2015-12-15 Nr. AB-24579-3-61-3-06752-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1226-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06752-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Specialiajai priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 44–48), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. spalio 4 d. sprendimą; 2) įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą išduoti vieną komplektą išeiginės tarnybinės uniformos bei kasdienės tarnybinės uniformos dalis, kurioms baigėsi dėvėjimo terminas; 3) priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3 176,58 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Paaiškino, jog pareiškėjas tarnauja Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. 2008 m. sausio 1 d.–2013 m. rugpjūčio 31 d. jam nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos dalys, todėl kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti kompensaciją. Atsakovas prašymo netenkino.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 46 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas, yra imperatyvi norma. Pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarka turėjo būti sureguliuota vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų (Statuto 46 str. 2 d.).

Pareiškėjas manė, kad nustatytu laiku (nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.) neišdavus jam priklausančios uniformos, pareiškėjas įgijo teisę į kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“. Tačiau atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą išmokėti kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis, paaiškino, jog tarnybinės uniformos laiku nebuvo išduodamos dėl valstybės biudžeto lėšų stokos, o kompensacija nebus mokama, kadangi jos mokėjimas nenustatytas įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

Vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir nurodė, kad tam, jog pareigūnas atrodytų tinkamai bei tvarkingai ir galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas visas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui, pakeičiamas kita. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą. Manė, jog Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba turėtų būti įpareigota išduoti vieną tarnybinę uniformą ir jos dalis, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu, o už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis turėtų būti atlyginta žala.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo jog pareiškėjas buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai pasibaigę. Dėl to jis patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, ji nuo skalbimo ir ilgo dėvėjimo išbluko. Praktiškai nuolat tarnyboje nešiojo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius, savo šalikus, pirštines ir pan. Duomenų, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, kadangi tikėjosi, kad susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos. Dėl to patirtos žalos dydžio negali pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad už laiku neišduotas tarnybines uniformas pareigūnams atlygintinos žalos dydis teismuose neturi būti plačiau įrodinėjamas ir / ar grindžiamas konkrečiomis dėl to patirtomis išlaidomis. Pakanka fakto, kad teisės aktuose buvo nustatyta įstaigos pareiga aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma ir kad ši pareiga teisės aktuose nustatytais terminais nebuvo įgyvendinama.

Kadangi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 patvirtintose Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normose ir dėvėjimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) kompensacijos mokėjimas vietoj neišduotos uniformos nebuvo nustatytas, pareiškėjas manė, kad žalos dydis turi būti prilygintas neišduotos uniformos (jos dalių) kainai ir taikoma susidariusi praktika panašiose bylose.

Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (b. l. 13–16, 51–53) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senaties terminą. Patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus, prašė atsižvelgti į tai, kokias tarnybinės uniformos dalis jis realiai galėjo įsigyti savo lėšomis ir, priteisiant pareiškėjo galimai patirtą žalą, atsižvelgti į proporcingumo kriterijus ir priteisti ne daugiau kaip 10 proc. kasdienės (darbinės) uniformos vertės, t. y. iki 250 Lt.

Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, patvirtinančių pačios žalos buvimo faktą. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Pareiškėjo teiginys, kad dėl tarnybinės uniformos, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, jis patyrė didesnių nuostolių, kadangi turėjo ją labiau prižiūrėti ir skalbti, negali būti vertinamas kaip įrodymas patirtai žalai atlyginti, kadangi priežiūra išduotai tarnybinei uniformai reikalinga vienoda – tiek naujai išduotai, tiek nusidėvėjus atskiroms uniformos dalims. Darė išvadą, kad pareiškėjo turimos tarnybinės uniformos priežiūra nepareikalavo didesnių finansinių sąnaudų nei įprastinė naujos uniformos priežiūra.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tarnyboje pagal tarnybinių pareigų pobūdį ir sezoną gali dėvėti tik šias tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę megztą kepurę, demisezoninę striukę, darbinį kostiumą, megztinį, golfą, marškinėlius ilgomis rankovėmis, marškinėlius trumpomis rankovėmis, šaliką, diržą, batus pailgintais aulais. Taigi pareiškėjas tarnyboje niekuomet negalėtų dėvėti demisezoninių batų ar batelių, taip pat marškinių, kadangi šios tarnybinės uniformos dalys yra priskirtinos išeiginei uniformai, o pagal tarnybos pobūdį, t. y. pirminės grandies pareigūnai, kurie dirba pamainomis ir kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su incidentų likvidavimu, tarnyboje gali dėvėti išskirtinai tik šias auksčiau nurodytas ir konkrečiai įvardytas tarnybinės uniformos dalis.

Teigė, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad jis patyrė žalą savo lėšomis pirkdamas išvardytas tarnybinės uniformos dalis, neatitinka realios situacijos, kadangi kai kurios jo išvardytos tarnybinės uniformos dalys tarnyboje net nėra dėvimos. Vadovaudamasis Taisyklių 8–9 punktais, paaiškino, kad pirminės grandies pareigūnai, kurie dirba pamainomis ir kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su incidentų likvidavimu tarnyboje, net ir švenčių dienomis privalo dėvėti kasdienį darbinį, o ne išeiginį uniformos komplektą, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą dėl neišduotos išeiginės tarnybinės uniformos.

Nurodė, kad pirminės grandies pareigūnų išeiginės uniformos komplektui priskiriamos šios uniforminės aprangos dalys: kepurė, žieminė kepurė, kaklaraištis, kaklaraiščio segtukas, pavardės lentelė, vyriški pusbačiai, vyriški žieminiai batai, lietpaltis, išeiginis kostiumas, balti marškiniai ilgomis rankovėmis, balti marškiniai trumpomis rankovėmis, baltas šalikas, baltos pirštuotos pirštinės, akselbantai su vienu antgaliu.

Atkreipė dėmesį, kad viešoje rinkoje tarnybinės uniformos neįmanoma įsigyti, todėl pareiškėjas negalėjo tarnyboje dėvėti savo lėšomis pirkto darbo kostiumo ar demisezoninės striukės, kadangi šios uniforminės dalys yra specialiai siuvamos. Pareiškėjas savo lėšomis realiai galėjo įsigyti tik batus pailgintais aulais, šaliką, diržą bei trikotažinius marškinėlius ir tai sudarytų ne daugiau kaip 10 proc. kasdienės (darbo) uniformos vertės.

Trečiasis suinteresuotas Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (b. l. 57–58) nurodė, kad Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pagal PAGD direktoriaus 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 107 patvirtintų Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nuostatų 10.10 ir 10.16 punktus renka ir sistemina duomenis apie Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės uniformos poreikį, teikia PAGD pasiūlymus dėl jos įsigijimo ir paskirstymo departamentui pavaldžioms įstaigoms, taip pat ir Vilniaus priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, bei departamento direktoriaus pavedimu atlieka tarnybinės uniformos viešuosius pirkimus, t. y. departamentas skiria lėšas valdybai nupirkti tarnybines uniformas.

Pateikė duomenis apie aprūpinimą tarnybine uniforma Vilniaus miesto priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje: 2008 m. tarnybine uniforma buvo aprūpinta 100 proc., 2009 m. lėšos nebuvo skirtos, 2010 m. – 5,6 proc., 2011 m. – 5,1 proc., 2012 m. – 21,2 proc., 2013 m. – 2,5 proc. viso poreikio. Kadangi lėšų tarnybinėms uniformoms įsigyti buvo skiriama nepakankamai, tarnybinės uniformos buvo paskirstoma proporcingai visoms PAGD pavaldžioms įstaigoms.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu (b. l. 77–84) pareiškėjo J. V. skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą išduoti pareiškėjui 1 vasarinę kepurę, 1 megztą kepurę, 1 kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 demisezoninę striukę, 1 darbinį kostiumą, 1 megztinį, 1 golfą, 2 marškinėlius ilgomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 kaklaraiščio segtuką, 1 šaliką, 1 diržą, 1 porą vyriškų pusbačių, 1 porą vyriškų batų, 1 porą batų pailgintais aulais, 1 lietpaltį, 1 išeiginį kostiumą, 1 baltus marškinius ilgomis rankovėmis, 1 baltus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 baltą šaliką, 1 porą baltų pūkuotų pirštinių, 1 akselbantą, kurių dėvėjimo terminas baigėsi 2013 metais, ir visą komplektą išeiginės tarnybinės uniformos, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 339,09 Lt (98,21 Eur) turtinės žalos atlyginimo, sprendimo vykdymą atidėjo iki 2015 m. liepos 1 d. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 15 d. kreipėsi į Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką, prašydamas užtikrinti Statuto 46 straipsnyje nustatytą garantiją ir išduoti uniformos dalis, neišduotas 2008 m. sausio 1 d.–2013 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu, o nesant tokios galimybės, išmokėti piniginę kompensaciją. Taip pat pareiškėjas paprašė pateikti pažymą, kokios uniformos dalys tuo laikotarpiu jam nebuvo išduotos ir kokia kiekvienos uniformos dalies piniginė vertė. Atsakovas 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. 3-5-3992(3.43.-5) atsakė pareiškėjui, kad tarnybinės uniformos dalys neišduotos dėl valstybės biudžeto lėšų stokos, o PAGD Taisyklėse nėra nustačiusi kompensacijos mokėjimo už neišduotą uniformą mechanizmo. Atsakovas taip pat pateikė pareiškėjui uniformų apskaitos kortelę.

Teismas rėmėsi Statuto 46 straipsnio 1–2 dalimis ir nurodė, kad PAGD direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 patvirtintose Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normose (toliau – Uniformos išdavimo normos) išvardyti įvairių grandžių pareigūnų tarnybinių uniformų dalių pavadinimai, kiekiai, dėvėjimo terminai metais.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Nurodytos teisės normos patvirtina, kad vidaus tarnybos pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime pateikti argumentai, kad PAGD įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais nėra nustačiusi kompensacijos mokėjimo, nepaneigia jo pareigos, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Aprūpinimas tarnybine uniforma yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nebuvimu. Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnyboje; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012).

Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y. ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo drabužius, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (LVAT 2012 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012).

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012) tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai bei tvarkingai ir galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas visas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose nustatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota, ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl laiku neišduotos uniformos turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį, ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį.

Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę gauti po vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs 2008–2013 metais.

Iš pareiškėjo J. V. uniforminės aprangos apskaitos kortelės teismas nustatė, kad jam buvo išduotos tokios tarnybinės uniformos dalys: 2008 m. kovo mėnesį – 1 demisezoninė striukė, 1 darbo kostiumas, 1 golfas, 1 megztinis, 2 trikotažiniai marškinėliai ilgomis rankovėmis, 2 trikotažiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis, 1 pora batų pailgintais aulais, vasarinė kepurė, megzta kepurė, šalikas, pavardės juostelė, mova, 2009 m. kovo mėnesį – 1 darbo kostiumas, 1 golfas, 2 trikotažiniai marškinėliai ilgomis rankovėmis, 2 trikotažiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis, 1 pora batų pailgintais aulais, vasarinė kepurė, megzta kepurė, pavardės juostelė, mova, padalinio antsiuvas, 2013 m. sausio mėnesį – 1 darbo kostiumas, 1 golfas, 1 trikotažiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis. Iš atsakovo 2013 m. gruodžio 10 d. pažymos ir pareiškėjo asmens kortelės nustatė, kokios uniformos dalys neišduotos pareiškėjui 2008–2013 metais: 2 vasarinės kepurės, 2 megztos kepurės, 1 kepurė, 2 žieminės kepurės, 2 demisezoninės striukės, 3 darbo kostiumai, 1 megztinis, 1 golfas, 6 marškinėliai ilgomis rankovėmis, 3 marškinėliai trumpomis rankovėmis, 2 kaklaraiščiai, 1 kaklaraiščio segtukas, 1 šalikas, 2 diržai, 1 pora vyriškų pusbačių, 1 pora vyriškų žieminių batų, 2 poros batų pailgintais aulais, 1 lietpaltis, 1 išeiginis kostiumas, 1 balti marškiniai ilgomis rankovėmis, 1 balti marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 baltas šalikas, 1 pora baltų pirštuotų pirštinių, akselbantai su vienu antgaliu.

Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija atsakovo pateiktos pažymos duomenų, pažymą parašu patvirtino atsakingas darbuotojas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jos teisingumu.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašomos išduoti uniformos dalys atitinka atsakovo pateiktoje pažymoje nurodytas dalis, neprieštarauja Tvarkos ir Uniformos išdavimo normos nuostatoms, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, darė išvadą, kad atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba įpareigotinas išduoti pareiškėjui po vieną tarnybinės uniformos dalį, kurių dėvėjimo terminas 2013 m. buvo pasibaigęs, t. y. 1 vasarinę kepurę, 1 megztą kepurę, 1 kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 demisezoninę striukę, 1 darbo kostiumą, 1 megztinį, 1 golfą, 2 marškinėlius ilgomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 kaklaraiščio segtuką, 1 šaliką, 1 diržą, 1 porą vyriškų pusbačių, 1 porą vyriškų batų, 1 porą batų pailgintais aulais, 1 lietpaltį, 1 išeiginį kostiumą, 1 baltus marškinius ilgomis rankovėmis, 1 baltus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 baltą šaliką, 1 porą baltų pūkuotų pirštinių, 1 akselbantą.

Pažymėjo, kad atsakovo argumentus dėl pareiškėjui nepriklausančios išeiginės uniformos paneigia Uniformos išdavimo normos, kuriose nustatyta, kad išeiginė uniforma išduodama ir pirminės grandies pareigūnams.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui pagal teisės aktus priklausančios uniformos dalys nebuvo išduotos. Jis nurodo, kad dėl laiku tarnybinės uniformos dalių neišdavimo patirtų išlaidų pagrįsti negali. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme nustatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (žr. LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011).

Teismas, įvertinęs neteisėtus atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog jis tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo vietoje neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Kadangi PAGD įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais neįtvirtino tarnybinių uniformos dalių neišdavimo kompensavimo tvarkos, nagrinėjamu atveju pagal analogiją teismas taikė kitų vidaus reikalų institucijų tvarkose įtvirtintą 30 proc. uniformos dalių vertės kompensacijos dydį.

Atsakovo prašymą taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytą senaties terminą teismas, vadovaudamasis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią atsakovo neteisėti veiksmai (uniformos dalių neišdavimas) laikytini tęstiniu pažeidimu (atsakovo neteisėti veiksmai tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.)), atmetė.

Apibendrinęs tai, ką išdėstė, įvertinęs, kad pareiškėjo pateiktas žalos apskaičiavimas atitinka atsakovo pateiktus duomenis pažymoje apie uniformos dalių vertę, atsižvelgęs, kad atsakovas įpareigotinas pareiškėjui išduoti po vieną uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas 2013 m. buvo pasibaigęs, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 339,09 Lt žalos atlyginimo už 2008 m. sausio 1 d.–2013 m. rugpjūčio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Paaiškino, kad iš pareiškėjo prašomos sumos žalai atlyginti yra išbraukta 1 vasarinė kepurė, 1 megzta kepurė, 1 kepurė, 1 žieminė kepurė, 1 demisezoninė striukė, 1 darbo kostiumas, 1 megztinis, 1 golfas, 2 marškinėliai ilgomis rankovėmis, 1 kaklaraištis, 1 kaklaraiščio segtukas, 1 šalikas, 1 diržas, 1 pora vyriškų pusbačių, 1 pora vyriškų batų, 1 pora batų pailgintais aulais, 1 lietpaltis, 1 išeiginis kostiumas, 1 balti marškiniai ilgomis rankovėmis, 1 balti marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 baltas šalikas, 1 pora baltų pūkuotų pirštinių, 1 akselbantas, kurių dėvėjimo terminas baigėsi 2013 metais, ir visas komplektas išeiginės tarnybinės uniformos, nes šie daiktai priteisiami natūra. Vadovaujantis pažymoje pateiktomis minėtų daiktų kainomis, iš visos pareiškėjo prašomos žalos sumos atimama priteisiamų daiktų vertė ir gaunama 1 130,31 Lt suma, nuo kurios žalos dydis yra 30 proc., t. y. 339,09 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi, darė išvadą, kad pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, kadangi jam žala kilo būtent dėl tarnybos teisinių santykių atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei valstybės tarnautojas kreipiasi su reikalavimu išieškoti atlyginimą už tarnybą ar kitas su tarnyba susijusias sumas, atskirų administracinių aktų ar procedūrų ginčijimas nėra būtinas, pakanka jų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo pagrįsti pareikštam piniginiam reikalavimui. Panaši taisyklė taikytina ir valstybės tarnautojų reikalavimams dėl kitų socialinių garantijų, todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. spalio 4 d. sprendimą teismas atmetė.

Pažymėjo, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas gauna finansavimą iš biudžeto ir jame nėra numatyta pakankamai lėšų aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, ir įvertinęs tai, kad biudžetiniai metai jau baigiasi, sprendimo įvykdymą atidėjo kitiems biudžetiniams metams – iki 2015 m. liepos 1 d.

III. Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba apeliaciniu skundu (b. l. 88–91) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių pačios žalos buvimo faktą. O tai, kad pareiškėjas nurodė, jog patyrė nepatogumų, nes tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti ir lopyti, negalėjo būti vertinamas kaip įrodymas patirtai žalai atlyginti, kadangi priežiūra išduotai tarnybinei uniformai reikalinga vienoda (tiek naujai, tiek naudotai), todėl tarnybinės uniformos nusidėvėjimo faktas niekaip negalėjo turėti įtakos uniformos dažnesniam skalbimui.

Pabrėžia, kad pareiškėjas tarnyboje pagal tarnybinių pareigų pobūdį ir sezoną gali dėvėti tik šias tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę megztą kepurę, demisezoninę striukę, darbinį kostiumą, megztinį, golfą, marškinėlius ilgomis rankovėmis, marškinėlius trumpomis rankovėmis, šaliką, diržą, batus pailgintais aulais. Taigi pareiškėjas tarnyboje niekuomet negalėtų dėvėti demisezoninių batų ar batelių, taip pat marškinių, kadangi šios tarnybinės uniformos dalys yra priskirtinos išeiginei uniformai, o pagal tarnybos pobūdį, t. y. pirminės grandies pareigūnai, kurie dirba pamainomis ir kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su incidentų likvidavimu, tarnyboje gali dėvėti išskirtinai tik šias auksčiau nurodytas ir konkrečiai įvardytas tarnybinės uniformos dalis.

Akcentuoja, kad pirminės grandies pareigūnai, kurie dirba pamainomis ir kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su incidentų likvidavimu tarnyboje, net ir švenčių dienomis privalo dėvėti kasdienį darbinį, o ne išeiginį uniformos komplektą, todėl nėra pagrindo priteisti jam turtinės žalos atlyginimą dėl neišduotos išeiginės tarnybinės uniformos.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovas niekada neneigė, jog pareiškėjui pagal teisės aktuose nustatytas normas priklauso ir turi būti išduotos išeiginės tarnybinės uniformos dalys, tačiau Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nesutinka, kad dėl pareiškėjui neišduotos išeiginės tarnybinės uniformos dalių jis patyrė žalą.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo ir nevertino teismui pateiktų įrodymų ir kitų dokumentų, o tiesiog pagal analogiją taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Pastebi, jog teismo nurodytose bylose institucijos (įstaigos) buvo numačiusios kompensaciją vietoj neišduotų uniformų. Nagrinėjamu atveju PAGD nebuvo nustačiusi kompensacijos mokėjimo mechanizmo, todėl nebuvo pagrindo remtis kitos institucijos įtvirtinta kompensavimo tvarka ir taikyti ją pagal analogiją šioje byloje. Teismas privalėjo įvertinti ir nustatyti pareiškėjo galimai patirtą žalą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas savo lėšomis galėjo įsigyti tik kai kurias tarnybinės uniformos dalis (tuo tarpu išeiginės uniformos komplektas nėra dėvimas), todėl jo patirta žala negali būti vertinama pagal analogiją kitoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoms byloms.

Atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui ne vieną, bet du išeiginės tarnybinės uniformos komplektus, t. y. vieną išeiginį tarnybinės uniformos komplektą įvardinęs konkrečiomis tarnybos uniformos dalimis, o kitą nurodė išduoti dalių neįvardindamas.

Pareiškėjas J. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 95–98) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir iš dalies pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad sutinka pirmosios instancijos teismo priteistu žalos dydžiu, mano, kad teismas pagrįstai paskaičiavo kasdieninės ir išeiginės tarnybinės uniformos vertes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Pabrėžia, kad atsakovas teisingai pastebėjo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė du išeiginės tarnybinės uniformos komplektus. Vis dėlto, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui, kaip pirminės grandies pareigūnui, turi būti priteistas išeiginės uniformos komplektas, t. y. lietpaltis, išeiginis kostiumas, 1 balti marškiniai ilgomis rankovėmis, 1 balti marškiniai trumpomis rankovėmis, baltas šalikas, baltos pirštuotos pirštinės, akselbantas su vienu antgaliu. Neturint šių tarnybinės uniformos dalių, pareiškėjas negali dalyvauti numatytuose renginiuose dėvėdamas šventinę uniformą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepaisant apeliacinio skundo argumentų, daro išvadą, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šiems ginčo santykiams yra suformuota privaloma teismų praktika panašiose bylose, kadangi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).

Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas siekia įgyti neišduotas tarnybinės uniformos dalis bei gauti žalos, patirtos dėl neišduotos uniformos ir jos dalių, atlyginimą. Šie reikalavimai atitinka suformuotą teismų praktiką, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti pagrįstais.

Dėl atlygintinos turtinės žalos pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos dydis (30 proc. uniformos dalių vertės) laikytinas teisingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus 30 proc. uniformos dalių vertės (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, kt.).

Remiantis šia teismų praktika, pirmosios instancijos teismas turtinės žalos dydį nustatė tinkamai. Pažymėtina, jog tai, kiek dažnai pareiškėjas dėvėjo išeiginę tarnybinę uniformą nėra reikšminga, kadangi preziumuojama, jog pareiškėjas turėjo teisę gauti tarnybinę uniformą nustatytam jos dėvėjimo terminui ir jos negavęs nustatytu laiku jis galėjo patirti turtinę žalą skirdamas asmenines lėšas dėvėtos uniformos priežiūrai.

Pastebėtina, jog atsakovas savo nesutikimo dėl žalos dydžio nepagrindė įrodymais, o tik pateikė savo aplinkybių vertinimą, kuris teismui nėra privalomas (ABTĮ 57 str. 6 d.). Todėl daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl turtinės žalos priteisimo nėra paneigtos ir šioje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Teismo sprendimas dalyje dėl įpareigojimo išduoti tarnybinės uniformos dalis yra keistinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjui negali būti priteistos kelios vienodos tarnybinės uniformos dalys už praeitą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai keli tarnybinės uniformos komplektai ar jų dalys išduodamos teisės aktų nustatytais atvejais. Šio ginčo atveju pareiškėjui išimtis netaikoma ir jam turėjo būti priteistas tik vienas komplektas uniformos ar jos dalių už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė po vieną kasdieninės ir išeiginės tarnybinės uniformos komplektą ir dar tokios uniformos atskiras dalis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje yra pagrįstas ir teismo sprendimas dalyje dėl atsakovo įpareigojimo išduoti kasdieninės ir išeiginės tarnybinės uniformos dalis keistinas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti.

Įpareigoti Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą išduoti pareiškėjui J. V. (J. V.) už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., 1 kasdieninės ir 1 išeiginės tarnybinės uniformos komplektą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl 339,09 Lt (98,21 Eur) turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui J. V. (J. V.) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė