359c2695-3737-415f-8d83-32868bc7c19a · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedatskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. lapkriÄio 21 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e2-29494-451/2016 pagal V. F. ir A. M. P. ieÅ¡kinį atsakovams G. B., M. G. P., tretiesiems asmenims antstoliams R. S., R. P. dÄl nepagrįsto praturtÄjimo, skolos priteisimo, neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas           n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ V. F. ir A. M. P. pateikÄ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡Ä Ä¯pareigoti G. B. grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ V. F. sukurtÄ Å¡eimai ir dukrai A.
Legislator headnote
AI generated359c2695-3737-415f-8d83-32868bc7c19a · Kauno apygardos teismas: Visgi teisÄ kreiptis į teismÄ nÄra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, o nagrinÄjamu atveju â laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybÄ besikreipianÄiam asmeniui iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimti su trÅ«kumais pateikto ieÅ¡kinio. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, tiek koncentruotam ir ekonomiÅ¡kam teismo procesui užtikrinti.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2S-361-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23526-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3.; 3.3.2.4.                                                     KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Nerijus Meilutis,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apeliantÄs V.
F. atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. lapkriÄio 21 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e2-29494-451/2016 pagal V. F. ir A. M. P. ieÅ¡kinį atsakovams G. B., M. G. P., tretiesiems asmenims antstoliams R. S., R. P. dÄl nepagrįsto praturtÄjimo, skolos priteisimo, neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas           n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ V. F. ir A. M. P. pateikÄ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡Ä Ä¯pareigoti G. B. grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ V. F. sukurtÄ Å¡eimai ir dukrai A.
M. P. turtÄ ; iÅ¡ M. G. P. priteisti sumokÄtus 80 000 Lt (23169,60 Eur) ir 5 metų palÅ«kanas; iÅ¡ atsakovų priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ .   II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Kauno apylinkÄs teismas 2016 m. lapkriÄio 21 d. nutartimi V. F. ir A. M. P. nustatÄ terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.NustatÄ, kad ieÅ¡kinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimų. IeÅ¡kinyje nenurodyti atsakovų asmens kodai ar gimimo datos; neaiÅ¡ku, kokį materialinį suinteresuotumÄ turi treÄiaisiais asmenimis nurodomi antstoliai.
SprendÄ, kad netinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimai, neaiÅ¡ku, kokį ir kam turtÄ atsakovas turi grÄ Å¾inti, kuo grindžiamas atsakovo praturtÄjimo neteisÄtumas. NeaiÅ¡ku, kokį turÄjo turtÄ V. F. ir A. M. P. ir kokie įrodymai tai pagrindžia. Esant skolininkų daugetui, turi bÅ«ti nurodyta atsakovų atsakomybÄs forma, kam, iÅ¡ ko ir kiek priteistina žalos. Tinkamai nesuformuluotas reikalavimas atsakovei M. P.. NeaiÅ¡ku, kam ieÅ¡kinį reiÅ¡kia ir kokius reikalavimus kelia A. M. P.. SprendÄ, kad nekonkretus reikalavimas dÄl kompensacijos už patirtus moralinius iÅ¡gyvenimus, neaiÅ¡kus kompensacijos dydis, reikalavimÄ pagrindžianÄios aplinkybÄs. NÄra duomenų apie A.
M. P. tinkamÄ atstovavimÄ . NÄra aiÅ¡kus reikalavimas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.NustatÄ, kad ieÅ¡kinys neapmokÄtas žyminiu mokesÄiu. V. F. ir A. M. P. nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo nÄra atleistos pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nepagrindus, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dÄl nusikalstama veika padarytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu V. F. su nutartimi nesutinka. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas trÅ«kumus nustatÄ nepagrįstai.
IeÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžianÄios aplinkybÄs aiÅ¡kios. V. F. turi bÅ«ti grÄ Å¾inti nekilnojamieji pridÄtiniai prie namo daiktai, kuriuos pagerino, o dukrai jos bÅ«stas ir žemÄ. V. F. Å¡eimos bÅ«ste esantį turtÄ (kilnojamus ir nekilnojamus daiktus) prižiÅ«rÄjo, jais rÅ«pinosi, vykdÄ mokÄjimus. PateikÄ pagrindines sÄ skaitas, o kelis Å¡imtus smulkių sÄ skaitų skenuoja. G. B. siekia atimti iÅ¡ V. F. namus. Teismas įpareigojÄs iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namų, pažeidÄ vaiko teises į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .
NÄra reikÅ¡minga aplinkybÄ, ar bÅ«stu naudojosi nuosavybÄs, nuomos ar panaudos pagrindais. Nurodo, kad antstolis R. S. vykdo nutartį dÄl priverstinio nekilnojamojo turto realizavimo. TaÄiau teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kuriuos daiktus G. B. pirko, kurie daiktai priklauso V. F.. F. daiktai (vartai, namo apÅ¡iltinimo sienos, stogas, medžiai ir kt.) G. B. nebuvo parduoti, neatlygintinai jų neatidavÄ. Daiktus įgijo iÅ¡ M. P., kuri neturÄjo teisÄs jų perleisti G. B.. Už patirtÄ diskriminacijÄ priteistina maksimali moralinÄ kompensacija, kurios dydį leidžia nustatyti teismui savo nuožiÅ«ra.Teismas nepagrįstai V.
F. ir A. M. P. perkÄlÄ pareigÄ nurodyti atsakovų asmens kodus. Juos nustatyti galima naudojantis EPP sistema. Nurodo, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä areÅ¡tuoti turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) TaÄiau dÄl V. F. teisių nepaisymo, praÅ¡o areÅ¡tuoti ir G. B. namus, esanÄius KiÅ¡kių g. 20b, Kaune, M. P. namus, esanÄius (duomenys neskelbtini), antstolÄs R. P. asmeninį nekilnojamÄ jį turtÄ .IeÅ¡kinys žyminiu mokesÄiu neapmokamas, nes reiÅ¡kiamas dÄl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Teismas           k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados ApeliantÄ atskirajame skunde nesuformulavo apeliacijos dalyko (reikalavimo dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. lapkriÄio 21 d. nutarties panaikinimo ar pakeitimo), taÄiau iÅ¡ atskirojo skundo turinio aiÅ¡kiai suprantama, jog ji nesutinka su nutartimi, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimui.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.). ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinÄti taikomos tos paÄios taisyklÄs, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).TeisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos yra fundamentali asmens teisÄ, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisÄs aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).
Visgi teisÄ kreiptis į teismÄ nÄra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, o nagrinÄjamu atveju â laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybÄ besikreipianÄiam asmeniui iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimti su trÅ«kumais pateikto ieÅ¡kinio. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, tiek koncentruotam ir ekonomiÅ¡kam teismo procesui užtikrinti.
ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, jog dalis ieÅ¡kinio trÅ«kumų yra esminiai bei pirmosios instancijos teismo buvo konstatuoti pagrįstai, o kitÄ dalį buvo galima paÅ¡alinti bylos nagrinÄjimo metu, jei ieÅ¡kovÄ bÅ«tų iÅ¡taisiusi esminius trÅ«kumus. DÄl nustatytų trÅ«kumų teismas pasisako žemiau nutartyje.Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendÄ, kad byloje nÄra duomenų apie nepilnametÄs A. M. P. tinkamÄ atstovavimÄ byloje. Pagal CPK 38 straipsnio 4 dalį, nepilnameÄių iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymÄ â atitinkamai jų tÄvai, įtÄviai, globÄjai, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytus atvejus.
Byloje nÄra pateikti duomenys, kuris leistų sprÄsti, kad V. F. gali bÅ«ti jos atstove pagal įstatymÄ . TaÄiau pažymÄtina, jog nesant duomenų apie A. M. P. tinkamÄ atstovavimÄ , dar nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys negalÄtų bÅ«ti nagrinÄjamas dÄl paÄios V. F. reiÅ¡kiamų reikalavimų.ApeliantÄ pagrįstai nurodo, kad ji neprivalo nurodyti atsakovų asmens kodų, nes byloje nÄra pakankamai duomenų, jog ji juos žino. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kiekviename dalyvaujanÄio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi bÅ«ti dalyvaujanÄių byloje asmenų procesinÄs padÄtys, vardai, pavardÄs, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiÅ¡kÄjui žinomi kitų dalyvaujanÄių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai.
Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinÄs sistemos Liteko, apeliantÄ su atsakovais teisminiuose procesuose dalyvauja ir kitose byloje, todÄl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, kad atsakovų negalima identifikuoti (ieÅ¡kinyje įvardinti atsakovų gyvenamosios vietos adresai) (CPK 179 str. 3 d.). TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų asmens kodų nenurodymas nÄra esminis trÅ«kumas, dÄl kurio reiktų raÅ¡yti nutartį trÅ«kumams Å¡alinti.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje taip pat nepagrįstai sprendÄ dÄl treÄiųjų asmenų suinteresuotumo byla.
V. F. nurodÄ, kad jos atžvilgiu antstoliai R. S. ir R. P. vykdo (vykdÄ) vykdomÄ sias bylas, dÄl ko juos pagrįstai nurodÄ treÄiaisiais asmenimis (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Ar bylos iÅ¡sprendimas turÄs įtakos treÄiųjų asmenų teisÄms ir pareigoms gali bÅ«ti nustatyta bylos pasirengimo stadijoje. Be to pažymÄtina, jog teismas dalyvaujanÄių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva nustatÄs, kad bylos iÅ¡sprendimas neturÄs įtakos įtraukto treÄiojo asmens, nepareiÅ¡kianÄio savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisÄms ir pareigoms, motyvuota nutartimi jį paÅ¡alina iÅ¡ bylos (CPK 47 str. 5 d.).
TodÄl jei jau pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje buvo akivaizdu, kad ieÅ¡kinys negali turÄti jokios įtakos treÄiųjų asmenų teisÄms ir pareigoms, jis galÄjo tiesiog juos paÅ¡alinti iÅ¡ proceso.CPK 135 straipsnio 1 dalies 2â4 punktuose nustatyta, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodomos aplinkybÄs, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dÄstytas aplinkybes bei ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas).
ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡ dalies nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kinio neatitikimÄ ir Å¡iems reikalavimams.V. F. ir A. M. P. ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti G. B. grÄ Å¾inti joms be pagrindo įgytÄ V. F. sukurtÄ turtÄ ; iÅ¡ M. G. P. priteisti pervestus 80 000 Lt (23169,60 Eur) su 5 metų palÅ«kanomis. IeÅ¡kinio reikalavimai dÄl turto grÄ Å¾inimo grindžiami teisÄs normomis, reguliuojanÄiomis nepagrįstÄ praturÄjimÄ . ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, teisinÄ ginÄo santykio kvalifikacija, teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginÄo santykiui yra bylÄ nagrinÄjanÄio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginÄo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojanÄių teisÄs normų taikymas sudaro pagrindÄ priimti pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ (žr. pvz.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âŽaliakalnio žÄrutisâ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-255/2013).IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad apeliantÄ iÅ¡ esmÄs siekia prisiteisti namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kinio dalykas); iÅ¡vardintos aplinkybÄs, kuriais grindžia šį reikalavimÄ (neteisÄti G. B. veiksmai, siekiant iÅ¡keldinti apeliantÄ su Å¡eima iÅ¡ namo; namo priklausymas V. F. ir jos Å¡eimai dÄl padarytų pagerinimų jame, pastatytų kilnojamųjų daiktų â vartai, tvora, medžiai, sienos, stogas, langai, durys, laiptai ir kt.).
Taip pat ieÅ¡kinyje nurodoma, kad 2011 m. V. F. atsakovei M. P. už namo karkasÄ ir žemÄ pervedÄ 80 000 Lt sumÄ , taÄiau M. P. be V. F. leidimo namÄ pardavÄ G. B., pinigų negrÄ Å¾ino. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kinyje yra suformuluotas aiÅ¡kus reikalavimas dÄl turto ir piniginių lÄšų grÄ Å¾inimo, nurodyta praÅ¡oma priteisti pinigų suma. Apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovei M. P. taip pat nurodÄ (ieÅ¡kininio tekste nurodyta, kad ji turi grÄ Å¾inti 80 000 Lt su 5 metų palÅ«kanomis).
PalÅ«kanos yra akcesorinÄ prievolÄ, kurios neaiÅ¡kumas ar nepagrindimas nesudaro pagrindo sprÄsti dÄl pagrindinio reikalavimo (80 000 Lt vertÄs). Be to klausimas dÄl palÅ«kanų dydžio galÄtų bÅ«ti nustatytas vadovaujantis įstatymu rengiantis bylos nagrinÄjimui.Taip pat nesutiktina su nutarties motyvais, jog neteisÄtų atsakovų veiksmų tikslus nesuformulavimas, visų įrodymų ieÅ¡kinio dalykui pagrįsti nepateikimas, yra esminÄ kliÅ«tis civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimui. Civilinis procesas yra grindžiamas Å¡alių rungimosi, dispozityvumo principais (CPK 12, 13 str.), taigi, kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, be to, Å¡alys teismo proceso metu turi teisÄ pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba pagrindÄ , padidinti arba sumažinti savo reikalavimus (CPK 42 str.).
Atskirajame skunde apeliantÄ nurodÄ, kad sÄ skaitos yra kitoje popierinÄje byloje, todÄl pateiks jas vÄliau. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kinio pagrįstumÄ teismas nustato įvertinÄs įrodymų visetÄ , jų pakankamumÄ , leistinumÄ ir pan., t. y. iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ iÅ¡ esmÄs, o ne ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje (CPK 177, 178, 179, 185 str.). PažymÄtina, jog civiliniame procese esanti pasirengimo stadija taip pat skirta galutiniam reikalavimų sutikslinimui ir įrodymui surinkimui.TaÄiau, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti moralinÄ kompensacijÄ yra nekonkretus.
IeÅ¡kinio reikalavimo dalis dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, kurie yra keliami ieÅ¡kinio turiniui. IeÅ¡kinyje neatskleistos ir nurodytos faktinÄs aplinkybÄs, kuriomis grindžiamas Å¡is reikalavimas (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), nÄra aiÅ¡ku, dÄl kokių konkreÄių faktinių atsakovų veiksmų apeliantÄ patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuo pasireiÅ¡kÄ neturtinÄ Å¾ala, koks priežastinis ryÅ¡ys sieja neteisÄtus atsakovų veiksmus su patirta žala (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.).
Atskirajame skunde apeliantÄ nurodÄ, kad teismui palieka sprÄsti savo nuožiÅ«ra dÄl maksimalios moralinÄs kompensacijos priteisimo. TaÄiau teisminio nagrinÄjimo dalyko nustatymas yra ginÄo Å¡alių, o ne teismo pareiga, todÄl apeliantÄ nepagrįstai Å¡iÄ pareigÄ perkÄlÄ teismui (CPK 13 str.). Teismas nagrinÄja ginÄÄ neperžengdamas ginÄo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu tiek ieÅ¡kinio pagrindas, tiek jo dalykas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo suformuluoti netinkamai, ir tai yra esminiai trÅ«kumai.Taip pat apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žyminio mokesÄio trÅ«kumus, procesinÄs teisÄs normas pritaikÄ tinkamai.Atmestinas apeliantÄs argumentas, jog ginÄo atveju taikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas dÄl atleidimo nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo bylose dÄl nusikalstama veika padarytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo.
Å ios civilinÄs bylos nagrinÄjimo dalykas yra turtiniai reikalavimai â nekilnojamojo turto (namo), piniginių lÄšų priteisimas ir neturtinÄs žalos, patirtos dÄl moralinio kankinimo, atlyginimo. Tokios bylos nepriskiriamos CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte iÅ¡vardintų bylų kategorijai. Kriminologija nusikaltimu tradiciÅ¡kai laiko veikas, numatytas atitinkamos valstybÄs baudžiamajame įstatyme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodÄ, kad apeliantÄ nepateikÄ teismui jokių įrodymų, jog jai žala padaryta atsakovų nusikalstama veika, t. y. nÄra įrodymų, jog atsakovų atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis įsiteisÄjÄs teismo nuosprendis dÄl aplinkybių, kuriomis apeliantÄ grindžia savo ieÅ¡kinį.
Nesant byloje tokių įrodymų, nÄra pagrindo teigti, kad apeliantÄ galÄtų bÅ«ti atleista nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. ApeliacinÄs instancijos teismas nepasisako dÄl atskirojo skundo argumento apie praÅ¡omÄ taikyti turto areÅ¡tÄ atsakovams ir tretiesiems asmenims, nes tai neturi reikÅ¡mÄs vertinant skundžiama nutartimi nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų pagrįstumo klausimÄ . Kartu su ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas praÅ¡ymas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas tik priÄmus ieÅ¡kinį, kas įmanoma tik paÅ¡alinus 17 â 19 nutarties punktuose nurodytus trÅ«kumus.Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje be pagrindo nustatÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nurodytus Å¡ios nutarties 3 punkte, taÄiau teisingai sprendÄ apie ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nurodytus nutarties 4, 5 punktuose.
TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad apeliantÄs praÅ¡ymu skundžiamos nutarties nÄra pagrindo naikinti, taÄiau ji keistina pripažįstant nepagrįstais apeliacinÄs instancijos teismo nutarties 11, 12, 15, 16 punktuose aptartus pirmosios instancijos teismo nustatytus trÅ«kumus. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. lapkriÄio 21 d. nutartį, nustatant V.
F. terminÄ iki 2017 m. sausio 27 d. tik Å¡ių trÅ«kumų paÅ¡alinimui, t. y. â įpareigojant tinkamai suformuluoti ir pagrįsti reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos priteisimo bei apmokÄti visus reiÅ¡kiamus reikalavimus žyminiu mokesÄiu.IÅ¡aiÅ¡kinti, jog patikslintas ieÅ¡kinys ir įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesÄio sumokÄjimÄ , nustatytu terminu turi bÅ«ti pateikti ieÅ¡kinį gavusiam Kauno apylinkÄs teismui. NepaÅ¡alinus nustatytų trÅ«kumų nurodytu terminu, ieÅ¡kinys bus grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei.
Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjas                                                    Nerijus Meilutis