35a9e67a-68f4-4ef2-a7f1-e4cb7f6540a0 · Klaipėdos apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-795/2023

Proceso Nr. 1-01-1-26048-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1;

1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1; 2.4.7; 2.4.8

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,

sekretoriaujant A. S.,

dalyvaujant prokurorei I. G.,

nuteistojo T. O. gynėjai advokatei D. N.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros ((Duomenys neskelbtini)) prokurorės I. G. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. O. paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ä® paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas T. O. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. liepos 14 d. (viena diena), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, T. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, įpareigojant viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ , nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, T. O. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1 (vienerius) metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo 2022-07-14; nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančiÄ â€“ 1110 eurų sumÄ .

Nurodyta kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. O. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas: 2022 m. liepos 13 d., apie 23.36 val., ties (Duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus – 2022 m. liepos 13 d., 23 val. 44 min. alkotesteriu jam nustatytas 2,78 promilių neblaivumas.

I. A. skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros ((Duomenys neskelbtini)) prokurorė I. G. (toliau – Apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį, kuria T. O. taikytas BK 75 straipsnis, ir jam skirti atlikti realiÄ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. O. paskirti galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, T. O. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 2 metus 6 mėnesius uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo 2022-07-14; iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ â€“ 2220 eurų sumÄ . PaÅ¡alinti T. O. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė neteisingÄ bei aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

2.2. Nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, kitas bylos aplinkybes bei į kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals ir bausmės tikslai bus pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant trijų mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, kurie teigiamai veiks jo elgesį ir skatins nenusikalsti. Pažymi, kad nusikalstamÄ veikÄ T. O. padarė bÅ«damas teistas septynis kartus. Be to, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ pastarasis padarė net nepraėjus pusmečiui po paskutinio nuteisimo. Visi Å¡ie duomenys ir tai, kad T. O. ne kartÄ baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų padaryti jam esant neblaiviam (apysunkiame ir sunkiame girtumo laipsnyje), paskirtų baudų nemoka, patvirtina, kad nuteistasis iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

2.3. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad yra T. O. lengvinanti aplinkybė. Pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu T. O. kaltės nepripažino visiškai, neigė vairavęs automobilį neblaivus ir tik po to, kai susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, supratęs, jog yra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų, pripažino savo kaltę, siekdamas švelnesnės bausmės. Tokia nenuosekli nuteistojo pozicija kaltės klausimu ir kaltės pripažinimas tik siekiant švelnesnės bausmės nelaikytina nuoširdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi, todėl ši lengvinanti aplinkybė šalintina iš nuosprendžio.

2.4. Prokurorės vertinimu, Å¡velnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamÄ nebaudžiamumo jausmÄ , neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo T. O. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo bÅ«dui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiÅ¡ko pobÅ«džio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiÅ¡kai. Todėl siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principÄ . Skiriant bausmę ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai. Apeliantės manymu, T. O. nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės nebus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl pastarajam turi bÅ«ti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

2.5. Pažymima, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ (t. y. buvo paskirta per Å¡velni bausmė), taip pat netinkamai buvo pritaikytas ir baudžiamasis įstatymas – BK 75 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas nuo trijų mėnesių iki vienerių metų numatytas tik asmenims, nuteistiems areÅ¡to bausme. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ tik trims mėnesiams. Atkreipia dėmesį į tai, kad T. O. ne tik, kad bausmės vykdymas buvo atidėtas itin trumpam, įstatymo net nenumatytam terminui, bet ir paskirtos per Å¡velnios bei nepakankamos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. įpareigojimas tęsti darbÄ bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Paskyrus tik įpareigojimÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų be įpareigojimo atitinkamu metu bÅ«ti namuose, Å¡i poveikio priemonė netenka prasmės, nes probacijos tarnyba neturi galimybės tinkamai kontroliuoti kaip nuteistasis laikosi Å¡io jam paskirto įpareigojimo. Esant tik poveikio priemonei- nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, bausmę vykdanti institucija niekaip negalės kontroliuoti kaip nuteistasis laikosi Å¡ios pareigos, nes jis neturės draudimų nei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nei neiÅ¡eiti iÅ¡ namų tam tikru laiku.

2.6. Pirmosios instancijos teismas taikė neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai baudžiamojo poveikio priemones. Teismas paskyrė draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – 1 metams. Tokia Å¡velni poveikio priemonė nebus pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuteistÄ jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje. Tik ilgesnės trukmės specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeistų įprastÄ nuteistojo gyvenimÄ , o tai ir yra neiÅ¡vengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės. Byloje nenustatytos jokios iÅ¡skirtinės aplinkybės, o T. O. interesai savaime negali bÅ«ti svarbesni už visos visuomenės vieÅ¡Ä jį interesÄ užtikrinti saugumÄ keliuose ir iÅ¡ jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimÄ , paskyrė iÅ¡ieÅ¡koti dalį konfiskuotino turto – automobilio, vertės atitinkančiÄ â€“ 1110 eurų sumÄ . Pagal vieÅ¡osios įstaigos „Emprekis” duomenis automobilio „(Duomenys neskelbtini)” vertė yra 2220 Eur su PVM. Teismas skirdamas skirtingos rÅ«Å¡ies baudžiamojo poveikio priemones T. O. nebuvo nuoseklus. Skirdamas teisės vairuoti atėmimÄ nurodė, jog pagerėjo T. O. darbo rezultatai, o tuo pačiu, be abejo, ir iÅ¡ darbo gaunamos pajamos, o jau skirdamas turto konfiskavimÄ , nurodė, kad nuteistojo finansinė padėtis nėra lengva, todėl atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį paskyrė tik pusę konfiskuotino turto vertės, nors gynėja baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad T. O. turi galimybę sumokėti ir anksčiau paskirtÄ baudÄ , taip pat prašė skirti baudÄ ir už Å¡io nusikaltimo padarymÄ . Nuteistasis vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį, kuris nežinojo bei negalėjo žinoti, kad nuteistasis vairuos transporto priemonę neblaivus. Sprendžiant turto vertės konfiskavimo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti, kad teismams iÅ¡ieÅ¡kant tik nepagrįstai maÅ¾Ä konfiskuotino turto vertės dalį, tokia teismų praktika skatintų asmenis naudotis svetimu turtu darant nusikalstamas veikas, kad vėliau bÅ«tų taikoma Å¡velnesnė baudžiamoji atsakomybė.

3. Atsiliepimų į pateiktÄ apeliacinį skundÄ nustatytu terminu negauta.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė teismo apeliacinį skundÄ tenkinti.

5. Nuteistojo T. O. gynėja advokatė D. N. prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, jog susipažinus su byla matyti, kad baigiant ikiteisminį tyrimÄ T. O. buvo siÅ«loma kita bausmės rÅ«Å¡is, t. y. užbaigti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ baudžiamuoju įsakymu ir paskirti baudÄ . Taigi sakyti, kad kažkas pasikeitė ir vertinti, kad dabar asmeniui bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti tik paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę tikrai nėra, todėl tokia prokurorės pozicija vertinama taip, kadangi T. O. nesutiko su baudžiamuoju įsakymu, tai jam kaip ir papildoma bausmė praÅ¡ant laisvės atėmimo bausmės, tai kaip atsilyginimas, kad buvo reikalinga pasunkinti procesinius veiksmus, tęsti tyrimÄ , suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ , dalyvauti teismo posėdyje. Pažymėjo, kad prokurorė neginčija, kad buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, buvo iÅ¡klausyti T. O. paaiÅ¡kinimai, tiek teismas, tiek prokurorė įvertino paaiÅ¡kinimų turinį, apimtį, visas aplinkybes, tai nustatė, kad galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o sutrumpintas įrodymų tyrimas yra galimas tada, kada asmuo savo kaltę pripažįsta. Tai, kad T. O. savo kaltę ne tik tai, kad pripažino, tačiau ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tai teismas iÅ¡klausęs T. O. paaiÅ¡kinimus, nustatęs visas aplinkybes, įvertino ir tai, kad T. O. kritiÅ¡kai vertina savo elgesį. Todėl nesutiktina su prokurorės pozicija, kad T. O. kaltės pripažinimas nelaikytinas nuoÅ¡irdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi ir, kad Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

7. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Skunde nesutinkama su BK 75 straipsnio taikymu nuteistajam T. O., su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, jog nuteistojo T. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pastarasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu, praÅ¡oma šį terminÄ padidinti iki 2 metų 6 mėnesių ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ â€“ 2220 eurų sumÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prokurorės apeliacinis skundas yra pagrįstas.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

8. Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ir spręsdamas bausmės skyrimo T. O. klausimÄ pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, dėl ko sprendė, jog tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o paÅ¡alinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nurodydama, kad kai kaltininkas kaltę pripažįsta ne savo noru, o dėl byloje surinktų įrodymų ir siekdamas Å¡velnesnės bausmės, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažįstama atsakomybę lengvinančia. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

9. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be kita ko, nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai galisi. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, tai padaro laisva valia, tai yra neverčiamas surinktų įrodymų ir Å¡velnesnės bausmės. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien tik pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio bei vėliau ir pan.). Å i aplinkybė iÅ¡ esmės parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir yra apibÅ«dinama kaip vienas iÅ¡ svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti.

10. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ar T. O. pripažino jam inkriminuotÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsižvelgiama į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2022-07-14 apklausos metu pastarasis kaltės nepripažino ir nurodė, kad įvykio dienÄ apie 22.30 val. jo draugas M. išėjo, o jis pasiliko sėdėti automobilyje ir užmigo. PrieÅ¡ tai dar atsivertė vairuotojo sėdynę, nes ten, kaip ir minėjo, sėdėjo ir užmigo. Niekur nebevairavo, nevažiavo, prabudo tik tada, kai prie automobilio stovėjo policijos pareigÅ«nai, kai Å¡ie jį pažadino.

PareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad miegojo, niekur nevairavo. Patikrino du kartus neblaivumÄ , su parodymais sutiko, nurodė, kad gėrė jau po vairavimo. IÅ¡gėręs alkoholio nebevairavo. Kaip ir minėjo, savo kaltės nepripažįsta, nes nevairavo bÅ«damas neblaivus (1 t. b. l. 172-173). Papildomos apklausos metu 2023-01-24 kaltės taip pat nepripažino. Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2023-04-06 apklausiamas kalinamuoju, kaltę pripažino. Nurodė, kad vairavo girtas, nes buvo maÅ¡inÄ pasistatęs netoli.

Galvojo, kad kiemais parsivarys ir pasistatys maÅ¡inÄ . BÅ«tinybės vairuoti automobilį nebuvo, jautė, kad vairuoja pavojingai. Nurodė, kad vairavo automobilį, buvo vienas. Ä® gynėjos klausimÄ atsakė, kad labai gailisi dėl to kÄ padarė ir, kad tai pirmas ir paskutinis kartas jo gyvenime. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos T. O. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, t. y. 2022-07-14 Klaipėdos AVPK (Duomenys neskelbtini) m. PK RS tyrėjos L. L. tarnybiniu praneÅ¡imu, 2022-07-14 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su fotolentele, liudytojo K.

L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog T. O. atsakydamas į gynėjos klausimÄ ir nurodydamas, kad tai pirmas kartas, kai jis vairavo neblaivus, nebuvo nuoÅ¡irdus, kadangi Å¡ie T. O. paaiÅ¡kinimai paneigti bylos duomenimis. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Didžiojoje Britanijoje 2008-02-06 buvo priimtas procesinis sprendimas T. O. atžvilgiu dėl to, kad pastarasis vairavo neblaivus. Kaip teisingai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu baigiamųjų kalbu metu nurodė prokurorė, .jog O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kadangi tai, jog kaltę pastarasis pripažino teisminio nagrinėjimo metu prispaustas surinktų byloje duomenų, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taigi, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad T. O. nuo pradžių kaltės nepripažino, nebuvo nuoÅ¡irdus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo T. O. pozicijÄ vertinti kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nėra.

11. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja akcentavo tai, kad prokurorė neginčija, kad buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, buvo iÅ¡klausyti T. O. paaiÅ¡kinimai, tiek teismas, tiek prokurorė įvertino paaiÅ¡kinimų turinį, apimtį, visas aplinkybes, tai nustatė, kad galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o sutrumpintas įrodymų tyrimas yra galimas tada, kada asmuo savo kaltę pripažįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 641 straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamÄ jį procesÄ atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau.

Siekiant Å¡io tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 641 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. BK 641 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sÄ lygoms:

1) baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ arba priėmus baudžiamÄ jį įsakymÄ ;

2) asmuo prisipažįsta kaltu. SutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo;

2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas;

3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas;

4) nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltininko prisipažinimas dėl esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, esant BPK 273 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms, suteikia jam galimybę siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu, ir nesvarbu, ar asmuo kaltas prisipažino nuoÅ¡irdžiai gailėdamasis, ar dėl surinktų jo kaltės įrodymų, ar dėl kitų priežasčių, ar padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ . Dėl to teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme susiklosčiusi teisinė situacija atitiko visas BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytas sÄ lygas, kurioms esant ir buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir tuo pagrindu nuteistajam T. O. taikytos BK 641 straipsnio nuostatos. Tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo T. O. prisipažinimÄ laikyti nuoÅ¡irdžiu, pripažįstant kaip jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

12. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir nepagrįstai nustatė T. O. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, todėl ji Å¡alintina iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

13. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu T. O. atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Apygardos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei konstatavo apylinkės teismas, bylos duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai T. O. dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategorijÄ ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumÄ bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėjo 3 mėnesiams. Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Sutiktina su prokurorės skundo argumentais, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuo trijų mėnesių iki vienerių metų numatytas tik asmenims, nuteistiems areÅ¡to bausme (BK 75 straipsnio 1 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad BK 75 straipsnio 2 dalis nenumato, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teismui galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ 3 mėnesiams, taigi ir Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

15. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nors T. O. ir atitinka formaliÄ sias bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, tačiau Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , nes prieÅ¡ingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumÄ . Skundžiamame nuosprendyje BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimÄ , 2 dalies, taikymas motyvuojamas kaltinamojo teigiama asmenybe ir tuo, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Å ios dvi aplinkybės sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui skirta per mažai dėmesio, nes neįvertintos kitos ne mažiau svarbios aplinkybės, kurios prokurorės apeliaciniame skunde visiÅ¡kai teisingai akcentuojamos. T. O. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios priimtas skundžiamas nuosprendis, padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ (kas lėmė vienos iÅ¡ atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymÄ ). T. O. praeityje ne kartÄ teistas, baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų padaryti jam esant neblaiviam (apysunkiame ir sunkiame girtumo laipsnyje), paskirtų baudų nemoka. Be to nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, Didžiojoje Britanijoje 2008-02-06 buvo priimtas procesinis sprendimas T. O. atžvilgiu dėl to, kad pastarasis vairavo neblaivus. Minėtos aplinkybės rodo, kad asmuo linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų. T. O. elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, jis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieÅ¡taraujančio elgesio.

16. Nuteistojo T. O. gynėjos teiginiai, iÅ¡sakyti apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu, jog susipažinus su byla matyti, kad baigiant ikiteisminį tyrimÄ T. O. buvo siÅ«loma kita bausmės rÅ«Å¡is, t. y. užbaigti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ baudžiamuoju įsakymu ir paskirti baudÄ . Taigi sakyti, kad kažkas pasikeitė ir vertinti, kad dabar asmeniui bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti tik paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę tikrai nėra, todėl tokia prokurorės pozicija vertinama taip, kadangi T. O. nesutiko su baudžiamuoju įsakymu, tai jam kaip ir papildoma bausmė praÅ¡ant laisvės atėmimo bausmės, tai kaip atsilyginimas, kad buvo reikalinga pasunkinti procesinius veiksmus, tęsti tyrimÄ , suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ , dalyvauti teismo posėdyje, atmetami kaip nepagrįsti, nes Å¡ie teiginiai nepagrįsti jokiais duomenimis ir iÅ¡ esmės grindžiami tik subjektyvia nuteistojo gynėjos nuomone, kurios susiformavimui, teisėjų kolegijos vertinimu, reikÅ¡mės turėjo apeliacinio skundo pateikimas. Byloje nėra tokių duomenų, kad nuteistajam T. O. buvo siÅ«loma užbaigti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ baudžiamuoju įsakymu. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad prokurorė praÅ¡o nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad tokiu bÅ«du valstybės kaltintoja nepagrįstai siekia pasunkinti nuteistojo padėtį ar piktnaudžiauja savo įgaliojimais, galimai kerÅ¡taudama nuteistajam.

17. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikÅ¡mingų darant iÅ¡vadÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumÄ , visoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų ir nepagarbos įstatymui. IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam T. O. ankstesni teistumai skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiÅ¡kinys nuteistojo gyvenime.

18. Skundžiamu nuosprendžiu T. O. už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 2811 straipsnio 1 dalis) skirta sankcijos vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė, turėjusi esminę įtakÄ ir galutinei bausmei, kuri dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo dar sumažinta trečdaliu. Taigi nuteistajam skirta bausmė nėra itin griežta, pakankamai įvertintos nuteistojo padėties lengvinimui įtakos turinčios aplinkybės. Atsižvelgiant į T. O. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tarp kurių daug neigiamai apibÅ«dinančių nuteistÄ jį, visumÄ , aiÅ¡kiai patvirtinančių, jog asmuo linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, nebėra pagrindo sutikti su apylinkės teismu, kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, panaikinant BK 75 straipsnio nuostatų taikymÄ T. O..

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

19. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu T. O. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu, praÅ¡oma šį terminÄ padidinti iki 2 metų 6 mėnesių ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ â€“ 2220 eurų sumÄ .

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimÄ 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo 2022-07-14; nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančiÄ â€“ 1110 eurų sumÄ .

21. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (KET), BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

22. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, jog T. O. Å¡iurkščiai pažeidė KET reikalavimus – jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (pirmu patikrinimu - 2,78 promilių, 23 val. 44 min., o antru – 3,00 promilių, 00 val. 04 min). T. O. sėdo už automobilio vairo, bÅ«damas stipriai neblaivus, kÄ patvirtina ir alkotesterio parodymai, tokiais savo veiksmais ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo jo neatsakingumÄ . Kaltininkas privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydamas nusikaltimÄ , todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Tokie nuteistojo neteisėti veiksmai kėlė realų pavojų aplinkai, žalos atsiradimo grėsmę.

23. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas byloje nustatytas, taip pat ir skunde paminėtas neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančias, aplinkybes, ir paskyrė T. O. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimÄ 1 metų, t. y. daug trumpesniam nei įstatyme nustatytas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, kuris yra 3 metai, terminui, pažeisdamas baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimas T. O. už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, kai buvo nustatytas 2,78 promilių neblaivumas, asmeniui nustatyti uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminÄ minimaliam įstatyme numatytam terminui, akivaizdžiai neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principo. Toks sprendimas taip pat formuoja nebaudžiamumo nuotaikas. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pagrindu mažinti Å¡ios specialiosios teisės atėmimo terminÄ nelaikytinos ir skundžiamame nuosprendyje nurodomos aplinkybės, kad T. O. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog po įvykio atsisakė vartoti alkoholį savo valia ir visiÅ¡kai nevartoja jo daugiau kaip pusmetį, pagerėjo jo darbo rezultatai, tai matoma įmonės veiklos ataskaitoje. Be to T. O. turi Å¡eimÄ ir nepilnamečius vaikus, kuriuos iÅ¡laiko, be to, darbo užduotims atlikti reikalingas vairuotojo pažymėjimas ir transporto priemonė. Å ie apylinkės teismo argumentai nėra iÅ¡skirtiniai, nuteistajam tai buvo žinoma ir nusikalstamos veikos darymo metu. Nuteistasis turėjo numatyti ir įvertinti galimus savo prieÅ¡ingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs nusikalstamÄ veikÄ vairuodamas automobilį bÅ«damas neblaivus, jis dabar atitinkamai tiesiog privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes. Pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobÅ«džio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininkÄ , nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

24. Atsižvelgdamas į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir Å¡ioje dalyje, uždraudžiant T. O. 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 14 d.

25. Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimÄ , paskyrė iÅ¡ieÅ¡koti dalį konfiskuotino turto – automobilio, vertės atitinkančiÄ â€“ 1110 eurų sumÄ . Pažymi, jog sprendžiant turto vertės konfiskavimo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti, kad teismams iÅ¡ieÅ¡kant nepagrįstai maÅ¾Ä konfiskuotino turto vertės dalį, tokia teismų praktika skatintų asmenis naudotis svetimu turtu darant nusikalstamas veikas, kad vėliau bÅ«tų taikoma Å¡velnesnė baudžiamoji atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria minėtiems skundo argumentais.

26. Turto konfiskavimas – viena iÅ¡ BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rÅ«Å¡ių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiÅ¡kinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti keliÄ toliau naudoti šį turtÄ tokiais tikslais. Å iuo atveju aktualioje BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

27. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad T. O. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė ne T. O., o R. L., kuri yra nuteistojo draugo žmona. Taigi, automobilis nuosavybės teise priklausė ne T. O., o R. L.. Byloje duomenų, jog automobilio savininkė žinojo, kad transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti, nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad iÅ¡ T. O. turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog automobilio visiÅ¡kos vertės konfiskavimas nebÅ«tų proporcingas nei padarytos veikos pobÅ«džiui ar pavojingumui, nei kaltinamojo asmenybei bei siekiamiems tikslams, suvaržytų kaltinamojo teises daugiau negu bÅ«tina, nusprendė iÅ¡ T. O. konfiskuoti valstybės naudai R. L. priklausančios transporto priemonės tik dalį vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1110 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tiek ir jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tiek ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, Å¡iuo atveju, neturi pagrindo.

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , taip pat turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikÅ¡mingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes. Å ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai iÅ¡skirti ir sureikÅ¡minti tik kai kurias iÅ¡ jų, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeistas iÅ¡samaus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019). Aptartos teismų praktikos kontekste tenkinant prokurorės apeliacinį skundÄ ir atkreipiant dėmesį į tai, kad atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali bÅ«ti nekonfiskuojama, o nesant galimybių jos konfiskuoti, iÅ¡ kaltininko neiÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma arba ar iÅ¡ieÅ¡koma tik jos dalis, yra galimi tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apygardos teismas nenustatė.

29. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ T. O. iÅ¡ieÅ¡koti dalį konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančiÄ â€“ 1110 Eur sumÄ , iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, turi Å¡eimÄ ir nepilnamečius vaikus, kuriuos iÅ¡laiko, praėjusiais metais jo įmonė patyrė sunkumų, nebuvo darbų, kas rodo, jog kaltinamojo finansinė padėtis nėra lengva, atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį. Pažymėtina, kad T. O. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės, nei faktinių bylos aplinkybių nepripažino. Praeityje ne kartÄ teistas, baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų padaryti jam esant neblaiviam. Å ios aplinkybės atskleidžia jo nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad analizuojamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas, be abejonės, Å¡iuo atveju jį charakterizuoja neigiamai ir nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas to neįvertino.

30. Kaip matyti iÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ leidinio duomenų, T. O. vairuotos transporto priemonės „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2220 Eur (su PVM). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. O. nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad minėto automobilio vertė galėtų bÅ«ti mažesnė nei nustatė VÅ¡Ä® „Emprekis“, savo iniciatyva atlikęs vidutinės tokio automobilio kainos Lietuvoje nustatymÄ , ir tuo pagrindu neprašė jos mažinti. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip priežastis netaikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų visa apimtimi. Teisinis reguliavimas, kai pasinaudojus svetima transporto priemone visiÅ¡kai nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotinos transporto priemonės vertė arba iÅ¡ieÅ¡koma tik jos dalis, bÅ«tų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sÄ moningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtÄ , žinant, kad jis ar jo vertė nebus konfiskuojami, arba konfiskuojama tik jo vertės dalis, kaip nagrinėjamu atveju.

31. Pažymėtina, kad bausmė bei kartu su ja galimos skirti baudžiamojo poveikio priemonės – tai valstybės prievartos priemonės, skiriamos asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , todėl neigiami padariniai yra natÅ«ralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl Å¡velninti T. O. teisinę padėtį, neskiriant jam visos konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iÅ¡keliant asmeninius nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdžiusio asmens interesus – nuteistojo pajamas, jo Å¡eimos finansinę gerovę, jam pačiam neįvertinus galimo neigiamo (nusikalstamo) savo elgesio pasekmių, teisinio pagrindo nėra. PrieÅ¡ingu atveju, vertinant iÅ¡imtinai turtinę asmens padėtį, susidarytų netoleruotina situacija, jog tÄ pačiÄ veikÄ padariusių asmenų veiksmai bÅ«tų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ konstitucinį principÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡ nuteistojo T. O. nuspręsta konfiskuoti automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 1110 Eur, neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, todėl keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, nustatant, kad iÅ¡ T. O. konfiskuotina minėto automobilio vertę atitinkanti – 2220 Eur suma.

32. Taip pat patikslinama skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas aiškus rašymo apsirikimas – išaiškinta, kad bauda turi būti savanoriškai sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nors minėtu nuosprendžiu nuteistajam nebuvo skirta bausmė – bauda. Šis apsirikimas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl, minėta rezoliucinės dalies nuoroda, šalintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti.

PaÅ¡alinti T. O. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, T. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, įpareigojant T. O. per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ , nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirta T. O. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, T. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 14 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, skirta T. O., baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nustatyta išieškotina konfiskuotino turto - automobilio (Duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkanti pinigų suma – 1110,00 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, T. O. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2220 Eur konfiskavimÄ .

PaÅ¡alinti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodÄ , kuria iÅ¡aiÅ¡kinama, kad bauda turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai sumokėta per 24 (dvideÅ¡imt keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ ir teismo raÅ¡tinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Kaltinamasis privalo sumokėti baudÄ iki nustatyto termino pabaigos. Tuo atveju, jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, jÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡kos antstolis.

KitÄ Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjai

Daiva Jazbutienė

Kristina Kakurinė

Dalia Kursevičienė