35a8de4e-ced4-4a78-b944-0a941dbf485c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2511-426/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00743-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K, įkalinimo įstaiga) 800 (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 20 d. pažeidus jo privatumÄ atliekant gamtinius reikalus, kadangi jis buvo stebimas kitų asmenų kameroje ir pareigÅ«nų.

Be to, jis jautė nemalonų kvapÄ iÅ¡ tualeto, nes jis įrengtas gyvenamojoje patalpoje, atskirtas nuo jos tik sienele, neįrengta ventiliacija. Atliekant gamtinius reikalus, trÅ«ko privatumo. Pažymi, kad kamerose prastas dieninis apÅ¡vietimas. Taip pat neiÅ¡duodamos priemonės sanitarinio mazgo Å¡varai palaikyti. PareiÅ¡kėjas teismui taip pat pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, nurodė, nesutinkantis su LukiÅ¡kių TI-K pateikta informacija, tvirtina, jog įkalinimo įstaiga klaidina teismÄ . Akcentuoja, kad 1,5 m aukščio sienelė negali užtikrinti privatumo.

Pažymi, kad ant dieninio apÅ¡vietimo lempų nėra įrengtų gaubtų. Be to, jis visÄ dienÄ buvo priverstas sėdėti arba gulėti ant nepatogių lovų. Jokių galimybių judėti nebuvo. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis ir kankinimui prilygstančiomis sÄ lygomis (b. l. 31–32). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su skundu nesutinka, nurodo, kad keliami reikalavimai nepagrįsti. Atsiliepime (b. l. 6–9) nurodo laikotarpius, kada pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K ir teigia, kad minimalaus kameros ploto reikalavimai nebuvo pažeisti.

Atsakovas paaiÅ¡kina, kad, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardinant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pažymi, kad teisės aktai nenustato, jog kamerose bÅ«rų įrengti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros.

Atsiliepime pažymi, jog įkalinimo įstaigos pareigÅ«nai tarnybos metu su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos reikalavimų bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Pasak LukiÅ¡kių TI-K, nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismo praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, o LukiÅ¡kių TI-K neprieÅ¡taravo, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo teigimu, kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. vasario 20 d. PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K 65 paras, iÅ¡ kurių 26 paras – vienas, o kamerose Nr. 348 ir 345 buvo laikomi du asmenys. Taigi, pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m ploto. Akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (0,56 kv. m), vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Taigi, konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K nepažeidė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto.

Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi, kaip minėta, objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ dalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Taigi, pareiškėjo skundo argumentai dėl pažeistos ploto normos laikytini nepagrįstais. Šiuo atveju jo skundo argumentai, kad jis neturėjo galimybių judėti, o buvo priverstas gulėti ir kęsti nepatogumus kameroje, negali būti pripažįstami pagrįstais. Teismas nenustatė šiuo aspektu įkalinimo įstaigos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas ir neužtikrintas privatumas atliekant gamtinius reikalaus. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigÅ«nai) iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali asmenį matyti.

Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas, įrengiant duris arba kitu bÅ«du (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas negali bÅ«ti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Ä®vertinus atsiliepime pateiktus duomenis, nustatyta, kad 65 paras pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais, buvo pažeista. Pažymėtina, kad 26 paras, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, pažeidimo intensyvumas buvo mažesnis ir tai turi esminę reikÅ¡mę sprendžiant neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimÄ .

Taip pat pareiškėjas teigia, kad kamerose nėra ventiliacijos, sklinda nemalonūs kvapai. Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).

Vadovaujantis Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 12–13) nurodyta, kad kameros vėdinamos natÅ«raliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Be to, vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) patikrinimo aktuose (b. l. 18–20, 23–25) nenustatyta pareiÅ¡kėjo nurodytų Higienos normų reikalavimų pažeidimų.

Pareiškėjas duomenų jo skunde nurodytiems pažeidimams pagrįsti nepateikė, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo aiškinimas dėl netinkamo natūralaus kameros apšvietimo yra abstraktus. Lukiškių TI-K jis nebuvo laikomas nuolat, tik tam tikrais laikotarpiais. Skunde neindividualizavo, kokioje kameroje šie pažeidimai buvo padaryti. Be to, ir aplinkybė, kad nebuvo gaubto yra abstrakti. Tokių pažeidimų patikrinimo aktuose neužfiksuota. Lukiškių TI-K teigia, kad apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus, t. y. ne mažiau kaip 200 lx.

Ä®kalinimo įstaiga nurodo, kad yra įrengti dviejų tipų Å¡viestuvai, t. y. su gaubtais ir be jų. Å iuo atveju minėto pažeidimo tinkamai neindividualizavus, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. Akcentuotina, kad ir skundo argumentai, jog nebuvo iÅ¡duotos priemonės ir inventorius kamerai valyti, nelaikytini pagrįstais, jie abstraktÅ«s ir neindividualizuoti. PareiÅ¡kėjas nepateikė skundų ar praÅ¡ymų, kad dėl tokių priemonių neiÅ¡davimo kreipėsi į administracijÄ .

Teismas neturi pagrindo netikėti LukiÅ¡kių TI-K pateikta informacija, jog į kameras, iÅ¡skyrus 104–125, yra iÅ¡duodamos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės bei universalus ploviklis (b. l. 12–13). PareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 112 buvo laikomas tik vienÄ parÄ â€“ 2018 m. gruodžio 6 d. Taigi, aplinkybė, kad galimai vienÄ dienÄ nebuvo galimybės naudotis iÅ¡duodamu inventoriumi kamerai tvarkyti, nelaikytinas esminiu pažeidimu. Pažymėtina, kad ir iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog buvo iÅ¡duotas valiklis (b. l. 15).

Taigi, teismo vertinimu, Å¡ie skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad LukiÅ¡kių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra Å¡alinami, administracija visiems asmenims stengiasi sudaryti tinkamas sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir visi asmenys. Taip pat nėra jo skundų dėl nurodytų netinkamų sÄ lygų tuo metu, kai jis buvo laikomas įkalinimo įstaigoje. Be to, skundo argumentai, iÅ¡skyrus dėl privatumo pažeidimo, yra abstraktÅ«s ir nepakankamai individualizuoti dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, todėl negali bÅ«ti laikomi pagrįstais.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 65 paras buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumÄ naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais, kai pareiÅ¡kėjas iÅ¡ jų 26 paras buvo laikomas vienas, o tai turi esminės reikÅ¡mės vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį.

Kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais, abstraktÅ«s ir neindividualizuoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ ir pripažįsta, kad jo teisė naudotis sanitariniais mazgais užtikrinant privatumÄ LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeista. Teismo vertinimu, patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma (800 Eur).

Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių pasekmių, t. y. neigiamų fizinių ar dvasinių išgyvenimų, o tik abstrakčiai skunde išdėstė patirtus nepatogumus, todėl dėl nustatyto pažeidimo jo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma – 170 Eur. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. A. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 170 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rūta Miliuvienė