35a60230-8171-4dcb-81bb-e00a2056ce60 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-521-898/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24237-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. J., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) ir byla nutraukta. V. J. pagal laidavimÄ perduotas laiduotojos I. G. atsakomybei, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminÄ be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, V.

J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviem) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 21 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. J. automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. V. J. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. V. J. 2020 m. birželio 20 d., apie 22.01 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio. V. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) ir byla nutraukta. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 2. Skundu V. J. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamųjų poveikio priemonių: panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę ? automobilio „(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimÄ , ir sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminÄ iki 1,5 metų.

3. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, nurodo, kad nors nuosavybė nėra absoliuti, tačiau jÄ ribojant bÅ«tina iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp padaryto pažeidimo ir visuomenės interesų bei asmens nuosavybės teisės atėmimo bÅ«tinumo. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymi, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo pagrindas paliekamas teismo nuožiÅ«rai, todėl teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui parenkant baudžiamojo poveikio priemones yra atsižvelgiama į jo asmenybę. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nevertino jo asmenybės: darbe charakterizuojamas gerai, Å¡iuo metu yra bedarbis, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, neteistas, per 3 metus administracine tvarka baustas tik kartÄ , savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

5. Apeliantas skunde pažymi, kad, vadovaujantis skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, iÅ¡skirtiniu atveju teismai laikė asmens sunkiÄ ligÄ , kuomet automobilis, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, yra bÅ«tinas dėl asmens sveikatos bÅ«klės. Å iuo atveju, apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės nebuvo vertintos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos bÅ«kle, nors pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys jo ligas. Taip pat pažymi, jog dėl savo ir sutuoktinės sveikatos bÅ«klės jam dažnai tenka vykti į gydymo įstaigas, o konfiskavus automobilį, bÅ«tų neproporcingai apsunkinta galimybė į jas nuvykti. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog konfiskuotas automobilis priklauso ne tik jam, tačiau ir jo sutuoktinei J. J., nors ji nepadarė nusikaltimo.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokurorė K. Minko praÅ¡o V. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir atsižvelgė į visas baudžiamojo poveikio priemonėms taikyti reikÅ¡mingas aplinkybes. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, Å¡i poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kita paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Baudžiamojoje byloje neginčijamos V. J. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, kaltė. Skunde nesutinkama su taikyta baudžiamojo poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu ir su baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo terminu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemones.

Skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimÄ . Dėl transporto priemonės konfiskavimo 8. Teismų praktikoje yra ne kartÄ spręstas asmens nuteisimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinių pagrindų ir tvarkos skirtumų klausimas, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka vienÄ iÅ¡ teismų praktikoje esančių reguliavimo iÅ¡aiÅ¡kinimų. Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra priimtos tose bylose, kuriose asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir konfiskavimas nebuvo taikomas.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo, kuris yra apeliacinės instancijos teismas apskųstiems Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiams, praktikoje yra nutarčių, kuriose pritariama sprendimams, kai atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės transporto priemonė ar jos vertė yra konfiskuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-218-648/2018, 2K-193-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-42-1073/2019, 2K-104-1073/2019 2K-186-648/2019 Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-462-851/2018, 1A-306-891/2018, 1A-159-654/2019).

Esant įvairiai teismų praktikai svarbiausi yra sprendimo motyvai, ar pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikta sprendimo argumentacija rodo, kad turto konfiskavimas gali būti netaikomas.

9. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, iÅ¡ tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ .

IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktikÄ baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

10. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilis, kuriuo buvo įvykdyta V. J. nusikalstama veika, taip pat priklauso ir jo sutuoktinei J. J., tačiau, kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ registruotas būtent paties V.

J. vardu (b. l. 45). Kita vertus, tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme. Sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo, aplinkybė, ar asmuo (J. J.) suteikė turtÄ arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ , esminės reikÅ¡mės neturi ir, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, konfiskavimo galimybės nepaneigia.

11. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į V. J. asmenybę. Visas skunde nurodytas V. J. teigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes (nuosprendžio priėmimo metu buvo dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, atsakomybę lengvinanti aplinkybė ? prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas) – pirmosios instancijos teismas vertino ir atsižvelgė, spręsdamas tiek atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kurioje iÅ¡ esmės teigiama, kad tokio pobÅ«džio aplinkybės nelaikytinos pagrindu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018).

12. Skunde nurodomos aplinkybės, jog V. J. automobilis reikalingas Å¡eimos poreikiams tenkinti – jam ir jo sutuoktinei nuvykti į gydymo įstaigas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra iÅ¡skirtinės, pagrindžiančios turto konfiskavimo neproporcingumÄ . V. J. ir jo Å¡eima gyvena Vilniaus miesto teritorijoje, netoli jų gyvenamosios vietos važiuoja visuomeninis transportas ir yra užtikrintas susisiekimas su kitomis miesto dalimis. Konfiskavus transporto priemonę V. J. ir jo Å¡eimos judėjimas ir susisiekimas nebÅ«tų apriboti, tik taptų mažiau patogÅ«s. Galimos nusikalstamos veikos pasekmės ir tikėtini iÅ¡ neteisėtų veiksmų kilsiantys nepatogumai buvo žinomi dar iki nusikalstamos veikos padarymo.

V. J. ir prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ Å¾inojo apie savo ir savo sutuoktinės ligas, bei galimybės vairuoti transporto priemonę reikalingumÄ , tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos darymo. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neiÅ¡vengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

Å eimos narių interesai yra svarbÅ«s, tačiau negali bÅ«ti laikomi iÅ¡imtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymÄ . IÅ¡ visuomenės pozicijų bÅ«tų nesuprantama, jei nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Tai, kad automobilio netektis kaltininkui ir jo Å¡eimai sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiÅ¡kia, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).

Turto konfiskavimo panaikinimas, kuomet už vairavimÄ iÅ¡gėrus V. J. faktiÅ¡kai tik prarastų teisę vairuoti, bÅ«tų ne tik neproporcingas padarytam nusikaltimui, bet ir neteisingas. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka, kad V. J. priklausanti transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai.

13. Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neiÅ¡vengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas.

Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Tuo remiantis, praÅ¡ymas nekonfiskuoti transporto priemonės, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl draudimo naudotis specialia teise 14. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. J. draudimÄ naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas, vairuodamas esant vidutiniam girtumo laipsniui, padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , nustatė mažesnį (2 metų), nei vidutinis Å¡ios teisės atėmimo terminÄ . Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios V. J. padaryto KET pažeidimo pavojingumÄ bei jo asmenybę – darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, paskutinius 3 metus nėra baustas už Å¡iurkščius administracinius nusižengimus, neteistas.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistÄ jį (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-489/2017). Nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminÄ , tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebÅ«tų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

16. Pažymėtina, jog apeliantas skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J., apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė