2021-12-15 Nr. AB-27402-3-62-3-02140-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1047-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02140-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovo atstovas), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 metais jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), pareiškėjui labai skaudėjo šoną, ne viską galėjo valgyti (pataisos namuose jam skirtas dietinis maitinimas). LAVL 2020 m. kovo 5 d. po infektologo konsultacijos jam buvo paskirtas gydymas, tačiau LAVL jokio gydymo nevyko, motyvuojant tuo, kad reikalingi vaistai nėra nupirkti. Dėl tokių neteisėtų LAVL veiksmų pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, baimę, kad liga progresuoja, pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymui, pagal kurį LAVL užkrečiamosiomis ligomis sergantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems paskirtus medikamentus, be kita ko, ir priešvirusinį vaistinį preparatą Maviret, gali įsigyti išrašant kompensuojamų vaistų receptus. Tačiau kad tai įgyvendintų, Ligoninė turėjo atitikti ir įvykdyti reikalavimus, kurie buvo privalomi, siekiant užtikrinti tokių medikamentų įsigijimą ir tiekimą suimtiesiems ir nuteistiesiems, todėl tik įvykdžius numatytus reikalavimus, dėl kurių vyko derinimas tarp Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, šis procesas užsitęsė. Šiuo metu tokių medikamentų išdavimas užtikrinamas taip kaip numato teisės aktai, tačiau reikalavimų įgyvendinimo procesą prailgino ir situacija dėl koronaviruso plitimo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5. LAVL nurodė, kad pareiškėjui gydymas medikamentais (Maviret) rekomenduotas po infektologo konsultacijos 2020 m. kovo 2 d. LAVL įvykdžius visus reikalavimus, vaistai užsakyti 2020 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovo teigimu, šis pažeidimas truko itin trumpą laiką, be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl pablogėjusios savo sveikatos būklės, kaip teigia savo skunde. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia ir konkrečiai neįvardija LAVL kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Spręsdamas kilusį ginčą, teismas vadovavosi BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkto, 19–20 punktų nuostatomis. Teismas darė išvadą, kad LAVL privalėjo apsirūpinti vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

8. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjui 2019 m. lapkričio 12 d. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (diagnozė (duomenys neskelbtini)), pareiškėjui gydymas medikamentais (Maviret) rekomenduotas po infektologo konsultacijos 2020 m. kovo 2 d., vaistai pareiškėjui užsakyti tik 2020 m. rugpjūčio 25 d.

9. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad LAVL netinkamai vykdė pareigą apsirūpinti vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus, dėl ko pareiškėjui tam tikrą laikotarpį (nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d.) nebuvo užtikrinti gydytojo jam paskirti vaistai. Teismo vertinimu, tai sudarė pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovo neveikimas taip, kaip jis turėjo veikti, t. y. aprūpinimo gydytojų paskirtais vaistais neužtikrinimas, yra neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme ir galėjo sukelti pareiškėjui neigiamas pasekmes, kurios pagal CK 6.250 straipsnį vertintinos kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

11. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas aprūpinimas jam paskirtais vaistais. Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą skriaudą. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendė, kad 300 Eur yra pakankama kompensacija pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams atlyginti ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 12. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti visą skunde reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą.

13. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti jo asmens sveikatos istoriją, įvertinti sveikatos kortelėje padarytų įrašų turinį apie jam kilusius sunkius ir negrįžtamus sveikatos sutrikimus dėl nustatyto pažeidimo ar kitas neigiamas pasekmes.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl jam priteistos neturtinės žalos yra nepagrįsti. Teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ir sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto pažeidimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis skunde buvo nurodęs, kad duomenys apie sveikatos sutrikimus įrašyti jo asmens sveikatos istorijoje, kuri yra Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Sveikatos priežiūros tarnyboje. Skunde pareiškėjas prašė išreikalauti reikiamus dokumentus, susijusius su byla (šiuo atveju – pareiškėjo asmens sveikatos kortelę), tačiau teismas to nepadarė, todėl priėmė neteisingą sprendimą nustatant neturtinės žalos dydį. Negaudamas reikiamų vaistų pareiškėjas labai kentėjo, kiekvieną dieną lankydavosi sveikatos priežiūros skyriuje, kad jam skirtų kokių nors vaistų.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. LAVL nurodo, kad apeliaciniame skunde nepateikiama jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, aplinkybės nurodomos abstrakčiai, t. y. pareiškėjas nepagrindė, kad jam padaryta pinigais atlygintina neturtinė žala (CK 6.250 str.).

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

17. LAVL nurodo, kad sutinka su teismo sprendimo išvada, kad tam tikrą laikotarpį LAVL negalėjo aprūpinti asmenų vaistų ištekiais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus. Pakartodama atsiliepimo argumentus, kodėl užtruko šis aprūpinimas, LAVL akcentuoja, kad pareiškėjui gydymas medikamentais buvo tik rekomenduotas, pažeidimas truko itin trumai, pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų dėl pablogėjusios sveikatos būklės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš, jo teigimu, neteisėtų Lietuvos valstybei atstovaujančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų (neveikimo), nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. neišduodant vaistinio preparato diagnozuotai ligai gydyti, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. nebuvo užtikrintas aprūpinimas jam paskirtais vaistais, darė išvadą, kad dėl atsakovo atstovo LAVL neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kuri atlygintina priteisinat 300 Eur kompensaciją.

20. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti LAVL. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam priteista suma neturtinei žalai atlyginti, teigia, kad jam priteistina visa skunde nurodyta kompensacija (8 000 Eur). Atsakovui atstovaujanti LAVL apeliaciniame skunde tvirtina, jog pareiškėjas nepagrindė, kad jam dėl neišduoto vaisto padaryta pinigais atlygintina neturtinė žala.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

22. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

23. Teismų praktikoje yra ne vieną kartą nurodyta, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos yra atsakingos už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020; kt.).

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad pareiškėjui 2019 m. lapkričio 12 d. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (diagnozė (duomenys neskelbtini)), pareiškėjui gydymas medikamentais (Maviret) rekomenduotas po LAVL infektologo konsultacijos 2020 m. kovo 2 d., vaistai pareiškėjui užsakyti tik 2020 m. rugpjūčio 25 d. Pažymėtina, kad apeliantai šių faktinių aplinkybių neginčija, byloje esančiame Pravieniškių PN-AK Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. medicininiame pažymėjime (b. l. 23) nurodyta, kad pareiškėjui gydymas vaistu Maviret buvo paskirtas 2020 m. kovo 2 d., tačiau elektroninis receptas (t. y. dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įsigyti vaistinį preparatą, medicinos priemonę (medicinos prietaisą), kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę ir kuris išrašytas reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, nurodytos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, atstovo, teisiškai įgalioto tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas tas dokumentas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintų Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių 3.9 p.)) išrašytas 2020 m. rugpjūčio 25 d. Ginčo byloje nėra, kad pareiškėjas paskirto vaisto Maviret vertintu laikotarpiu negavo.

25. Byloje yra taip pat atsakovo atstovo 2020 m. birželio 10 d. raštas Nr. 7-661 (b. l. 5), parengtas atsakant į pareiškėjo 2020 m. gegužės 28 d. kreipimąsi, kuriame nurodoma, jog dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo įstaigos, vaistai pareiškėjui dar nėra nupirkti; gydymas bus pradėtas tada, kai LAVL gaus pareiškėjui reikalingus vaistus.

26. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog LAVL netinkamai vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją gydytojų paskirtais vaistais, todėl pareiškėjas tam tikrą laikotarpį buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo užsakomi gydytojo paskirti vaistai), o tai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

27. Nors byloje yra duomenų, kad pareiškėjas po hospitalizacijos LAVL 2020 m. gegužės 4 d. išvyko į Pravieniškių PN-AK, tačiau esminė aplinkybė, kad jam nebuvo užtikrinamas gydymas paskirtu medikamentu, nesikeičia. Teisėjų kolegija pažymi, kad kito atsakovo Lietuvos valstybės, kuri atsakinga už institucijų (pareigūnų) neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimą, atstovo (Pravieniškių PN-AK) neįtraukimas į bylą yra procesinis pažeidimas, tačiau jis neturi reikšmės ginčo galutinei procesinei baigčiai, nes nedaro įtakos nei už kilusios žalos atlyginimą atsakingos Lietuvos valstybės, nei žalą patyrusio ir reikalaujančio ją atlyginti pareiškėjo subjektinėms teisėms.

28. Dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumento, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

29. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat., t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai turi būti kuriami, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

30. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje faktinėmis aplinkybėmis labai panašioje administracinėje byloje Nr. TA-715-556/2021, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuteistojo neaprūpinant gydytojo infektologo paskirtu vaistu Maviret nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis žasąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priteista 580 Eur suma nėra proporcinga LAVL darbuotojų padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad LAVL yra asmens sveikatos priežiūrą ir kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bei laisvės atėmimo bausmes vykdanti valstybės įstaiga, skirta stacionarinei suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai, tačiau ir pareiškėjo apeliaciniame skunde prašoma 3 220 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų. Aptariamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti pakankama 2 000 Eur kompensacija ir ją priteisė iš atsakovo atstovo.

32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-715-556/2021 pateiktu neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio vertinimu.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatyto pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistas 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra proporcingas. Taigi spręstina, kad yra pagrindas didinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 1 500 Eur. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti priteistas didesnis (8 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimas.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų keliamo ginčo reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo išreikalauti ir tirti naujus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.).

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys