359c3796-d2db-4386-b3eb-e30a87ae1274 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-4204-983/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02287-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės, dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos istorijos instituto atstovei I.

M., atsakovės Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnybos atstovams advokatui A. B. ir L. T., trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos istorijos instituto skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. D. dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas Lietuvos istorijos institutas (toliau – ir Institutas) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. birželio 9 d. sprendimÄ Nr. SP-6 (toliau – ir Sprendimas);

2) priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodė, kad Tarnyba 2020 m. lapkričio 12 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens A. D. skundÄ , kuriame A. D. prašė iÅ¡tirti, ar:

1) kaltindamas A. D. akademinės etikos normų pažeidimu Instituto direktorius nepažeidė akademinės etikos pažeidimÄ nustatančios procedÅ«ros, kai vienasmeniÅ¡kai už Instituto Etikos komitetÄ nusprendė, kad A. D. padarė akademinės etikos normų pažeidimÄ ;

2) Instituto direktorius, galimai apribodamas A. D. akademinę laisvę reikšti kritines pastabas ir, būdamas viršesnis, tarnybiniu veikimu ir viešame kalbėjime stumdamas A. D. į nelygiateisę Instituto akademinės bendruomenės nario padėtį, nepažeidė Instituto Akademinės etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 5.2 p. („akademinės bendruomenės narių teisės išsakyti ir ginti savo nuomonę priimant sprendimus, reikšmingus Instituto akademinei bendruomenei, jos padaliniams ar pačiam asmeniškai ignoravimas arba kitas ribojimas“) ir 7 p. („Instituto akademinės bendruomenės narių santykiai grindžiami pagarbos, geranoriškumo, lygiateisiškumo, nešališkumo ir nediskriminavimo principais.

Å iuos principus pažeidžia akademinės bendruomenės nario žeminimas naudojantis savo virÅ¡enybe, akademinės bendruomenės narių diskriminavimas kalba, veiksmais ar akademiniu vertinimu, taip pat tokio diskriminavimo toleravimas“). A. D. savo skunde Tarnybai nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. iÅ¡ savo tarnybinio el. paÅ¡to adreso iÅ¡siuntė elektroninį AtvirÄ laiÅ¡kÄ Instituto Darbo tarybos pirmininkei ir mokslininkams bei tyrėjams, akademinei bendruomenei, kuriame vieÅ¡ai suabejojo Instituto direkcijos pasirinktais mokslininkų darbo rezultatų / mokslinio įnaÅ¡o nustatymo kriterijais. 2020 m. spalio 13 d.

Instituto direktorius įteikė A. D. reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl iÅ¡siųsto Atviro laiÅ¡ko. 2020 m. spalio 16 d. A. D. pateikė Instituto direktoriui savo paaiÅ¡kinimÄ , t. y. atsakymus į reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti. 2020 m. spalio 20 d. Instituto direktorius priėmė rezoliucijÄ , kuria nuspręsta galimo A. D. darbo pareigų pažeidimo, nenustačius tam pakankamo pagrindo, toliau nenagrinėti. PareiÅ¡kėjo teigimu, Tarnyba skundžiamu Sprendimu iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė A. D. skundÄ ir nustatė, jog Instituto direktorius pažeidimų nepadarė, tačiau atsakovas Sprendime, peržengdamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas jo kompetencijos ribas, taip pat konstatavo „siurprizinį“ Institutui akademinės etikos pažeidimÄ , kuris nebuvo nurodytas nei A.

D. skunde, nei buvo keliamas šio skundo nagrinėjimo eigoje, t. y. Tarnyba konstatavo, jog Instituto direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. B-112 patvirtintų Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo Pareiginių nuostatų (toliau – ir Pareiginiai nuostatai) 9.11 papunkčiu yra nepagrįstai ribojama A. D. – Instituto vyresniojo mokslo darbuotojo – akademinė laisvė, todėl A. D. Kodekso 4 punkte numatyta apsauga nuo suvaržymų Instituto nėra užtikrinta.

Institutas skunde nurodo, kad Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, toje dalyje, kurioje konstatuojamas Instituto akademinės etikos (Kodekso 4 p.) pažeidimas, akivaizdžiai neatitinka Įstatymo keliamų teisinio ir faktinio pagrįstumo reikalavimų – Sprendime nėra nurodyta, kaip konkrečiai ginčo atveju pasireiškė Kodekso 4 punkto pažeidimas, t. y. A. D. akademinės laisvės ribojimas, juolab, kad tame pačiame Sprendime (jo dalyje „Dėl pareiškėjo teisės išsakyti ir ginti savo nuomonę Posėdyje“),konstatuota, kad Kodekso 4 punkto pažeidimas nenustatytas.

Sprendimui trūksta individualios argumentacijos: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų ir kitų įstatymų (kaip bendro pobūdžio teisės aktų) pacitavimas yra nepakankamas Sprendimui (kaip individualiam teisės aktui) pagrįsti – atsakovė privalėjo nurodyti, kaip (kokiu būdu) šiuo konkrečiu atveju pasireiškė A. D. teisių pažeidimas, tačiau tai padaryta nebuvo. Teigia, jog atsakovės Sprendimo teiginys, kad „A. D. skundu kreipiasi dėl galimai pažeistų Kodekso 4, 5 ir 7 punktų <...>„ neatitinka tikrovės. Priešingai, A.

D. savo skunde pripažįsta, kad kreiptis su Atviru laiÅ¡ku į Instituto Darbo tarybÄ jam nedraudžia Kodekso 4 punktas. Be to, Sprendime yra aiÅ¡kiai konstatuota, kad A. D. de facto pasinaudojo savo teise teikti siÅ«lymus ne tik Pareiginių nuostatų 9.11 punkte nurodytiems asmenims be jokių sankcijų ir teisinių pasekmių, o vien reikalavimo pasiaiÅ¡kinti pateikimas jam nelaikytinas pažeidimu, todėl atsakovės iÅ¡vada dėl Kodekso 4 p. pažeidimo (akademinės laisvės principo pažeidimo) laikytina ne tik padaryta išėjus už pareikÅ¡to skundo ribų, tačiau ir prieÅ¡taraujanti skundo tyrimo metu surinktiems faktiniams duomenims.

PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad akademinė laisvė siejama tik su asmens, kaip mokslininko, teise reikÅ¡ti savo įsitikinimus, pačiam pasirinkti tyrimo metodus, nebÅ«ti persekiojamam už savo, kaip mokslininko, nuomonę, iÅ¡vadas ir pan., kadangi prieÅ¡ingu atveju mokslas bÅ«tų ribojamas ir priklausomas nuo įvairių iÅ¡orės veiksnių. Taigi, akademinės laisvės principas, kurio pažeidimÄ nustatė Tarnyba, bÅ«tų pažeidžiamas jeigu Pareiginių nuostatų 9.11 punktu A. D. bÅ«tų draudžiama pasireikÅ¡ti kaip mokslininkui.

Instituto teigimu, Pareiginių nuostatų 9.11 punktas objektyviai negali riboti A. D. mokslinės saviraiÅ¡kos, kadangi jis absoliučiai nereglamentuoja jokių A. D. teisių ir / ar pareigų, susijusių su jo moksline veikla, ir juo labiau A. D. mokslinės veiklos niekaip nevaržo. PareiÅ¡kėjas teigia, jog Tarnyba, nepapraÅ¡iusi Instituto pateikti savo nuomonę / paaiÅ¡kinimÄ dėl Pareiginių nuostatų 9.11 punkto taikymo tikslo ir apimties, netinkamai interpretavo jo turinį ir be jokio teisinio pagrindo sutapatino A.

D. teisę teikti pasiÅ«lymus Instituto / skyriaus veiklos klausimais su A. D., kaip mokslininko, akademine laisve, tuo pačiu peržengdamas savo kompetencijos ribas, konstatuodamas (menamÄ ) A. D., kaip darbuotojo (tarnautojo), teisių pažeidimÄ , kas i nepatenka į atsakovės kontroliuojamÄ sritį. Nurodo, kad Pareiginių nuostatų 9.11 punktas suformuluotas taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokie subjektams galima, tačiau neprivaloma, pateikti siÅ«lymus. Institutas akcentuoja, jog Pareiginių nuostatų 9.11 punkto nuostata yra įtraukta ir į kitų (kito lygmens) Instituto darbuotojų, pavyzdžiui, jaunesniojo mokslo darbuotojo, vyriausiojo mokslo darbuotojo, pareiginius nuostatus, t. y.

Å¡iems Instituto darbuotojams galioja ta pati rekomendacinė siÅ«lymų teikimo tvarka, todėl pagal savo esmę, Instituto direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. B-112 patvirtinti vyresniojo mokslo darbuotojo pavyzdiniai pareiginiai nuostatai laikytini bÅ«tent norminiu administraciniu aktu, skirtu ne konkrečiam asmeniui (Å¡iuo atveju – A. D.), o neapibrėžtai asmenų grupei. Atsakovė, nagrinėdama individualų tik vieno asmens (A. D.) skundÄ , iÅ¡ esmės pasisakė dėl Instituto priimto norminio administracinio akto teisėtumo, nors dėl jo teisėtumo nebuvo gautas nei A.

D., nei kitų suinteresuotų asmenų skundas, todėl Tarnyba priimdama SprendimÄ , peržengė savo kompetencijos ribas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais argumentais. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Institutas nepagrindžia, kaip jo atžvilgiu pasireiÅ¡kė, t. y. kokių teisinių pasekmių Institutui turėjo Sprendimu pritaikytos poveikio priemonės, nustatytos Ä®statymo 17 straipsnio 11 dalies 1 ir 6 punktuose.

Tarnybos teigimu, minėtuose Ä®statymo punktuose, nurodytuose ir Sprendime, atitinkamai nustatyta, kad „iÅ¡nagrinėjęs skundÄ (praneÅ¡imÄ ) arba atlikęs tyrimÄ , kontrolierius priima sprendimÄ :

1) informuoti pareiÅ¡kėjÄ , mokslo ir studijų institucijas ir Å vietimo ir mokslo ministerijÄ apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir (arba) procedÅ«rų pažeidimus; < ... > 6) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms imtis priemonių, kad bÅ«tų paÅ¡alinti akademinės etikos ir procedÅ«rų pažeidimai ir jų priežastys; < ... >“. Atsakovė pažymi, kad nei informavimas, nei rekomendacijos nėra laikytini sankcijomis, taip pat nėra įpareigojimai Institutui, t. y. nei vienas iÅ¡ jų nesukelia teisinių pasekmių Institutui ar bent jau Institutas nepaaiÅ¡kino ir nepagrindė, koks poveikis jam kilo dėl Sprendimo.

Pažymi, jog Tarnybos kontrolierius, vadovaudamasis Ä®statymu turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ atlikti tyrimus dėl galimų akademinės etikos pažeidimų tiek skundo pagrindu, tiek savo iniciatyva, taip skatindamas bei prižiÅ«rėdamas ir kontroliuodamas akademinės etikos kodeksų laikymÄ si mokslo ir studijų institucijose, tarp jų ir Institute. Atsiliepime Tarnyba nurodo, jog Instituto iÅ¡vada ir teiginys, kad kontrolierius privalo apsiriboti skunde nurodytomis aplinkybėmis ir savarankiÅ¡kai nevertinti tyrimo metu surinktos informacijos, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kontrolieriaus veikla, tuo pačiu ir uždavinių įgyvendinimas, gali bÅ«ti ribojamas akademinės bendruomenės narių veiksmais, pateikiant skundÄ .

Mano, kad Institutas neteisingai tapatina konkrečius įvykius / veiksmus, vertintus Sprendime, dėl kurių buvo nurodyta, kad pagrindas konstatuoti atitinkamus akademinės etikos pažeidimus nenustatytas, ir Sprendime konstatuotÄ A. D. akademinės laisvės ribojimÄ , kaip tai apibrėžta Kodekse, ir jo įgyvendinimÄ , realizuotÄ Pareiginių nuostatų 9.11 papunktyje. Akcentuoja, kad Sprendime nurodyta, kad A. D. nurodytais veiksmais (Instituto direktoriaus tarnybiniu veikimu ir vieÅ¡u pasisakymu A. D. atžvilgiu) Institute akademinės etikos pažeidimams konstatuoti pagrindas nenustatytas, tačiau tokia iÅ¡vada buvo priimta remiantis konkrečių aplinkybių visuma ir jų vertinimu - bÅ«tent tų, kurios susijusios su Instituto direktoriaus veiksmais siekiant tirti darbo pareigų pažeidimÄ .

Atsižvelgiant į tai, Pareiginių nuostatų 9.11 papunkčio turinys buvo vertinamas tiek Pareiginių nuostatų, tiek Kodekso 4 punkto kontekste kaip taisyklė / nuostata, kuri reglamentuoja A. D. kaip vyresniojo mokslo darbuotojo teises: „SistemiÅ¡kai vertinant Pareiginių nuostatų 6.1 ir 9.11 papunkčius ir Kodekso 4 punkte įtvirtintÄ akademinės laisvės sampratÄ ir 5.1-5.4 papunkčiuose įtvirtintus veiksmus, kurie prieÅ¡tarauja atsakingam naudojimuisi akademine laisve, matyti, kad akademinės laisvė nėra absoliuti - teisė teikti pasiÅ«lymus, kaip pagerinti Instituto padalinio ir Instituto veiklÄ , yra numatyta baigtiniam sÄ raÅ¡ui asmenų:

Instituto padalinio vadovui, Instituto padalinio susirinkimui, Instituto direktoriui ir administracijos padaliniams. Å iame sÄ raÅ¡e nėra minimi visi Instituto darbuotojai ir / ar akademinė bendruomenė.“ Tarnybos teigimu, sistemiÅ¡kai vertinant Instituto teiginius, darytina iÅ¡vada, kad siÅ«lymai dėl „skyriaus ir Instituto veiklos“ pagerinimo gali bÅ«ti susiję tik su administracinių / organizacinių / Å«kinių ir kitų panaÅ¡aus pobÅ«džio klausimais. Mano, kad tai prieÅ¡tarautų Instituto įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1793, 10 punktui, kuriame nustatyta, kad Instituto veiklos sritys yra „humanitariniu mokslu srities lituanistiniai moksliniai tyrimai, socialinė ir kultÅ«rinė plėtra“ ir 11 punktui, kuriame nustatyta, kad Instituto veiklos rÅ«Å¡ys yra „humanitariniu mokslu tiriamieji ir taikomieji darbai <...> ir su jais susijusi mokslinė, profesinė ir kita veikla, bÅ«tina pagrindinei veiklai užtikrinti ir vykdyti“.

Pažymi, jog pagrindinė Instituto veikla yra susijusi su moksliniais tyrimais (tai patvirtina ir Instituto teiginys, kad tiesioginis Instituto darbuotojų darbas yra moksliniai tyrimai, eksperimentai, ekspertinė veikla, recenzavimas ir kt.), todėl tai, kad Pareiginių nuostatų 9.11 papunktyje yra nurodytos būtent vyresniojo mokslo darbuotojo teisės, suponuoja, kad pasiūlymai dėl skyriaus ir Instituto veiklos gerinimo nėra susiję vien tik su administracinių / organizacinių / ūkinių ir kitų panašaus pobūdžio klausimais.

Atkreipia dėmesį, kad Instituto 2021 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (1.10)SD-96 raštu Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad A. D. Atviro laiško išsiuntimo metu (2020 m. spalio 1 d.) „ėjo [vyresniojo] mokslo darbuotojo pareigas, kuriam taip pat direktoriaus įsakymu buvo priskirtos papildomos administravimo funkcijos, t. y. [Instituto] mokslo padalinio Archeografijos skyriaus vadovaujamosios funkcijos, bei Ilgalaikės mokslinių tyrimų programos vadovo funkcijos“, t. y. šių administracinių pareigų funkcijos, taip pat tai, kaip jos įgyvendinamos, su jomis susijusios teisės ir pareigos ir pan. nėra nustatytos Pareiginiuose nuostatuose.

Institutas teismui pateikia Pareiginių nuostatų 9.11 papunkčio vertinimÄ po to, kai buvo priimtas Sprendimas, tačiau Tarnyba pažymi, kad Pareiginių nuostatų 9 punkte iÅ¡dėstytos vyresniojo mokslo darbuotojo, ne administracijos darbuotojo teisės, t. y. Pareiginių nuostatų 9.11 papunkčiu suteikiama teisė negali bÅ«ti laikoma susijusi vien tik su administracinių / organizacinių / Å«kinių ir kitų panaÅ¡aus pobÅ«džio klausimais, todėl Instituto argumentai dėl Pareiginių nuostatų 9.11 papunkčio taikymo tikslo laikytini nepagrįstais.

Teigia, kad Pareiginių nuostatų 9.11 papunktyje „teisė teikti pasiÅ«lymus, kaip pagerinti Instituto padalinio ir Instituto veiklÄ , yra numatyta baigtiniam sÄ raÅ¡ui asmenų: Instituto padalinio vadovui, Instituto padalinio susirinkimui, Instituto direktoriui ir administracijos padaliniams. Å iame sÄ raÅ¡e nėra minimi visi Instituto darbuotojai ir / ar akademinė bendruomenė“, kaip pastarosios sÄ voka apibrėžta Ä®statymo 60 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad ant Instituto Tarnybai pateiktų Pareiginių nuostatų yra prieraÅ¡as:

„Susipažinau, sutinku ir vykdysiu“, patvirtintas A. D. parašu. Atkreipia dėmesį, kad Instituto skunde pateiktas aiškinimas suponuoja, kad Pareiginiai nuostatai nėra imperatyvus dokumentas, t. y. Pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas ir pareigas galima atlikti pasirinktinai, savo nuožiūra, o nustatytas teises praplėsti pagal konkrečias aplinkybes - individualiai, t. y. Pareiginių nuostatų numatytų funkcijų vykdymas akademinės etikos (akademinės laisvės) požiūriu gali būti atliekamas atsitiktinai ir nepriklausomai nuo to, kad įsipareigojimas vykdyti Pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas tvirtinamas darbuotojo parašu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. teismo posėdžio metu teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog skundÄ Tarnybai parašė, nes reikalavime pasiaiÅ¡kinti buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog A. D. padarė darbo drausmės pažeidimÄ . Teigia, jog su 2020 m. spalio 20 d. Instituto direktoriaus rezoliucija, kuria nuspręsta galimo A. D. darbo pareigų pažeidimo, nenustačius tam pakankamo pagrindo, toliau nenagrinėti, trečiasis suinteresuotas asmuo susipažino tik gavęs skundÄ , galimai ji sukurtas atgaline data.

Apie tyrimo nutraukimÄ A. D. nieko nežinojo, dėl to ir parašė skundÄ Tarnybai. Mano, kad Institutui atsakovo Sprendimas pasekmių nesukelia. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2021 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. SP-6 teisėtumo bei pagrįstumo. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad A. D. 2020 m. lapkričio 12 d. skundu kreipėsi į TarnybÄ praÅ¡ydamas įvertinti, ar:

1) kaltindamas A. D. akademinės etikos normų pažeidimu Instituto direktorius nepažeidė akademinės etikos pažeidimÄ nustatančios procedÅ«ros, kai vienasmeniÅ¡kai už Instituto Etikos komitetÄ nusprendė, kad A. D. padarė akademinės etikos normų pažeidimÄ ;

2) Instituto direktorius, galimai apribodamas A. D. akademinę laisvę reikšti kritines pastabas ir, būdamas viršesnis, tarnybiniu veikimu ir viešame kalbėjime stumdamas A. D. į nelygiateisę Instituto akademinės bendruomenės nario padėtį, nepažeidė Instituto Akademinės etikos kodekso 5.2 p. („akademinės bendruomenės narių teisės išsakyti ir ginti savo nuomonę priimant sprendimus, reikšmingus Instituto akademinei bendruomenei, jos padaliniams ar pačiam asmeniškai ignoravimas arba kitas ribojimas“) ir 7 p. („Instituto akademinės bendruomenės narių santykiai grindžiami pagarbos, geranoriškumo, lygiateisiškumo, nešališkumo ir nediskriminavimo principais.

Å iuos principus pažeidžia akademinės bendruomenės nario žeminimas naudojantis savo virÅ¡enybe, akademinės bendruomenės narių diskriminavimas kalba, veiksmais ar akademiniu vertinimu, taip pat tokio diskriminavimo toleravimas“). Tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tu Nr. S-326 Institutas ir 2020 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tu Nr. S-325 Instituto direktorius buvo informuoti apie Tarnyboje pradėtÄ tyrimÄ , apie teises tyrimo metu bei papraÅ¡yti pateikti tyrimui reikalingÄ informacijÄ . Instituto direktorius 2020 m. lapkričio 16 d. praÅ¡ymu „Dėl susipažinimo su tyrimo medžiaga“ kreipėsi į TarnybÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti 2020 m. gauto skundo dėl galimų Instituto direktoriaus akademinės etikos ir procedÅ«rų pažeidimo su pridedamais dokumentais ir kitų asmenų, galinčių patvirtinti direktoriaus akademinės etikos ir procedÅ«rų pažeidimus pateiktų parodymų ir informacijos, jeigu tokia pateikta, kopijas.

PraÅ¡oma informacija Instituto direktoriui buvo suteikta Tarnybos 2020 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tu Nr. S-337. Tarnyba Sprendimu nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad Instituto direktorius tyrimÄ dėl A. D. galimo darbo pareigų pažeidimo pradėjo įteikdamas jam reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, taip pat į tai, kad atsižvelgęs į A. D. pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ Instituto direktorius neskyrė jam drausminių priemonių, nes netęsė galimo darbo pareigų pažeidimo nagrinėjimo, konstatuoti, kad Instituto direktorius, pradėdamas tyrimÄ dėl A.

D. akademinės etikos pažeidimo darbo pareigų pažeidimo pagrindu, pažeidė sprendimų dėl akademinės etikos pažeidimų priėmimo procedūras, pagrindas nenustatytas; atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu Instituto direktorius nepasisakė apie A. D. Atviro laiško turinį plačiau, negu buvo žinoma Posėdžio dalyviams, neatskleidė Reikalavimo pasiaiškinti turinio, tačiau pristatė posėdžio dalyviams tolimesnius planuojamus savo, kaip Instituto direktoriaus, veiksmus, susijusius su vadovavimu Institutui, taip pat neribojo A.

D. teisės pasisakyti posėdžio metu, pagrindas konstatuoti, kad Instituto direktorius, apribojo A. D. akademinę laisvę reikÅ¡ti kritines pastabas vieÅ¡ame kalbėjime ir / ar stumdamas A. D. į nelygiateisę Instituto akademinės bendruomenės nario padėtį pristatydamas veiksmus, susijusius su vadovavimu Institutui, pažeidė Kodekso 4 punktÄ , nenustatytas. Taip pat Tarnyba Sprendime konstatavo, jog iÅ¡ skundo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad Instituto direktorius neapribojo ir neignoravo A.

D. teisės iÅ¡sakyti ir ginti savo nuomonę Atvirame laiÅ¡ke taip, kaip numatyta Kodekso 5.2 papunktyje, taip pat A. D. nebuvo nustatyti jokie darbo pareigų ir akademinės etikos pažeidimai, susiję su Atviro laiÅ¡ko turiniu. Tačiau atsižvelgiant į Pareiginių nuostatų 9.11 papunkčio nuostatas, iÅ¡ kurių matyti, kad A. D. - Instituto vyresniojo mokslo darbuotojo - akademinė laisvė nėra absoliuti, t. y. ribojama nustatant konkretų sÄ raÅ¡Ä asmenų, kuriems A. D. kaip Instituto vyresnysis mokslo darbuotojas turi teisę teikti pasiÅ«lymus, kaip pagerinti Instituto padalinio ir Instituto veiklÄ , ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad teisių ir laisvių ribojimas turi bÅ«ti pagrįstas „sveiko proto ir akivaizdžios bÅ«tinybės kriterijais, jis turi atitikti teisingumo sampratÄ ir reikalavimus bei Konstitucijoje nustatytas atitinkamos teisės ar laisvės ribojimo galimybes bei sÄ lygas“, taip pat Kodekso 4 punktu, kuriame apibrėžta akademinė laisvė pripažįstama visiems Instituto akademinės bendruomenės nariams, priėjo prie iÅ¡vados, kad Pareiginių nuostatų 9.11 papunktis riboja A.

D. kaip vyresniojo mokslo darbuotojo (kartu ir atliekančio Ilgalaikės mokslinių tyrimų programos vadovo funkcijÄ pagal Pareiginių nuostatų 8.4 papunktį) akademinę laisvę ta apimtimi, kurioje nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as asmenų, kuriems A. D. gali pateikti pasiÅ«lymus, kaip pagerinti Instituto padalinio ir Instituto veiklÄ . Nurodė, kad atsakingas naudojimasis Å¡ia laisve reikalauja tokiÄ pat laisvę pripažinti ir kitiems bendruomenės nariams, palaikyti kritinio mÄ stymo tradicijÄ bei atviro svarstymo atmosferÄ Institute, o tai Instituto nėra užtikrinta.

Atsakovė Sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė: informuoti pareiÅ¡kėjÄ A. D., Lietuvos istorijos institutÄ ir Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministerijÄ apie Lietuvos istorijos institutÄ , padariusį akademinės etikos pažeidimÄ â€“ A. D. neužtikrinta Kodekso 4 punkte numatyta apsauga nuo saviraiÅ¡kos teisės, apimančios akademinę laisvę, suvaržymų; rekomenduoti Lietuvos istorijos institutui imtis priemonių, kad bÅ«tų paÅ¡alintas sprendimo dalyje „Dėl A. D. teisės iÅ¡sakyti ir ginti savo nuomonę Atvirame laiÅ¡ke“ konstatuotas akademinės etikos pažeidimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (ginčui aktuali redakcija), Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 22 d.), Skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos).

Kontrolieriaus funkcijos reglamentuojamos Ä®statymo 17 straipsnyje, jo 1 dalyje nustatyta, kad Kontrolierius yra valstybės pareigÅ«nas, nagrinėjantis skundus, praneÅ¡imus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedÅ«rų pažeidimų. Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, teisingumo ir vieÅ¡umo principais. Ä®statymo 17 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Kontrolieriaus veiklÄ užtikrina Akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnyba.

Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Kontrolieriaus tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, kurios veiklos tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus darbÄ , jam nagrinėjant skundus ir inicijuojant tyrimus dėl akademinės etikos ir procedÅ«rų pažeidimo, prižiÅ«rint, kad nebÅ«tų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedÅ«ros. Pagal Nuostatų 12 punktÄ , Kontrolieriaus uždaviniai yra Å¡ie: 1) skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedÅ«rų; 2) prižiÅ«rėti ir kontroliuoti, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų; 3) bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis sprendžiant su akademinės etikos ir procedÅ«rų pažeidimais susijusias problemas;

4) užtikrinti efektyvų ir konfidencialų akademinės etikos ir procedÅ«rų pažeidimų tyrimÄ ; 5) prižiÅ«rėti ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos SÄ jungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etikÄ ir procedÅ«ras, nuostatos;

6) prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus ir etiškas mokslines praktikas, taikant plagijavimo, neteisėto kopijavimo ar kitokio kitų asmenų sukurtų intelektinės nuosavybės rezultatų neteisėto naudojimo, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais prevencijos priemones. Nuostatų II dalies „Kontrolieriaus uždaviniai ir funkcijos“ 13 punkte nustatyta, kad Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus uždavinius:

1) nagrinėja pareiÅ¡kėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali bÅ«ti pažeista akademinė etika ir procedÅ«ros, pirmiausia akademinio sÄ Å¾iningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo neÅ¡aliÅ¡kumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiÅ¡kų tarpusavio santykių principai; taip pat skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedÅ«rų srityje; 2) teikia rekomendacijas mokslo ir studijų institucijoms dėl akademinės etikos kodeksų ir kitų akademinės etikos priemonių kÅ«rimo, įgyvendinimo ir tobulinimo;

3) teikia Seimui, Vyriausybei ir kitoms kompetentingoms institucijoms siÅ«lymus dėl priemonių užtikrinti akademinės etikos ir procedÅ«rų laikymÄ si;

4) kaupia, nagrinėja ir apibendrina duomenis apie kontrolieriui žinomus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, Mokslo ir studijų įstatymo ar mokslo ir studijų institucijų statutų, institucijų akademinės etikos kodeksų pažeidimus, taikytus administracinės atsakomybės atvejus, taip pat kitus duomenis, susijusius su akademinės etikos ir procedūrų laikymusi Lietuvoje; 5) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis, tarnybomis ir organizacijomis, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, nagrinėjant akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų atvejus, pasitelkia akademinius tinklus keistis informacija apie akademinės etikos pažeidimus, pirmiausia plagijavimo ir kitus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, susijusius su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais atvejus;

6) teisės aktų nustatyta tvarka skatina ir remia juridinių ir fizinių asmenų bei visuomenės iniciatyvas, padedančias įgyvendinti akademinės etikos principais grindžiamas mokslo ir studijų kokybės skatinimo ir užtikrinimo priemones;

7) informuoja visuomenę apie Kontrolieriaus tarnybos veiklÄ , nagrinėjamus skundus ar atliekamus tyrimus ir kontrolieriaus priimtus sprendimus Kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje. Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad skundas kontrolieriui pateikiamas, nagrinėjamas ir sprendimas dėl pateikto skundo priimamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 23 punktÄ , Kontrolieriaus priimti sprendimai gali bÅ«ti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Kontrolierius, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ (praneÅ¡imÄ ) arba atlikęs tyrimÄ , priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

1) informuoti pareiÅ¡kėjÄ , mokslo ir studijų institucijas ir Å vietimo ir mokslo ministerijÄ apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir (arba) procedÅ«rų pažeidimus;

2) įpareigoti aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijÄ suteikusiÄ ir (arba) konkursÄ pareigoms eiti vykdžiusiÄ institucijÄ atÅ¡aukti sprendimÄ dėl aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo;

3) įpareigoti mokslo ir studijų institucijas pakeisti ar panaikinti sprendimus, prieštaraujančius akademinei etikai ir procedūroms;

4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projekte;

5) informuoti už atitinkamÄ valdymo sritį atsakingÄ institucijÄ apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir (arba) procedÅ«rų pažeidimų asmenis (autorius);

6) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai ir jų priežastys;

7) įpareigoti mokslo (meno) darbų autorius pateikti kontrolieriui leidėjo patvirtinimÄ dėl mokslo (meno) darbų paÅ¡alinimo iÅ¡ prekybos vietų ir techninių klaidų iÅ¡taisymo duomenų bazėse, kuriose teikiamos nuorodos į mokslo (meno) darbus;

8) informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu nustatoma nusikalstamos veikos požymių;

9) kreiptis į teismÄ , jeigu nevykdomas Å¡ios dalies 2 punkte nurodytas kontrolieriaus įpareigojimas;

10) pripažinti skundÄ (praneÅ¡imÄ ) nepagrįstu;

11) skundo (praneÅ¡imo) nagrinėjimÄ ar tyrimÄ nutraukti. Rekomendacijų 18 punkte numatyta, kad Kontrolieriui patvirtinus tyrimo eigos planÄ , Tarnyba per 5 darbo dienas informuoja pareiÅ¡kėjÄ ir galimÄ pažeidėjÄ paÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu apie tyrimo pradėjimÄ ir, jeigu reikia, praÅ¡o pateikti kitÄ su tyrimu susijusiÄ informacijÄ (18.1. papunktis); per 5 darbo dienas iÅ¡siunčia raÅ¡tus kitoms tyrimo suinteresuotosioms Å¡alims praÅ¡ant pateikti su tyrimu susijusius dokumentus ir informacijÄ (18.2. papunktis). Pagal Rekomendacijų 21 punktÄ , asmenys, dalyvavę ar galimai dalyvavę padarant tiriamÄ akademinės etikos ir / ar procedÅ«rų pažeidimÄ , atlikę veiksmus ar atsakingi už juos, taip pat asmenys, kurių teisės ar teisėti interesai buvo galimai pažeisti, turi Å¡ias teises:

1) teikti duomenis, informacijÄ , paaiÅ¡kinimus ir praÅ¡ymus susijusius su atliekamu tyrimu;

2) pareikÅ¡ti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl tyrėjo, atliekančio tyrimÄ , nuÅ¡alinimo;

3) susipažinti su tyrimo medžiaga galima pateikus motyvuotÄ praÅ¡ymÄ . Pagal Ä®statymo 17 straipsnio 21 punktÄ , Mokslo ir studijų institucija privalo pateikti kontrolieriui informacijÄ , kokių veiksmų bus imamasi, atsižvelgiant į kontrolieriaus sprendimÄ . Informacija kontrolieriui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į kontrolieriaus sprendimÄ , bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Rekomendacijų 6.2. punkte įtvirtinta, kad kontrolierius gali pradėti tyrimÄ savo iniciatyva, jeigu nustato akademinės etikos ir / ar procedÅ«rų požymius iÅ¡ visuomenės informavimo priemonių ar kitokių Å¡altinių, taip pat siekdamas įvertinti, kaip įgyvendinamos kontrolieriaus sprendimu nustatytos rekomendacijos, ar vengiant įgyvendinti kontrolieriaus sprendimus.

Nagrinėjamu atveju Institutas, nesutikdamas su Sprendimu teigia, jog Tarnyba, priimdama SprendimÄ , išėjo už pareikÅ¡to skundo ribų. Kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalį ir Nuostatų 13 punkto 1 papunktį, tyrimas dėl galimų akademinės etikos ir procedÅ«rų pažeidimų gali bÅ«ti atliekamas dviem atvejais:

1) gavus skundÄ , praneÅ¡imÄ ;

2) Kontrolieriaus iniciatyva. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, jog tyrimas dėl galimų akademinės etikos ir procedÅ«rų pažeidimų buvo atliekamas gavus A. D. skundÄ dėl Instituto direktoriaus veiksmų. A. D. skunde nebuvo skundžiamasi dėl Instituto jo atžvilgiu padarytų pažeidimų. Taigi teismo vertinimu, Tarnyba turėjo atlikti tyrimÄ A. D. skundo ribose ir nuspręsti, ar Instituto direktorius padarė pažeidimus nurodytus A. D. skunde. IÅ¡ skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Tarnyba ne tik nustatė, jog Instituto direktorius pažeidimų, nurodytų A.

D. skunde, nepadarė, bet ir konstatavo Instituto padarytÄ akademinės etikos pažeidimÄ . Taigi sutiktina su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, jog Tarnyba, priimdama SprendimÄ išėjo už A. D. pareikÅ¡to skundo ribų. Teismo vertinimu, jeigu nagrinėjant skundÄ Tarnyba nustatė, jog Institutas galimai padarė akademinės etikos ir procedÅ«rų pažeidimus, ji pagal Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalį ir Nuostatų 13 punkto 1 papunktį, galėjo savo iniciatyva pradėti ir tyrimÄ dėl Instituto padarytų pažeidimų, tačiau vadovaujantis Rekomendacijų 18.1 papunkčiu, apie tai turėjo informuoti InstitutÄ .

Be to, iš byloje esančio Tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. S-326 matyti, jog Institutui buvo nurodoma, jog atliekamas tyrimas dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo Institute, tačiau aukščiau minėtame rašte nėra aiškiai įtvirtinta, koks yra Instituto statusas Tarnybos atliekamame tyrime, nėra įvardinta, jog Institutas yra galimas pažeidėjas, taip pat nenurodyta dėl kokių Instituto pažeidimų yra atliekamas tyrimas. Tiek iš minėto rašto, tiek iš kitų Tarnybos prašymų dėl informacijos pateikimo dėl atliekamo tyrimo (2020-12-03 Nr. S-360, 2021-03-17 Nr. S-93) bei Instituto atsakymų (2020-11-27 Nr. (4.5)SD-279, 2020-12-15 Nr. (1.10)SD-3002021-04-06 Nr. (1.10)SD-96) matyti, kad Tarnybos atliekamas tyrimas buvo vykdomas tiriant A.

D. skunde nurodytas aplinkybes dėl galimų Instituto direktoriaus padarytų pažeidimų (ar Instituto direktorius, pradėdamas tyrimÄ dėl A. D. akademinės etikos pažeidimo darbo pareigų pažeidimo pagrindu, nepažeidė sprendimų dėl akademinės etikos pažeidimų priėmimo procedÅ«ras; ar Instituto direktorius, apribojo A. D. akademinę laisvę reikÅ¡ti kritines pastabas vieÅ¡ame kalbėjime ir / ar stumdamas A. D. į nelygiateisę Instituto akademinės bendruomenės nario padėtį pristatydamas veiksmus, susijusius su vadovavimu Institutui, nepažeidė Kodekso 4 punktÄ ; ar Instituto direktorius neapribojo ir neignoravo A.

D. teisės iÅ¡sakyti ir ginti savo nuomonę Atvirame laiÅ¡ke taip, kaip numatyta Kodekso 5.2 papunktyje). Neinformavus Instituto apie atliekamÄ tyrimÄ taip pat buvo pažeistos Instituto teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam ir gintis, nes nežinodamas apie tyrimo jo atžvilgiu pradėjimÄ bei kuo jis kaltinamas (dėl Pareiginių nuostatų 9.11 papunkčio neatitikimo Kodekso 4 punkte numatytai apsaugai nuo suvaržymų), Institutas negalėjo pasinaudoti Rekomendacijų 21 punkte įtvirtintomis teisėmis (teikti duomenis, informacijÄ , paaiÅ¡kinimus ir praÅ¡ymus susijusius su atliekamu tyrimu; pareikÅ¡ti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl tyrėjo, atliekančio tyrimÄ , nuÅ¡alinimo; susipažinti su tyrimo medžiaga).

Pažymėtina, jog kalbant apie asmens teisę bÅ«ti informuotam apie Tarnybos atliekamÄ tyrimÄ ir jo faktines aplinkybes, bÅ«tina pažymėti, jog siekiant užtikrinti asmens teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam yra ypatingai svarbu tinkamai, aiÅ¡kiai ir tiksliai nustatyti tyrimo dalykÄ , kartu apibrėžiant tyrimo ribas ir iÅ¡dėstant faktines aplinkybes. Apibrėždama tyrimo ribas ir informuodama apie tyrimÄ (faktines aplinkybes), Tarnyba turi tam tikrÄ diskrecijÄ , kuri yra apribota pareigos nurodyti esminius įtariamo pažeidimo požymius bei sudaryti prielaidas asmeniui, dėl kurio atliekamas tyrimas, aiÅ¡kiai ir konkrečiai suvokti faktines aplinkybes, dėl kurių atliekamas tyrimas.

Tarnybos informavimas apie atliekamÄ tyrimÄ (faktines aplinkybes) turėtų bÅ«ti aiÅ¡kus, iÅ¡ jo turėtų bÅ«ti suprantama, kokio faktinio pobÅ«džio informacija yra tiriama. Tarnybos pareiga kuo tiksliau ir aiÅ¡kiau apibrėži tyrimo ribas ir tinkamai informuoti asmenį apie galbÅ«t padarytÄ pažeidimÄ (faktines tyrimo aplinkybes) yra siejama ne tik su tinkama asmens procedÅ«rinių teisių apsauga, bet ir su veiksmingos teisinės gynybos įgyvendinimu nagrinėjant klausimÄ institucijoje bei ginčui persikėlus į teismÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai akcentuoja asmens teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam reikÅ¡mę ir Å¡io teismo praktikoje taip pat atsispindi teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam turinio elementai. Pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-737/2010 nurodyta, kad iÅ¡ bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiÅ¡kėjÄ ir pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam prieÅ¡ priimant sprendimÄ .

Gero administravimo principas taip pat apima asmens teisę bÅ«ti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015, taip pat žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014, 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2014/2014, 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014). Nagrinėdamas bylas teismas dėl tokių procedÅ«rinių pažeidimų, kaip teisės pateikti paaiÅ¡kinimus apsunkinimas ir netinkamas informavimas apie galimÄ pažeidimÄ (2018 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018), teisės normų, kurias Å«kio subjektas galbÅ«t pažeidė, nenurodymas (2017 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1228-662/2017), teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam iki poveikio priemonės paskyrimo pažeidimo (2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-725-822/2018), yra pripažinęs, jog nebuvo užtikrintas objektyvus ir visapusiÅ¡kas faktinių aplinkybių visumos iÅ¡tyrimas ir įvertinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-859-602/2019 panaikino ginčijamÄ sprendimÄ nustatęs, jog Visuomenės informavimo etikos komisija priėmė sprendimÄ dėl profesinės etikos kodekso konkretaus straipsnio pažeidimo, nesuteikusi suinteresuotiems asmenims prieÅ¡ priimant sprendimÄ Å¡iuo klausimu galimybės pateikti paaiÅ¡kinimus dėl to, kokių profesinės etikos kodekso pažeidimų padarymu asmuo yra kaltinamas; tai lėmė, kad buvo neužtikrintas teisės į gynybÄ principo laikymasis.

Kitu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2473-1062/2019 nustatė, jog buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, kai pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam prieÅ¡ priimant sprendimÄ ir bÅ«ti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, taikant asmeninę atsakomybę pagal VPIDVTĮ nuostatas, buvo pažeista. Nors atsakovė atsiliepime nurodo, jog skundžiamas Sprendimas pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, tačiau pažymėtina, jog Ä®statymo 17 straipsnio 21 dalyje Institutui įtvirtinta pareiga pateikti kontrolieriui informacijÄ , kokių veiksmų bus imamasi, atsižvelgiant į kontrolieriaus sprendimÄ .

Apie tokiÄ pareigÄ Institutas informuotas ir Tarnybos 2021 m. birželio 9 d. raÅ¡tu Nr. S-195. Rekomendacijų 6.2. punkte įtvirtinta, kad kontrolierius gali pradėti tyrimÄ savo iniciatyva siekdamas įvertinti, kaip įgyvendinamos kontrolieriaus sprendimu nustatytos rekomendacijos. Taigi, aukščiau nurodytos teisės aktų nuostato patvirtina, jog Sprendimas sukelia Institutui teisines pasekmes. Pažymėtina, jog Ä®statymo 17 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, jog Kontrolieriaus sprendimai skelbiami Tarnybos interneto svetainėje.

Taigi, skundžiamam Sprendimui įsiteisėjus jis taip pat bus paskelbtas Tarnybos interneto svetainėje. Be to, apie priimtÄ SprendimÄ buvo informuota Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministerija. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, sutiktina su pareiÅ¡kėjo atstovės argumentais, kad Sprendimas sukels neigiamas pasekmes Instituto dalykinei reputacijai, nes Sprendime nurodyta, jog Institutas padarė akademinės etikos pažeidimÄ . Teismas akcentuoja, kad skundžiamas Sprendimas Institutui nesukeltų pasekmių tik tuomet, jeigu jame bÅ«tų priimta rekomendacija dėl akademinės etikos kodeksų ir kitų akademinės etikos priemonių kÅ«rimo, įgyvendinimo ir tobulinimo pagal Nuostatų 13.2 punktÄ , tačiau nagrinėjamu atveju tokia rekomendacija priimta nebuvo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir dėl to, ar Pareiginių nuostatų 9.11 papunktis, kuriame įtvirtinta, kad vyresnysis mokslo darbuotojas turi teisę teikti pasiÅ«lymus skyriaus vadovui, skyriaus susirinkimui, Instituto direktoriui ir administracijos padaliniams kaip pagerinti skyriaus ir Instituto veiklÄ , yra susijęs su A. D. akademine laisve. Kaip jau buvo minėta aukščiau, Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kontrolierius, nagrinėja skundus, praneÅ¡imus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedÅ«rų pažeidimų.

Konstitucinis Teismas 1994 m. birželio 27 d. nutarime yra konstatavęs, kad akademinės autonomijos raidÄ visada lėmė supratimas, jog mokslas ir mokymas gali normaliai egzistuoti ir skatinti pažangÄ tik tada, kai jie yra laisvi ir nepriklausomi. Taip susiformavo akademinės laisvės principas, iÅ¡reiÅ¡kiantis siekį apginti nuo iÅ¡orinės įtakos mokslininkų ir dėstytojų mokslinės minties ir jos iÅ¡raiÅ¡kos laisvę. Taigi, akademinė laisvė siejama tik su asmens, kaip mokslininko, teise reikÅ¡ti savo įsitikinimus, pačiam pasirinkti tyrimo metodus, nebÅ«ti persekiojamam už savo, kaip mokslininko, nuomonę, iÅ¡vadas ir pan.

Nagrinėjamu atveju susipažinus su A. D. Pareiginiais nuostatais, nustatyta, jog jų 6 punkte yra įtvirtinta, jog vyresniajam mokslo darbuotojui laiduojama akademinė laisvė, apimanti: minties, iÅ¡raiÅ¡kos laisvę; mokslo metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančiÄ pripažįstamus etikos principus; apsaugÄ nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas.

Minėto punkto nuostatos iÅ¡ esmės atitinka Ä®statymo 60 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ akademinės bendruomenės nariams laiduojamÄ akademinės laisvės apimtį. Tuo tarpu iÅ¡ Pareiginių nuostatų 9.1. papunkčio aiÅ¡kiai matyti, jog Å¡io papunkčio paskirtis yra skyriaus ir Instituto veiklos gerinimo klausimai, kurie niekaip nesusiję su akademine laisve ir jos raiÅ¡ka. Sutiktina ir su Instituto nurodytais argumentais, jog kadangi administracinių / organizacinių / Å«kinių ir kitų panaÅ¡aus pobÅ«džio klausimų svarstymas ir sprendimų Å¡iose srityse priėmimas priklauso bÅ«tent atitinkamų administracijos darbuotojų kompetencijai, Å¡ie asmenys (skyriaus vadovas, skyriaus susirinkimas, Instituto direktorius, administracijos padaliniai) ir yra nurodyti Pareiginių nuostatų 9.11 papunktyje.

Nagrinėjamu atveju A. D. neribojamas jokių vidinių Instituto teisės aktų išreiškė savo pastabas tiek Atvirame laiške, adresuotame ir kitiems, Pareiginių nuostatų 9.11 punkte nenurodytiems asmenims, tiek ir posėdyje, todėl darytina išvada, jog A. D. saviraiškos laisvė, egzistuojant Pareiginių nuostatų 9.11 papunkčiui, nebuvo apribota. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų (toliau – VAĮ), nes Sprendime nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Kontrolierius išėjo už A.

D. pareikšto skundo ribų, pateikta tik bendro pobūdžio argumentacija, argumentacija prieštaringa, skundo nagrinėjamu metu priimta išvada prieštarauja nustatytiems duomenims. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

AiÅ¡kindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAÄ® 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440-14).

Administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant VAÄ® nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VAÄ® 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Å ia teisės norma iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Kaip jau buvo minėta aukščiau, Tarnyba atliko tyrimÄ pagal A. D. skundÄ dėl Instituto direktoriaus veiksmų. IÅ¡nagrinėjusi skundÄ ir nenustačius pažeidimų, Tarnyba pagal Ä®statymo 17 straipsnio 11 dalies 10 punktÄ turėjo priimti sprendimÄ pripažinti A. D. skundÄ nepagrįstu. Susipažinus su skundžiamo Sprendimo rezoliucine dalimi matyti, jog joje nėra priimtas joks sprendimas, susijęs su A. D. iÅ¡nagrinėtu skundu dėl Instituto direktoriaus veiksmų. Tačiau teismas įvertinęs tai, kad proceso Å¡alys Sprendimo dalies susijusios su A.

D. skundo nagrinėjimu neginčija, o Sprendimo konstatuojamojoje dalyje yra aiÅ¡kiai konstatuota, kad iÅ¡tyrus A. D. skunde nurodytas aplinkybes pagrindas konstatuoti, kad savo veiksmais Instituto direktorius pažeidė akademinę etikÄ nenustatytas, teismas šį Sprendimo trÅ«kumÄ nelaiko esminiu ir viso Sprendimo nenaikina. Tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad Sprendimo dalyje, kurioje konstatuojamas Instituto akademinės etikos pažeidimas, nenurodyta kaip konkrečiai ginčo atveju pasireiÅ¡kė Kodekso 4 punkto pažeidimas, t. y.

A. D. akademinės laisvės ribojimas, be to, įvertinęs tai, kad vykdant tyrimÄ buvo pažeista Instituto procesinė teisė į gynybÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Sprendimo dalis, kurioje konstatuotas Lietuvos istorijos instituto akademinės etikos padarytas pažeidimas ir pateikta rekomendacija Lietuvos istorijos institutui imtis priemonių, kad bÅ«tų paÅ¡alintas konstatuotas akademinės etikos pažeidimas, neteisėta, dėl to, kad jÄ priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ , ir Å¡iÄ Sprendimo dalį naikina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 str. 3 p.).

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 punktÄ , nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintas, tad jis turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas pateikė įrodymus, kad jis patyrė Å¡ias iÅ¡laidas: 22,50 Eur žyminio mokesčio; 1415,70 Eur už advokato pagalbÄ parengiant skundÄ ; 471,90 Eur už advokato pasirengimÄ teismo posėdžiui ir atstovavimÄ teisme. Taigi, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso patyrė 1 910,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobÅ«dį, sudėtingumÄ , bei į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas, bei, kad nurodytos sumos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, konstatuoja, kad nėra pagrindo papildomai mažinti pareiÅ¡kėjai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl iÅ¡ atsakovės Tarnybos priteisia pareiÅ¡kėjo Instituto naudai 1 910,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo Lietuvos istorijos instituto skundÄ tenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnybos 2021 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. SP-6 dalį, kurioje konstatuotas Lietuvos istorijos instituto padarytas akademinės etikos pažeidimas ir rekomenduota Lietuvos istorijos institutui imtis priemonių, kad bÅ«tų paÅ¡alintas konstatuotas akademinės etikos pažeidimas.

KitÄ Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnybos 2021 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. SP-6 dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui Lietuvos istorijos institutui iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnybos 1 910,10 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus deÅ¡imt eurų, 10 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė