35abeefc-6c85-4e8b-ba8d-002879bea53f · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1079-257/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00553-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 28 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. V.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas M. V. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 52).

Skundu (b. l. 2-4) ir rašytiniu prašymu (b. l.

68) pareiÅ¡kėjas praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Skunde (b. l. 2-4) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. sausio mėn. skunde paminėtose kamerose, kuriose buvo laikoma nuo 6 iki 12 asmenų ir tai, pareiÅ¡kėjo teigimu, prilygsta kankinimui. Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: kamerose buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro, buvo tamsu, vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, nei numatyta teisės aktuose.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerų plotas apie 20 m2, jose stalas užima apie 2 m2 grindų ploto, 12 gultų (dviejų aukÅ¡tų) užima 12 m2 grindų ploto, sanitarinis mazgas užima 2 m2 grindų ploto, todėl tokioje patalpoje jis, sveikas žmogus, buvo priverstas gulėti arba sėdėti, atlikti gamtinius reikalus visų akivaizdoje, tai žemino jo garbę ir orumÄ . Gyvenamosiose patalpose neužtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o tai pakenkė jo regėjimui, nes yra daug skaitantis ir raÅ¡antis.

Be to, rÅ«kantys asmenys buvo laikomi su nerÅ«kančiais. Visa tai lėmė dažnas konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Atvykstant ar iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus asmens apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis: Å¡alta, purvina, o daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes. Dėl tokių Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ ir depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , nuolat jaučia baimę, apatijÄ . Mano, kad atsakomybę turi prisiimti Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija, kuri laikė kamerose daug žmonių ir neužtikrino laikymo-kalinimo sÄ lygų.

Nurodo, kad įrodinėdamas neturtinę žalÄ vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniais, juos cituoja, nurodo teismų praktikÄ . PraÅ¡o jo skundÄ patenkinti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 50). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 70-75) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo M.

V. skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl preziumuoja, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-03-04 pažymos Nr. 69/06-990 „Dėl M. V. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuotas 2011-04-28 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2012-01-04.

Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje kameroje Nr. 10 buvo laikomas periodais nuo 2011-04-28 iki 2011-04-29 ir nuo 2011-08-19 iki 2011-08-22 su dar 3–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,32 m2 iki 4,06 m2, kameroje Nr. 22 – nuo 2011-04-29 iki 2011-04-30 dar su 7 asmenimis ir vienam asmeniui teko 2,53 m2 , kameroje Nr. 54 – periodiškai nuo 2011-04-30 iki 2011-06-30, periodiškai nuo 2011-07-11 iki 2011-2011-08-17 ir laikotarpiu nuo 2011-08-23 iki 2011-09-05 su dar 4–10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,63 m2 iki 3,59 m2 , kameroje Nr. 67 – 2011-06-30, ir laikotarpiais nuo 2011-07-01 iki 2011-07-02 ir nuo 2011-08-22 iki 2011-08-23 su dar 6–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,3 m2 iki 3,28 m2 , kameroje Nr. 57 – nuo 2011-06-30 iki 2011-07-01 su dar 6–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,22 m2 iki 2,85 m2, kameroje Nr. 55 – 2011-07-02 su dar 8 asmenimis ir vienam asmeniui teko 2,08 m2, kameroje Nr. 101 – nuo 2011-07-02 iki 2011-07-08 su dar 2–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,65 m2 iki 6,08 m2, kameroje Nr. 102 – nuo 2011-07-08 iki 2011-07-11 su dar 5–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,37 m2 iki 2,77 m2, kameroje Nr. 9 buvo laikomas 2011-08-17 dar su 5 asmenimis ir vienam asmeniui teko 2,71 m2, kameroje Nr. 15 – nuo 2011-08-17 iki 2011-08-18 dar su 5–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,69 m2 iki 3,14 m2, kameroje Nr. 53 – nuo 2011-08-18 iki 2011-08-19 su dar 5–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,67 m2 iki 3,12 m2, kameroje Nr. 10 – nuo 2011-08-19 iki 2011-08-22 su dar 5–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,32 m2 iki 2,71 m2, kameroje Nr. 46 – nuo 2011-09-05 iki 2011-09-27 ir nuo 2011-09-30 iki 2011-10-11 su dar 1–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,29 m2 iki 9,16 m2, kameroje Nr. 48 – laikotarpiais nuo 2011-10-14 iki 2011-12-09 ir nuo 2011-12-20 iki 2012-01-04 2011-01-04 vienas ar dar su 5–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko 2,35 m2 iki 3,13 m2.

Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,63 m2 (kameroje Nr.

54) iki 9,16 m2 (kameroje Nr.

46) gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama.Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per laikotarpį nuo 2011-04-28 iki 2012-01-04 iÅ¡ viso buvo laikomas 210 dienų. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2011-04-27 atliko patikrinimÄ (patikrinimo iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2011-05-02 patikrinimo akte Nr. EP-144), kurio metu buvo patikrinta kamera Nr. 101, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2011-07-02 –2011-07-08. Nustatyta, kad pažeidimai, buvę 2011-01-07 patikrinimo metu (patalpos sienos purvinos, tualeto durys sulaužytos, ant sienų, lubų dangos matosi pelėsis, santykinės oro drėgmės, oro temperatÅ«ros ir judėjimo greičio bei natÅ«ralios apÅ¡vietos pažeidimai), paÅ¡alinti – patalpoje atliktas dalinis remontas, ant sienų ir lubų pelėsio nėra, nenustatyta nei oro judėjimo bei temperatÅ«ros pažeidimų.

NepaÅ¡alintas tik natÅ«ralios apÅ¡vietos pažeidimas, tačiau tai susiję su pastato ir patalpų rekonstrukcijos darbais, kurie dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu 2011-06-15 (patikrinimo iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2011-06-27 patikrinimo akte Nr. EP-242) kameroje Nr. 101 sulaužytos sanitarinės patalpos durys. IÅ¡ 2011-10-26 Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-444 matyti, kad kameroje buvęs atliktas remontas, sulaužytos sanitarinio mazgo durys paÅ¡alintos, vietoje durų į sanitarinį mazgÄ pakabinta neperÅ¡lampama užuolaida.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę.

Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys patys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su laikymo sÄ lygomis kamerose.Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas laikantis jo statybos metu galiojusių reikalavimų, be to, Å iaulių tardymo izoliatorius yra įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ bei saugomų objektų sÄ raÅ¡Ä (pagal KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d.

įsakymÄ Nr. Ä®-516 „Dėl objektų įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ â€œ bei Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymÄ Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“). Å iaulių tardymo izoliatorius pripažintas saugotinu vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 19 straipsnį, vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingÄ sias savybes sumenkinantys statybos darbai.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241. ApžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje 2013-02-07 buvo atliktas Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas, kurio iÅ¡vados iÅ¡dėstytos 2013-02-08 patikrinimo akte Nr. EP-6 (kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-03-04 pažymos Nr. 69/06-990 „Dėl M. V. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiÅ¡kėjas apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpos patikrinimo metu net nebuvo įstaigoje). IÅ¡ patikrinimo akto matyti, kad ankstyvÄ Å¾iemos rytÄ oro temperatÅ«ra tebuvo kiek mažesnė, nei nustatyta higienos normoje.

Be to, mikroklimato parametrams yra būdingas momentiškumas, todėl konkrečių rodiklių nustatymas patikrinimo metu nesudaro prielaidų teigti, jog tokie patys rodikliai patalpoje vyrauja nuolat. Atsakovas taip pat pažymi, kad administracinio pastato patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus bei duris, todėl išmatuota oro temperatūra neparodo tikslios jutiminės temperatūros patalpoje. 18–22? C temperatūra laikoma optimalia protiniam darbui, todėl 2,4? žemesnė temperatūra operatyviai vykdomos visos asmens kratos metu (išsirengęs iki apatinių rūbų asmuo būna 1–2 minutes, t. y., kol nusirengia, rūbai patikrinami rentgeno aparatu ir asmuo apsirengia) neturėtų būti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus išgyvenimus.

Patikrinimo akto turinys taip pat paneigia pareiÅ¡kėjo dėstomas aplinkybes, esÄ sÄ lygos apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinės. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡alčio, purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl Å¡ių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iÅ¡ valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinkÄ be tabako dÅ«mų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.).

Iki Å¡ios higienos normos įsigaliojimo draudimai, susiję su rÅ«kymu laisvės atėmimo vietose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, įtvirtinti nebuvo.Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų. Ä®staigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu.

Nuo 2010 metų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir higienos normos HN76:2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nėra pateikęs. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė tik 2014 m. vasario mėnesį, be to, pats nenurodo galimai esÄ s nerÅ«kantis ir Å¡ios aplinkybės niekaip nepagrindžia, o skundžiasi abstrakčiai – dėl tariamo rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų asmenų laikymo toje pačioje kameroje fakto. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo, jog bÅ«tų buvę pažeistos jo teisės nebÅ«ti verčiamam kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Ä®staiga teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, nes pareiÅ¡kėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiÅ¡kėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Ä®staiga negali bÅ«ti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sÄ moningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingÄ informacijÄ apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamosiose patalpose. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktikÄ , jei tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Tokia teismų pozicija minėto teisinio reglamentavimo atžvilgiu taip pat rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerÅ«kančiųjų teisės, o ne rÅ«kančiųjų pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerÅ«kančiųjų teisių į sveikÄ aplinkÄ užtikrinimas, o ne rÅ«kančiųjų interesai, pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir neįrodyti argumentai dėl rÅ«kančiųjų laikymo su nerÅ«kančiaisiais nelaikytini neturtinę žalÄ galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.

PareiÅ¡kėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lÅ«kesčiai, susiję su rÅ«kymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių.Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad tam tikra kančia ar pažeminimas ? tai dažnai bÅ«dingi ar neiÅ¡vengiami bausmės formos ar laisvės atėmimo priemonių elementai. Valstybė privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai įkalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-17-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme). PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais.

Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011). PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Minėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas M.

V. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų. Teigia, jog kameros neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų bei buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ , toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ).EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nepaprastai didelis kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ EŽTK 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). EŽTT ne kartÄ yra nurodęs, kad tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjams teko mažiau negu trys kvadratiniai metrai grindų ploto, kameros perpildymas turi bÅ«ti laikomas toks didelis, kad savaime pateisina EŽTK 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d.

EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir juose nurodytÄ teismo praktikÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Byloje yra pateikta 2014 m. kovo 4 d. pažyma Nr. 69/06-990 „Dėl M. V. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ (b. l. 15), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių buvo etapuotas 2011-04-28 ir laikytas periodiÅ¡kai iki 2012-01-04. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjÄ apgyvendinant ir laikant kameroje Nr. 101 nuo 2011-07-02 iki 2011-07-08 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytÄ reikalavimÄ , kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

PareiÅ¡kėjÄ laikant kameroje Nr. 10 nuo 2011-04-28 iki 2011-04-29, kameroje Nr. 46 nuo 2011-09-05 iki 2011-09-27, nuo 2011-09-30 iki 2011-10-11, kameroje Nr. 48 nuo 2011-10-14 iki 2011-12-09 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytÄ reikalavimÄ , kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto, tačiau vėliau Å¡is reikalavimas buvo pažeidžiamas, kameroje Nr. 48 nuo 2011-12-20 iki 2012-01-04 tiek apgyvendinant, tiek laikant pareiÅ¡kėjÄ vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatyto reikalavimo, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto, t. y.

Å¡is reikalavimas visais atvejais buvo pažeidžiamas. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas, kad buvo kalinamas antisanitarinėmis ir žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant įstatymus, neatitinka tikrovės. Atsakovas pateikė Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2011 m. sausio 13 d. patikrinimo aktÄ EP-1 (b. l. 17–22, patikrinimas atliktas 2011 m. sausio 7 d.) ir Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2011 m. gegužės 2 d. patikrinimo aktÄ Nr. EP-144 (b. l. 23-27, patikrinimas atliktas 2011 m. balandžio 27 d.), tačiau patikrinimų metu pareiÅ¡kėjo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dar nebuvo (atvyko 2011-04-28).

Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2011 m. birželio 15 d. atliko patikrinimÄ ir 2011 m. birželio 27 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. EP-242 (b. l. 28-32), tačiau kamera Nr. 54, kurioje buvo pareiÅ¡kėjas, nebuvo tikrinta. Taip pat atsakovas pateikė Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 8 d. patikrinimo aktÄ (b. l. 57-63, patikrinimas atliktas 2013 m. vasario 7 d.), tačiau pareiÅ¡kėjo Å iaulių tardymo izoliatoriuje jau nebebuvo daugiau kaip metai laiko (iÅ¡vyko 2012 m. sausio 4 d.).

PrieÅ¡ingai, Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2011 m. spalio 20 d. atliko patikrinimÄ ir surašė 2011 m. spalio 26 d. patikrinimo aktÄ Nr. EP-444 (b. l. 33-35), kuris rodo, kad Å iaulių tardymo izoliatorius Å¡alina pagal galimybes anksčiau nustatytus pažeidimus apgyvendinimo ir karantino kamerose, drausmės izoliatoriuje, o Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateikta pažyma „Apie gyvenamųjų kamerų įrengimÄ â€œ (b. l.

16) patvirtina, kad kamerose yra įrengtas visas inventorius, numatytas teisės aktuose, apgyvendinimo kameros ir visos patalpos yra valomos ir dezinfekuojamos pagal grafikÄ (b. l. 36-42). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis yra daug skaitantis ir raÅ¡antis, todėl gyvenamosiose patalpose atsakovui neužtikrinus natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, buvo pakenkta jo regėjimui. Šį pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimÄ paneigia byloje esanti jo asmens sveikatos istorijos kopija (b. l. 11-12, 55-56), kur jokių pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl regėjimo nėra užfiksuota.

Priešingai, iš įrašų asmens sveikatos istorijoje matyti, kad į visus pareiškėjo nusiskundimus (užfiksuoti du kreipimaisi 2011-11-09 dėl bėrimo dešinėje kaklo pusėje ir 2012-01-02 dėl kosulio, nedidelės slogos) buvo reaguojama, pareiškėjui visada suteikiama medicininė pagalba, pagal galimybes išrašomi vaistai, suteikiamos kitos medicininės paslaugos. Beje, pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jis, sveikas žmogus, dėl perpildytų kamerų buvo priverstas gulėti arba sėdėti (b. l.

2) ir tai prieÅ¡tarauja paties pareiÅ¡kėjo skundo teiginiams apie sveikatos sutrikdymÄ . Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, tačiau teigti, kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo sutrikdyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nėra pagrindo. Be to, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nei dėl sveikatos bÅ«klės, nei dėl kalinimo sÄ lygų nėra raÅ¡tu kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ (b. l. 48), todėl nepagrįsti pareiÅ¡kėjo kiti skunde iÅ¡dėstyti nusiskundimai (pvz.: kad rÅ«kantys asmenys laikomi su nerÅ«kančiais asmenimis; dėl asmens apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis; dėl kamerų įrengimo) yra abstraktÅ«s, Å¡abloniÅ¡ki, neargumentuoti, nepagrįsti ir neįrodyti, kurių dėl nekonkretumo (laike ir vietoje) neįmanoma patikrinti.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad pareiškėjas nėra nuoseklus ir nurodydamas neturtinės žalos dydį, t. y. pareiškėjas skunde (b. l.

2) praÅ¡o priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos, o skundo rezoliucinėje dalyje praÅ¡o priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos, visiÅ¡kai nemotyvuodamas ir nepagrįsdamas žalos dydžio. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatorius bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo M. V. orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Å iaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sÄ lygos.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. sprendime Nr. A438-1194/2013 už 723 dienas priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. A442-1860/2013 už 169 dienas priteista 550 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendime už 107 dienas priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui), įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga bylai aktualiu laikotarpiu; vidutinis darbo užmokestis), teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 1000 Lt.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 15 000 Lt neturtinę žalÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjui M. V. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                                 Laisvutė Kartanaitė