2018-11-21 Nr. AB-21067-3-61-3-03453-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1101-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03453-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 12.15.5.3; 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilnius Office Park“ ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilnius Office Park“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Vilnius Office Park“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 22 700 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad tarp Bendrovės ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2016 m. kovo 7 d. vyko mokestinis ginčas dėl Bendrovės prievolės patikslinti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) atskaitą ir į biudžetą grąžinti į PVM atskaitą įtrauktą prekių ir paslaugų pirkimo PVM, apskaičiuotą po Vilniaus AVMI atlikto mokestinio patikrinimo. Vilniaus AVMI 2015 m. birželio 12 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-439 (toliau – ir patikrinimo aktas) pareiškėjui apskaičiavo 722 468 Lt (209 288 Eur) mokėtino PVM sumą, baudas ir delspinigius. Pareiškėjas, nesutikdamas su patikrinimo aktu, 2015 m. liepos 15 d. Vilniaus AVMI pateikė rašytines pastabas, kuriose išsamiai išdėstė ir pagrindė savo poziciją. Tačiau Vilniaus AVMI priėmė 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-536 (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas) dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus AVMI pozicija, sprendimą apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). VMI priėmė 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 69-140 (toliau – ir VMI sprendimas), kuriuo patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo VMI sprendimu, pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK). Mokestinis ginčas buvo išspręstas MGK 2016 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. S-45 (7-307/2015), kuriuo buvo nustatyta, kad mokesčių administratorius neteisingai vertino faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, todėl nepagrįstai priėmė patikrinimo aktą bei sprendimą patvirtinti aktą bei apskaičiavo mokėtiną PVM sumą. Mokesčių administratorius MGK sprendimo neskundė, taip sutikdamas su jame nurodytais argumentais.

3. Bendrovė pažymėjo, kad dėl to, jog mokestinio ginčo metu buvo nagrinėjami sudėtingi mokestiniai klausimai, pareiškėjas, siekdamas užtikrinti savo teisėtus interesus, pasamdė UAB „Ernst & Young Baltic”, kuri teikė mokestines ir teisines paslaugas, atstovavo sprendžiant mokestinį ginčą ikiteisminėse institucijose daugiau nei metus užsitęsusiame mokestinio ginčo procese. Pareiškėjas patyrė tiesiogines atstovavimo išlaidas, kurios buvo patirtos dėl neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų ir privalo būti atlygintos. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus AVMI, priimdama patikrinimo aktą bei jį patvirtinantį sprendimą, kuriuo buvo patvirtintos papildomai apskaičiuotos Bendrovės mokėtinos sumos, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir neveikė tokiu būdu, kurio gali būti pagrįstai tikimasi jos veikloje, todėl savo veiksmais Bendrovei sukėlė turtinę žalą (tiesioginius nuostolius), kuri siekia 22 700 Eur.

4. Pareiškėjas nurodė, kad patirtos turtinės žalos turinį sudaro tiesioginiai nuostoliai, susiję su Bendrovės pažeistos teisės apgynimu privaloma ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka mokestiniame ginče su mokesčių administratoriumi. Pareiškėjo patirtos žalos (tiesioginių nuostolių) turinį sudaro Bendrovės išlaidos UAB „Ernst & Young Baltic” mokesčių teisės specialistų paslaugoms pirkti. Už suteiktas paslaugas 2016 m. birželio 6 d. UAB „Ernst & Young Baltic” išrašė pareiškėjui sąskaitą-faktūrą Nr. 000620360, kurios bendra su žalos atlyginimu susijusi suma siekia 22 700 Eur. Pareiškėjo vertinimu, tarp Vilniaus AVMI priimto sprendimo ir patirtos turtinės žalos (tiesioginių nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jeigu Vilniaus AVMI būtų tinkamai atlikusi mokestinį patikrinimą ir priėmusi teisingą sprendimą, pareiškėjui nebūtų kilęs poreikis apginti savo pažeistas teises ilgai trukusiame mokestiniame ginče su Vilniaus AVMI ir pareiškėjas būtų išvengęs su savo teisių gynimu susijusių išlaidų.

5. Bendrovė pažymėjo, kad prašomą priteisti 22 700 Eur turtinės žalos atlyginimą sudaro jos sumokėtos sumos UAB „Ernst & Young Baltic” už teisines paslaugas: 3 500 Eur už rašytinių pastabų pateikimą Vilniaus AVMI; 5 500 Eur už skundo paruošimą ir pateikimą Vilniaus AVMI; 9 000 Eur už skundo paruošimą ir pateikimą MGK; 1 500 Eur už susitikimus su Bendrovės atstovais, skundų argumentų aptarimą, Bendrovės atstovų informavimą apie mokestinio ginčo procesą ir mokesčių administratoriaus veiksmus; 2 400 už Eur pasiruošimą ir Bendrovės atstovavimą MGK posėdyje; 800 Eur už tiesioginių nuostolių apskaičiavimą.

6. Atsakovo atstovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad tiek Vilniaus AVMI, tiek VMI priėmė sprendimus vadovaudamosis teisės aktais, neperžengė jų nustatytų ribų, laikėsi numatytų procedūrų. MGK priėmus pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą, apskaičiuotos delspinigių ir baudų sumos buvo anuliuotos, turto arešto veiksmai atšaukti, o PVM permoka grąžinta. Todėl Vilniaus AVMI ir VMI veiksmai pagal atitinkamą veiklą reglamentuojančius įstatymus buvo teisėti ir atitinka pagal įstatymus privalomo elgesio modelį. VMI teigimu, mokesčių administratorius neatliko neteisėtų veiksmų, jis veikė taip, kaip yra nurodyta teisės aktuose, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Tai, kad MGK panaikino VMI sprendimą, nereiškia iki tol priimtų sprendimų neteisėtumo. Teisės akto panaikinimas dėl jo neteisėtumo, t. y. netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo PVM įstatymo prasme, nereiškia, kad yra nustatyti neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme. Nenustačius Vilniaus AVMI ir VMI neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

8. VMI pažymėjo, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, reikia atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Užmokestis už rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto rengimą Rekomendacijose nenumatytas, nes jos yra sudedamoji mokestinio patikrinimo dalis – mokesčių mokėtojo nuomonės pateikimas siekiant kuo tiksliau nustatyti mokestinę prievolę mokesčių administratoriui atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Mokestinis patikrinimas nėra bylos procesas, todėl šios išlaidos neturėtų būti atlygintinos. Prašomos priteisti sumos už skundų VMI ir MGK rengimą viršija Rekomendacijų nustatytus dydžius. Išlaidos dėl susitikimų su pareiškėjo atstovais dėl skundų argumentų aptarimo, pareiškėjo atstovų informavimo apie mokestinio ginčo procesą ir mokesčių administratoriaus veiksmus pagal Rekomendacijų 8.19 punktą yra įskaičiuotinos į atstovavimo posėdyje išlaidas, todėl atskirai už jas nėra atlygintina. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokestis už atstovavimą MGK posėdyje būtų 75,7 Eur, tačiau pareiškėjas nedetalizavo atstovavimo kainodaros, t. y. kokie veiksmai sudaro atstovavimo išlaidų turinį. Nors pareiškėjas nurodė, kad patyrė 800 Eur tiesioginių nuostolių, tačiau nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių tiesioginių nuostolių sudėtį.

9. Atsakovo atstovas Vilniaus AVMI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad Vilniaus AVMI veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Vilniaus AVMI veikė taip, kaip numatyta teisės aktuose (PVM įstatyme, MAĮ), t. y. atliko teisės aktų priskirtas funkcijas, veikė tinkamai, siekdama išsiaiškinti konkrečios teisės normos taikymo ribas. VMI, gavusi MGK sprendimą, panaikino pareiškėjo turto areštus ir grąžino pareiškėjui 20 883,67 Eur mokesčio permoką. MGK sprendime dėl VMI sprendimo panaikinimo nenurodė, kad Vilniaus AVMI, atlikdama pareiškėjo mokestinį patikrinimą, netinkamai interpretavo įstatymų nuostatas ir neteisingai taikė įstatymų normas. Vilniaus AVMI grindė pareiškėjui priskaičiuotų mokesčių pagrįstumą vertindama faktines aplinkybes iki Bendrovės išregistravimo iš PVM mokėtojų registro, o MGK, priimdama sprendimą, vadovavosi duomenimis dėl pareiškėjo vykdomos ar numatomos vykdyti ekonominės veiklos po Bendrovės išregistravimo iš PVM mokėtojų registro. Taigi VMI sprendimo panaikinimas neįrodo, kad Vilniaus AVMI, atlikdama jai pavestas funkcijas, veikė neteisėtai ir netinkamai. Mokestinio patikrinimo metu ir mokestinio ginčo metu nustatyta, kad pareiškėjo buhalterinę apskaitą taip pat tvarko UAB „Ernst & Young Baltic“. Kadangi ikiteisminiame mokestiniame ginče dalyvavo pareiškėjo buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, tai prilyginama pareiškėjo tiesioginiam dalyvavimui ir įrodo, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui sumokėtus 22 700 Eur priskirti patirtai turtinei žalai.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo Bendrovės skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui UAB „Vilnius Office Park“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVMI, 2 068,20 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės kaip turtinės žalos atlyginimą 22 700 Eur išlaidas, kurias sudaro sumokėtos sumos UAB „Ernst & Young Baltic“ už suteiktas paslaugas paruošiant ir pateikiant rašytines pastabas Vilniaus AVMI, paruošiant ir pateikianti skundus VMI ir MGK, susitinkant su Bendrovės atstovais, aptariant skundų argumentus, informuojant apie mokestinio ginčo procesą, pasiruošiant ir atstovaujant Bendrovę MGK posėdyje, apskaičiuojant nuostolius.

13. Teismas, remdamasis MGK sprendime nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad Vilniaus AVMI, patvirtindama mokestinio patikrinimo rezultatus įforminantį patikrinimo aktą, netinkamai įvertino mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis ir pareiškėjo pastabose nurodytus argumentus esminiu mokesčių apskaičiavimui aspektu – ar surinkti duomenys objektyviai patvirtina pareiškėjo ketinimą vykdyti PVM apmokestinamąją veiklą ir iš jos gauti apmokestinamųjų pajamų. Tai lėmė netinkamą PVM įstatymo 69 straipsnio pritaikymą pareiškėjo atžvilgiu. Todėl teismas pripažino, kad Vilniaus AVMI sprendimas patvirtinti patikrinimo aktą buvo priimtas neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrus faktines aplinkybes. Toks sprendimas CK 6.271 straipsnio taikymo prasme pripažintinas neteisėtu, kadangi buvo pažeistos MAĮ 32 straipsnio nuostatos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas, 8 straipsnio 1 dalis. Vilniaus AVMI sprendimo patvirtinti patikrinimo aktą priėmimas lėmė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, MAĮ nustatyta ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka inicijavo mokestinio ginčo nagrinėjimą ir dėl to patyrė išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu ginčo nagrinėjimo institucijose – VMI ir MGK. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis. Todėl nagrinėjamu atveju nustatytos visos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, dėl to valstybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

14. Teismas sutiko su VMI argumentais, kad išlaidos už pastabų dėl Vilniaus AVMI patikrinimo akto parengimą ir pateikimą neturėtų būti atlyginamos, kadangi rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto teikimas nėra privalomas, pastabose mokesčių mokėtojas turi teisę išdėstyti nesutikimo su apskaičiuotomis mokesčių sumomis argumentus, nurodyti kitas aplinkybes, į kurias, jo nuomone, mokesčių administratorius turėtų atsižvelgti prieš priimdamas teisinę galią turintį sprendimą. Pastabų dėl patikrinimo akto teikimas yra sudedamoji mokestinio patikrinimo procedūros dalis, tai mokesčių mokėtojo nuomonės pareiškimas, siekiant kuo tiksliau nustatyti mokestinę prievolę. Todėl pareiškėjo patirtos išlaidos už pastabas patikrinimo aktui parengti ir pateikti negali būti vertinamos kaip mokesčių mokėtojo patirti nuostoliai CK 6.249 straipsnio taikymo prasme, dėl to šią pareiškėjo reikalavimo dalį (3 500 Eur) teismas atmetė kaip nepagrįsta.

15. Teismas sprendė, kad už skundo VMI parengimą ir pateikimą pareiškėjui galėtų būti priteisiama maksimali rekomenduojama suma, nurodyta Rekomendacijų 8.1 punkte (0,3 dydžio), kadangi toliau ginčas buvo nagrinėjamas MGK. Už skundo MGK parengimą ir pateikimą, atsižvelgiant į tai, kad šis skundas buvo patenkintas ir ginčas toliau nebuvo nagrinėjamas teisme, pareiškėjui galėtų būti priteisiama maksimali rekomenduojama suma, nurodyta Rekomendacijų 8.2 punkte kaip už ieškinio parengimą (2,5 dydžio). Už pareiškėjo atstovavimą MGK 2016 m. sausio 26 d. posėdyje, atsižvelgiant į šio posėdžio trukmę, užfiksuotą posėdžio protokole, pareiškėjui galėtų būti priteisiama maksimali rekomenduojama suma, nurodyta Rekomendacijų 8.19 punkte (už 1 val. 0,1 dydžio).

16. Teismo vertinimu, pagrindo priteisti pareiškėjui atskirai išlaidas už kitas suteiktų paslaugų detalizacijoje nurodytas paslaugas (susitikimus su pareiškėjo atstovais, skundų argumentų aptarimą, pareiškėjo atstovų informavimą apie mokestinio ginčo procesą ir mokesčių administratoriaus veiksmus, pasiruošimą atstovavimui MGK) nėra, kadangi šios paslaugos vertintinos kaip sudedamoji paslaugų rengiant skundus VMI ir MGK bei atstovaujant pareiškėją MGK posėdyje dalis.

17. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dalies priteisti 800 Eur už suteiktų paslaugų detalizacijos parengimą, kadangi ataskaitos apie paslaugų suteikimą parengimas yra įprasta paslaugų teikėjo prievolė (CK 6.722 str.), todėl už tokios prievolės įvykdymą ir ataskaitos parengimą pareiškėjo sumokėta paslaugų teikėjui 800 Eur suma negali būti vertinama kaip protinga ir racionali išlaidų, susijusių su mokestiniu ginču, suma.

18. Teismas pažymėjo, kad, skundas VMI buvo parengtas 2015 m. rugsėjo 9 d., o užpraėjusio ketvirčio (2015 m. sausio-kovo mėn.) vidutinis mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis buvo 699,80 Eur, todėl už šio skundo parengimą priteistiną 0,3 šio dydžio sumą sudaro 209,94 Eur. Skundas MGK buvo parengtas 2015 m. gruodžio 17 d., o užpraėjusio ketvirčio (2015 m. balandžio-birželio mėn.) vidutinis mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis buvo 713,90 Eur, todėl už šio skundo parengimą priteistiną 2,5 šio dydžio sumą sudaro 1 784,75 Eur. Bendrovė buvo atstovaujama 2016 m. sausio 26 d. vykusiame MGK posėdyje metu, o užpraėjusio ketvirčio (2015 m. liepos-rugsėjo mėn.) vidutinis mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis buvo 735,10 Eur, todėl už vieną atstovavimo MGK posėdyje valandą priteistiną 0,1 šio dydžio sumą sudaro 73,51 Eur. Todėl protingomis ir racionaliomis su mokestinio ginčo nagrinėjimu susijusiomis atstovavimo išlaidomis šiuo atveju teismas pripažino 2 068,20 Eur sumą, kurią ir priteisė pareiškėjui kaip neturtinės žalos atlyginimą.

19. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėjas skunde Lietuvos valstybės atstovu nurodė tiek Vilniaus AVMI, tiek VMI, tačiau skunde ir patikslintame skunde žalos atsiradimą iš esmės siejo su Vilniaus AVMI veiksmais, susijusiais su patikrinimo akto patvirtinimu. Kadangi pirminius veiksmus, lėmusius būtinybę pareiškėjui inicijuoti mokestinį ginčą (priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo), atliko būtent Vilniaus AVMI, žalos atlyginimas priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVMI.

III. 20. Pareiškėjas Bendrovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Bendrovės skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, jog žalos dydis turėtų būti nustatytas vadovaujantis Rekomendacijomis, nes šios Rekomendacijos yra taikomos nustatant bylinėjimosi išlaidų dydį ir nėra aktualios nagrinėjamo ginčo kontekste. Bendrovei žala atsirado dėl neteisėtų veiksmų, kurie lėmė, kad pareiškėjas turėjo samdyti mokesčių konsultantus, kurie padėjo apginti jo pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju nevyko nei civilinės bylos nagrinėjimas teisme, nedalyvavo nei advokatai ar jų padėjėjai, kurie būtų teikę teisines paslaugas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad panašaus pobūdžio ginčuose turėtos išlaidos negali būti prilyginamos bylinėjimosi išlaidoms. Dėl to šiuo atveju turi būti atlyginti visi Bendrovės nurodomi patirti nuostoliai.

22. Bendrovė nurodo, kad mokestinis ginčas buvo kilęs dėl sudėtingų klausimų, dėl to konsultantų taikytas valandinis 100 Eur įkainis vienareikšmiškai atitinka rinkos standartus, yra protingas ir pagrįstas. Konsultantų laiko sąnaudos (227 valandos) yra visiškai pagrįstos ir protingos. Pareiškėjas dėjo visas įmanomas pastangas ginčą užbaigti anksčiau, tačiau mokesčių administratorius į pateiktus faktus ir argumentus neatsižvelgė nei vienoje iš ginčo stadijų. Dėl šių priežasčių Bendrovė buvo priversta toliau eikvoti savo laiką ir lėšas mokestiniame ginče. Todėl nekompensuoti visų pareiškėjo tiesioginių nuostolių ir visą riziką ir atsakomybę už patirtas išlaidas perkelti Bendrovei, būtų tiesiog neteisinga.

23. Pareiškėjo nuomone, yra nepagrįstas teismo argumentas, kad pastabų dėl patikrinimo akto teikimas nėra privalomas, todėl išlaidos už pastabų dėl Vilniaus AVMI patikrinimo akto parengimą ir pateikimą neturėtų būti atlyginamos. Bendrovė, teikdama pastabas, siekė suteikti galimybę mokesčių administratoriui pataisyti savo klaidas ir išvengti tolimesnio mokestinio ginčo, kuris pareikalavo daug laiko ir resursų. Atsižvelgiant į tai, neteisinga teigti, kad pareiškėjo patirtos laiko ir lėšų sąnaudos, siekiant kaip įmanoma greičiau užbaigti ginčą, neturėtų būti atlygintos.

24. Bendrovė taip pat nesutiko su teismo pozicija, kad neturėtų būti atlyginti nuostoliai, t. y. išlaidos, kurias ji patyrė sumokėdama už konsultantų skirtą laiką susitikimams su pareiškėjo atstovais, kontroliuojant ginčo eigą ir terminus, rengiantis posėdžiui bei apskaičiuojant nuostolių dydį. Teismo argumentas, kad šios paslaugos turėtų būti neatlyginamos, nes yra vertinamos kaip sudedamoji paslaugų rengiant skundus dalis, yra visiškai nepagrįstas.

25. Atsakovo atstovas VMI padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

26. Atsakovo atstovas mano, kad mokesčių administratorius neatliko neteisėtų veiksmų, veikė taip pat, kaip yra nurodyta teisės aktuose, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Šiame mokestiniame ginče tiek Vilniaus AVMI, tiek VMI administracinius aktus priėmė laikantis teisės normų. Tai, kad MGK panaikino VMI sprendimą, savaime nereiškia iki tol priimtų sprendimų neteisėtumo. Mokesčių administratorius veikė savo diskrecijos ribose, t. y. nėra akivaizdaus diskrecijos ribų pažeidimo, todėl tiek Vilniaus AVMI, tiek VMI sprendimus priėmė atlikusios tinkamas administracines procedūras.

27. VMI pabrėžia, kad MGK yra ikiteisminė ginčą nagrinėjanti institucija, kuri paprasčiau ir greičiau nagrinėja ginčus su mokesčių administratoriumi, todėl vien ginčo užbaigimas MGK nėra pakankamas pagrindas MGK traktuoti kaip teismą ir tuo pagrindu priteisti pagal Rekomendacijas maksimalias sumas už patirtas išlaidas.

28. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad MGK sprendime nurodė, jog nėra ginčo tarp šalių dėl aktulių teisės normų aiškinimo, analizuojant pareiškėjo skundus mokesčių administratoriui bei MGK, matyti, jog Bendrovės nurodomi argumentai visoms institucijoms iš esmės buvo tapatūs. Todėl, VMI nuomone, buvo pagrindas priteisti mažesnę sumą (40 proc.) už skundo MGK parengimą.

29. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepimu į atsakovo atstovo VMI skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Bendrovės skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjas pabrėžia, kad sutinka su teismo sprendimo motyvais, jog Bendrovė nagrinėjamu atveju patyrė turtinę žalą dėl mokesčių administratoriaus neteisėtų veiksmų ir todėl turi teisę į turtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad procedūrinių pažeidimų nebuvo, tačiau mokesčių administratorius neteisingai taikė PVM įstatymo 69 straipsnį, dėl ko Vilniaus AVMI priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl, pareiškėjo nuomone, turi būti atlyginti jo patirti nuostoliai vadovaujantis CK normomis ir iš jų kylančiu visišku nuostolių atlyginimo principu.

31. Atsakovo atstovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti VMI apeliacinį skundą.

32. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismo sprendimas priteistino išlaidų atlyginimo pareiškėjui sumažinimo aspektu atitinka teisės normų reikalavimus ir teismų praktiką. Nors pareiškėjas turėjo teisę samdyti bet kokį kvalifikuotą atstovą, už paslaugas sumokėta suma vertintina kaip akivaizdus perteklinis išlaidavimas, nes teismas priteisė net 11 kartų mažesnę sumą. Teismas taip pat pagrįstai išlaidų už mokesčių konsultantų paslaugas pagrįstumą įvertino remdamasis Rekomendacijomis. Pareiškėjas nepateikė jokių konstituciškai pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų jo poziciją dėl skirtingo advokato ir mokesčių konsultanto statusų vertinimo. VMI nuomone, nėra pagrindo priteisti išlaidas už susitikimus su konsultantais, jų atliktą dokumentų, teismų praktikos analizę, nes šie veiksmai apima tą pačią teisinę paslaugą – skundo parengimą.

33. Atsakovo atstovas Vilniaus AVMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

34. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pabrėžia, kad pareiškėjo teiginys, jog Bendrovė kreipėsi ir samdė konsultantus, kurie specializuojasi moksčių teisėje, neatitinka tikrovės. Iš adminisatracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad mokestiniame ginče pareiškėją atstovavo Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo – UAB „Ernst & Young Baltic“. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog mokestiniame giče papildomai dalyvavo konsultantai, kurie specializuojasi mokesčių teisės srityje. Taip pat pareiškėjo pateiktoje sąskaitoje-faktūtoje nurodyti turtinės žalos apskaičiavimo dydžiai yra nepagrįsti teisės aktais.

35. Atsakovo atstovas Vilniaus AVMI atsiliepimu į atsakovo atstovo VMI apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą tenkinti. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Šioje byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos, kaip išlaidų, kurias UAB „Vilnius Office Park“ patyrė mokestinį ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, atlyginimo.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Skundžiamame sprendime teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui, o kartu ir mokesčių administratoriui, yra keliami reikalavimai dėl jo veiklos objektyvumo, nešališkumo, atliekamų tyrimų visapusiškumo bei priimamų individualių sprendimų proporcionalumo ir pagrįstumo.

39. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, apeliantai, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu dėl viešosios civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, taip pat dėl priteistinos žalos dydžio. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui argumentų nekartoja.

40. Apeliantas VMI teigia, kad mokesčių administratorius neatliko neteisėtų veiksmų, jis veikė taip, kaip yra nurodyta teisės aktuose, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turi teisę į patirtos žalos atlyginimą; mokesčių administratorius veikė savo diskrecijos ribose, t. y. nėra akivaizdaus diskrecijos ribų pažeidimo. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Iš Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. S-45 (7-307/2015) (mokestinės bylos V t., b. l. 24–29) seka, kad mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo tam tikras aplinkybes, padarė klaidingas išvadas, klaidingai taikė teisę. Padarytų klaidų pobūdis neleidžia teismui vertinti, kad nėra akivaizdaus diskrecijos ribų pažeidimo.

41. Tarp Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-536 (mokestinės bylos II t., b. l. 26–34) ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos (tiesioginių nuostolių) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Jeigu mokesčių administratorius būtų tinkamai atlikęs mokestinį patikrinimą ir priėmęs teisingą sprendimą, pareiškėjas būtų išvengęs su savo teisių gynimu susijusių išlaidų. Apeliantas VMI priežastinio ryšio nenuginčijo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

42. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo priteistos žalos dydžiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015). Teismo nuomone, išlaidos teisinei pagalbai pagal savo prigimtį nesiskiria, kurioje mokestinio ginčo pakopoje jos yra patiriamos, todėl paminėtų taisyklių turi būti laikomasi ir vertinant žalos, kaip bylinėjimosi išlaidų ikiteisminėje institucijoje, atlyginimą.

43. Teismas atsižvelgdamas į bylos dalyvių argumentus, bylos sudėtingumą, parengtų dokumentų kiekį vertina, kad teismo priteista 2 068,20 Eur suma yra būtino ir protingo dydžio, yra teisinga, todėl keisti ją didinant ar mažinant nėra pagrindo.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilnius Office Park“ ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan