2020-07-09 Nr. DBT-187-3-62-3-00108-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-50/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00108-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. liepos 9 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Alės Bukavinienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės tarybai, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys: K. K. ir E. B.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėja S. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą; 2) įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. lapkričio 4 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. prašymus; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovų 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėja paaiškino, kad Taryba turėjo įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI-2321-505/2017, nustatytą įpareigojimą ir iš naujo išnagrinėti jos 2016 m. lapkričio 4 d. bei 2016 m. gruodžio 27 d. prašymus, kuriais pareiškėja siekė atkreipti Tarybos dėmesį į susidariusią situaciją – jos 2009 m. gimusios mažametės dukros, kurią vienas augina neįgalus tėvas, teisių pažeidimus. Pareiškėja pažymėjo, kad papildomais 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. prašymais kreipėsi į Tarybą, juose atitinkamai prašydama apsvarstyti galimybę inicijuoti Kauno miesto savivaldybės teisės aktų priėmimą, siekiant Kauno miesto savivaldybės Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir jo darbuotojams, nepagrįstai ir be jokių pagrindžiančių dokumentų įrašiusiems šeimas į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (apskaitą) (toliau – Socialinės rizikos šeimų sąrašas, Socialinės rizikos šeimų apskaita) dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo, sudaryti sąlygas bei nustatyti pareigas bent raštu atsiprašyti nukentėjusiųjų dėl tokių neteisėtų veiksmų, nustatyti šiuos nebūtus duomenis sukūrusius bei į Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (toliau – ir SPIS) įrašiusius tarnautojus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti jų veiksmus. Pareiškėja taip pat prašė priimti Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. sausio 9 d. ir 2017 m. sausio 31 d. raštų kopijas ir padaryti įžvalgas. Pareiškėja teigė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Taryba turėjo ir turi kompetenciją padėti apginti jos nepilnametės ir mažametės dukrų teises bei teisėtus interesus. Pareiškėja tvirtino, kad Taryba, nepripažindama savivaldos darbuotojų 2007 m. balandžio 20 d. padarytos klaidos bei pareigos ją taisyti (inicijuojant atitinkamų teisės aktų priėmimą ar kitas Vaiko teisių apsaugos skyriaus prievolių nustatymo priemones), pareiškėjai sukėlė didelius išgyvenimus ir mažiausiai 5 000 Eur neturtinę žalą.

Atsakovai prašė pareiškėjos skundą atmesti. Paaiškino, kad vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą, pareiškėjos 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymai bei papildomai gauti 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. raštai buvo išnagrinėti ir buvo priimtas sprendimas, kuriame buvo išsamiai atsakyta į visus pareiškėjos atstovo keltus klausimus. Dėl neturtinės žalos atsakovo atstovai paaiškino, kad pareiškėja 2007 m. buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų apskaitą, o tai reiškia, jog buvo visi pagrindai ją į tokią apskaitą įtraukti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gavęs pareiškėjos apeliacinį skundą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos keliami klausimai iš esmės yra susiję su šeimos teisiniais santykiais, o tiksliau – su vaiko teisių apsauga, tai reiškia, kad šie santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad civilinį šios bylos pobūdį atspindi ir bendrosios kompetencijos teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais yra grindžiamas prašomas panaikinti Tarybos sprendimas. Teismas vertino, kad nagrinėdama pareiškėjos skundą, Taryba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o nagrinėjo šeimos teisinius santykius, todėl jos priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Iš ginčijamo Tarybos sprendimo turinio taip pat matyti, kad jame buvo išnagrinėtas ir pareiškėjos atstovo pateiktas prašymas dėl, pareiškėjos nuomone, jos neteisėto įrašymo į Socialinės rizikos šeimų apskaitą bei šių duomenų įrašymo į SPIS kompiuterinę duomenų bazę dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Šis klausimas, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat yra civilinio teisinio pobūdžio. Siekiant nustatyti, ar asmuo (šeima) buvo pagrįstai įrašyta į šią apskaitą bei kompiuterinę duomenų bazę, būtina vertinti, ar šeima patenka į socialinės rizikos grupę, jos gyvenimo sąlygas ir panašiai, t. y. spręsti civilinio pobūdžio klausimus. Be to, pareiškėja prašė atlyginti jai neturtinę žalą, tačiau jai galbūt kilusios neturtinės žalos atlyginimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik nustačius Tarybos veiksmų neteisėtumą, t. y. tik išsprendus skunde keliamus klausimus, kurių didžioji dalis yra civilinio teisinio pobūdžio. Be to, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nebuvo ir nėra numatyta, kad administraciniuose teismuose sprendžiami ginčai, susiję su šeimos teisiniais santykiais.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Byloje ginčijamas Tarybos sprendimas, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos Tarybai teiktus 2016 m. lapkričio 4 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. prašymus. Iš 2016 m. lapkričio 4 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. prašymų turinio matyti, kad pareiškėja į Tarybą kreipėsi prašydama patikrinti ir įvertinti pareiškėjos prašymuose pateiktą informaciją, susijusią su vaiko teisių apsauga, ir imtis visų Tarybai pagal jos kompetenciją įmanomų priemonių problemai išspręsti, taip pat buvo prašoma įvertinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus dėl susidariusios situacijos sprendimo. Į teismą pareiškėja kreipėsi manydama, kad Taryba jos prašymus išnagrinėjo netinkamai. Teismui paduotu skundu pareiškėja taip pat prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią, jos teigimu, patyrė dėl neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų vaiko teisių apsaugos srityje.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis) (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio, įtvirtinančio savarankiškąsias savivaldybių funkcijas, 44 punkte nustatyta, kad savivaldybės dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą, užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimą. Vykdydama šią funkciją savivaldybė veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija Nr. XII-2689) 61 straipsnio 2 dalimi, prie savivaldybių tarybų veikia savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos, kurias sudaro ir jų nuostatus tvirtina savivaldybių tarybos.

Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos savivaldybės teritorijoje pagal kompetenciją teikia siūlymus vietos savivaldos institucijoms dėl bendruomenių vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos formavimo bei prioritetų nustatymo, dėl vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos priemonių rengimo ir įgyvendinimo, taip pat vykdo kitas šių tarybų nuostatuose numatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 61 straipsnio 3 dalis). Tarybos uždaviniai ir funkcijos detalizuoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-567 patvirtintuose Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos nuostatuose.

Šių nuostatų 4 punkte įtvirtinti Tarybos uždaviniai ir funkcijos: įtraukti bendruomenę į vaiko teisių apsaugos sistemos formavimą (4.1 punktas); teikti savivaldybės tarybai siūlymų dėl vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos formavimo ir prioritetų nustatymo bendruomenėje (4.2 punktas); teikti savivaldybės tarybai siūlymų dėl vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos priemonių rengimo ir įgyvendinimo bendruomenėje (4.3 punktas); teikti savivaldybės tarybai siūlymų dėl prevencinio ir socialinio darbo su probleminėmis šeimomis organizavimo, dėl socialinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems vaikams, vaikams, turintiems elgesio problemų ar grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, krizę išgyvenantiems vaikams, baigusiems mokslus ir ieškantiems darbo ar gyvenamosios vietos našlaičiams (4.4 punktas); teikti savivaldybės tarybai siūlymų dėl praktinio vaikų teisių bendruomenėje užtikrinimo, dėl socialinių, sveikatos, ugdymo, mokymo ir dorovinių problemų sprendimo ir kirų siūlymų, padedančių sukurti efektyviai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą (4.5 punktas); nagrinėti kitus su vaiko teisių apsauga susijusius klausimus ir teikti savivaldybės tarybai siūlymų dėl šių klausimų sprendimo (4.6 punktas).

Įvertinusi skundžiamo akto turinį bei Tarybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje keliamas ginčas dėl savivaldybės, vykdančios Vietos savivaldos įstatyme nustatytą funkciją vaiko teisių apsaugos srityje, sudarytos institucijos sprendimo, atitinkančio tiek viešojo administravimo, tiek administracinio sprendimo (administracinio akto) sąvoką, teisėtumo bei pagrįstumo, todėl ginčas dėl tokio akto priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Nors byloje keliami klausimai dėl vaiko teisių apsaugos šeimoje ir ginčas yra susijęs su šeimos teisiniais santykiais, tačiau byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai. Tai, jog pareiškėja teikia argumentus dėl netinkamai ginamų jos mažametės dukters interesų nekeičia ginčo esmės ir šiuo atveju nelemia ginčo civilinio pobūdžio, nes byloje pagal skunde suformuluotus reikalavimus spręstinas klausimas dėl Tarybos viešojo administravimo veiklos – t. y., ar tinkamai buvo išnagrinėti pareiškėjos teikti prašymai.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (neteko galios nuo 2018 m. liepos 1 d.) 5 punkte buvo nustatyta, kad šeima įrašoma į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu. Ginčus dėl tokių įsakymų, priimtų viešojo administravimo subjekto, vykdant jam priskirtas funkcijas viešojo administravimo srityje, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat nagrinėja administraciniai teismai.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad prašomą priteisti žalą ji kildiną iš Kauno miesto savivaldybės administracijos institucijų aktų, o tokie ginčai patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi būti nagrinėjami administraciniame teisme. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, byla, kaip priskirtina administracinių teismų kompetencijai, grąžintina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės tarybai, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys: K. K. ir E. B.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė