2017-11-08 Nr. AB-20683-3-62-3-00167-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1854-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00167-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. periodiškai buvo laikomas Alytaus AVPK areštinėje (toliau – ir areštinė) netinkamomis sąlygomis. Dėl netinkamų laikymo sąlygų areštinėje jautė didelius dvasinius skausmus, patyrė depresiją, buvo pakenkta jo sveikatai, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad kreiptis į teismą anksčiau negalėjo dėl to, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nebuvo išversti į lietuvių kalbą, todėl jis negalėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos. Taip pat areštinės pareigūnai nuolat grasino nuobaudomis, jeigu jis kreipsis į teismą dėl netinkamų laikymo areštinėje sąlygų. Pažymėjo, kad Konvencijoje nėra numatyti jokie senaties terminai, todėl toks terminas negali būti nustatytas ir nacionalinėje teisėje. Pareiškėjas tvirtino, kad apie savo pažeistas teises sužinojo per televizijos žinias, pamatęs Lietuvos Respublikos Prezidentės interviu apie netinkamas kalinimo sąlygas, nuo tada susipažino su teisės aktais ir pradėjo rašyti skundus.

4. Alytaus AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad dokumentai kuriuose buvo fiksuojami duomenys apie pareiškėjo laikymo sąlygas areštinėje, nėra saugomi, nes dokumentų saugojimo terminai jau yra pasibaigę. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl jo laikymo Alytaus AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. jį kalinant perpildytose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, nesilaikant buitinio aprūpinimo normų, draudžiant ilgalaikius pasimatymus.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo įkalinimo areštinėje pradžios. Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo pažeistų teisių jis jautė didelius dvasinius skausmus emocinę depresiją, buvo pakenkta jo sveikatai. Teismo nuomone, jausdamas tokias pasekmes, pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Alytaus AVPK administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas, padavęs teismui skundą tik 2016 m. vasario 1 d., praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikymą netinkamomis sąlygomis areštinėje laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai nebuvo išversti į lietuvių kalbą ir jis nežinojo, kad jo teisės yra pažeidžiamos, vertintinos kaip subjektyvios ir savaime negalinčios pateisinti trejų metų (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis) ieškinio senaties termino nesilaikymo. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo tvirtinimą, jog jo teisė kreiptis į teismą buvo apribota Alytaus AVPK areštinės pareigūnų neteisėto elgesio, t. y. grasinimų pareiškėjui nuobaudomis dėl jo galimo kreipimosi į teismą.

10. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt savo pažeistas teises. Todėl teismas ieškinio senaties termino neatnaujino, pritaikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu pareiškėjo skundą atmetė.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas tvirtina, kad į teismą ankščiau negalėjo kreiptis dėl to, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriose išaiškinta, kokios kalinimo sąlygos yra tinkamos, nėra išversti į lietuvių kalbą. Konvencijos 3 straipsnis nenustato jokio senaties termino. Pareiškėjas apie savo pažeistas teises sužinojo per televizijos žinias, pamatęs Lietuvos Respublikos Prezidentės interviu apie netinkamas kalinimo sąlygas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis buvo netinkamai supažindintas su savo turimomis teisėmis Alytaus AVPK areštinėje.

13. Alytaus AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą ir tuo pagrindu teisėtai atmetė pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

16. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).

17. Nacionaliniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais, ieškinio senatį esant pagrindui gali taikyti. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje numatyta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta senaties instituto nustatymo nacionalinėje teisėje galimumą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2016 m. vasario 1 d. (b. l. 21), nors nurodė, kad areštinėje netinkamomis kalinimo sąlygomis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. Taigi pareiškėjas padavė skundą, pasibaigus Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam trejų metų ieškinio senaties terminui reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Alytaus AVPK prašė taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje.

19. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

20. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt savo pažeistas teises. To nepaneigia ir pareiškėjo argumentas, kad Alytaus AVPK jis nebuvo supažindintas su savo teisėmis. Lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias kalinimo sąlygas, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius minimalų vienam asmeniui tenkantį kalinimo plotą, neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, taip pat viešai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika. Todėl tai, kad, pareiškėjo teigimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai nėra išversti į lietuvių kalbą, negalėjo objektyviai sukliudyti jam kreiptis į teismą dėl laikymo sąlygų areštinėje neatitikimo nacionalinės teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui kreiptis į teismą trukdė neteisėti Alytaus AVPK areštinės pareigūnų veiksmai. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjamoje byloje.

21. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nustačius, kad pareiškėjas padavė skundą ieškinio senaties terminui pasibaigus ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir dėl to atmetė pareiškėjo skundą.

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė