35969950-802f-49fe-a53b-530a2ea91c6c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-664-790/2018 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00084-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.8.2.; 3.2.4.8.2.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.17. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos GudžiÅ«nienės ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,MAPLE LEAF STADIUMS BALTIC“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1681-343/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MAPLE LEAF STADIUMS BALTIC“ ieÅ¡kinį atsakovams K.

G. ir A. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje – R. B. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „MAPLE LEAF STADIUMS BALTIC“ (toliau – ir ieÅ¡kovė, bendrovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams K. G. ir A. B., kurį patikslinusi, prašė įmonei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 59 671,55 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. balandžio 16 d., ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2005 m. lapkričio 24 d., bendrovė vieÅ¡ajam registrui yra pateikusi balansÄ tik už 2005 m., kurio duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nors 2005 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovė turėjo 1 338 803 Lt vertės turto, tačiau jos finansinė bÅ«klė, tikėtina, buvo sunki, nes mokėtinos sumos ir įsipareigojimai virÅ¡ijo daugiau kaip pusę į įmonės balansÄ Ä¯traukto turto vertės. IeÅ¡kovės buhalterinės apskaitos registrai vesti tik iki 2006 m. rugsėjo 30 d.

Å iai datai įmonės ilgalaikis turtas sudarė 1 091 468,10 Eur. Dėl ieÅ¡kovės aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos ir jos registrų neturėjimo už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. nėra galimybės nustatyti, kokiomis aplinkybėmis iÅ¡ bendrovės dingo 2006 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MLS06/3-29 (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis) pagrindu už 1 128 232 Eur sumÄ Ä¯sigytina specialiosios paskirties Å¡aldymo įranga ir kitas įmonės turtas, kuris buvo apskaitytas įmonės balanse 2016 m. sausio 1 d. duomenimis.

2. Ieškovei iki bankroto bylos iškėlimo vadovo trys vadovai: nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. vadovu buvo R. B., nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. – A. B., o nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės likvidatoriumi paskirtas K. G.

3. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-664-221/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-760-241/2017 ieÅ¡kovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Atsakovai nevykdė įstatymuose ir įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu; netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos ir dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Atsakovai taip pat nepagrįstai bankroto administratorei neperdavė įmonės dokumentų ir turto. K. G., žinodamas apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę, apie tai, kad įmonė veiklos nevykdo, nepagrįstai ilgai, net 8 metus, nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neužtikrino kreditorių interesų apsaugos.

4. IeÅ¡kovė Å¡ias nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pagrindžiančiais sÄ lygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti egzistavimÄ .

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tiek imperatyviųjų, tiek ir fiduciarinių pareigų nevykdymu:

1) aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 74 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktai, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir ĮFAĮ) 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 4 ir 21 straipsniai;

2) savalaikio bankroto neiniciavimu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 5 dalis);

3) turto ir dokumentų už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. neišsaugojimu ir neperdavimu bankroto administratorei (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, CK 2.110 straipsnis, 2.87 straipsnio 1-2 dalys);

4) įmonės privedimu prie bankroto tyčia (ĮBĮ 20 straipsnis);

5) vengimu elgtis rūpestingai ir atidžiai įmonės kreditorių interesų apsaugos atžvilgiu, įskaitant aplinkybę, kad atsakovas K. G. net 8 metus vilkino ieškovės likvidavimo procedūras, nesikreipė dėl bankroto bylos jai iškėlimo (CK 1.5 straipsnis).

6. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtÄ Å¾alÄ sudaro bendrovės bankroto byloje kreditorių patvirtintų ir nepatenkintų finansinių reikalavimų suma – 59 671,55 Eur. Å iuo atveju nėra įmanoma nustatyti, kiek kiekvienas atsakovas atitinkamai prisidėjo dėl žalos ieÅ¡kovei atsiradimo, todėl atsakovai ieÅ¡kovei už Å¡iÄ Å¾alÄ atsakovo solidariai.

7. Atsakovas K. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad teismas turi ex officio (liet. pagal pareigas) pripažinti negaliojančiu (niekiniu) 2008 m. liepos 21 d. ieÅ¡kovės neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimÄ (toliau – ir nutarimas), kuriuo nuspręsta likviduoti ieÅ¡kovę ir jį paskirti likvidatoriumi. Pripažinus, kad K. G. ieÅ¡kovės likvidatoriumi paskirtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, jis turi bÅ«ti laikomas neįgijęs bendrovės likvidatoriaus teisių ir pareigų.

Dėl šios priežasties, atsakovo nuomone, neegzistuoja pagrindas jam reikšti reikalavimus pagal CK 2.87 straipsnį. Nutarimas dėl ieškovės likvidavimo priimtas nesilaikant visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo metu galiojusios ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto redakcijos. Ši įstatymo nuostata nustatė, kad sprendimai dėl bendrovės likvidavimo priimami kvalifikuota 2/3 balsų dauguma. Ieškovei išleidus 6 000 vnt. akcijų, susirinkime dalyvavo tik 3 840 balsų turintis akcininkas R.

B. Be to, visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokiÄ bendrovę (ABÄ® 73 straipsnio 3 dalis), o ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad ji jau 2006 m. buvo nemoki.

8. Atsakovas K. G. nurodė, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ atsakingas A. B. jam neperdavė ieÅ¡kovės dokumentų ir (ar) turto, todėl jis negalėjo vykdyti bendrovės likvidavimo procedÅ«rų ir organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , atitinkamai, jis negalėjo perduoti ieÅ¡kovės bankroto administratorei turto ir dokumentų. Kadangi duomenys apie bendrovės likvidatorių ir likviduojamos bendrovės statusÄ Juridinių asmenų registre įregistruoti tik 2008 m. rugsėjo 2 d., todėl K. G. galėtų atsakyti už buhalterinės apskaitos organizavimÄ bendrovėje tik po Å¡ios datos.

9. Civilinėse bylose Nr. eB2-664-221/2017 ir e2-760-241/2017 iÅ¡vados yra padarytos neatsižvelgiant į Å¡ioje byloje naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes ir surinktus įrodymus. Po nutarčių priėmimo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) pateikė bendrovės finansinius dokumentus, buvo įvertintas K. G. paskyrimo likvidatoriumi teisėtumas. Be to, minėtose bylose nebuvo įrodinėjamos aplinkybės dėl K. G. neteisėtų veiksmų sÄ moningai blogai valdant įmonę ar sudarytus sandorius, kurie pažeistų juridinio asmens interesus.

Todėl nurodytose bylose nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje K. G. atžvilgiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies tenkino, ex officio pripažinęs negaliojančiu nuo jo priėmimo momento 2008 m. liepos 21 d. UAB „MAPLE LEAF STADIUMS BALTIC“ neeilinio pakartotinio akcininkų susirinkimo nutarimÄ , kuriuo atsakovas K. G. paskirtas bendrovės likvidatoriumi ir kuriuo nuspręsta įmonę likviduoti, priteisė iÅ¡ atsakovo A.

B. ieÅ¡kovei 1 749,77 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad tik nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovės 2005-2006 m. dokumentai yra VMI, kuri 2017 m. liepos 12 d. juos perdavė bankroto administratorei. Teismas taip pat nustatė, kad 2005 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai virÅ¡ijo daugiau kaip pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, t. y. įmonė pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punktÄ buvo nemoki. IeÅ¡kovės buhalterinės apskaitos registrai suvesti tik iki 2006 m. rugsėjo 30 d. Ä®monės pradelsti finansiniai reikalavimai pradėjo formuotis nuo 2006 m. balandžio mėn. Bendra ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 59 671,55 Eur, o valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos Turto areÅ¡to aktų registre jau nuo 2007 m. kovo 8 d. buvo registruoti bendrovės areÅ¡tai.

12. Teismo vertinimu, pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ , kaip nurodo bankroto administratorė, buvo įsigyta Å¡aldymo įranga, neįrodo, kad Å¡is turtas faktiÅ¡kai buvo įgytas. IeÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentai (kasa, banko sÄ skaitos iÅ¡klotinės) patvirtina, kad bendrovė neturėjo lėšų (1 128 232 Eur) Å¡iam turtui įsigyti, taip pat nėra nei įrodymų, patvirtinančių atliktÄ mokėjimÄ už įrangÄ , nei turto priėmimo–perdavimo akto, o Å¡aldymo įrangÄ ieÅ¡kovė gavo pagal 2005 m. lapkričio 10 d. panaudos sutartį Nr. 20051114 (toliau – ir panaudos sutartis). Be to, 2016 m. lapkričio 30 d. sÄ skaita faktÅ«ra pagal pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo apmokėta. Nepaisant to, teismas sprendė, kad Å¡i aplinkybė nėra svarbi, nes žalos atlyginimas susietas su patvirtintas kreditorių reikalavimais.

13. Teismas nelaikė Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-664-221/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2-760-241/2017 nustatytų aplinkybių K. G. atžvilgiu prejudiciniais faktais. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad pasikeitė faktinės aplinkybės bankroto administratorei gavus įmonės dokumentus. Nurodytose bylose iÅ¡vados yra padarytos neatsižvelgiant į Å¡ioje byloje naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes ir surinktus įrodymus, VMI pateiktus bendrovės finansinius dokumentus bei neįvertinus K. G. paskyrimo likvidatoriumi teisėtumo.

14. Teismas sprendė, kad civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos yra tik atsakovo A. B. atžvilgiu. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas teismui ex officio pripažinti negaliojančiu (niekiniu) nutarimÄ , kuriuo atsakovas K. G. paskirtas likvidatoriumi ir įmonę nuspręsta likviduoti, nuo jo priėmimo momento, nes Å¡is nutarimas priimtas pažeidžiant imperatyvias CK 2.107 straipsnio 1 dalies, ABÄ® 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto ir 73 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi 2008 m. liepos 21 d.) nuostatas.

15. Sprendimas dėl bendrovės likvidavimo turėjo būti priimtas kvalifikuota 2/3 visuotinio akcininkų susirinkimo balsų dauguma (ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bendrovei išleidus 6 000 vnt. akcijų, susirinkime dalyvavo tik 3 840 balsų turintis akcininkas R. B.. Šiuo atveju sprendimui dėl bendrovės likvidavimo priimti reikėjo ne mažiau kaip 4 000 balsų, todėl sprendimas likviduoti bendrovę priimtas neteisėtai. Nepriėmus teisėto sprendimo likviduoti bendrovę, negalėjo būti skiriamas ir bendrovės likvidatorius.

Dėl to K. G. neturėjo teisinių įgaliojimų veikti kaip bendrovės likvidatorius, t. y. perimti bendrovės dokumentus ir turtÄ iÅ¡ ankstesnio įmonės vadovo A. B., organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , inicijuoti bankrotÄ bei kitas likvidatoriui priskirtas funkcijas. Be to, su A. B. iki pat ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo nutraukta darbo sutartis, taigi jis ėjo bendrovės direktoriaus pareigas ir atleistas iÅ¡ jų tik 2016 m. gegužės 19 d. Todėl nėra ir pagrindo K. G. reikÅ¡ti reikalavimų CK 2.87 straipsnio pagrindu.

16. Taip pat visuotinis akcininkų susirinkimas negalėjo priimti sprendimo likviduoti nemokiÄ bendrovę (ABÄ® 73 straipsnio 3 dalis). Bankroto administratorei pripažinus, jog bendrovė jau 2006 m. buvo nemoki, R. B. neturėjo teisės 2008 m. priimti sprendimo dėl bendrovės likvidavimo bei K. G. skyrimo jos likvidatoriumi. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog iki 2008 m. rugsėjo 2 d. Juridinių asmenų registre įregistravus likviduojamos bendrovės statusÄ , ji faktiÅ¡kai jau buvo nemoki ir jokios veiklos nevykdė.

17. Teismas sprendė, kad A. B. neteisėti veiksmai pasireiškė tiek imperatyviųjų, tiek ir fiduciarinių pareigų nevykdymu: buhalterinės apskaitos aplaidžiu tvarkymu, savalaikio bankroto neinicijavimu (ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 5 dalis), turto ir dokumentų už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. neišsaugojimu ir neperdavimu bankroto administratorei, įmonės privedimu prie bankroto tyčia, vengimu elgtis rūpestingai ir atidžiai įmonės kreditorių interesų apsaugos atžvilgiu. Teismas sutiko, kad ieškovės patirta žala yra lygi nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai – 59 671,55 Eur. Šie kreditorių finansiniai reikalavimai (skolos) atsirado bendrovės veiklos laikotarpiu iki likvidatoriumi paskiriant K. G. (2008 m. rusėjo 2 d.), o skolų dydžiai nuo jų atsiradimo momento nepakito iki pat bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nes bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdė jau nuo 2006 m. pabaigos.

18. Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovės argumentus dėl K. G. neteisėtų veiksmų galimo bendrumo su A. B., nenustatęs tam faktinio pagrindo. Teismas pagrįsta ir įrodyta pripažino žalÄ , t. y. kreditorės UAB „LRF Juridyska Byran“ – nuo 2007 m. sausio 31 d, susidariusio ir patvirtinto finansinio reikalavimo sumÄ â€“ 1 749,77 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. B. įmonės vadovo pareigas ėjo Å¡iuo laikotarpiu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 19.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. IÅ¡vadÄ , kad administratorė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Å¡aldymo įrangos priklausomybę ieÅ¡kovei, teismas grindė prielaidomis ir kritiÅ¡kai vertintinais R. B. paaiÅ¡kinimais. Å is turtas buvo apskaitytas ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje.

Be to, pirkimo–pardavimo sutarties 5 punkte įtvirtinta sÄ lyga, kad nuosavybės teisė pirkėjui perduodama pasiraÅ¡ius perdavimo–priėmimo aktÄ ir pardavėjui iÅ¡raÅ¡ius sÄ skaitÄ yra įvykdyta perdavus turtÄ panaudos sutarties pagrindu dar iki pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo. 19.2. Teismas netinkamai vertino įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų prejudicinę reikÅ¡mę, kadangi bankroto administratorė iÅ¡ VMI perėmė tik dalį buhalterinių dokumentų.

Dėl Å¡ios priežasties laikytina, kad buvę ieÅ¡kovės valdymo organai neįvykdė Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos, dėl ko nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. 19.3. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimÄ : 19.3.1. Nesant bankroto administratorei perduotų buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento, yra problemiÅ¡ka nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentÄ . 19.3.2.

Teismas, taikydamas ABÄ® 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatÄ , galiojusiÄ nutarimo priėmimo metu, neatsižvelgė, kad minėtas nutarimas priimtas neeiliniame pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų atžvilgiu nėra taikomas kvorumo reikalavimas. 19.3.3. Jei ir bÅ«tų pripažintas negaliojančiu pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, jis negaliojančiu turėtų bÅ«ti pripažintas nuo teismo sprendimo priėmimo, o ne nuo jo sudarymo dienos. 19.3.4.

Teismas nevertino K. G. nesÄ Å¾iningumo, t. y. priežasčių, kodėl jis nuo 2008 m. liepos 21 d. savo sutikimu, iÅ¡reikÅ¡damas laisvÄ valiÄ tapo ieÅ¡kovės likvidatoriumi (faktiniu vadovu) ir turėdamas aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ net 9 metus neginčijo tokio nutarimo. Atsakovas, žinodamas apie ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę, nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. AktyvÅ«s K. G. veiksmai nuo 2008 m. liepos 21 d. iki įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir jos metu rodo jo paties pripažinimÄ , kad jis buvo ieÅ¡kovės faktiniu vadovu. 19.4.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas: 19.4.1. Atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė, nes šiuo konkrečiu atveju nėra įmanoma nustatyti, kiek kiekvienas atsakovas prisidėjo prie žalos atsiradimo ieškovės atžvilgiu. Aplinkybė, kad atsakovai ieškovės vadovais buvo skirtingu laiku, nešalina jų atsakomybės solidarumo. 19.4.2. Teismo išvada, kad pagrįsta ir įrodyta žala yra tik kreditorės UAB „LRF Juridyska Byran“ nuo 2007 m. sausio 31 d. finansinio reikalavimo suma 1 749,77 Eur, pažeidžia ieškovės kitų kreditorių teises ir jų interesus, neatitinka ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies nuostatų dėl žalos, atsiradusios dėl asmens tyčinės veikos ar neveikimo, dydžio ir teismų praktikos.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas K. G. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 20.1. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovės dėstoma pozicija yra pasikeitusi, todėl laikytina prieÅ¡taringa: 20.1.1. Viena vertus, ieÅ¡kovės teigimu, nuo 2006 m. ji susidÅ«rė tik su laikinais sunkumais ir negalėtų bÅ«ti pripažinta nemokia Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies nuostatų atžvilgiu. Kita vertus, dėstydama argumentus dėl atsakovų neteisėtų veiksmų savalaikiai nesikreipiant dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nurodo, kad atsakovai turėjo inicijuoti ieÅ¡kovės bankroto bylÄ jau 2006 m. 20.1.2.

IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė specialiosios paskirties Å¡aldymo įrangos neiÅ¡saugojimu, tačiau ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad tokiÄ Ä¯rangÄ ieÅ¡kovė bÅ«tų įsigijusi nuosavybės teise ar atsakovas kaip nors bÅ«tų atsakingas dėl tokio turto neiÅ¡saugojimo. Be to, ieÅ¡kovė nereikalavo priteisti specialios paskirties Å¡aldymo įrangos vertės, todėl nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu ji įrodinėja tokios įrangos priklausymÄ bendrovei. 20.1.

ABÄ® 28 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad sprendžiant dėl įmonės likvidavimo, akcininkų sprendimas turi bÅ«ti priimamas kvalifikuota balsų dauguma. Kvorumo reikalavimas (ABÄ® 27 straipsnis) yra aktualus sprendžiant įvykusio ar neįvykusio akcininkų susirinkimo faktÄ , tačiau nereiÅ¡kia, kad pakartotiniame akcininkų susirinkime gali bÅ«ti priimami sprendimai nesilaikant ABÄ® 28 straipsnio reikalavimų. 20.2. IeÅ¡kovė tiek teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės pripažino, kad 2006 m. esant jai nemokiai, jos dalyviai (dalyvis) neturėjo teisės 2008 m. priimti sprendimo dėl bendrovės likvidavimo bei K.

G. skyrimo jos likvidatoriumi. 20.3. Ieškovė apeliaciniame skunde dėsto naujus argumentus neva K. G. būtina pripažinti faktiniu ieškovės vadovu, nors toks argumentas pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodomas. Be to, atsakovas niekada nepradėjo vykdyti ieškovės vadovui (likvidatoriui) priskiriamų funkcijų, nevadovavo bendrovei ir neatliko jokių veiksmų. 20.4. Ieškovė neįrodinėjo individualaus atsakovo neteisėto veikimo arba neveikimo, kiek jis susijęs su jam tenkančių pareigų pažeidimu, šių veiksmų santykio su žala (ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma). 20.5.

Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų galimo bendrumo, nes tam nėra jokio faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais 22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime sprendė, kad ieÅ¡kovės 2008 m. liepos 21 d. neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas dėl ieÅ¡kovės likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo yra neteisėtas.

Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vadovaudamasis tuo, kad toks sprendimas buvo priimtas nesilaikant visuotinio akcininkų susirinkimo metu galiojusio ABÄ® 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, tikrindama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės 2008 m. liepos 21 d. neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtų nutarimų dėl ieÅ¡kovės likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo pagrįstumÄ , vadovaujasi ABÄ® redakcija, galiojusia nurodyto susirinkimo suÅ¡aukimo metu, t. y. nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d.

24. ABĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Pagal ABĮ 27 straipsnio 8 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, jeigu šis įstatymas ar bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos.

25. Pagal ABÄ® 28 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali bÅ«ti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priima sprendimus dėl bendrovės likvidavimo. AnalogiÅ¡ki reikalavimai juridinio asmens dalyvių sprendimams, priimamiems dėl juridinio asmens likvidavimo, įtvirtinti ir CK 2.107 straipsnio 1 dalyje.

26. Kadangi 2008 m. liepos 21 d. susirinkime dalyvavo akcininkas, kuriam priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų, susirinkimas galėjo priimti sprendimus ir teisėtai buvo laikomas įvykusiu (ABÄ® 27 straipsnio 1 dalis). Be to, 2008 m. liepos 21 d. vyko pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam, skirtingai nei pirmajam, pagal įstatymÄ apskritai kvorumo reikalavimas nėra taikomas.

27. ABÄ® 28 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma ABÄ® 27 straipsnio 8 daliai. Nutarimai dėl ieÅ¡kovės likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo 2008 m. liepos 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimti balsavus už jų priėmimÄ absoliučiai susirinkime dalyvavusių akcininkų daugumai, t. y. susirinkime dalyvavo akcininkas, turintis daugiau kaip ½ visų akcijų suteikiamų balsų, ir jis balsavo už nurodytų sprendimų priėmimÄ . Taigi, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, 2008 m. liepos 21 d. visuotinis akcininkų susirinkimas ir jame priimti sprendimai dėl ieÅ¡kovės likvidavimo ir, atitinkamai, likvidatoriaus paskyrimo yra teisėti.

28. Pirmosios instancijos teismas nurodytÄ sprendimÄ likviduoti ieÅ¡kovę pripažino negaliojančiu ir dėl to, kad, jo nuomone, buvo pažeistas ABÄ® 73 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas likviduoti nemokiÄ bendrovę.

29. Teisėjų kolegija sutinka, kad likvidavimo procedÅ«ra juridinių asmenų dalyvių sprendimu gali bÅ«ti pradedama ir vykdoma tik įmonei esant mokiai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pats bankroto administratorius pripažino, jog ieÅ¡kovė jau 2006 m. buvo nemoki. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ieÅ¡kovės nemokumo 2006 m. galima daryti tik prielaidÄ , nes nuo 2006 m. rugsėjo 30 d. nebebuvo vedama ieÅ¡kovės buhalterinė apskaita. Dėl Å¡ios priežasties nustatyti, ar ieÅ¡kovė Å¡iuo laikotarpi buvo (ne)moki, nėra galimybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tikslus įmonės nemokumo momentas nebuvo nustatytas ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje eB2-303-221/2018, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla.

Teismas nutartyje nurodė, kad likvidatoriumi paskirtas K. G. nepateikė teismui reikalautų duomenų, todėl negalima nustatyti tikslaus atsakovės įmonės turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykio. Pripažinti 2008 m. liepos 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtÄ sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės likvidavimo negaliojančiu remiantis spėjamomis, tačiau objektyviai nepatvirtintomis aplinkybėmis, negalima.

30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės sÄ skaitoje pokyčiai vyko tik iki 2006 m. pabaigos, o nuo 2007 m. dominavo tik antstolių taikomi areÅ¡tai. Iki paskiriant likvidatorių bendrovėje dirbo tik A. B. Tačiau Å¡ie duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė jau 2006 m. buvo nemoki. Juo labiau, kai byloje yra duomenų, kad 2006 m. sausio 23 d. ieÅ¡kovė gavo 181 591,95 Eur paskolÄ (t. 1, b. l. 69). Be to, 2006 m. lapkričio 23 d. ieÅ¡kovė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokestiniam tyrimui atlikti pateikė dokumentus (t. 3, b. l. 3), 2006 m. lapkričio 15 d. vykdė mokėjimus (t. 3, b. l. 8).

IeÅ¡kovei turto areÅ¡tai Turto areÅ¡to aktų registruose įregistruoti 2007 m. pradžioje. Teisėjų kolegija pažymi, kad turint ieÅ¡kovės finansinius dokumentus tik iki 2006 m. rugsėjo 30 d., tikslus įmonės nemokumo atsiradimo momentas negali bÅ«ti nustatytas. Å iuo atveju galima tik sutikti, kad ieÅ¡kovė turėjo finansinių sunkumų jau 2006 m., tačiau ar ieÅ¡kovė tuo metu buvo nemoki, nustatyti nėra galimybių. Tam, kad visuotiniame akcininkų susirinkime priimtÄ sprendimÄ bÅ«tų galima pripažinti niekiniu, privalo bÅ«ti akivaizdžių, vienareikÅ¡miÅ¡kų duomenų dėl sprendimo prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Tokiu atveju neužtenka tikėtinos iÅ¡vados apie ieÅ¡kovės nemokumÄ .

31. PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, aplinkybė, kad A. B. buvo atleistas iÅ¡ vadovo pareigų tik ieÅ¡kovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , nepatvirtina, kad K. G. likvidatoriumi buvo paskirtas neteisėtai. CK 2.110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas. Taigi, Å¡iuo atveju A. B. įgaliojimų neteko pagal įstatymÄ po to, kai K.

G. buvo paskirtas ieÅ¡kovės likvidatoriumi. Nepaisant to, kad A. B. iÅ¡ įmonės buvo atleistas tik įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, jog po likvidatoriaus paskyrimo jis vis dar buvo įmonės vadovas. Jei A. B., netekęs savo, kaip ieÅ¡kovės valdymo organo, įgaliojimų, įmonėje nėjo jokių kitų pareigų, pareigÄ atleisti faktiÅ¡kai įmonėje nedirbantį darbuotojÄ turėjo naujas įmonės vadovas – likvidatorius K. G. Tačiau tokios pareigos neatlikimas nėra niekaip susijęs su K.

G. skyrimo likvidatoriumi teisėtumu. Svarbu pažymėti ir tai, kad K. G. likvidatoriumi buvo paskiras jam pačiam iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ ir sutikimÄ tapti likviduojamos įmonės likvidatoriumi. K. G. duomenis dėl ieÅ¡kovės likvidavimo ir jo, kaip likvidatoriaus skyrimo, įregistravo Juridinių asmenų registre.

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau šioje sprendimo dalyje išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas nurodytas ABĮ nuostatas, klaidingai vertindamas įrodymus, pripažino negaliojančiais nuo priėmimo momento 2008 m. liepos 21 d. ieškovės neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dėl ieškovės likvidavimo ir K. G. skyrimo likvidatoriumi. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nurodyti sprendimai dėl ieškovės likvidavimo ir likvidatoriaus skyrimo prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Dėl to, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovui K. G., kaip įmonės likvidatoriui, įgijusiam visas įmonės likvidatoriaus teises ir pareigas, gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė už netinkamÄ vadovui nustatytų pareigų vykdymÄ . Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo 33. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

34. IeÅ¡kovė per savo veiklos laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2016 m. balandžio 5 d. turėjo tris vadovus. Iki 2006 m. gruodžio 27 d. ieÅ¡kovės vadovu buvo R. B., nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. – A. B., nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo – K. G. IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė vadovo civilinę atsakomybę taikyti dviem ieÅ¡kovės buvusiems vadovams, t. y. A. B. ir K. G., kurių civilinės atsakomybės sÄ lygų (ne)egzistavimas toliau bus aptartas Å¡ioje nutartyje.

Dėl neteisėtų veiksmų 35. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovai K. G. ir A. B. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , laiku neinicijavo bankroto bylos, neiÅ¡saugojo ir neperdavė bankroto administratoriui turto ir dokumentų už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., privedė įmonę prie bankroto tyčia, vengė elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai įmonės kreditorių interesų apsaugos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas A.

B. atliko nurodytus veiksmus, tačiau nepripažino, jog tokius neteisėtus veiksmus atliko K. G.. Teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl A. B. neteisėtų veiksmų fakto nėra skundžiama, todėl ši teismo sprendimo dalis nėra apeliacijos objektas. Dėl šios priežasties toliau šioje nutartyje argumentai bus pateikiami laikant, kad atsakovas A. B. nurodytus neteisėtus veiksmus atliko.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl atsakovo K. G., t. y. kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, visų pirma lėmė tai, jog pirmosios instancijos teismas Å¡io asmens paskyrimÄ likvidatoriumi skundžiamame sprendime buvo pripažinęs neteisėtu. TokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ pripažinus neteisėta ir nepagrįsta, bÅ«tina byloje nustatyti, ar egzistuoja viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovo K. G. neteisėti veiksmai.

37. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė byloje dėl tyčinio bankroto nustatytais prejudiciniais faktais.

38. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 16 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

40. Byla dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iÅ¡nagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant K. G. Pažymėtina, kad K. G. aktyviai dalyvavo tyčinio bankroto byloje ir naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad ieÅ¡kovės bankrotÄ lėmė buvusių vadovų veiksmai – netvarkymas buhalterinės apskaitos, buhalterinės apskaitos dokumentų ir bendrovei priklausančio turto neperdavimas ir galimas iÅ¡vaistymas bei pasisavinimas, nevykdymas pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai).

Lietuvos apeliacinis teismas, 2017 m. kovo 31 d. nutartimi palikęs nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį, atmetė atsakovo (Å¡ioje byloje) argumentus, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog jis, kaip buvęs ieÅ¡kovės likvidatorius, savo pareigas vykdė netinkamai, neužtikrino įmonės kreditorių apsaugos, t. y. nesudarė nei įmonės likvidavimo laikotarpio pradžios balanso, nei metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir likvidavimo ataskaitų; žinodamas apie sunkiÄ ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę ir tai, kad ji nevykdo jokios veiklos, nepagrįstai ilgai nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas K. G. nurodytas bylas nagrinėjusiems teismams nepateikė duomenų, kurie bÅ«tų leidę nustatyti, kad jis tinkamai atliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, užtikrino kreditorių interesų apsaugÄ . Taigi, teismai, remdamiesi visais jiems prieinamais įrodymais ir vadovaudamiesi įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatavo, kad K. G. nevykdė pareigos sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansÄ , metinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo ataskaitas, laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

BylÄ dėl vadovų civilinės atsakomybės nagrinėjusiam teismui nebuvo pagrindo nesiremti nurodytais faktais kaip prejudicinėmis aplinkybėmis, nes buvo tiriamos tos pačios aplinkybės, kurios yra reikÅ¡mingos ir Å¡ioje byloje.

41. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė prieÅ¡ tai nurodytose byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis, nes nuo minėtų nutarčių priėmimo neva pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. ieÅ¡kovės bankroto administratorius atgavo įmonės dokumentus, gavo papildomų duomenų iÅ¡ antstolių. Å i aplinkybė nepaneigia galimybės taikyti CPK 182 straipsnio 2 punktÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto administratorius 2017 m. liepos 12 d. iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos perėmė tik dalį ieÅ¡kovės buhalterinių dokumentų, todėl tai nepaneigia nurodytuose teismo procesiniuose dokumentuose nustatytų aplinkybių dėl netinkamo ieÅ¡kovės vadovų, įskaitant K.

G., pareigų vykdymo. Bankroto administratoriui iki šio nėra perduoti ieškovės dokumentai už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. Be to, po nutarčių priėmimo gauti ieškovės dokumentai apima laikotarpį tik iki 2006 m. rugsėjo 30 d., kai K. G. netinkamai atliko savo, kaip ieškovės vadovo (likvidatoriaus), pareigas nuo 2008 m. rugsėjo 2 d.

42. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad civilinėse bylose dėl tyčinio bankroto nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad įmonė buvo privesta prie bankroto atsakovui K. G. sÄ moningai blogai valdant įmonę. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiÅ¡kai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryÅ¡io tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryÅ¡ys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

43. K. G. teigia, kad jis negalėjo perduoti ieÅ¡kovės turto ir dokumentų, nes jų jam neperdavė ankstesnis įmonės vadovas, tačiau Å¡ie atsakovo teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Net jei dokumentai ir turtas jam nebuvo perduoti, bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas bÅ«tų ėmęsis aktyvių veiksmų turtui ir dokumentams perimti (surasti). Vienkartinis vykimas kartu su antstoliu pas A. B. ir jo neradimas nepatvirtina atsakovo K. G. aktyvių veiksmų siekiant surasti ir perimti turtÄ ir dokumentus.

Juo labiau, kai net nesiimta priemonių atsiimti dokumentus, kurie buvo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Be to, pats atsakovas A. B. teigia prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y. kad dokumentus ir turtÄ K. G. perdavė. TÄ patvirtina 2017 m. balandžio 26 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodytos aplinkybės (t. 3, b. l. 136, 138). Apskritai, ta aplinkybė, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo ir davė paaiÅ¡kinimus, patvirtina, jog K. G. turėjo galimybes šį asmenį surasti. Bet to, A.

B. K. G. surasti pavyko 2017 m. kovo 15 d. (t. 3, b. l. 168-169). Šiuo atveju svarbu tai, kad nei vienas atsakovas nepateikė įmonės dokumentų ir turto priėmimo–pardavimo aktų, todėl negalima nustatyti aplinkybių, susijusių su turto ir dokumentų (ne)perdavimu.

44. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad K. G. padavė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl ieÅ¡kovės turto pasisavinimo ir dokumentų paslėpimo, tačiau tÄ padarė tik 2017 m. vasario 13 d. (t. 2, b. l. 148-149, 150). Toks atsakovo veiksmas po to, kai ieÅ¡kovei buvo jau iÅ¡kelta bankroto byla, labiau vertintinas kaip siekis iÅ¡vengti civilinės atsakomybės dėl netinkamo savo, kaip likvidatoriaus pareigų, atlikimo.

45. Taigi, atsakovo K. G. neteisėti veiksmai nustatyti ir atsakomybė taikytina nustačius bendrųjų įmonės vadovui ir Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatuose iÅ¡vardytų pareigų nevykdymÄ , pagrįstÄ nagrinėjamos bylos ir teismo konstatuotais teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais (prejudiciniais) faktais.

46. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl specialios paskirties Å¡aldymo įrangos. Dėl nuosavybės teisių į specialios paskirties Å¡aldymo įrangÄ 47. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad pagal ieÅ¡kovės turimus duomenis negalima nustatyti, ar specialios paskirties Å¡aldymo įranga, kurios balansinė turto vertė 2006 m. rugsėjo 30 d. buvo 1 057 717,52 Eur, priklausė ieÅ¡kovei. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė ir Å veicarijos įmonė ,,MLS Maple Leaf Stadiums AG“ sudarė 2006 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MLS 06/3-29, pagal kuriÄ Å veicarijos įmonė įsipareigojo ieÅ¡kovei parduoti specialios paskirties Å¡aldymo įrangÄ už 1 128 232 Eur (t. 3, b. l. 147-160).

48. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę CK 4.49 straipsnio 1 dalis nustato, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtÄ ) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. CK 4.49 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nurodo, kad sutartyje gali bÅ«ti numatyta, jog nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrÄ sutartyje nustatytÄ sÄ lygÄ . Pagal nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties 5 punktÄ nuosavybės teisė pirkėjui perduodama pasiraÅ¡ius Å¡aldymo įrangos perdavimo–priėmimo aktÄ ir pardavėjui iÅ¡raÅ¡ius sÄ skaitÄ . Taigi, tam, kad įranga nuosavybės teise pereitų ieÅ¡kovei, buvo bÅ«tinas akto dėl nuosavybės perdavimo–priėmimo pasiraÅ¡ymas ir sÄ skaitos ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ymas. Nors atsakovas K. G. akcentuoja, kad sÄ skaita nebuvo apmokėta, tačiau sÄ skaitos apmokėjimas nebuvo sÄ lyga nuosavybės teisei pagal pirkimo–pardavimo sutartį pereiti.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie akto dėl nuosavybės teisių perleidimo pasiraÅ¡ymÄ , tačiau į bylÄ yra pateikta 2006 m. kovo 30 d. sÄ skaita Nr. 20060330/1, iÅ¡raÅ¡yta ieÅ¡kovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį 1 128 232 Eur sumai. Be to, kaip nurodo ieÅ¡kovė ir neginčija atsakovas K. G., Å¡aldymo įranga buvo įtraukta į ieÅ¡kovės turto apskaitÄ . Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė jau iki pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo turtÄ turėjo savo žinioje, nes įranga buvo perduota laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis ieÅ¡kovei 2005 m. lapkričio 10 d. pagal panaudos sutartį.

Å iÄ aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir pats pirkimo–pardavimo sutarties turinys (sutarties dalis „Garantijos“). Visgi, įrangos perdavimas pagal panaudos sutartį nepatvirtina nuosavybės teisės į įrangÄ perleidimo. Teisėjų kolegijos įsitikimu, byloje esant tik netiesioginių įrodymų apie galimÄ nuosavybės teisės į įrangÄ Ä¯gijimÄ , spręsti, kad ieÅ¡kovei specialios paskirties įranga priklausė nuosavybės teise, negalima. Taigi, Å¡iuo aspektu pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nelaikytinos nepagrįstomis.

Dėl žalos ir jos dydžio, priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir neteisėtų veiksmų nustatymo 50. IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo, kad ji dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė žalÄ , kuri yra lygi ieÅ¡kovės bankroto byloje nepatenkintų 59 671,55 Eur dydžio kreditorių finansinių reikalavimų sumai. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovo A. B. neteisėtus veiksmus (žr. sprendimo 35 punktÄ ), pripažino, kad ieÅ¡kovė dėl Å¡io atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų patyrė žalÄ , kurios dydis yra 1 749,77 Eur.

Tokį žalos dydį pirmosios instancijos teismas siejo su UAB „LRF Juridyska Byran“ nuo 2007 m. sausio 31 d. susidariusia ir ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtina finansinio reikalavimo suma, nes atsakovas A. B. įmonės vadovo pareigas ėjo nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teikė argumentus ne tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai K. G., bet ir dėl žalos dydžio, priteisto ieÅ¡kovei iÅ¡ A. B. IeÅ¡kovė yra įsitikinusi, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ sudaro 59 671,55 Eur.

Teisėjų kolegija su tokiu ieškovės apeliacinio skundo argumentu sutinka.

51. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nepagrįstai žalÄ siejo tik su atskirų atsakovų valdymo metu iÅ¡augusiu įmonės skolų dydžiu, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. VisiÅ¡kai teisingai skundžiamame sprendime nurodoma, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai faktiÅ¡kai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai Å¡i žala nėra padaryta bendrais Å¡ių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iÅ¡ jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , jų atsakomybė turi bÅ«ti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iÅ¡ jų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetÄ , dėl jos turi bÅ«ti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ turi bÅ«ti skaičiuojamas kiekvieno iÅ¡ jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Tačiau pavėluotas kreipimasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra tik vienas iÅ¡ atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog žalos atsiradimÄ lėmė ne tik nesavalaikis bankroto bylos iÅ¡kėlimas. Atsakovai neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos, nevykdė su įmonės apskaita susijusių pareigų. Be to, K. G. nevykdė ir pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Dėl nepateisinamai ilgo pareigos kreiptis į teismÄ nevykdymo susiklostė situacija, kai nebegalima iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrosios ieÅ¡kovės finansinės padėties, jos turto.

52. Nagrinėjamu atveju abu atsakovai neužtikrino, kad įmonėje tinkamai būtų vedama buhalterinė apskaita, perduoti įmonės turtas ir dokumentai. Bankroto administratoriui buvo perduoti tik dokumentai už laikotarpį iki 2006 m. rugsėjo 30 d., tačiau šie dokumentai gauti ne iš atsakovų, o Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriai mokestiniam patikrinimui atlikti jie buvo perduoti ir vėliau neatsiimti. Aplinkybės, susijusios su ieškovės turtu, yra aiškios tik tiek, kiek jas patvirtina byloje esantis 2008 m. birželio 10 d. turto perdavimo išieškotojui aktas, iš kurio matyti, kad ieškovės skolininkui buvo perleistas ieškovės turėtas turtas (biuro įranga ir technika), kurio vertė 2 677,54 Eur (t. 2, b. l. 24-25, 26-27).

53. Pagal vienintelį vieÅ¡am registrui pateiktÄ 2005 m. balansÄ , faktas, kad turto įmonėje 2005 m. gruodžio 31 d. buvo, yra akivaizdus. Balanso turinys patvirtina, kad 2005 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovė turėjo turto už 387 744,14 Eur turto. Be to, 2006 m. sausio mėnesį ieÅ¡kovei buvo suteikta 181 591,75 Eur paskola. Dėl neužtikrinto privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos nėra galimybių nustatyti, kaip kito ieÅ¡kovės turto sudėtis, kaip jis buvo naudojamas, kiek ir kokio turto iÅ¡liko pas ieÅ¡kovę, kur likęs turtas yra ir pan.

Negalėjimas nustatyti įmonės turto, įskaitant ir tai, ar pagal sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį ieÅ¡kovė įgijo didelės vertės specialios paskirties Å¡aldymo įrangÄ , yra nulemtas to, kad trÅ«ksta didelės dalies ieÅ¡kovės dokumentų, už kurių neiÅ¡saugojimÄ yra atsakingi atsakovai. Bankroto administratoriui neperdavus jokio turto ir dokumentų, nėra galimybių patvirtinti, kad visas turtas teisėtai buvo perleistas. O atsakovams, kaip buvusiems įmonės vadovams, geriausiai turi bÅ«ti žinomos aplinkybės, susijusios tiek su jų vadovavimo pabaigai įmonėje buvusio turto apimtimi ir struktÅ«ra, tiek su jo apskaita, bÅ«kle, likimu ir pan.

Negalint nustatyti nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovės kreditoriai prarado bet kokias galimybes patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ ieÅ¡kovės turto. Tokie veiksmai negalėjo bÅ«ti atlikti atsakovams nesuvokiant, kad tokios pasekmės yra labai tikėtinos. Juo labiau jau buvo minėta, kad dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo nesikreipiama nepateisinamai ilgÄ laikÄ , žinant, jog tokiu bÅ«du praktiÅ¡kai nelieka galimybių nustatyti su ieÅ¡kovės turtu susijusias aplinkybes. Nesant įrodymų, kurie paneigtų turto buvimÄ apskritai ar patvirtintų, kad jis visas buvo teisėtai kam nors perleistas, pripažintina, kad atsakovų neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala įmonei, o tuo pačiu, kaip iÅ¡vestinė, ir kreditoriams.

54. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat pažymi, kad buhalterinės apskaitos netinkamas tvarkymas, finansinės atskaitomybių nesudarymas, dokumentų ir turto neperdavimas, uždelstas kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo lėmė tai, kad ieškovė objektyviai negalėjo pateikti konkretesnių įrodymų dėl žalos dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė nustatyti žalos dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti.

55. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iÅ¡keliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto Å¡iems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad Å¡io turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis.

Kreditoriams padaryta žala yra laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonei padarytos žalos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Toks žalos dydžio nustatymas gali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai jÄ lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

56. Kadangi atsakovai nepateikė įrodymų dėl į 2005 m. balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto dinamikos iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o kreditorių reikalavimai sudaro itin nedidelę dalį, lyginant jÄ su į vienintelį vieÅ¡ai sudarytÄ balansÄ Ä¯traukto turto verte, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma laikytina vadovų veiksmais padaryta žala. Bylos duomenys neleidžia spręsti, kad įmonė nebÅ«tų pajėgi atsiskaityti su kreditoriais net ir nesant neteisėtų veiksmų. Dėl kelių asmenų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolės rÅ«Å¡ies 57. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žalÄ ieÅ¡kovei padarė keli asmenys savo neteisėtais veiksmais, dėl to kyla klausimas dėl jų prievolės nukentėjusiam asmeniui (ieÅ¡kovei) rÅ«Å¡ies.

58. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iÅ¡ įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal bendrÄ civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos iÅ¡imtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpcijÄ , jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimÄ apsaugÄ . Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi teisę iÅ¡ bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai numato kÄ kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).

59. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusiÄ Å¾alÄ saistančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį nustatomas bendrininkavimas siaurÄ ja prasme (bendrininkavimas plačiÄ ja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurÄ ja prasme atvejai gali bÅ«ti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimÄ . Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrÄ ketinimÄ sukelti žalÄ .

Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sÄ veikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalÄ , vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai iÅ¡reikÅ¡tas.

Jokio susitarimo sukelti žalÄ ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iÅ¡ pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iÅ¡ esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebÅ«tų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į Å¡iÄ priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumÄ bei veiksmų bendrumÄ objektyviÄ ja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).

60. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimÄ , nes kiekvieno iÅ¡ atsakovų byloje nustatyti veiksmai sudarė sÄ lygas žalai atsirasti. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai objektyviai negalima iÅ¡siaiÅ¡kinti su ieÅ¡kovės finansine padėtimi susijusių aplinkybių, kas, atitinkamai, tiesiogiai lemia negalėjimÄ patenkinti ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų. Tokia situacija susiklostė dėl, pirma, A.

B. netinkamo ieÅ¡kovės apskaitos vedimo, antra, dėl to, kad K. G., perėmęs įmonės valdymÄ , dokumentus ir turtÄ (arba nesiėmęs aktyvių veiksmų turtui ir dokumentams surasti), taip pat nesudarinėjo jam, kaip likvidatoriui, privalomų sudaryti likvidavimo balanso, metinių finansinių atskaitomybių. Galiausiai, dėl beveik deÅ¡imtmetį trukusio įmonės likvidavimo, nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir bankroto administratoriui nepateikimo jokių dokumentų ir turto.

Dėl procesinės bylos baigties 61. Apibendrindama pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ex officio pripažindamas negaliojančiu ieÅ¡kovės neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės likvidavimo ir likvidatoriaus skyrimo, pažeidė materialinės teisės normas. Nepagrįstai pripažinus, kad atsakovo K. G. paskyrimas ieÅ¡kovės likvidatoriumi buvo neteisėtas, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl negalėjimo Å¡iam atsakovui taikyti vadovo civilinę atsakomybę taip pat tampa nepagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos duomenų visuma, sutinka su ieÅ¡kove, kad K. G., kaip ir atsakovui A. B., taikytina vadovų civilinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 62. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

63. Tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, 1 120 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ priteisiamas lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų.

64. Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo, Å¡ios iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikta, todėl jos nepriteisiamos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,MAPLE LEAF STADIUMS BALTIC“ ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „MAPLE LEAF STADIUMS BALTIC“ (juridinio asmens kodas 300139654) solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 59 671,55 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 560 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas