tes, yra tikimybė, kad jos bus pažeistos ir bus netinkamos antriniam panaudojimui.

Pirmo aukÅ¡to apdaila (dažai, tinkavimas, plytelės, lubų karkasas) yra pažeista neatstatomai. Å ildymo, vandentiekio–nuotekų ir elektros inžinerinės sistemos nuo lietaus ir Å¡alčio poveikio yra pažeistos neatstatomai. Pastato durys ir laiptai keistini, kadangi yra pažeisti drėgmės. RÅ«sio mÅ«rinės konstrukcijos ir kaminai paliekamos ir dezinfekuojamos. Daržinėje medinės konstrukcijos yra valomos, o pažeistos ugnies – keičiamos naujomis lentomis. Perskaičiavus sÄ matinius skaičiavimus atstatymo verte 2019 m. kainomis, nustatyta, kad namo atstatymo vertė yra 232 323 Eur, daržinės – 42 Eur.

34. Byloje kilo ginčas dėl draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo už gaisro metu apdegusį gyvenamÄ jį namÄ , daržinę ir namų turtÄ . Atsakovas kompensavo ieÅ¡kovams dalį iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų, t. y. ieÅ¡kovui T. Z. už gaisro metu sugadintÄ namÄ , o ieÅ¡kovui E. Z. už tame pačiame name gaisro metu sugadintÄ turtÄ . Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovams iÅ¡mokėtinų draudimo iÅ¡mokų už namÄ ir namų turtÄ dydžių.

35. Pagal CK 6.987 str. 1 d. draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

36. Draudimo įstatymo 102 str. nurodyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių.

37. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turto draudimo tikslas – apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grÄ Å¾inant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusiÄ padėtį, kompensuojant jo praradimus. Kol negauna draudimo iÅ¡mokos, draudėjas gali neturėti lėšų dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, taigi tokiais atvejais, tik gavęs draudimo iÅ¡mokÄ , gali realiai pradėti sugadinto turto remonto darbus. Draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama ir iÅ¡mokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ ar ne.

Draudimo iÅ¡mokÄ draudėjas gali naudoti savo nuožiÅ«ra, t. y. draudėjas gali draudimÄ iÅ¡mokÄ panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grÄ Å¾inti ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-12/2009). Turto draudimo teisiniuose santykiuose yra įgyvendinamas CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, kuris iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama grÄ Å¾inti jÄ patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginÄÄ dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis, nes, nustačius mažesnį už tikruosius nuostolius žalos dydį, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

38. IeÅ¡kovo T. Z. ir atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , sudarytos draudimo sutarties sudėtinė dalis yra Gyventojų turto draudimo taisyklės (ERGO, GTDT, 2010), kuriose nustatyta nuostolio dydžio nustatymo tvarka ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka ir terminai. Ginčo namas buvo apdraustas naujÄ ja verte 334 511,12 Eur sumai, daržinė – 4 633,92 Eur. Draudimo taisyklių 17.1.1 p. nustatyta, kad nauja vertė – tai apskaičiuoti pastato atkuriamieji kaÅ¡tai, kurių reikėtų tokių pat parametrų, fizinių ir eksploatacinių savybių objektui atkurti, pagaminti arba pastatyti, įskaitant visas papildomas iÅ¡laidas (konstravimo, planavimo, projektavimo, derinimo ir kt.), galinčias atsirasti naujo pastato statyboje.

Draudimo taisyklių 27.4.3 p. nurodyta, kad kai pastatas apdraustas naujÄ ja verte ir yra sugadintas, tai nuostolio suma yra pastato remonto kaina. Siekdamas nustatyti draudimo iÅ¡mokos dydį, atsakovas rėmėsi 2014 m. vasario 24 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ konstrukcijų atkÅ«rimo sÄ naudų vertės nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad namo (duomenys neskelbtini), statybos resursų sÄ naudos, reikalingos namo atkÅ«rimui pagal pateiktus inventorizacijos duomenis į buvusiÄ iki sugadinimo padėtį, sudaro 81 492,99 Eur.

Atsakovas 33 700,99 Eur sumÄ iÅ¡mokėjo hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB, padengdamas visus T. Z. įsipareigojimus bankui pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. kredito sutartį, o likusi 47 734,07? Eur draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta T. Z. ???????? 39. Teismas pažymi, kad, kilus ginčui dėl paskaičiuotos iÅ¡mokos dydžio pagrįstumo, draudėjui iÅ¡liko teisė ginčyti draudiko atliktus paskaičiavimus. CPK 177 str. 2 d. iÅ¡vardytos įrodinėjimo priemonės, pagal kurias nustatomi faktiniai duomenys.

CPK 177 str. 3 d. įtvirtinta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nei CPK, nei kituose įstatymuose, nei draudimo sutarties taisyklėse nenustatyta, kad namo atstatymo išlaidos negali būti nustatytos kitomis, negu atsakovo nurodytose taisyklėse įrodinėjimo priemonėmis.

40. Kilus ginčui dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio pagrįstumo, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ir papildoma teismo ekspertizė namo atstatymo vertei nustatyti.????? Teismo ekspertas pateikė papildomÄ iÅ¡vadÄ , kad, atlikus sÄ matinius skaičiavimus 2019 m. kainomis, nustatyta, kad namo atstatymo vertė yra 232 323 Eur, daržinės – 42 Eur.

41. Draudimo taisyklių 27.4.1.1 p. nurodyta, kad pastatas laikomas sunaikintu, jeigu jo remonto kaina virÅ¡ija naujo tokio paties pastato statybos kainÄ iki draudžiamojo įvykio, iÅ¡skaičiavus iÅ¡likusio turto naujÄ vertę. Teismas pažymi, kad ginčo namas buvo apdraustas naujÄ ja verte 334 511,12 Eur sumai, o daržinė 4 633,92 Eur sumai. Teismo eksperto nustatyta namo atstatymo vertė yra 231 322,96 Eur, daržinės – 41,56 Eur. Vadinasi, namas ir daržinė pagal draudimo taisyklių nuostatas laikytini ne sunaikintu, o sugadintu turtu, kadangi atstatymo darbų kaina nevirÅ¡ija nurodyto turto vertės iki draudžiamojo įvykio.

42. CPK 218 straipsnyje nurodyta, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas byloje teismo priimame sprendime.

43. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 185 str. 2 d. įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiÅ¡kiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Eksperto iÅ¡vada nepriskirtina tokioms iÅ¡imtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto iÅ¡vada, tokio nesutikimo motyvus iÅ¡dėstydamas bylos sprendime (CPK 218 str.).

Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, ekspertizės akto turinio prieštaringumas, išvadų neišplaukimas iš tyrimo eigos, išvadų pateikimas dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir panašiai.

Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas iÅ¡vadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).

44. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindÄ spręsti prieÅ¡ingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto iÅ¡vada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).

45. Teismas konstatuoja, kad byloje pateikta teismo eksperto papildomos ekspertizės iÅ¡vada yra iÅ¡sami, aiÅ¡ki, iÅ¡plaukianti iÅ¡ atlikto tyrimo eigos, abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta. Teismas pažymi, kad teismo eksperto apklausa žodžiu teismo posėdžio metu nėra bÅ«tina, nes žodinis paaiÅ¡kinimas pagal raÅ¡tu iÅ¡dėstytÄ iÅ¡vadÄ yra perteklinis. Papildomos ekspertizės iÅ¡vada patvirtina, kad namo ir daržinės atstatymo kaÅ¡tai apskaičiuoti pagal statybinę sÄ matų skaičiavimo programÄ Sistela.

Eksperto sudarytoje lokalinėje sÄ matoje nurodyti paskaičiuoti griovimo, ardymo darbai 13 704 Eur sumai, atstatymo darbai 147 651 Eur sumai, Å¡ildymo, katilinės įrengimo darbai ir medžiagos 13 552 Eur sumai, vandentiekio ir nuotekų įrengimo darbai ir medžiagos 3 475 Eur sumai, elektros sistemos montavimo darbai ir medžiagos 12 794 Eur, viso – 231 322,96 Eur. Daržinės lokalinėje sÄ matoje nurodyta, kad jos atstatymui bÅ«tina atlikti medienos pavirÅ¡iaus mechaninį valymÄ , iÅ¡ardyti sienų apkalimÄ ir apkalti dailylentėmis, darbų vertė – 41,56 Eur.

Atsakovas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, vadinasi, sutiko su atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis. Atsakovo argumentai, kad kitokiÄ atstatymo kainÄ patvirtina 2014 m. vasario 24 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ konstrukcijų atkÅ«rimo sÄ naudų vertės nustatymo aktas (namo atkÅ«rimo į buvusiÄ padėtį kaina 81 492,99 Eur) ir 2018 m. rugsėjo 25 d. UAB „Smart Claims“ nuostolių nekilnojamajam turtui įvertinimu (87 837 Eur), kuris iÅ¡ esmės buvo parengtas 2014 m. vasario 24 d.

UAB „Statybos procesų valdymas“ konstrukcijų atkÅ«rimo sÄ naudų vertės nustatymo akto duomenimis, atmestini, kadangi nurodytų turto vertintojų paskaičiavimai negali paneigti didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčio įrodymo – papildomos teismo ekspertizės iÅ¡vados.

46. Teismas pažymi, kad turto draudimo tikslas yra apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grÄ Å¾inant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusiÄ padėtį, kompensuojant jo nuostolius. Iki draudimo iÅ¡mokos gavimo draudėjas gali neturėti lėšų dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, todėl tik gavęs draudimo iÅ¡mokÄ , gali realiai pradėti sugadinto turto remonto darbus. Draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama ir iÅ¡mokama draudėjui, neatsižvelgiant į tai, ketina jis atkurti draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ ar ne, t. y. draudimo iÅ¡mokÄ draudėjas gali naudoti savo nuožiÅ«ra. Nagrinėjamu atveju draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas užtruko ilgÄ laikÄ iÅ¡ esmės dėl atsakovo kaltės (net pagal atsakovo nustatytÄ atstatymo vertę draudimo iÅ¡mokos dalis buvo neiÅ¡mokėta iki Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos sprendimo priėmimo), todėl atsakovo argumentai dėl namo atstatymo kaÅ¡tų yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

47. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo T. Z. argumentais, kad už gaisro metu sugadintÄ namÄ ir daržinę jam turi bÅ«ti iÅ¡mokėta visa draudimo sutartyje (liudijime) nurodyta suma, t. y. už namÄ â€“ 334 511,12 Eur, daržinę – 4 633,92 Eur. Draudimo įstatymo 102 str. nurodyta, kad draudimo iÅ¡mokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų iÅ¡laidų dydžiui, jei Å¡alių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių.

Atsakovo draudimo taisyklių 18.1 punkte nurodyta, kad gyventojų turto draudimo sutartyje nurodyta pastato draudimo suma yra draudiko įsipareigojimų riba, kuria pastarasis atsako pagal sudarytÄ draudimo sutartį. Vadinasi, draudimo iÅ¡mokos dydis yra susietas ne su draudimo sutartyje nustatyta turto draudimo suma, o su realiai patirtais nuostoliais. Papildomos teismo ekspertizės iÅ¡vados patvirtina, kad gaisro metu sugadintam namui ir daržinei atstatyti reikalinga bendra 231 364,52 Eur, t. y. bÅ«tent nurodyta suma laikytina nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti draudikas.????? 48.

CK 6.259 str. reglamentuoja skolininko atsakomybės mažinimÄ arba visiÅ¡kÄ atleidimÄ nuo atsakomybės, atsižvelgiant į kreditoriaus kaltę. CK 6.1013 str. 1 d. nurodyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas turi imti jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti. Draudimo taisyklių 29.7 p. nurodyta, kad draudikas turi teisę mažinti draudimo iÅ¡mokÄ nuo 15 iki 50 procentų, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sÄ moningai nesiėmė protingų priemonių žalai sumažinti.

Draudimo taisyklėse nenurodyti konkretūs reikalavimai, kurių turėtų imtis draudėjas, siekiant nedidinti nuostolių, atsiradusių po draudžiamojo įvykio.

49. Papildomos teismo ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad praėjus 5 metams nuo gaisro, namo konstrukcijos ir apdailiniai sluoksniai buvo pažeisti drėgmės, pelėsio ir yra netinkami tolimesnei eksploatacijai. Esamos pastato konstrukcijos nėra apsaugotos nuo atmosferos poveikio ir yra netinkamos tolimesnei eksploatacijai. Pastato Å¡iltinamasis sluoksnis buvo veikiamas drėgmės ir Å¡alčio, pažeistas gaisro ir ardymo padarinių. Daugiasluoksnės sieninės fasado ir rÅ«sio plokÅ¡tės nebuvo apsaugotos nuo atmosferos poveikio ir į Å¡iltinamÄ jį sluoksnį prisigėrusi drėgmė pažeidė Å¡ilumos sluoksnio savybes, todėl plokÅ¡tes bÅ«tina keisti.

Pastato perdangos plokštės yra prisigėrusios drėgmės ir ant jų matyti gausu pelėsių. Pirmo aukšto apdaila (dažai, tinkavimas, plytelės, lubų karkasas) yra pažeista neatstatomai. Šildymo, vandentiekio–nuotekų ir elektros inžinerinės sistemos nuo lietaus ir šalčio poveikio yra pažeistos neatstatomai. Pastato durys ir laiptai keistini, kadangi yra pažeisti drėgmės. Teismas pažymi, kad turto savininko pareiga yra rūpintis turtu net ir po draudiminio įvykio, kad žala nedidėtų.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieÅ¡kovas T. Z. 5 metus nesiėmė priemonių apsaugoti namÄ nuo gamtos poveikio (pvz., užkalti langus, uždengti antrÄ aukÅ¡tÄ nuo kritulių ir pan.), turėjo įtakos nuostolių padidėjimui, todėl yra teisinis pagrindas mažinti draudimo iÅ¡mokos dydį. Atsižvelgiant į ekspertizės iÅ¡vadas, teismas konstatuoja, kad draudimo iÅ¡mokos dydis mažintinas 15 procentų, kadangi gaisro metu praktiÅ¡kai sudegė namo stogas ir antras aukÅ¡tas, o pirmas aukÅ¡tas ir rÅ«sys buvo aplietas vandeniu, gesinant gaisrÄ .

Vadinasi, namo konstrukcijų ir apdailos sugadinimui didžiausiÄ Ä¯takÄ turėjo gaisras ir jo padarinių Å¡alinimas padariniai, o nuostolių padidėjimui ieÅ¡kovo neveikimas ženklios įtakos nepadarė, todėl 15 procentų (34 704,68 Eur nuo teismo eksperto paskaičiuotos 231 364,52 Eur sumos) draudimo iÅ¡mokų mažinimas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų esmę (CK 1.5 str.).

50. Darytina, kad teisinga ir pagrįsta draudimo iÅ¡moka už gaisro metu sugadintÄ ginčo namÄ ir daržinę yra 196 659,84 Eur. Atsakovas iki ginčo nagrinėjimo teisme pradžios iÅ¡mokėjo iÅ¡ viso 81 435,06 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovui T. Z. priteistina ?115 224,78? Eur draudimo iÅ¡mokos dalis (CK 6.987 str. 1 d., 6.1013 str. 1 d., 6.259 str., Draudimo įstatymas, CPK 177-179 str.).???????? 51. IeÅ¡kovas T. Z. nurodė, kad atsakovas dalį draudimo iÅ¡mokos trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, iÅ¡mokėjo, nederindamas su ieÅ¡kovu draudimo iÅ¡mokėjimo ir namo atstatymo bÅ«do sÄ lygų.

52. Pagal Draudimo įstatymo 85 str. 1 d. (redakcija, galiojusi ginčo draudimo sutarties sudarymo metu) draudimo sutartyje galima nustatyti naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigas, kurias jie privalo vykdyti, įgyvendindami savo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , bei apdraustojo pareigas. Naudos gavėju laikomas draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo, paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 2 str. 49 d.).

53. Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeičiamas daiktas, iÅ¡skyrus žemę, turi bÅ«ti apdraustas. Hipoteka apima ir nekilnojamojo daikto draudimo atlyginimÄ (CK 4.171 str. 4 d., 5 d.). jeigu įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ jų reikalavimų sumos, iÅ¡mokamÄ tokia pat eile, kokia turėjo bÅ«ti patenkinti jų reikalavimai. Gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ visų kreditorių sutikimÄ , draudimo suma gali bÅ«ti iÅ¡mokama įkeisto daikto savininkui.

54. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai pagal draudimo sutartį nurodytas naudos gavėjas – hipotekos kreditorius, tai jo gaunama draudimo iÅ¡moka, nustatyta draudimo sutartimi, nekeičia hipotekos kreditoriaus teisės į iÅ¡mokÄ apimties, garantuojamos įstatymu, t. y. Å¡i iÅ¡moka negali virÅ¡yti jo reikalavimų, užtikrintų hipoteka. Hipotekos kreditorius – naudos gavėjas pagal draudimo sutartį – kreipiasi į draudikÄ dėl iÅ¡mokos, atlieka žalos sureguliavimo procedÅ«ras tokia apimtimi, kokia jam nustato jo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯tvirtinančios teisės normos.

Naudos gavėjo nurodymas draudimo sutartyje, kai apdraudžiamas hipoteka suvaržytas turtas, nepanaikina draudėjo teisės gauti likusiÄ draudimo iÅ¡mokos dalį, virÅ¡ijančiÄ hipotekos kreditoriaus, kaip naudos gavėjo pagal turto draudimo sutartį, reikalavimÄ , bet ne didesnę (kartu su iÅ¡mokėta dalimi) kaip draudimo suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-706/2016).

55. Nurodytas reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika reiÅ¡kia, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, hipotekos kreditorius įstatymo pagrindu įgyja teisę į draudimo iÅ¡mokos dalį, nevirÅ¡ijančiÄ jo reikalavimų, užtikrintų hipoteka. Nagrinėjamu atveju ginčo namo draudimo liudijime naudos gavėju yra nurodytas „Swedbank“, AB, kadangi banko naudai buvo nustatyta hipoteka, užtikrinant ieÅ¡kovo T. Z. prievoles pagal 2009 m rugsėjo 16 d. kredito sutartį. Vadinasi, atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudikas turėjo teisę neginčijamÄ draudimo iÅ¡mokos dalį, nevirÅ¡ijančiÄ hipotekos kreditoriaus reikalavimų sumos, iÅ¡mokėti tiesiogiai hipotekos kreditoriui.

Byloje nekilo ginčo, kad hipotekos kreditoriui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalis, kuri buvo įskaičiuota į ieÅ¡kovo prievolių sumÄ kreditoriui, virÅ¡ijo jo reikalavimus, užtikrintus hipoteka. Aplinkybė, kad atsakovas trečiajam asmeniui iÅ¡mokėjo iÅ¡mokos dalį, virÅ¡ijančiÄ jo reikalavimų sumÄ pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. kredito sutartį ar nederino namo atstatymo bÅ«do, nereiÅ¡kia ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų esminio pažeidimo, kadangi trečiasis asmuo grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui T.

Z. likusiÄ draudimo iÅ¡mokos dalį. Kita vertus, naudos gavėjo nurodymas draudimo sutartyje, kai apdraudžiamas hipoteka suvaržytas turtas, nepanaikina draudėjo teisės gauti likusiÄ draudimo iÅ¡mokos dalį, virÅ¡ijančiÄ hipotekinį reikalavimÄ . Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi pareigÄ iÅ¡mokėti draudėjui likusiÄ draudimo iÅ¡mokos dalį (115 224,78? Eur), nevirÅ¡ijančiÄ draudžiamojo įvykio patirtų nuostolių (kartu su bankui ir ieÅ¡kovui jau iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka) draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos.

56. IeÅ¡kovas E. Z. reikalauja priteisti 83 816,04 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už sudegusiame name buvusį namų turtÄ , nurodydamas, kad iÅ¡mokėta dalis (8 572,75 Eur) yra nepakankama žalai atlyginti, o atsakovo atsisakymas iÅ¡mokėti likusiÄ draudimo iÅ¡mokos dalį yra nepagrįstas. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekia, kad jam bÅ«tų atlyginta draudimo liudijime nurodyta namų turto draudimo suma (92 388,79 Eur), atskaičius jau iÅ¡mokėtÄ sumÄ . IeÅ¡kovai taip pat nurodė, kad teismas turėtų įvertinti atsakovo draudimo taisyklių esminių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo reikalavimams ieÅ¡kovo atžvilgiu, nes, sudarant draudimo sutartis, ieÅ¡kovų padėtis dėl galimybių derėtis ir informacijos lygio buvo mažiau palanki, nei atsakovo.

57. Gyventojų turto draudimo taisyklių (ERGO, GTDT, 2013) 27.4.12.2 p. nurodyta, kad jei namų turtas yra apdraustas naujÄ ja verte ir yra sunaikinamas, tuomet draudimo iÅ¡moka yra lygi daiktų įsigijimo kainai. Naujoji vertė – tai iÅ¡laidos tokios pat paskirties, rÅ«Å¡ies, tipo, kokybės, galingumo ar analogiÅ¡kų parametrų turėtam turtui įsigyti (Draudimo taisyklių 17.2.1 p.). Vadinasi, draudimo iÅ¡moka už namų turtÄ turi bÅ«ti skaičiuojama pagal turėtų daiktų ar analogiÅ¡kų parametrų daiktų įsigijimo kainÄ , o draudimo liudijime nurodyta kilnojamojo turto suma yra draudiko įsipareigojimų riba, iki kurios draudikas turi atsakyti, atsižvelgiant į draudėjo patirtus nuostolius, nes draudimo sutartimi nesusitarta dėl konkrečių sumų, pripažintinų minimaliais nuostoliais.

58. Pagal Draudimo įstatymo 96 str. 1 d. draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį.

59. Draudimo taisyklių 3.9.4. p. nurodyta, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo per tris darbo dienas dingusių, sugadintų ar sunaikintų daiktų sÄ raÅ¡Ä , nurodant daiktų įsigijimo metus, vietÄ ir kainÄ . Draudikas turi teisę mažinti nuo 15 iki 50 procentų draudimo iÅ¡mokÄ arba jos nemokėti, jei draudėjas nepateikia 3.9.4 punkte nurodytų įrodymų apie dingusių ar sunaikintų daiktų turėjimÄ ir jų vertę (Draudimo taisyklių 29.15 p.).

60. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai namų turto draudimo suma yra nustatoma pagal bendrÄ jį plotÄ , draudiko reikalavimas draudėjui įrodyti, jog prieÅ¡ gaisrÄ name buvo draudimo liudijime nurodytos vertės daiktai, nelaikytinas nesÄ Å¾iningu. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Draudėjui, sudarant kilnojamojo turto draudimo sutartį, neužpildžius kilnojamojo namų turto sÄ raÅ¡o ir nenurodžius daiktų įsigijimo vertės, dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio turi bÅ«ti sprendžiama pagal pateiktus įrodymus, vadovaujantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014).

61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. sausio 16 d. atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , atstovas surašė defektinį aktÄ dėl namų turto sugadinimo, kurį pasirašė ieÅ¡kovas E. Z.. Namų turto defektiniame akte nurodyta, kad gaisro metu namo antrame aukÅ¡te apdegė dvigulė lova, dvi spintelės prie lovos, komoda, veidrodis. Pirmame aukÅ¡te vandeniu buvo aplieti mikrobangų krosnelė, raÅ¡omasis stalas, kilimai, žurnalinis staliukas, minkÅ¡tų baldų komplektas. 2014 m. vasario 13 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. balandžio 15 d. raÅ¡tais atsakovas įpareigojo E. Z. pateikti gaisro metu pažeisto turto įsigijimo dokumentus ir pažeisto turto sÄ raÅ¡Ä . 2014 m. birželio 3 d. raÅ¡tu įpareigojo E. Z. pateikti papildomÄ informacijÄ apie sudegusių daiktų tiksliÄ Ä¯sigijimo datÄ , vertę ir vietÄ . 2014 m. birželio 6 d. raÅ¡tais kreipėsi į E. Z. nurodytas prekių įsigijimo vietas:

1) UAB „Bgn, Kintvilė parduotuvė“ dėl 1 563,95 Eur vertės vyriškos odinės striukės pardavimo 2013 m. rudenį;

2) UAB „Karališkas tigras“ dėl 5 213,16 vertės moteriškų audinės puskailinių 2012 m. ir 1 679,80 Eur vyriško kašmyro palto pardavimo 2013 m. rudenį;

3) UAB „Vitedra“ dėl 2 548,66 Eur vertės vyriškų bebro kailinių pardavimo 2013 m. rudenį;

4) UAB „Senukų prekybos centras“ dėl 1 303,29 Eur vertės lyginimo sistemos Philips pardavimo 2013 m. rudenį;

5) UAB „ToÅ¡va“ dėl 3 475,44 vertės drabužinės pardavimo 2013 m. vasarÄ ;

6) UAB „Aneroidas“ dėl 13 322,52 Eur vertės miegamojo komplekto, 9 267,84 Eur vertės darbo kambario italiÅ¡kų baldų pardavimo 2013 m. vasarÄ ;

7) UAB „Mediashop“ dėl dviejų 5 386,93 Eur ir 3 620,25 Eur vertės Samsung televizorių įsigijimo 2013 m. vasarÄ ir rudenį; 1 013,67 Eur vertės De Longhi kavos aparato, 868,86 Eur vertės Ecomputers kompiuterio, 781,97 Eur vertės namų kino Samsung pardavimo 2013 m. rudenį. UAB „Mediashop“ pateikė atsakymÄ , kad 1) nurodyto modelio Samsung televizorius 2013 m. vasarÄ nebuvo parduotas, tačiau buvo parduotas 2013 m. gruodžio mėn. už 3 918,25 Eur;

2) kito modelio televizoriai buvo parduoti 2013 m. rudenį, tačiau jų kaina buvo 2 693,47 Eur; 3) 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo parduota po vienÄ kompiuterį Elektromarkt bazėje ir Elektromarkt Akropolyje, tačiau jų kaina buvo 810,93 Eur ir 789,61 Eur; 4) 2013 m. rugpjūčio–spalio mėn. nebuvo parduotas DeLonghi kavos aparatas. UAB „Aneroidas“ ir UAB „ToÅ¡va“ pateikė atsakymus, kuriuose nurodė, kad nurodytu laikotarpiu nurodytų prekių nepardavė. UAB „Senukų prekybos centras“ pateikė atsakymÄ , nurodydamas, kad pagal pateikus duomenis neturi galimybės atsakyti į pareiÅ¡kėjo užklausÄ . 2014 m. balandžio 25 d. ieÅ¡kovas E. Z. pateikė atsakovui sugadintų/dingusių daiktų sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad gaisro metu sudegė arba buvo aplieti iÅ¡ viso 129 kilnojamieji daiktai (baldai, buitinė, garso, vaizdo ir organizacinė technika, drabužiai, namų apyvokos daiktai, knygos, pinigai, juvelyriniai dirbiniai, papuoÅ¡alai, vertybiniai popieriai ir pan.) bendrai 243 193,64 Eur sumai.

SÄ raÅ¡e nurodyta, kad turtas už grynuosius pinigus buvo įsigytas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m.?? ???? 62. Teismas pažymi, kad draudimo sutartys tiek, kiek jomis užtikrinami ieÅ¡kovų, kaip fizinių asmenų, sudariusių su bankais kredito kortelių sutartis su savo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, interesai, yra laikytinos vartojimo sutartimis. IeÅ¡kovai teisingai nurodė, kad teismas pagal pareigas turi vertinti vartojimo sutarties sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016).

Teismas pažymi, kad atsakovo Draudimo taisyklių 29.15 p. nurodyta taisyklė dėl namų turto draudimo iÅ¡mokos mažinimo ar nemokėjimo, jei nepateikiami įrodymai apie dingusių ar sunaikintų daiktų turėjimÄ ir jų vertę, yra įtvirtinta standartinėse draudimo sutarties sÄ lygose. Pagal CK 6.185 str. 2 d. ir 6.992 str. 1 d. standartinės sutarties sÄ lygos yra kitai Å¡aliai privalomos, jeigu buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sÄ lygomis susipažinti. Gyventojų turto draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo sutarčiai yra taikomos Gyventojų turto draudimo taisyklės (ERGO, GTDT, 2013).

Draudimo liudijime nurodyta, kad draudėjas, sumokėdamas draudimo įmokÄ (jos dalį) patvirtina, jog susipažino su draudimo liudijime nurodytomis draudimo sÄ lygomis ir Gyventojų turto draudimo taisyklėmis, jų turinys suprantamas ir aiÅ¡kus. Vadinasi, draudimo taisyklėse yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatytos sÄ lygos draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, todėl nėra pagrindo draudimo taisyklių nuostatas pripažinti nesÄ Å¾iningomis. Teismas pažymi, kad, įvertinęs atsakovo taisyklių esminių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo reikalavimams, sudarant draudimo sutartį, tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio, nėra nustatyta, kad atsakovo taisyklės nesÄ Å¾iningos, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti jų galiojimÄ ex officio.

63. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovo sprendimas nemokėti ieÅ¡kovui likusios draudimo iÅ¡mokos dalies, atlyginančios žalÄ dėl sunaikinto ieÅ¡kovo sÄ raÅ¡e nurodyto namų turto, kurio įsigijimo ieÅ¡kovas nepagrindė įrodymais, yra pagrįstas ir teisėtas. IÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antro baudžiamojo persekiojimo skyriaus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31161-15 medžiagos nustatyta, kad 2009 m.–2014 m. E. Z. pajamos buvo nedidelės, ieÅ¡kovo turima UAB praktiÅ¡kai veiklos nevykdė.

Byloje nepateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovas E. Z. nurodytu laikotarpiu disponavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis. Teismas nesiremia liudytojų V. Č. ir Z. Č. parodymais apie ieÅ¡kovo namų turtÄ ir pomėgį į prabangÄ , kadangi Å¡ių liudytojų parodymuose nėra konkrečių duomenų ir aplinkybių, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų bylos nagrinėjimo dalykui. Byloje neįrodyta, kad iki gaisro kilimo ieÅ¡kovo E. Z. gaunamos pajamos leido 5 metų laikotarpyje už grynuosius pinigus įsigyti turto, kuris buvo sugadintas ar sudegė, už 243 193,64 Eur sumÄ .

Atsakovo pateikti įrodymai, t. y. atsakymai dėl daiktų, nurodytų ieÅ¡kovo sÄ raÅ¡e, pardavimo, patvirtina, kad dalis ieÅ¡kovo sÄ raÅ¡e nurodytų daiktų nebuvo įsigyta sÄ raÅ¡e nurodytomis aplinkybėmis (iÅ¡ viso nebuvo parduota, parduota skirtingu laiku už kitÄ kainÄ ir pan.). Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad name buvo 243 193,64 Eur vertės kilnojamojo turto (įskaitant grynuosius pinigus, juvelyrinius dirbinius ir pan.), ir atsižvelgiant į tai, kad draudikas turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jei nepateikiami įrodymai apie daiktų įsigijimÄ /turėjimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo priskaičiuota ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka dėl namų turto yra pakankama nuostoliams atlyginti, todėl reikalavimai iÅ¡mokėti papildomÄ 83 816,04 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl sudegusio namų turto, 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų nuo ieÅ¡kinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atmestini (CPK 178 str.).

64. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas E. Z. nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė didesnius nuostolius nei draudiko apskaičiuota ir iÅ¡mokėta suma, kad jis turi teisę į visÄ draudimo sumÄ ir patyrė tokio dydžio nuostolius dėl namų turto.

65. IeÅ¡kovas E. Z. prašė priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už tai, kad atsakovas ilgÄ laikÄ nevykdė sutartinių prievolių, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovui E. Z. pradėjimo. Dėl nurodytų veiksmų ieÅ¡kovui kilo dideli psichologiniai, dvasiniai skausmai, iÅ¡gyvenimai, emocinės depresijos, fiziniai nepatogumai.

66. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti visas prielaidas, sÄ lygojančias žalos atlyginimÄ t. y. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltę (CK 6.248 str.), teisės pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

67. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir lemiančiais pareigÄ Ä¯vertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

68. Teismas pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir pan.

69. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas E. Z. nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta ieÅ¡kovo sveikata, kad buvo reikalingas gydymas ar ieÅ¡kovas patyrė intensyvius iÅ¡gyvenimus. IeÅ¡kovo nurodyti nepatogumai dėl neiÅ¡mokamos draudimo iÅ¡mokos ir dėl kreipimosi pradėti ikiteisminį tyrimÄ patys savaime negali sukelti neturtinės žalos, nes tarp Å¡alių vyko ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio iÅ¡mokėjimo, o atsakovo veiksmai iÅ¡ esmės buvo nukreipti į realų draudimo iÅ¡mokos dydžio nustatymÄ .

IeÅ¡kovo E. Z. argumentai dėl sugadinto namų turto yra turtinio pobÅ«džio, todėl savaime nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , ieÅ¡kinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų nuo ieÅ¡kinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atmestini, kaip neįrodyti.

70. IeÅ¡kovo T. Z. pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d. reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų tenkinamas, priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo T. Z. naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis piniginės prievolės sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ nevykdė geruoju, dėl to ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į teismÄ .

Per bylinėjimosi laikÄ atsakovas naudojosi ieÅ¡kovui priklausančiomis lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, tuo pažeisdamas ieÅ¡kovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s ieÅ¡kovo nuostoliai. Teismas nepriteisia procesinių palÅ«kanų nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, nes įstatymas numato galimybę priteisti procesines palÅ«kanas tik nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme. Teismas nevertina kitų argumentų ir raÅ¡ytinių įrodymų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų bylos nagrinėjimo dalykui (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.;

CPK 179 str.).

71. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

72. Ieškovas T. Z. už ieškinį sumokėjo 2 026,48? Eur (1 t., b. l.

64) ir 1789 Eur (1t., b.l. 72), už apeliacinį skundÄ 2 026 Eur (2 t., b. l.

45) ir 1789 Eur (2 t., b.l. 38).

73. IeÅ¡kovas T. Z. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 261 377,45 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Å iuo sprendimu yra priteisiama ?115 224,78? Eur suma. IeÅ¡kovas T. Z. ieÅ¡kiniu prašė priteisti 1 841,14 Eur palÅ«kanų sumÄ , kuriÄ Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu priteisė, o apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl nurodytų palÅ«kanų nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

IeÅ¡kovui T. Z. už 117 065,92 Eur patenkintus turtinius reikalavimus atsakovas turi atlyginti 2471 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir 2471 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (CPK 80 str. 4 d.) iÅ¡laidų, apskaičiuotų pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. pagal patenkintÄ reikalavimų sumÄ , atsižvelgiant į tai, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis apskaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio sumos, didesnės kaip vieno Å¡imto tÅ«kstančių eurų sumos – du tÅ«kstančiai trys Å¡imtai eurų plius 1 procentas nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių eurų. ? 74.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi nutarta atidėti iki teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovui E. Z. 1 200 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ . IeÅ¡kovo E. Z. reikalavimai yra atmetami, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo E. Z. valstybės naudai priteisina 1 200 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.).

75. Ieškovo E. Z. ieškinio reikalavimai yra atmetami visiškai, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovo E. Z. naudai iš atsakovo nepriteistinos.

76. Teik ieÅ¡kovo T. Z., tiek atsakovo patirtos po 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už ekspertizės atlikimÄ (2 t., b.l. 132, 179-180, 199-200) nepriteistinos, kadangi ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies ir Å¡ios iÅ¡laidos paliekamos kiekvienai iÅ¡ Å¡alių.

77. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo T. Z. turtinio pobÅ«džio reikalavimas buvo tenkintas iÅ¡ dalies, o ieÅ¡kovo E. Z. reikalavimas atmestas visiÅ¡kai, todėl, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, valstybės naudai 45,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ abiejų ieÅ¡kovų ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 15,11 Eur iÅ¡ kiekvieno (CPK 96 str.). 78. 2018 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovai E. Z. ir ieÅ¡kovas T. Z. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl įrodymų suklastojimo – atsakovo 2018 m. lapkričio 20 d. pateikto UAB „Smart Claims“ 2018 m. rugsėjo 20 d.

Nuostolių nekilnojamajam turtui vertinimo ir apie tai praneÅ¡ti prokurorui pagal CPK 300 str. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, susijusias su UAB „Smart Claims“ 2018 m. rugsėjo 20 d. Nuostolių nekilnojamajam turtui vertinimu, pagal kompetencijÄ tiria ikiteisminio tyrimo įstaigos arba prokuratÅ«ra. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovų nurodytu dokumentu teismas, priimdamas šį sprendimÄ , nesivadovavo. Teismas neatlieka baudžiamojo persekiojimo funkcijų, todėl ieÅ¡kovai turi teisę patys kreiptis dėl baudžiamojo persekiojimo inicijavimo į ikiteisminio tyrimo įstaigas arba prokuratÅ«rÄ .

79. Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad pagal CPK 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia grÄ Å¾inant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 268 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a : Patenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , 115 224,78? Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 115 224,78? Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 4942 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl žyminio mokesčio ieÅ¡kovo T.

Z. naudai. Atmesti ieÅ¡kinį likusioje dalyje. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. Z. 1 200 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų T. Z., E. Z. ir atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , po 15,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja Neringa Švedienė