359b6079-1395-48fe-9c3d-962b680cba5b · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-388-440/2017Teismo procesinis Nr. 2-23-3-00487-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4.; 2.6.9.2.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.13.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 9 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės?Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjovirpa“ apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-322/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilo takas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjovirpa“ dėl pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėto avanso priteisimo.

Teismas n u s t a t ė:Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėto avanso grÄ Å¾inimo pirkėjui nesudarius pagrindinės sutarties.IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šilo takas“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vėjovirpa“ 9 267,84 Eur skolos, 1 019,46 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2014 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo parduoti jai nuosavybės teise priklausantį 10,05 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė įsipareigojo žemės sklypÄ nupirkti už 72 000 Lt (20 852,64 Eur). Pagrindinę sutartį Å¡alys sutarė sudaryti iki 2014 m. birželio 30 d. Pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovė 2014 m. birželio 11 d. atsakovei sumokėjo 32 000 Lt (9 267,84 Eur) avansÄ .

Atvykus sutartÄ dienÄ , t. y. 2014 m. birželio 30 d., pas notarÄ atsakovė neturėjo gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų, todėl notaras pirkimo–pardavimo sutarties netvirtino. Taigi pagrindinė sutartis iki sutarto termino pabaigos nebuvo sudaryta, atsakovė žemės sklypo nepardavė. IeÅ¡kovė ragino atsakovę grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ , tačiau atsakovė į pretenzijas nereagavo ir avanso negrÄ Å¾ino (b. l. 54–56).Atsakovė UAB „Vėjovirpa“ nesutiko su ieÅ¡kiniu.

Pripažino, kad 2014 m. balandžio 14 d. Å¡alys sudarė preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Nors ieÅ¡kovė tvirtina, kad ji 2014 m. birželio 11 d. atsakovei sumokėjo 32 000 Lt (9 267,84 Eur) avansÄ , tačiau iÅ¡ tiesų atsakovė gavo tik 2 000 Lt (579,24 Eur). PaaiÅ¡kino, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes Å¡alims nuvykus pas notarÄ dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir paaiÅ¡kėjus, kad reikalingi gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, kad žemės sklypo nebepirks ir atsisakė sudaryti sandorį.

Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovės kaltės, preliminariojoje sutartyje nėra numatyta atsakovė pareiga grÄ Å¾inti avansÄ ieÅ¡kovei, todėl ieÅ¡kinys nepagrįstas (b. l. 86–89). II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė ieÅ¡kovei UAB „Šilo takas“ iÅ¡ atsakovės UAB „Vėjovirpa“ 9 267,84 Eur skolos, 1 019,46 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 822,80 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 309 Eur žyminio mokesčio.

Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Vėjovirpa“ 9,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 134–137).Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovė UAB „Šilo takas“ ir atsakovė UAB „Vėjovirpa“ sudarė preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti jai nuosavybės teise priklausantį 10,05 ha žemės sklypÄ ieÅ¡kovei už 72 000 Lt (20 852,64 Eur) sumÄ . Å alys sutarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2014 m. birželio 30 d.

Preliminariojoje sutartyje numatytais terminais pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes notaras atsisakė tvirtinti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį nesant gretimų sklypų savininkų sutikimų. Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė ieÅ¡kovės kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio. Teismas įvertinęs preliminariosios sutarties 2.2 ir 4.3 punktus bei atsakovės atstovo R. N. paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, konstatavo, kad preliminariÄ ja sutartimi Å¡alys susitarė dėl avanso, kuriuo apmokama dalis žemės sklypo kainos, o neįvykus sandoriui avansas grÄ Å¾inamas.

Taigi ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė grÄ Å¾intų pagal preliminariÄ jÄ sutartį gautÄ avansÄ .Teismas nustatė, kad pinigų iÅ¡mokėjimo kvitas bei ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentai (avansinė apyskaita Nr. 2 bei 2014 m. birželio mėn. kasos knyga) patvirtina, kad 2014 m. birželio 11 d. ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei 32 000 Lt (9 267,84 Eur) avansÄ .Teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovės teiginius, kad ji gavo tik 2 000 Lt (579,24 Eur) avanso, nes pasiraÅ¡ydama pinigų iÅ¡mokėjimo kvite atsakovė patvirtino, jog gavo 32 000 Lt (9 267,84 Eur) sumÄ .

Mokėjimo kvitÄ pasirašė atsakovės direktorius, turintis ilgametę darbo patirtį. Neįtikėtini yra ir atsakovės teiginiai, kad tuo metu įmonės vadovas buvo užhipnotizuotas. IeÅ¡kovė siuntė 5 pretenzijas atsakovei raginant grÄ Å¾inti 32 000 Lt (9 267,84 Eur) avansÄ , todėl gavusi pretenzijÄ atsakovė turėjo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti „šiÄ klaidÄ â€œ dėl avanso dydžio, tačiau į pretenzijas nereagavo.Teismas nurodė, kad iki sutartos dienos (2014 m. birželio 30 d.) nesudarius pagrindinės sutarties prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.165 straipsnio 5 dalis), todėl ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ .

Nesant pareikštų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo teismas detaliai neanalizuoja priežasčių, dėl kurių pagrindinis sandoris neįvyko.Teismas pripažino, kad pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl 1 019,46 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2016 m. gegužės 7 d., iš viso už 22 mėnesius, priteisimo iš atsakovės, nes remiantis CK 6.256 straipsniu kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitos sutarties šalies nuostolius bei sumokėti netesybas.Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų procesinių palūkanų pagrįstas, nes bylos šalys yra juridiniai asmenys, todėl tenkintinas.Tenkinus ieškinį, teismas visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis), valstybei iš atsakovės priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vėjovirpa“ praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 142–145). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:14.1             Teismas nepagrįsti nesiaiÅ¡kino dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

Atsakovė tvirtino, kad ieÅ¡kovė yra kalta dėl sutarties nesudarymo, nes nuvykusi pas notarÄ ir sužinojusi, kad reikia gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimÄ , atsisakė sudaryti pirkimo?pardavimo sandorį. Be to, 2016 m. gruodžio 29 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu Å¡alys sutarė, kad ieÅ¡kovė pirks žemės sklypÄ preliminariojoje sutartyje numatyta kaina, tačiau vėliau ieÅ¡kovė ir vėl persigalvojo. Minėtų aplinkybių teismas net neanalizavo, nors remiantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mingos sprendžiant, kuri Å¡alis yra kalta dėl preliminarios sutarties neįvykdymo, t. y. pagrindinės sutarties nesudarymo.

Atsakovė nėra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl ji pagrįstai tikėjo, kad neturi pareigos grÄ Å¾inti avanso, nes pati ieÅ¡kovė du kartus atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.14.2.             Teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo, nes ieÅ¡kovė palÅ«kanas skaičiavo nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2016 m. gegužės 7 d., t. y. 22 mėnesius. PalÅ«kanos bei procesinės palÅ«kanos gali bÅ«ti skaičiuojamos, jei kita sandorio Å¡alis per sutartyje numatytÄ terminÄ neįvykdė piniginės prievolės. Nagrinėjamu atveju sutartyje nebuvo numatyta atsakovės pareiga grÄ Å¾inti avansÄ , nes pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieÅ¡kovės kaltės.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Šilko kelias“ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimÄ (b. l. 148–152).

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:15.1.             Apeliacinis skundas nepagrįstas, nes teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, pasisakė dėl visų Å¡alių argumentų, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, pardavėja (atsakovė) neteko teisinio pagrindo disponuoti jai pagal preliminariÄ jÄ sutartį perduotais pinigais, todėl pinigai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.15.2.             Nepagrįstai atsakovė teigia, kad ji neturi pareigos grÄ Å¾inti avanso ieÅ¡kovei, nes pagal preliminariosios sutarties 4.3 punktÄ jie sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pardavėjos kaltės, tai pardavėja privalo grÄ Å¾inti pirkėjai avansu gautÄ sumÄ . 15.3.             Teismas teisingai nurodė, kad Å¡alys nesusitarė dėl netesybų.

Nors preliminariosios sutarties 4.3 punkte minima bauda, kuriÄ turėtų sumokėti pardavėja pirkėjai, tačiau ieÅ¡kovė nereikalauja netesybų, todėl neturi jų įrodinėti.15.4.             Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes bÅ«tent atsakovė kaip turto pardavėja turėjo pasirÅ«pinti visais reikiamais dokumentais, siekiant sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovė negavo gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo, todėl notaras atsisakė tvirtinti sandorį.

Taigi ne ieÅ¡kovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau atsakovė negalėjo jos sudaryti neturėdama visų dokumentų. Atsakovė neįrodė, kad ji turėjo gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieÅ¡kovės kaltės. IeÅ¡kovė siekė taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ , t. y. parengiamojo posėdžio metu ieÅ¡kovė sutiko apžiÅ«rėti žemės sklypÄ , tartis dėl pirkimo sutarties sÄ lygų, tačiau Å¡alims nepavyko sudaryti taikos sutarties.

Ieškovės manymu, minėtas ieškovės elgesys nerodo, kad ieškovė yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Teisėjų kolegija, k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 16.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Byloje nustatytos faktinės aplinkybės2014 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovė UAB „Šilo takas“ ir atsakovė UAB „Vėjovirpa“ sudarė preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 140414/01 (b. l. 57–59), kuria atsakovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti jai nuosavybės teise priklausantį 10,05 ha miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė įsipareigojo priimti žemės sklypÄ ir sumokėti 72 000 Lt (20 852,64 Eur) sumÄ (sutarties 1.1 punktas).

