2021-01-20 Nr. AB-1320-3-61-3-03772-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-184-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03772-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „YIT Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. AS-72 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir netaikyti numatytos sankcijos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas surašytas UAB „YIT Infra Lietuva“, tačiau nuo 2019 m. sausio 2 d. jis perėmė visas UAB „YIT Infra Lietuva“ teises ir pareigas. Departamentas atliko Bendrovės planinį teminį mokesčio už gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2014–2018 metus ir priėmė Sprendimą. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo atliktus markšeiderinius apmatavimus už 2017 ir 2018 metus, padarė išvadą, kad pareiškėjas Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje nedeklaravo išgautų 30 025 m3 žvyro ir 2 902 m3 kito smėlio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį ir vadovaudamasis MVGIĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklius apskaičiavo pareiškėjui mokesčius didesniu tarifu, t. y. nustatytus mokesčio tarifus dauginant iš koeficiento 10. Apskaičiuotas pareiškėjui mokestis didesniu tarifu už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklius už 2017–2018 metus yra 152 457 Eur.

3. Pareiškėjas vertino, jog Departamento paskirta sankcija yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, kadangi Bendrovė nesiekė tyčia nuslėpti ir neteisingai deklaruoti išgautas iškasenas bei nesumokėti už jas mokesčių. Pareiškėjas patikrinimo metu bendradarbiavo, teikė patikrinimui reikiamą informaciją ir dokumentus, jam anksčiau nebuvo taikytos jokios ekonominės sankcijos. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas už 2014–2016 metų ketvirčius užpildė ir pateikė laiku, kaip to reikalauja MVGIĮ 7 straipsnio 1, 4 dalys, pareiškėjas turėjo ir pateikė markšeiderinius planus visų eksploatuojamų karjerų, už kituose smėlio ir žvyro telkiniuose išgautus gamtos išteklius deklaravo išteklių daugiau, t. y. sumokėjo daugiau mokesčių. Bendrovė patenka tarp daugiausiai mokesčių ir kitų įmokų sumokėjusių statybos įmonių. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas neturėjo jokio tikslo nuslėpti išgaunamas iškasenas ir nesumokėti mokesčių. Pareiškėjas neturėjo tikslo neteisingai deklaruoti išgaunamas iškasenas, tačiau dėl įvykusių reorganizavimų ir darbuotojų patirties stokos pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) deklaracijas su nurodytais mažesniais Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje išgautais žvyro ir smėlio kiekiais nei Bendrovės atliktuose markšeideriniuose planuose.

4. Pareiškėjas nurodė, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio sankcijos už deklaruotus mažesnius gamtos išteklius, t. y. už 30 025 m3 žvyro ir 2 902 m3 kito smėlio, taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, kadangi tokia sankcija, atsižvelgiant į MVGIĮ 2 straipsnyje nustatytą šio įstatymo tikslą – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui ir kokybei išsaugoti valstybines išlaidas, būtų neteisinga ir neadekvati padarytam pažeidimui.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Departamento pareigūnas atliko Bendrovės planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2014–2018 metus bei 2019 m. rugsėjo 12 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA75-51 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, jog Bendrovė Šklėrių žvyro ir smėlio telkinio markšeideriniame plane už 2017 ir 2018 metus nedeklaravo 30 025 m3 žvyro ir 2 902 m3 kito smėlio, tuo pažeidė MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pareiškėjui, taikant MVGIĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį per 2017 ir 2018 metus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 152 457 Eur.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neginčija išgautų gamtos išteklių kiekių per 2017 ir 2018 metus, kurie buvo nedeklaruoti, ir neginčija paskaičiuoto mokesčio. Nors Bendrovė teigė, kad nesiekė tyčia nuslėpti ir neteisingai deklaruoti išgautų iškasenų, tačiau pareiškėjas už 2017 metus deklaravo, jog Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje išgavo lygiai 10 000 m3 žvyro, o 2018 metais – lygiai 2 000 m3 kito smėlio, ir tai rodo, kad deklaracijas pareiškėjas teikė ne remiantis apskaitos, o išgalvotais duomenimis. Už 2017 metus deklaruota, jog kito smėlio nebuvo išgauta, nors pagal markšeiderinį planą išgauta 2 789 m3, taip pat už 2018 metus deklaruota, kad žvyro nebuvo išgauta, nors pagal markšeiderini planą išgauta net 10 880 m3. Akivaizdu, kad deklaracijos už Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje per 2017 ir 2018 metus išgautus gamtos išteklius, pateiktos pareiškėjo naudai, taip išvengiant didelių mokesčių valstybei.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas šia veikla užsiima jau daug metų, yra specializuota Bendrovė, užsiimanti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamtos išteklių naudojimo veikla ir turinti tam reikiamą kvalifikaciją, žinias bei patirtį, todėl privalo išmanyti jai privalomus veikloje vykdyti teisės aktus, o taip pat teikti laiku ir teisingas deklaracijas, mokėti mokesčius valstybei, nes gamtos ištekliai yra didelė vertybė, jie negali būti naudojami, apskaitomi, deklaruojami bet kaip, ar iš viso nedeklaruojami.

9. Atsakovas teigė, kad nėra teisinio pagrindo mažinti įstatymu nustatytus mokesčius ar tarifus. MVGIĮ nenumato galimybės atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, mokesčio mokėtoją atleisti nuo paskirtos baudos ar paskirtąją baudą sumažinti, ar išdėstyti jos mokėjimą dalimis. Atleidimas nuo baudos ar paskirtos baudos sumažinimas, mokėjimo atidėjimas – VMI kompetencija. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų padaryti išimtį iš įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo, pareiškėjo situacija nepatenka prie kokių nors įstatyme numatytų „lengvatinių“ atvejų, kad būtų buvę galima nesivadovauti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi ir nepriimti Sprendimo. Paskaičiuota suma nėra nei neproporcingai didelė, nei nepagrįsta. Departamentas neturėjo teisinio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad, neva Bendrovė neturėjo tikslo nuslėpti mokestį už valstybinius gamtos išteklius, nes tai yra tik subjektyvi nuomonė, siekiant išvengti atsakomybės ir pateisinti savo nederamą veiką. Valstybėje nustatyti mokesčiai visuotinai privalomi ir nėra individualaus pobūdžio, todėl nepriklauso nuo mokesčių mokėtojų galimos kaltės formos, tikslų ar suklydimo. Departamento funkcija yra kontroliuoti, ar tinkamai vykdoma gamtos išteklių naudojimo apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys, tikrinti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja mokestį už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius. Todėl Departamentas, priimdamas Sprendimą, veikė pagal teisės aktuose jam pavestas funkcijas, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „YIT Lietuva“ skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 11 d. – 2019 m. rugsėjo 12 d. Departamento pareigūnas atliko UAB „YIT Lietuva“ (pareiškėjas yra UAB „YIT Infra Lietuva“ teisių perėmėjas nuo 2019 m. sausio 2 d.) planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2014–2018 metus. Patikrinimo akte konstatavo, jog Bendrovė Šklėrių žvyro ir smėlio telkinio markšeideriniame plane už 2017 ir 2018 metus nedeklaravo 30 025 m3 žvyro ir 2 902 m3 kito smėlio, tuo pažeidė MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Bendrovė turi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. rugsėjo 17 d. leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 37p-12 (toliau – ir Leidimas), kuris suteikia teisę naudoti Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Gelžinių II žvyro ir smėlio telkinio išteklių dalį, Kantvainių žvyro ir smėlio telkinio išteklių dalį, Pozingių II telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį, Šniaukštų III telkinio žvyro išteklių dalį, Vanagų telkinio žvyro ir smėlio išteklius bei Vilniaus apskrities Trakų rajono Šklėrių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių, sudarytų su UAB „LEMMINKAINEN LIETUVA“ sąlygas. Šklėrių žvyro ir smėlio telkinio markšeideriniame plane užfiksuota, kad pareiškėjas per 2017 ir 2018 metus išgavo 40 025 m3 žvyro ir 4 902 m3 kito smėlio, o VMI pateiktose deklaracijose nurodė, kad išgavo – 10 000 m3 žvyro ir 2 000 m3 kito smėlio, t. y. nedeklaravo išgautų 30 025 m3 žvyro ir 2 902 m3 kito smėlio. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį, todėl vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklius apskaičiuoti pareiškėjui mokesčiai didesniu tarifu, t. y. nustatytus mokesčio tarifus dauginant iš koeficiento 10. Patikrinimo akte apskaičiuotas pareiškėjui mokestis didesniu tarifu už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklius už 2017–2018 metus Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje yra 152 457 Eur. Departamentas Sprendimu patvirtino didesniu tarifu apskaičiuotą 152 457 Eur mokesčio sumą.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės neginčija Sprendimo pagrįstumo, taip pat neginčija, ar teisingai apskaičiuotas didesniu tarifu mokestis 152 457 Eur sumai. Pareiškėjas prašo pakeisti Sprendimą, netaikyti nustatytos sankcijos, kadangi ji neproporcinga padarytam pažeidimui.

13. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė yra mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius mokėtoja (MVGIĮ 5 str. 1 d.). Pareiškėjas turi Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Vilniaus apskrities Trakų rajono Šklėrių žvyro ir smėlio išteklių telkinyje.

14. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1, 4 dalis, MGVIĮ paskirtį (MGVIĮ 1 str.), tikslą (MGVIĮ 2 str.), 6 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 7 straipsnio 2 dalį, analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuota imperatyvi pareiga mokėti tiek mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, tiek mokestį už valstybinius gamtos išteklius ir nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas už 2017 metus nedeklaravo išgautų 19 145 m3 žvyro ir 2 789 m3 kito smėlio, o už 2018 metus nedeklaravo išgautų 10 880 m3 žvyro ir 113 m3 kito smėlio (tai patvirtina Patikrinimo akto duomenys). Pagal MVGIĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį per 2017 ir 2018 metus pareiškėjui paskaičiuotas mokestis 10 kartų didesniu tarifu – 152 457 Eur.

15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, kad jis nesiekė tyčia nuslėpti ir neteisingai deklaruoti išgautų iškasenų, nemokėti mokesčių, kad tai galimai įvyko dėl darbuotojų patirties stokos, neįtakoja Sprendimo ir juo pritaikytos sankcijos pagrįstumo ir teisėtumo. Nei Bendrovėje vykusi reorganizacija, nei darbuotojų kaltė negali būti pateisinama priežastimi išvengti mokėti mokesčius. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad šiems pareiškėjo argumentams prieštarauja paties pareiškėjo veiksmai deklaruojant konkrečiai lygius kiekius išgautų naudingųjų iškasenų, t. y. pareiškėjas už 2017 metus deklaravo, kad Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje išgavo lygiai 10 000 m3 žvyro, o 2018 metais – lygiai 2 000 m3 kito smėlio, ir tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad deklaracijas pareiškėjas teikė ne remiantis tiksliais apskaitos duomenimis. Už 2017 metus deklaruota, kad kito smėlio nebuvo išgauta, nors pagal markšeiderinį planą išgauta 2 789 m3, taip pat už 2018 metus deklaruota, kad žvyro nebuvo išgauta, nors pagal markšeiderinį planą išgauta net 10 880 m3.

16. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas privalėjo savo ūkinę veiklą organizuoti taip, kad valstybei prievolės būtu įvykdytos tinkamai. Teismas vertino, jog pareiškėjo nurodyti argumentai dėl to, kad Bendrovei anksčiau nebuvo taikytos jokios sankcijos, kad kituose smėlio telkiniuose buvo deklaravusi daugiau smėlio ir sumokėjusi daugiau mokesčio ir kt. nesudaro pagrindo atleisti nuo įstatymu nustatytos sankcijos taikymo už pažeidimą nustatytą būtent Šklėrių smėlio ir žvyro telkinyje. Teismas nurodė, kad pareiškėjui sankcijos dydis paskaičiuotas laikantis MVGIĮ įstatyme nustatytos tvarkos ir tarifų dydžio, pareiškėjas neginčija dydžio, apskaičiavimo, todėl teismas atmetė abstrakčius ir įrodymais nepagrįstus argumentus dėl sankcijos neproporcingumo padarytam pažeidimui. Visiškai netaikyti imperatyviai numatytos sankcijos dėl padaryto pažeidimo nėra jokio teisinio pagrindo, todėl teismas nusprendė, jog Departamentas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, pagrįstai pritaikė MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą įstatymo reikalavimą.

III. 17. Pareiškėjas UAB „YIT Lietuva“ (UAB „YIT Infra Lietuva“ teisių perėmėjas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl jam apskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius proporcingumo ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo jos netaikyti, keisti. Teisės taikymas, kurį pateikė teismas, yra išskirtinai formalaus pobūdžio, neatitinka mokestinės sankcijos esmės ir paskirties, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos poveikio priemonių proporcingumo teisės pažeidimui aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išgryninto ir suformuluoto teisingumo, teisėtumo principo. Teismo sprendimas nors galimai formaliai teisėtas, savo esme akivaizdžiai neteisingas;

18.2. Teismas nevertino aplinkybių, kad: pareiškėjas patenka tarp daugiausiai mokesčių ir kitų įmokų sumokėjusių statybos įmonių; Bendrovei anksčiau nebuvo taikytos jokios ekonominės sankcijos, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas sąžiningai ir laiku moka mokesčius ir nesiekė tyčia nesumokėti mokesčio už Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje išgautą žvyrą ir smėlį; Bendrovė turi Leidimą; patikrinimo metu nustatytas pažeidimas tik dėl Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje nedeklaruoto žvyro ir kito smėlio, tuo tarpu už kituose telkiniuose išgautus išteklius pareiškėjas apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo mokesčius laiku ir teisingai; pareiškėjas pirmą kartą ir tik viename telkinyje per klaidą deklaravo mažiau žvyro ir smėlio nei paties pareiškėjo atliktuose markšeideriniuose planuose; už 2016 metų IV ketvirtį, 2017 metus ir 2018 metų I ketvirtį Kantvainių žvyro ir smėlio telkinyje pareiškėjas išgavo 9 436 m3 smėlio, tačiau deklaravo smėlio 17 200 m3, t. y. deklaravo 7 764 m3 smėlio daugiau, o už 2012 m. gruodžio 17 d. – 2015 m. gruodžio 2 d. laikotarpį deklaravo 5 000 m3 žvyro kaip išgautą kiekį Šniaukštų žvyro ir smėlio telkinyje, nors tai buvo laikotarpio pabaigoje esantis likutis. Taigi Bendrovė deklaravo ir sumokėjo daugiau mokesčio nei išgavo žvyro ir smėlio kituose telkiniuose; Bendrovėje vykusi reorganizacija tiesiogiai įtakojo pareiškėjo darbuotojų klaidą deklaruojant išgautus išteklius, kadangi pareiškėjas iki reorganizavimo pabaigos neužsiėmė telkinių žemės gelmių išteklių naudojimu;

18.3. Pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atsižvelgiant į administracinių teismų formuojamą praktiką, teismai visada atsižvelgia į tai, jog MGVIĮ numatyta sankcija (padauginti mokamą mokestį iš 10) gali būti itin neproporcinga padarytiems pažeidimams bei žmogiškas, neatsargias klaidas (neapsižiūrėjimą) vertina kaip pagrindą sankcijai netaikyti arba ją mažinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018; 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016);

18.4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde neprašo nei sumažinti apskaičiuoto mokesčio dydžio, nei jo išdėstyti dalimis. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnį teismas turėjo teisę iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą ir sumažinti atsakovo priskaičiuotą mokestį ir nesant pareiškėjo prašymo.

19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis patenka tarp daugiausiai mokesčių ir kitų įmokų sumokėjusių statybos įmonių, anksčiau jam nebuvo taikytos jokios ekonominės sankcijos, naudoja ne vieną žvyro ir smėlio telkinį ir tik Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje nedeklaravo žvyro ir kito smėlio, kai tuo tarpu už kituose telkiniuose išgautus išteklius apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo mokesčius teisingai, taip pat aplinkybės, kad Bendrovėje vykusi reorganizacija ir darbuotojų patirties trūkumas dėl mokesčių, susijusių su gamtos išteklių eksploatavimu, deklaravimu, negali būti pagrindas netaikyti imperatyvios MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas;

20.2. Tai buvo ne vienkartinis pareiškėjo veiksmas / netinkamas pareigos atlikimas – tiek 2017–2018 metais nebuvo tinkamai deklaruojami gamtos ištekliai, tiek nebuvo tinkamai, laiku mokami reikiami mokesčiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. AS-72 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjui UAB „YIT Lietuva“ (UAB „YIT Infra Lietuva“ teisių perėmėjui) paskaičiuotas 152 457 Eur mokestis didesniu tarifu už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklių (žvyras ir kitas smėlis) kiekius už 2017–2018 metus, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neginčija išgautų ir nedeklaruotų gamtos išteklių kiekių (30 025 m3 žvyro ir 2 902 m3 kito smėlio) per 2017 ir 2018 metus, taip pat neginčija, ar teisingai paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu (152 457 Eur), Departamentas veikė teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir pareiškėjui taikytinos sankcijos dydį paskaičiavo laikantis imperatyvios MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos ir tarifų dydžio.

23. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl jam apskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius proporcingumo, neatsižvelgė į bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes bei administracinių teismų formuojamą praktiką.

24. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 dalį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose (MVGIĮ 6 str. 1 d.), o už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas; jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 str. 2 d.). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: 1) naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose; 2) vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede; 3) medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MGVIĮ 4 str.). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (MVGIĮ 7 str. 2 d.).

26. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius mokėtojas, turi Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Vilniaus apskrities Trakų rajono Šklėrių žvyro ir smėlio išteklių telkinyje. Atsakovas, atlikęs patikrinimą, nustatė, jog pareiškėjas nedeklaravo 30 025 m3 žvyro ir 2 902 m3 kito smėlio už 2017 ir 2018 metus, todėl Bendrovei pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo mokesčius didesniu tarifu, t. y. nustatytus mokesčio tarifus dauginant iš koeficiento 10.

27. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jam apskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius proporcingumo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą).

28. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo, kad nesiekė tyčia nuslėpti, neteisingai deklaruoti naudingųjų iškasenų kiekius, kad tai galėjo įvykti dėl Bendrovėje vykusios reorganizacijos ir darbuotojų patirties stokos, su Departamentu bendradarbiavo, teikė dokumentus, patenka tarp daugiausiai mokesčių ir kitų įmokų sumokėjusių statybos įmonių, Bendrovei anksčiau nebuvo taikytos jokios ekonominės sankcijos. Pareiškėjas taip pat teigia, jog už kituose telkiniuose išgautus išteklius Bendrovė apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo mokesčius laiku ir teisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, galinčiomis daryti įtaką mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiui, nustatytam atsakovo priimtame Sprendime. Bendrovės kaip mokesčio mokėtojos pareiga yra domėtis ir užtikrinti, kad laiku ir tinkamai būtų deklaruoti ir sumokėti įstatymo nustatyti mokesčiai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo elgesys (Bendrovė už 2017 metus deklaravo, kad Šklėrių žvyro ir smėlio telkinyje išgavo lygiai 10 000 m3 žvyro, o 2018 metais – lygiai 2 000 m3 kito smėlio. Už 2017 metus deklaruota, kad kito smėlio nebuvo išgauta, nors pagal markšeiderinį planą išgauta 2 789 m3, taip pat už 2018 metus deklaruota, kad žvyro nebuvo išgauta, nors pagal markšeiderinį planą išgauta net 10 880 m3) suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas deklaracijas teikė ne remiantis tiksliais apskaitos duomenimis. Tai įrodo Bendrovės nerūpestingą ir aplaidų požiūrį į teisės aktais nustatytų reikalavimų vykdymą. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant apeliacinės instancijos teismas galėtų mažinti už nedeklaruotą naudingųjų išteklių kiekį apskaičiuotą mokestį.

29. Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, jog būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018 buvo pritarta pirmosios instancijos teismo sprendimui sumažinti UAB „Rudilė“ apskaičiuotą mokestį už nedeklaruotą žvyro kiekį, nes byloje pateikti įrodymai, liudytojų parodymai patvirtino, jog UAB „Rudilė“ turėjo teisę naudoti aprobuotus Daujočių telkinio žvyro ir smėlio išteklius, pagal markšeiderinius planus UAB „Rudilė“ telkinyje išgavo tik žvyrą, o nedeklaruotą žvyro kiekį klaidingai deklaravo kaip statybinį gruntą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016 taip pat buvo pritarta pirmosios instancijos teismo sprendimui sumažinti Kulių medžiotojų būreliui apskaičiuotą mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, nes byloje esantys paklausimai institucijoms įrodė, kad Kulių medžiotojų būrelis siekė išsiaiškinti kaip tinkamai įvykdyti mokestinę prievolę, terminas pateikti mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją praleistas nežymiai, reikšminga aplinkybe buvo pripažinta tai, kad Kulių medžiotojų būrelis jokios ekonominės veiklos nevykdo ir pelno nesiekia, pažeidimu padaryta minimali žala. Taigi pareiškėjo nurodytų bylų ir apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos skiriasi ratio decidendi, todėl jomis vadovautis nėra pagrindo.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė