359c1942-9e2f-4685-afca-a4f9088cca70 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1214-480/2012(Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04300-2011-6)Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Zaržeckienė (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.;121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės I. A. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-399/2012 pagal ieÅ¡kovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Šilas“ ieÅ¡kinį atsakovei I. A., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. A. dėl mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (b.l.

19) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 789,51 Lt skolos už suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-10-01 imtinai, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, 68,00 Lt žyminio mokesčio bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė nevykdė prievolės mokėti bendrijai komunalinių paslaugų mokesčius ir už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. yra skolinga ieÅ¡kovei 789,51 Lt. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012m. sausio 19 d. sprendimu (b.l. 43-44) ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės I. A. 789,51 Lt skolos už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-10-01, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-10-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas - 68 Lt sumokėto žyminio mokesčio ieškovui DNSB „Šilas“.

Priteisė iÅ¡ atsakovės I. A. 27 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Sprendime nurodyta, kad atsakovė skolos dydžio neginčija. IeÅ¡kovas pasirinko, kad atsakove byloje yra tik I. A., ir nesutiko, kad skola bÅ«tų dalinama, byloje atsakovu bÅ«tų ir ieÅ¡kovės sutuoktinis A. A.. Pažymėta, kad solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų bendraskolių to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ prievolės dalį (LR CK 6.9 str. 1 d.). III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė apeliaciniu skundu (b.l. 63-64) praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimÄ pakeisti ir priteisti ieÅ¡kovui DNSB „Šilas“ iÅ¡ bendraskolio A. A. pusę skolos - 394,80 Lt už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-10-01, 2,5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2011-10-13 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir pusę turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų - 34 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Nurodo, kad ieškovo DNSB „Šilo“ procesiniai dokumentai atsakove pasirinkti tik I. A. neturi teisinio pagrindo, nes teismo posėdžio metu pats ieškovas ar jo atstovas nedalyvavo ir jokios konkrečios nuomonės, kad atsakove turi būti pasirinkta tik I. A., o ne abu sutuoktiniai, nepareiškė. Šiuo atveju turėjo būti taikytos LR CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Teismas nepaneigė, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-10-01 A. A. gyveno bute, (duomenys neskelbtini), ir naudojosi DNSB „Šilas“ teikiamomis paslaugomis.

A. A. nepateikė jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsikirtimų ar įrodymų, kad už jam suteiktas paslaugas yra nepajėgus susimokėti. Santuoka tarp atsakovės ir jos vyro nėra nutraukta, todėl remiantis LR CPK 6.6 straipsnio 3 punktu, tarp I. A. ir A. A. turi bÅ«ti preziumuojama solidarioji skolininkų pareiga, nes prievolė yra susijusi su paslaugų teikimu, kuriomis naudojosi tiek atsakovė, tiek byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtrauktas A. A..             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l.

72) ieÅ¡kovas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Palaiko savo argumentus, iÅ¡dėstytus ieÅ¡kinyje. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismo teisėja, sutikdama su skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, dėl jų plačiau nepasisakydama ir jų detaliau nenagrinėdama, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog nebuvo ieÅ¡kovo konkrečios nuomonės, kad atsakove turi bÅ«ti pasirinkta tik I.

A., o ne abu sutuoktiniai, ir kad bendraskoliu turėjo būti pripažintas ir A. A..Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).Sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010.Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymÄ ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė.

Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvienÄ sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančiÄ prievolės dalį.Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visÄ jÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl prievolės atsiradimo pagrindo ir jos dydžio.

Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-10-01 atsakovė ir trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje A. A., kurių santuoka nenutraukta, faktiÅ¡kai gyveno (A. A. bute negyveno nuo 2011-08-13) atsakovės vardu registruotame nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), ir naudojosi DNSB „Šilas“ teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, už kurias yra 789,51 Lt skola. Prievolė sumokėti skolÄ už suteiktas komunalines paslaugas yra solidarioji, bet ne dalinė sutuoktinių prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu bute gyveno ir teikiamomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi sutuoktinis A. A. ir jis neįrodė, kad yra nepajėgus užsimokėti už suteiktas paslaugas, nesudaro pagrindo priteisti skolÄ už komunalines paslaugas iÅ¡ abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis. Apeliantės teiginiai, kad teismo posėdyje nedalyvavo ieÅ¡kovo atstovas, todėl konkrečios ieÅ¡kovo nuomonės dėl atsakovo pasirinkimo nebuvo pareikÅ¡ta, ir turėjo bÅ«ti taikomas privalomas bendrininkavimas, pripažintini nepagrįstais.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas.

Taigi, ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovo iÅ¡imtinė teisė. Å iÄ teisę jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Privalomasis procesinis bendrininkavimas atsiranda tada, kai materialinių teisinių santykių subjektus sieja labai glaudÅ«s ryÅ¡iai – bendra teisė arba pareiga – ir atskirai nagrinėti kiekvienam iÅ¡ jų pareikÅ¡tų reikalavimų negalinama. Esant privalomam pasyviajam (atsakovų pusėje) bendrininkavimui, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neturi galimybės pasirinkti, ar reikalavimus skirtingiems atsakovams reikÅ¡ti viename ieÅ¡kinyje, ar atskiruose ieÅ¡kiniuose (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visÄ jÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovas, vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ieÅ¡kinyje atsakove nurodė ir ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik vienam bedraskoliui – I. A.. Atsakovei pateikus atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame ji praÅ¡o bendraskoliu byloje patraukti ir jos sutuoktinį A. A., atsakovas –DNSB „Šilas“ raÅ¡tu nurodė (b.l. 33), jog nesutinka, kad bÅ«tų dalinama skola ir nesutinka, kad byloje atsakovu bÅ«tų ir A.

A.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pareiga pasirinkti, kas turi atsakyti pagal ieÅ¡kinį ir traukti byloje kitÄ atsakovÄ galima tik ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ir sutikimu (CPK 135 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnis). IÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti ( b.l. 40- 41), kad ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio bei raÅ¡to ( b.l.

33) akivaizdu, jog ieÅ¡kovas atsakove pasirinko tik I. A., o ne abu sutuoktinius. Atsakovės reikalavimu, A. A. byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje (CK 6.14 straipsnio 3 dalis, CPK 47 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi pirmosios instancijos teismo teisėtumui bei pagrįstumui ir todėl atmestini. Ä®vertinusi visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėja daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                    Albina Rimdeikaitė