Remiantis preliminariosios sutarties 2.2 punktÄ pirkėjas (ieÅ¡kovė) įsipareigojo iki 2014 m. birželio 11 d. sumokėti pardavėjai (atsakovei) 32 000 Lt (9 267,84 Eur) avansÄ . Pinigų iÅ¡mokėjimo kvitas bei ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentai (avansinė apyskaita Nr. 2 bei 2014 m. birželio mėn. kasos knyga) patvirtina, kad 2014 m. birželio 11 d. ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei 32 000 Lt (9 267,84 Eur) avansÄ , pinigų gavimo faktÄ patvirtino atsakovės direktorius pasiraÅ¡ydamas pinigų iÅ¡mokėjimo kvite (b. l. 60).

Nors pagal preliminariosios sutarties 2.1 punktÄ pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2014 m. birželio 30 d., tačiau Å¡alys nesudarė pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties preliminariojoje sutartyje numatytais terminais.Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, todėl ieÅ¡kovė ragino atsakovę grÄ Å¾inti pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėtÄ 32 000 Lt (9 267,84 Eur) avansÄ . PirmÄ jÄ pretenzijÄ iÅ¡siuntė 2014 m. liepos 2 d., kurioje raginama iki 2014 m. liepos 7 d. grÄ Å¾inti avansÄ , tačiau atsakovei negrÄ Å¾inus avanso, ieÅ¡kovė siuntė dar keturias raÅ¡ytines pretenzijas, ragindama grÄ Å¾inti avansÄ , paskutiniojoje numatytas prievolės įvykdymo terminas iki 2015 m. gruodžio 10 d. (b. l. 61–70), tačiau atsakovė negrÄ Å¾ino avanso ieÅ¡kovei.2016 m. gegužės 19 d.

UAB „Šilo takas“ kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ skolininkės UAB „Vėjovirpa“ 9 267,84 Eur skolos, 1 019,46 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 173,80 bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 2). Nors Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Šilo takas“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo (b. l. 10–11), tačiau apeliacinės instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo, todėl panaikino Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį ir grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo spręsti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ (b. l. 20–23).

IÅ¡sprendus pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. iÅ¡davė teismo įsakymÄ (b. l. 35), tačiau skolininkė UAB „Vėjovirpa“ pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl teismo įsakymo (b. l. 42). Teismui priėmus skolininkės UAB „Vėjovirpa“ prieÅ¡taravimus, UAB „Šilo takas“ per teismo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėto avanso priteisimo.Atsakovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu nei ji, nei ieÅ¡kovė negalėjo žinoti apie tai, kad 2014 m. gegužės 1 d.

įsigalios Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos pirmenybės teisę pirkti miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ turi gretimų žemės sklypų savininkai. Taigi siekiant sudaryti pagrindinę sutartį žemės sklypo savininkas turėjo praneÅ¡ti notarui ar Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietÄ apie sprendimÄ parduoti, taip pat reikėjo gauti raÅ¡ytinius gretimų žemės sklypų savininkų atsisakymus pirkti miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ .

Å ioms procedÅ«roms atlikti reikia bent 62 dienų. Taigi atsakovė dėl objektyvių aplinkybių negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino pabaigos. Nors atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovei sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atlikus minėtas procedÅ«ras, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė. Taigi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad pasikeitė teisinis reguliavimas, Å¡ios aplinkybės nepriklausė nuo atsakovės valios. Ikisutartinių santykių metu atsakovė elgėsi sÄ Å¾iningai, norėjo parduoti žemės sklypÄ ieÅ¡kovei.

Atsakovė tikėjosi, kad paÅ¡alinus kliÅ«tis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta.Dėl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimoCK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį. Teismų praktikoje iÅ¡skiriami Å¡ie privalomi preliminariosios sutarties elementai: suderinta Å¡alių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y.

įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sÄ lygų aptarimas; susitarimo iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡ytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015). Paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktÄ neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iÅ¡ karto, o numatyti, kad jÄ sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobÅ«džio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrÄ vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iÅ¡ esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natÅ«ra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji Å¡alis privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius.

Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties Å¡alys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).Nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovės UAB „Šilo takas“ ir atsakovės UAB „Vėjovirpa“ sudarytÄ sutartį kvalifikavo kaip preliminariÄ jÄ . Tokios iÅ¡vados teisingumÄ patvirtina Å¡ios sutarties turinys, t. y. susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, nustatant bÅ«simos sutarties objektÄ (10,05 miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypas), kainÄ (72 000 Lt), pagrindinės sutarties sudarymo datÄ (iki 2014 m birželio 30 d.).

Taigi ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė dėl bÅ«simos pagrindinės sutarties sudarymo preliminariojoje sutartyje aptartomis sÄ lygomis. Konstatavus, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta sutartis yra preliminarioji, pripažintina, jog jos pagrindu susiklostė Å¡alių ikisutartiniai teisiniai santykiai, kuriems taikytinos tokius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Dėl atsakomybės už preliminariosios sutarties nevykdymÄ CK 6.163 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡alys privalo elgtis sÄ Å¾iningai esant ikisutartiniams santykiams.

Å alys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas Å¡alių susitarimas (6.163 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡alių pareigas ikisutartiniuose santykiuose konstatavo, kad Å¡i įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad jeigu derybų metu Å¡alys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai Å¡aliai nepriimtinos kitos Å¡alies siÅ«lomos sÄ lygos, negalima versti Å¡alies tęsti derybas, jeigu Å¡i nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta.

Kartu pažymėtina, kad Å¡alies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – Å¡iÄ teisę Å¡alis gali įgyvendinti nepažeisdama sÄ Å¾iningumo principo. Jeigu derybose viena iÅ¡ Å¡alių elgėsi nesÄ Å¾iningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl Å¡ios nesÄ Å¾iningų veiksmų, tai nesÄ Å¾iningai Å¡aliai gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014).Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Taigi neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir Å¡i atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tai Å¡aliai, kuri kalta dėl atsisakymo jÄ sudaryti (elgiasi nesÄ Å¾iningai). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties Å¡alies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formÄ , reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

Todėl apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas plačiau neanalizavo aplinkybių, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria, kas yra kaltas dėl to, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes ji neturėjo visų reikiamų dokumentų žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui.

Tuo tarpu atsakovė nesutiko su Å¡iuo ieÅ¡kovės teiginiu ir nurodė, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ieÅ¡kovė pati atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Ä®vertinus procesiniuose dokumentuose nurodytas įvykio aplinkybes bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje matyti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, t. y. 2014 m. birželio 30 d., sutartu laiku Å¡alys nuvyko pas notarÄ Å iauliuose.

Notarui paaiÅ¡kinus, kad siekiant sudaryti miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį yra bÅ«tina atlikti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 41 straipsnyje numatytas procedÅ«ras, t. y. gauti gretimų žemės sklypų savininkų atsisakymÄ pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamÄ Å¾emės sklypÄ nei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos teritorinio padalinio pažymÄ . Atsakovė pripažino, kad tÄ dien minėtų dokumentų neturėjo, nors žinojo, kad neatlikus minėtų procedÅ«rų, joks notaras nebÅ«tų tvirtinęs tokio sandorio, nes anksčiau bendravo su vienu notaru Kelmėje ir pastarasis paaiÅ¡kino, jog bÅ«tina gauti Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos teritorinio padalinio pažymÄ , gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus, Å¡ios procedÅ«ros gali užtruktų apie 6 savaites (2017 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 13 min. ? 13 min. 20 sek., 18 min. 18 sek., 29 min., 36 min. 10 sek. ? 37 min. 56 sek.), taigi tai patvirtina, kad atsakovė iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino pabaigos žinojo, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių negalima sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, t. y. pagrindinės sutarties.

KritiÅ¡kai vertintini atsakovės teiginiai apie tai, kad ieÅ¡kovės parinktas notaras Å iauliuose bÅ«tų sudaręs žemės sklypo pirkimo?pardavimo sutartį net ir neturint visų Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 41 straipsnyje nurodytų dokumentų, kadangi vėlesnį įvykiai patvirtina, kad notaras atsisakė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį neatlikus privalomų procedÅ«ras. Å is atsakovės įsitikimas nėra niekuo pagrįstas, nes vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pažįsta notarÄ savaime nesudaro pagrindo manyti, kad notaras bÅ«tų sutikęs tvirtinti imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujantį sandorį.Pažymėtina, kad skiriasi Å¡alių paaiÅ¡kinimai dėl to, kas vyko po to, kai Å iaulių notaras paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu nėra galimybės sudaryti notarinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties: anot ieÅ¡kovės, atsakovei nurodžius, jog ji galės artimiausiu metu gauti reikiamus dokumentus, ieÅ¡kovė sutiko palaukti, tačiau nesulaukusi atsakymo iÅ¡ atsakovės, rašė pretenzijas reikalaujant grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ (2017 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 6 min. 35 sek. ? 7 min. 23 sek.; 51 min. 29 sek.); atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė pagalvojo 10-15 min. ir pasakė, kad atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, po to Å¡alys iÅ¡siskyrė (2017 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 32 min. 51 sek. ? 33 min. 1 sek.).

Pastebėtina, kad Å¡alys susitiko pas notarÄ paskutinę preliminariojoje sutartyje numatyto termino dienÄ , t. y. 2014 m. birželio 30 d., ir nors jos turėjo galimybę susitarti dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo, tačiau Å¡alių elgesys išėjus iÅ¡ notarų biuro suteikia pagrindo vertinti, kad jos nusprendė nebetęsti ikisutartinių santykių, neketino ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo?pardavimo sutarties. Pats atsakovės atstovas teismo posėdyje pripažino, kad po vizito pas notarÄ suprato, kad nėra galimybės Å¡alims sudaryti žemės sklypo pirkimo?pardavimo sutarties, todėl iÅ¡metė iÅ¡mokėtų pinigų kvitÄ , nes nesudarius pagrindinės sutarties Å¡is dokumentas jam atrodė nereikÅ¡mingas (2017 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 33 min. 4 sek.; 52 min. 25 sek. ? 53 min. 43 sek.), be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovė stengėsi susitarti su ieÅ¡kove dėl galimybės ateityje sudaryti sutartį, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji dėjo pastangas sudaryti pirkimo?pardavimo sutartį, nes iÅ¡ minėto atsakovės elgesio galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. atsakovė nebeketino ateityje sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo?pardavimo sutarties su ieÅ¡kove.Sudarius preliminariÄ jÄ sutartį Å¡alys atlieka pasirengimo sudaryti pagrindinę sutartį veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo–pardavimo teisniuose santykiuose bÅ«tent pardavėjai tenka pareiga perduoti sutarties objektÄ pirkėjai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.317 straipsnio 1 dalis, 6.398 straipsnis), tai reiÅ¡kia, kad ikisutartiniuose santykiuose pardavėja turi pasirengti pagrindinės sutarties sudarymui, atlikti veiksmus, leisiančius ateityje sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (t. y. paÅ¡alinti visus trikdžius), po kurios sudarymo, kai kiltų pareiga perduoti sutarties objektÄ pirkėjai.

Nors atsakovė tvirtina, kad pagrindinės sutarties negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, pasikeitusio teisinio reguliavimo, t. y. 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 41 straipsniui atsirado nauji reikalavimai, pagal kuriuos asmuo siekiantis parduoti žemės Å«kio paskirties sklypÄ privalėjo iÅ¡ anksto praneÅ¡ti notarui ar Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietÄ apie sprendimÄ parduoti, taip pat gauti raÅ¡ytinius bendraturčių bei gretimų žemės sklypų savininkų atsisakymus pasinaudoti pirmumo teise pirkti miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ .

CK 1.6 straipsnyje yra įtvirtinta pamatinė nuostata, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsniu visi teisės aktai yra viešai skelbiami Teisės aktų registre, todėl preziumuojama, kad teisės akto turinys tapo visiems žinomas po to, kai įstatymas (jo pakeitimas, papildymas) buvo registruotas ir viešai paskelbtas Teisės aktų registre.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad abi sandorio Å¡alys yra juridiniai asmenys, t. y. savo srities profesionalai, kuriems teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai. Be to, atsakovės vadovas, kuris atstovavo įmonę Å¡iuose ikisutartiniuose santykiuose, pripažino, kad turi ilgametę darbo patirtį (vadovu dirba maždaug 25 metus), ir anksčiau jam teko sudarinėti panaÅ¡aus pobÅ«džio sandorius (2017 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 19 min. 15 sek. ? 19 min. 37 sek.), todėl daroma iÅ¡vada, kad jis žinojo apie pareigÄ ikisutartiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti su kita sandorio Å¡alimi, informuoti apie aplinkybes, kurios trukdo tinkami vykdyti įsipareigojimus.

Kaip minėta byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų dėjusi pastangas tęsti ikisutartinius santykius, siÅ«liusi pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminÄ ir pan., taigi pasibaigus preliminariojoje sutartyje numatytam terminui ir nesudarius pagrindinės sutarties, remiantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi laikytina, kad prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigė. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas 2014 m. balandžio 24 d., netrukus po preliminariosios sutarties sudarymo, tačiau įsigaliojo tik 2014 m. gegužės 1 d., t. y. likus dviem mėnesiams (t. y. daugiau nei aÅ¡tuonioms savaitėms) iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino sudaryti pagrindinę sutartį pabaigos.

Teisėjų kolegijos vertinumu, dviejų mėnesių terminas yra pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl atsakovė sužinojusi apie įstatyminio reguliavimo pasikeitimÄ , galėjo atlikti bent dalį Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 41 straipsnyje numatytų procedÅ«rų, pasiÅ«lyti spręsti klausimÄ dėl termino pratęsimo, ar imtis kitų veiksmų, kurie rodytų jos norÄ ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Atsižvelgtina į tai, kad netrukus po to, kai pasibaigė prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, ieÅ¡kovė nedelsdama kreipėsi į atsakovę reikalaudama grÄ Å¾inti avansÄ , todėl atsakovė vis dar siekdama tęsti Å¡alių tarpusavio santykius, sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį po to, kai bus atliktos Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 41 straipsnyje numatytos procedÅ«ros, turėjo galimybę imtis aktyvių veiksmų, tačiau atsižvelgiant į byloje esančius duomenis matyti, kad ji net neatsakė į pretenzijas.

Ä®vertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes (nutarties 29?34 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, nes neturėjo dokumentų bÅ«tinų sudaryti notarinės formos miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, todėl konstatuoja, kad atsakovė yra kalta dėl to, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Aplinkybė, kad po susitikimo su notaru, ieÅ¡kovė nusprendusi nebesudaryti pagrindinės sutarties pareikalavo gražinti sumokėtas lėšas, nepaneigia fakto, kad atsakovė tinkamai neįvykdė preliminariÄ ja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kad sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , jei preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inami arba priteisiami ieÅ¡kovei kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

IÅ¡skyrus tuos atvejus, kai iÅ¡ preliminariosios sutarties turinio galima daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡alių susitarimÄ dėl atsakomybės už Å¡ioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).Nagrinėjamu atveju preliminariosios sutarties 4.1-4.3 punktuose numatyta Å¡alių atsakomybė, t. y. sutarties 4.1 punkte numatyta, kad Å¡alys įsipareigoja atlyginti viena kitos nuostolius, atsiradusius dėl pareiÅ¡kimų, garantijų ir įsipareigojimų, numatytų pagal preliminariÄ jÄ sutartį, pažeidimo, nevykdymo ar netinkamo vykdymo; sutarties 4.2 punkte numatyta, kad jei sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pirkėjos kaltės, pardavėja turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti pirkėjos sumokėti avanso dydžio baudÄ ; sutarties 4.3 punkte numatyta, kad jei „sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį.

Pirkėjui nutraukus sutartį, pardavėjas privalo grÄ Å¾inti pirkėjui __ avansu gautÄ sumÄ ir papildomai per __ darbo dienas sumokėti __ dydžio baudÄ â€œ. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas ieÅ¡kovės parengtÄ preliminariÄ jÄ sutartį jÄ perskaitė (2017 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 26 min. 8 sek. – 26 min. 55 sek.), daroma iÅ¡vada, kad sutartis nebuvo sudaryta paskubomis, kad atsakovė nepatyrė neteisėto kitos Å¡alies spaudimÄ sudaryti sutartį, Å¡alys turėjo galimybę suderinti preliminariosios sutarties sÄ lygas, pavyzdžiui, pakeisti ar iÅ¡braukti kai kurias sutarties nuostatas, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo.

Konstatuotina, kad atsakovė sutiko su visomis sutarties sÄ lygomis, įskaitant ir numatytÄ 4.3 punkte, nes Å¡is punktas nebuvo iÅ¡brauktas, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad preliminariojoje sutartyje nėra numatyta atsakovės atsakomybė jei pagrindinė sutartis nebÅ«tų sudaryta dėl pardavėjos (atsakovės) kaltės. Nustačius atsakovės kaltę dėl preliminariosios sutarties nevykdymo ir pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti preliminariosios sutarties 4.3 punkte nustatytos civilinės atsakomybės taikymo.Dėl preliminariosios sutarties 4.3 punkto aiÅ¡kinimoSutarties Å¡alims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiÅ¡kinama pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo bei sisteminio sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo principais.

AiÅ¡kinat sutartį, turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji jos Å¡alių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybų dėl sutarties sudarymo pobÅ«dį, Å¡alių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, jÄ vykdant, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015)Nagrinėjamoje preliminariojoje sutartyje net keletÄ kartų yra vartojama sÄ voka „avansas“, kurį ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei pagal preliminariÄ jÄ sutartį.

Pažymėtina, kad sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sÄ vokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusiÄ praktikÄ avansu laikoma pinigų suma, kuriÄ daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai Å¡aliai padarytų nuostolių atlyginimÄ , jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai).

Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainÄ . Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai Å¡aliai pagal preliminariÄ jÄ sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims susitarti ir dėl kitų sÄ lygų (pavyzdžiui, pinigų perdavimo kitai Å¡aliai), kurios neprieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariÄ jÄ sutartį perduodami pinigai gali bÅ«ti Å¡alių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, kaip, pavyzdžiui, bauda už atsisakymÄ ar vengimÄ sudaryti pagrindinę sutartį arba kaip Å¡alių sutartas prievolės įgyvendinimo bÅ«das, kuriuo užtikrinamas iÅ¡ anksto Å¡alių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015).

Ä®vertinus preliminariosios sutarties 2.2, 4.2 ir 4.3 punktų sÄ lygas, teisėjų kolegija pripažįsta, kad sutartyje nustatytas sumokėtas avansas atliko dvejopÄ funkcijÄ . Pirma – iÅ¡ankstinė įmoka, kuri turėjo bÅ«ti įskaičiuota į pardavimo kainÄ pardavėjai įvykdžius sutartį. Antra – sutarties Å¡alių galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkcijÄ , jei kuri nors Å¡alis neįvykdys savo prievolių pagal preliminariÄ jÄ sutartį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai sutarties Å¡alys nustatė imperatyviosioms teisės normoms neprieÅ¡taraujančiÄ sÄ lygÄ , kad iÅ¡ anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkcijÄ ir bus įskaitytas į sutarties kainÄ , dėl sutartyje aptartų kitos Å¡alies padarytų pažeidimų avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ Å¡aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir Å¡alies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėjo tik 2 000 Lt (579,24 Eur) dydžio avansÄ , tačiau nepateikė jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų (pinigų iÅ¡mokėjimo kvito bei ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentų) matyti, kad ieÅ¡kovė vykdydama preliminariosios sutarties 2.2 punktÄ sumokėjo atsakovei 32 000 Lt (9 267,84 Eur) dydžio avansÄ . Taigi esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal preliminariÄ jÄ sutartį ieÅ¡kovė sumokėjo 32 000 Lt (9 267,84 Eur) avanso.Nors preliminariosios sutarties 4.3 punkte nėra nurodytas konkretus avanso, dienų ar baudos dydis, tačiau sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant sutarties nuostatas, matyti, kad avanso dydis nurodytas 2.2 punkte, taip pat 4.2 punkte aiÅ¡kinant pirkėjos atsakomybę dėl nesudarytos pagrindinės sutarties.

Todėl, daroma iÅ¡vada, kad sutarties 4.3 punkte, numatant pardavėjos atsakomybę, turimas omenyje bÅ«tent 32 000 Lt (9 267,84 Eur) dydžio avansas, kurį pirkėja turėjo iki 2014 m. birželio 11 d. sumokėti pardavėjai, taigi nesudarius pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dėl pardavėjos (atsakovė) kaltės, ji turi grÄ Å¾inti pirkėjai (ieÅ¡kovei) 32 000 Lt (9 267,84 Eur) dydžio avansÄ . Taigi įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėjo 32 000 Lt (9 267,84 Eur) dydžio avansÄ atsakovei, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti ir gauti preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas, t. y. 32 000 Lt (9 267,84 Eur) avansÄ .Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir priteisė jai 32 000 Lt (9 267,84 Eur) pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėto avanso.Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti palÅ«kanasNagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už naudojimÄ si pinigais, skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 7 d. (t. y. pirmojoje pretenzijoje numatyto termino grÄ Å¾inti pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėtÄ avansÄ ) iki 2016 m. gegužės 7 d., iÅ¡ viso 1 019,46 Eur palÅ«kanų.Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad preliminariojoje sutartyje nėra numatytos palÅ«kanos, tačiau sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditorius visada turi teisę į palÅ«kanas kaip kompensacijÄ , jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievoles – finansinio įsipareigojimo. Pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, o kompensuojamosios palÅ«kanos yra minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai (negautos pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kaip kompensacija už piniginės prievolės pažeidimÄ ; pavyzdžiui, CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palÅ«kanos.

Tiek pelno (mokėjimo), tiek kompensuojamosios palÅ«kanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalykÄ sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamÄ pinigų sumÄ ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iÅ¡ skolininko jÄ sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju kai skolininkas yra juridinis asmuo skaičiuojamos 6 procentų metinės palÅ«kanos, tačiau pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už be pagrindo įgytÄ pinigų sumÄ skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos.

Atsižvelgiant į tai, kad preliminariojoje sutartyje Å¡alys nesusitarė dėl palÅ«kanų, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos įstatymo nuostatos. CK 6.240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos specialiosios normos, jos taikomos tik tuomet, kai nustatoma, jog asmuo be teisinio pagrindo gavo kitam asmeniui priklausantį turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017, 57 punktas). Kadangi minėta įstatymo nuostata nenumato galimybės diferencijuoti palÅ«kanų dydžio priklausomai nuo to, ar skolininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovė gali reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovės ne 6 procentų, o tik 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas.

CK 6.240 straipsnio 1 dalyje numatytos palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstÄ pinigų gavimÄ ar sutaupymÄ . Pareiga grÄ Å¾inti tai, kas įgyta be teisinio pagrindo, atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė priteisti palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2014 m. liepos 7 d., t. y. ieÅ¡kovės pirmojoje pretenzijoje numatyto termino, iki kurio atsakovė turėjo grÄ Å¾inti pagal preliminariÄ jÄ sutartį gautÄ avansÄ .

Tačiau įvertinus aplinkybę, kad po to dar keturis kartus ieÅ¡kovė keitė galutinį prievolės įvykdymo terminÄ , todėl daroma iÅ¡vada, kad paskutinis pinginės prievolės (grÄ Å¾inti pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėtÄ avansÄ ) yra nurodytas paskutiniojoje pretenzijoje, t. y. iki 2015 m. gruodžio 10 d. (b. l. 66?70). Taigi pasibaigus penktojoje pretenzijoje numatytam terminui grÄ Å¾inti avansÄ , atsakovė suprato arba turėjo suprasti, kad dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės gali kilti papildomų neigiamų padarinių, t. y. ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti CK 6.240 straipsnio 1 dalyje numatytų 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už be pagrindo įgytÄ pinigų sumÄ .Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti palÅ«kanų suma mažintina, už be pagrindo įgytÄ 9 267,84 Eur sumÄ skaičiuotinos 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo 2015 m. gruodžio 11 d. (kita diena einanti po pretenzijoje numatyto termino grÄ Å¾inti avansÄ , CK 1.118 straipsnio 1 dalimis) iki 2016 m. gegužės 7 d., t. y. už 148 dienas.

Taigi ieÅ¡kovei priteistina 187,90 Eur palÅ«kanų (9 267,84 Eur × 5 procentai : 100 procentų : 365 dienų × 148 dienos = 187,90 Eur).Dėl procesinių palÅ«kanų.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ioje normoje įtvirtintos procesinės palÅ«kanos priskirtinos prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

AiÅ¡kindamas procesinių palÅ«kanų institutÄ , kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , kad pareiga mokėti procesines palÅ«kanas atsiranda pagal įstatymÄ , jos turi bÅ«ti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus praÅ¡ymui ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Procesinės palÅ«kanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius.

Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus iÅ¡ieÅ¡komos ir tam tikro dydžio palÅ«kanos, mokėtinos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininkÄ greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ ar neįvykdytÄ prievolę, nes prieÅ¡ingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ .

Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iÅ¡ to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo Å¡ios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

Pažymėtina, kad kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant sutartinei ir deliktinei civilinei atsakomybei. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžiui yra minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl Å¡ių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra juridinis asmuo, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė reikalavo priteisti iÅ¡ atsakovės 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinės palÅ«kanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Nagrinėjamu atveju procesas teisme prasidėjo pirmosios instancijos teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas iÅ¡spręstas tik 2016 m. rugpjūčio 23 d., apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas procesines palÅ«kanas skaičiuoja nuo 2016 m. gegužės 19 d., kai pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo buvo gautas pirmosios instancijos teisme.Dėl bylos procesinės baigties.Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėtÄ avansÄ .

Ä®vertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 6 procentų metinių palÅ«kanų iki kreipimosi į teismÄ , taip pat suklydo nurodydamas procesinių palÅ«kanų skaičiavimo terminÄ , todėl iÅ¡ dalies keistinas pirmosios instancijos sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitus teismo sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje.

Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra iÅ¡spręsta dėl materialinių ieÅ¡kovės reikalavimų atsakovei konkrečioje teismo instancijoje. Nagrinėjamu atveju, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , t. y. sumažinus ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistÄ palÅ«kanų sumÄ , ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti reikalavimai buvo patenkinti iÅ¡ dalies, t. y. 92 procentais. IeÅ¡kovė byloje reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovės 309 Eur žyminio mokesčio ir 822,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ bei pinigų sumokėjimo kvitÄ .

Å ie įrodymai patvirtina tiek susidariusių iÅ¡laidų dydį, pagrįstumÄ , tiek ir jų realumÄ , t. y. ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai atsiskaitė su jos interesus atstovaujamu advokatu. Dėl to, atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 92 procentais, o praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.5, 8.6 ir 8.19 punktai) ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 284,28 Eur žyminio mokesčio ir 756,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 1 041,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas patyrė 9,17 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (paÅ¡to iÅ¡laidos), todėl įvertinus patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, 8,44 Eur Å¡ių iÅ¡laidų priteistina iÅ¡ atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina iÅ¡laidų suma (0,73 Eur) sudarytų mažesnę nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, t. y. sumažinus ieÅ¡kovės reikalavimus 8 procentais, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės 309 Eur žyminio mokesčio (b. l. 146), tačiau kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl, atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, t. y. tenkinami tik 8 procentai skundo, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas sumažinant palÅ«kanų sumÄ , todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 24,72 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė duomenis, patvirtinančius 484 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 153, 154, 155). Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 7, 8.11 punktai), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 445,28 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atitinkamai 24,72 Eur suma mažintina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina suma, t. y. iki 420,56 Eur sumos.Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a :

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimÄ pakeisti.PriteistÄ ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilo takas“, juridinio asmens kodas 145865351, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjovirpa“, juridinio asmens kodas 162591155, 1 019,46 Eur palÅ«kanų sumÄ sumažinti iki 187,90 Eur, priteistas 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas skaičiuojant už priteistÄ sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos ? 2016 m. rugpjūčio 23 d. ? iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteistÄ 309 Eur žyminio mokesčio sumÄ sumažinti iki 284,28 Eur, priteistas 822,40 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 756,98 Eur, taip pat priteistÄ valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjovirpa“, juridinio asmens kodas 162591155, 9,17 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumÄ sumažinti iki 8,43 Eur ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilo takas“, juridinio asmens kodas 145865351, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjovirpa“, juridinio asmens kodas 162591155, 9 267,84 Eur (devynis tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus 84 ct) pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėto avanso, 187,90 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 90 ct) palÅ«kanų, 6 (Å¡eÅ¡is) procentus metinių palÅ«kanų skaičiuojant už priteistÄ 9 455,74 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos ? 2016 m. rugpjūčio 23 d. ? iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 284,28 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus 28 ct) žyminio mokesčio ir 756,98 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 98 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjovirpa“, juridinio asmens kodas 162591155, 8,44 Eur (aÅ¡tuonis eurus 44 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti“Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilo takas“, juridinio asmens kodas 145865351, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjovirpa“, juridinio asmens kodas 162591155, 420,56 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 56 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė