359da49b-79e4-4908-9221-fa84c8eb5de4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracin? byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7003-851/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06251-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 45. 4., 45.4.4., 45.4.5. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant A. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. R., jos atstovui advokatui V. M., nukentėjusiajam G. Å ., iÅ¡nagrinėjusi I. R., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,              n u s t a t ė:

             I. R. 2013-02-12 apie 16.12 val., Žirmūnų g. 117, Vilniuje, vairuodama automobilį „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu, kuriame jos pusėje buvo kliūtis, apvažiuodama kliūtį nepraleido priešpriešais atvažiuojančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudžiusi apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET 144 p., 232 p. reikalavimus. Šiais savo veiksmais ji padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (dėl automobilio sugadinimo), 130 str. 1 d. (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio).             I.

R. apklausta teisme pažeidimų nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytÄ dienÄ apie 16 val. važiavo į ŽirmÅ«nų g. 117 atsiimti dukters iÅ¡ darželio, tai buvo apvažiavimas per daug namų. Ji prisiparkavo prie parduotuvės, atbėgo agresyviai nusiteikęs nukentėjusysis, pradėjo Å¡aukti ir rusiÅ¡kai aiÅ¡kinti, kad ji sudaužė automobilį. Ji iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio pasakė, jog jos automobilis sveikas. Tuomet nukentėjusysis pareikalavo susimokėti 500 lt., dėl ko ji, supratusi tai kaip reketÄ , užtrenkė savo automobilio dureles ir nuėjo į darželį.

Pasiėmusi vaikÄ grįžo, tačiau nukentėjusiojo jau nebuvo, todėl sėdo į automobilį ir važiavo namo. Jai važiuojant namo, ji matė stovintį nukentėjusįjį 500 metrų atstumu nuo jos automobilio. Taip pat paaiÅ¡kino, kad ji prieÅ¡ eismÄ nevažiavo, automobiliai prasilenkia. Ant jos automobilio veidrodėlio yra tik taÅ¡kiukas, iÅ¡ kur, pasakyti negali, o automobilis yra ne naujas, važiuojant ji jokio kontakto nepajuto. Kuomet po pusantros ar dviejų savaičių fiksavo jos automobilio sugadinimus, jis nebuvo remontuotas.Teisme apklaustas nukentėjusysis G.

Å . paaiÅ¡kino, kad jis po darbo protokole nurodytu laiku važiavo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gretis buvo mažas, nes keliukas problematiÅ¡kas, daug automobilių, jis bandė užvažiuoti dviem ratais ant Å¡aligatvio, tačiau ten buvo vaikai, mikroautobusiukas, todėl sustojo. Pažeidėja, pamačiusi autobusiukÄ , slystelėjo į jo automobilį, apgadino jo automobilio veidrodėlį ir nuvažiavo, po ko jis panaudojo garsinį signalÄ , o įjungęs avarinį signalÄ , nuėjo iki moters, neneigė, jo buvo susinervinęs. Moteris pasakė, kad jis turėjo duoti keliÄ , į tai jis atsakė, jog kvies policijÄ , kÄ ir padarė.

Eismo įvykio metu buvo apgadintas veidrodėlis, kuris buvo įbrėžtas ir trÅ«kęs, moters veidrodėlis taip pat buvo įbrėžtas, iÅ¡ vairuotojo pusės. 500 lt. jis neprašė, o prašė eiti prie jo automobilio. Atvykus policijos pareigÅ«nams pažeidėjos nebuvo, įvykus įvykiui pareigÅ«nai atvyko po pusvalandžio ir vietoje užtruko taip pat apie pusvalandį, jie tikrino įvykio aplinkybes. Automobilių kontaktas matėsi aiÅ¡kiai, kontaktas automobilių tikrai buvo. Po dviejų savaičių moters automobilio veidrodėlis buvo blizgantis, todėl jis 2013-05-08 surašė paaiÅ¡kinimÄ Ä¯tardamas, jog moters automobilio veidrodėlio įbrėžimai panaikinti.

Kuomet jis kvietė policijÄ , pažeidėjos automobilis stovėjo, kuomet policija atvyko, moteris jau buvo iÅ¡važiavusi.Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas A. P. paaiÅ¡kino, jog pagal gautÄ praneÅ¡imÄ atvyko į įvykio vietÄ . Tai buvo žiema, įvykis dėl automobilio apgadinimo. Atvykus į vietÄ buvo rastas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo apgadintas veidrodėlis, kito automobilio vairuotoja buvo pasiÅ¡alinusi iÅ¡ įvykio vietos. Jis vizualiai apžiÅ«rėjo automobilį, jį nufotorafavo.

Matėsi, jog vairuotojo pusės veidrodėlis įtrÅ«kęs ir tai buvo naujas įtrÅ«kimas bei įbrėžimas. Schema buvo braižoma vietoje, įvykis įformintas taip pat vietoje. SchemÄ braižė jo kolega, o nukentėjęs paaiÅ¡kinimÄ surašė tÄ pačiÄ dienÄ .Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas A. G. paaiÅ¡kino, jog jis kartu su kolega tyrė eismo įvykį, kurio metu jam teko fotografuoti, apklausinėti asmenis, apžiÅ«rinėti automobilius, o surinkus visÄ medžiagÄ buvo suraÅ¡ytas protokolas.

Buvo fiksuojami abiejų automobilių vairuotojo pusės veidrodėliai. Automobilio „Lexus“ veidrodėlyje matėsi maži įbrėžimai, t.y. pačio dažų lako pažeidimai, automobilio „Audi“ įskilęs veidrodėlio korpusas. Tokie sugadinimai galimi, tai priklauso nuo automobilio konstrukcijos. Protokolas suraÅ¡ytas susipažinus su visa medžiaga, abejonių nebuvo dėl įvykio. Be to, įvykio vietoje Å¡alys nesutarė. Eismo įvykio vietoje „Lexus“ nebuvo. Tikslo sugretinti abu automobilius nebuvo, nes tai buvo žiema, o nukentėjusysis nurodė, kad užvažiavo ant sniego krÅ«vos, todėl aukščių lygiai skyrėsi, o įvertinęs aplinkybes jis surašė protokolÄ .Teisme apklaustas liudytojas A.

R., policijos pareigÅ«nas, paaiÅ¡kino, kad atvykus į įvykio vietÄ , kreipėsi nukentėjusysis, kuris nurodė, kad jo „Audi“ automobilį kliudė „Lexus“ automobilis ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. VyriÅ¡kis paaiÅ¡kino, kad važiuojant savo juosta, moteris, lenkdama automobilius, stovinčius kelkraÅ¡tyje, esant sniegui, bandė praslysti tarp automobilių, pravažiuojant trenkėsi į veidrodėlį, nuvažiavo prie parduotuvės ir sustojo. VyriÅ¡kis nuėjo prie moters, kuri pasakė, kad nieko nepadarė, tuomet vyriÅ¡kis pasakė, kad kvies policijÄ , o moteris sėdo į automobilį ir nuvažiavo, nelaukdama policijos.

Automobilio „Audi“ buvo pažeistas kairės pusės veidrodėlis.2013-02-12 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko Vilniuje, ŽirmÅ«nų g. 117, schemoje užfiksuotas automobilių iÅ¡sidėstymas bei judėjimas, neiÅ¡važinėto sniego sÄ naÅ¡os, automobiliai, stovintys kelkraÅ¡tyje, t.y. sniege (b.l. 8), ir kuri patvirtina, jog bÅ«tent I. R. važiavimo pusėje buvo kliÅ«tis, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu bei fotolentelėmis (b.l. 15-18) nustatyta, kad specialistui apžiÅ«rėjus automobilį „Lexus GS 300“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo fiksuoti apgadinimai: nubrozdintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis 98 cm. aukÅ¡tyje nuo žemės, automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai: skilęs kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis 93-99 cm. aukÅ¡tyje nuo žemės.Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų byloje surinktus įrodymus, iÅ¡klausęs teismo posėdyje proceso dalyvių duotus parodymus, paaiÅ¡kinimus apie įvykio aplinkybes, įvertinęs teisines ir faktines bylos aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , jog I.

R. kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta. Apklausta teisme I. R. neneigė, jog protokole nurodytÄ dienÄ apie 16 val. automobiliu „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji važiavo į ŽirmÅ«nų g. 117, tačiau teigė, jog ji eismo įvykio nepadarė, todėl ir tikslo Å¡alintis neturėjo. Nors I. R. neigė savo kaltę, jos padarytÄ pažeidimÄ dėl turto sugadinimo patvirtina nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, bei paaiÅ¡kinimai tyrimo metu (b.l. 9), eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, tarnybinis praneÅ¡imas, bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita, teisme apklaustų liudytojų, policijos pareigÅ«nų, atvykusių į eismo įvykio vietÄ pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , parodymai.

Pažeidėjos I. R. parodymus, jog eismo įvykio nebuvo, teismas vertina kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už padarytus veiksmus. Nukentėjusysis tiek apklaustas teisme, tiek tyrimo metu (b.l.

9) nuosekliai ir kategoriÅ¡kai tvirtino, jog eismo įvykį sukėlė bÅ«tent I. R., po automobilių kontakto I. R. nuvažiavo toliau, todėl nukentėjusysis pėsčiomis priėjo prie I. R., kuri automobilį pasistatė už 200 m., prie parduotuvės, o pasiÅ«lius Å¡iai sugrįžti ir apžiÅ«rėti sugadintÄ automobilį, Å¡i atsakė, jog jis turėjo jai duoti keliÄ , esant nesutarimams, G. Å . nurodė I. R., jog kvies policijÄ ir prie I. R. pradėjo skambinti policijai, tuo tarpu I. R. nuėjo už parduotuvės, o G.

Å . belaukiant policijos, jis pamatė, jog netrukus I. R. nuvažiavo toliau. Pati I. R. apklausta teisme taip pat neneigė aplinkybės, jog jai važiuojant namo, ji matė stovintį nukentėjusįjį 500 metrų atstumu nuo jos automobilio. Automobilių sugadinimÄ patvirtino eismo įvykį fiksavę policijos pareigÅ«nai, kurių parodymais nustatyta, kad buvo fiksuojami abiejų automobilių vairuotojo pusės veidrodėliai, automobilio „Lexus“ veidrodėlyje matėsi maži įbrėžimai, t.y. dažų lako pažeidimai, automobilio „Audi“ buvo įskilęs veidrodėlio korpusas.

Pati I. R. taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur ant jos automobilio veidrodėlio yra „taÅ¡kiukas“. Todėl įrodyta, kad I. R. pažeidė KET 144 punkto reikalavimÄ , numatantį, jog jeigu su prieÅ¡ais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, keliÄ privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliÅ«tis, o nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais kelio ženklais, esant kliūčiai, keliÄ privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas. Pažeidėjos elgesys po eismo įvykio tik patvirtina, jog ji sÄ moningai, žinodama apie kilusį eismo įvykį, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 232 punktÄ , kuris numato, kad „jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti. ...

Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .“. Nukentėjusiosiojo G. Å . parodymai sutampa su byloje esančiomis fotolentelėmis, eismo įvykio vietos schema, todėl netikėti jo parodymais teisme bei paaiÅ¡kinimais tyrimo metu, kurie buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taravo byloje surinktiems įrodymams, teismas neturi pagrindo, pažymėtina ir tai, jog byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis bÅ«tų susijęs su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryÅ¡iais ir siektų jam pakenti.

I. R. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog administracinį teisės pažeidimÄ fiksavę pareigÅ«nai bei nukentėjusysis galėtų bÅ«ti suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus parodymus apie įvykio aplinkybes. I. R. administracinę atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.Skirdamas pažeidėjai nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobÅ«dį, I.

R. asmenybę, ji ne kartÄ bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančiÄ nuobaudÄ , į sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. ATPK 30 1 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30 1 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Nors Å¡iuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam buvo padaryta palyginus nedidelė turtinė žala, tačiau nėra iÅ¡imtinių sÄ lygų ir lengvinančių aplinkybių, kurių pagrindu pažeidėjai bÅ«tų galima taikyti Å¡velnesnę, nei įstatymas numato, atsakomybę. Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, ji yra daugelį kartų bausta už KET pažeidimus, I. R. nepripažįsta padariusi pažeidimus, savo poelgiui visiÅ¡kai nekritiÅ¡ka, tiek įvykio metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme demonstravo arogancijÄ , įvykio metu su nukentėjusiuoju elgėsi įžūliai, kas rodo, jog I.

R. nelinkusi laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl vien tik simbolinės, teisės pažeidėjos pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ . Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , ir jo Å¡eimos narių asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuobaudos tikslai gali bÅ«ti įgyvendinti už kiekvienÄ iÅ¡ padarytų pažeidimų I. R. paskiriant straipsnių sankcijose numatytas nuobaudų rÅ«Å¡is – baudas su ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.                           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., 33 str., teismas,- n u t a r i a: I. R. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 150 Lt dydžio baudÄ .I.

R. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 3000 Lt dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir I. R. skirti galutinę 3000 Lt dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                                                  A.

S.