Legislator Case Law & Legislation
358ddbf6-1ddc-4e43-b57a-7a6ff66e505c AI generated

358ddbf6-1ddc-4e43-b57a-7a6ff66e505c · Regionų administracinis teismas

Case Number 358ddbf6-1ddc-4e43-b57a-7a6ff66e505c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. eI-442-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01958-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 18 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Ričardui Lilui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

358ddbf6-1ddc-4e43-b57a-7a6ff66e505c · Regionų administracinis teismas: Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI-442-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01958-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 18 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Ričardui Lilui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas E. S. (toliau – ir E. S., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. PareiÅ¡kėjas E. S. skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose.

Pareiškėjas turi priklausomybę narkotikams, tačiau nusprendė šio žalingo įpročio atsikratyti. Kadangi Alytaus PN neužkerta kelio narkotinių medžiagų patekimui ir jų platinimui, prašė būti paskirtas į kamerų tipo patalpas. Pažymėjo, kad dėl Alytaus PN neveikimo užsikrėtė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nuolat laikydavosi drėgmė, kaupėsi pelėsis. Negalėjo tinkamai naudotis radijo įrenginiu, kadangi negalėjo pasirinkti radijo stoties.

Tualetų patalpoje neužtikrinamas privatumas, pertvaros per žemos. Teigė, kad buvo tiekiamas netinkamas maistas. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinančios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau- ir Konstitucija) 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovės veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ sveikatos pablogėjimu, orumo pažeminimu, dvasiniais ir psichologiniais iÅ¡gyvenimais.

PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 10  000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN) atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į įstaigÄ , buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plitimo bÅ«dais pasiraÅ¡ytinai. Nurodė, jog Alytaus PN nuolat vykdomi Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į įstaigÄ užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planai, taip pat (duomenys neskelbtini) plitimo mažinimo priemonių planas.

Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis netoleruojamas. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė. Sanitariniai mazgai yra įrengti taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Nurodė, kad maistas yra tiekiamas pagal patvirtintus valgiaraščius ir fiziologines mitybos normas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala.

BÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.270 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis.

Atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ( CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo apgyvendintas kartu su narkomanais ir ŽIV bei hepatitu C sergančiais asmenimis, dėl ko pats dar labiau įniko į narkotikų vartojimÄ bei susirgo (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 63 straipsnis numato, jog tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis Baudžiamojo Kodekso 50 straipsniu. Pagal BVK 65 straipsnį į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento, nuteistÄ jį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ .

Atitinkamai pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju į Alytaus PN atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, t. y. Alytaus PN Å¡iuo atveju nesprendė klausimo dėl pareiÅ¡kėjo paskyrimo į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ . Papildomai pažymėtina, jog BVK 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, nenumato, kad (duomenys neskelbtini) sergantys asmenys privalo bÅ«ti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.

Priešingai, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 punktas numato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali būti taikoma jokia segregacijos forma. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 punktas taip pat įtvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvėje, tokio paties požiūrio turi būti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius.

Minėtų tarptautinių teisės aktų pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl tos priežasties, kad jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2477/2012). Atitinkamai, remiantis 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, iÅ¡dėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 punktu, atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Taigi, teisės aktai nenumato atsakovės atstovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, iÅ¡skyrus, jei jie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktikÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1010-575/2015).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad neteisėti Alytaus PN veiksmai dėl pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo kartu su (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) sergančiais asmenimis nenustatyti. IÅ¡ į bylÄ pateiktos E. S. asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui 2017 m. lapkričio 21 d. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog Å¡ia liga užsikrėtė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, tačiau, teismo nuomone, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) atsirasti bÅ«tinos tam tikros sÄ lygos.

Ä®prastinio buitinio bendravimo metu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) neužsikrečiama. Užsikrečiama bendrai vartojant intravenines Å¡virkÅ¡tų adatas, Å¡virkÅ¡tus, leidžiantis narkotines medžiagas, lytiÅ¡kai santykiaujant, darant tatuiruotes. IÅ¡ Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės matyti, kad 2016 m. vasario 12 d. pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su Informavimo apie sÄ lytį su biologiniais skysčiais ir įvertinimo, nustatant (duomenys neskelbtini) užsikrėtimo rizikÄ , tvarka.

Å ia tema su pareiÅ¡kėju pakartotinai kalbėta 2016 m. balandžio 5 d. Taigi, pareiÅ¡kėjas žinojo, kaip galima užsikrėsti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ir kokių priemonių imtis, kad tai neįvyktų. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jis susirgo minėta liga, o pagal pareiÅ¡kėjo nurodytus abstrakčius teiginius nėra galimybių konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Alytaus PN nuolat vykdomi Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į įstaigÄ užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planai, taip pat (duomenys neskelbtini) plitimo mažinimo priemonių planas.

Psichologinė tarnyba vykdo narkomanijos prevencijÄ , vedamos konsultacijos su nuteistaisiais, susiduriančiais su psichologinio pobÅ«džio problemomis dėl (duomenys neskelbtini), teikiama mokslinė informacija apie prevencijÄ ir profilaktikÄ . Byloje nenustatyta, kad Alytaus PN nesilaikė higienos norminių aktų, žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos, prieÅ¡epideminių taisyklių reikalavimų. Nenustačius civilinės atsakomybės elementų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io – teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ neatsiranda.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad sanitarinio mazgo patalpoje sienelės buvo per žemos, pisuarai nebuvo tinkamai izoliuoti nuo likusios patalpos, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų 2017 m. birželio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 7.6 punkte nurodyta, kad tualete ne daugiau kaip 15 asmenų turi bÅ«ti klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams), klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m.

Reikalavimo atskirti pisuarus nėra nustatyta. Atsakovės atstovas nurodė, jog sanitariniame mazge tualetai yra atskirti ne mažesnėmis kaip 1,5 metro aukščio, kiekviena kabina turi duris, kurias nuteistieji gali užsidaryti. Atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad sanitariniuose mazguose buvo įrengtos unitazus vienÄ nuo kito skiriančios sienelės ir durys. LVAT formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes (kad unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis ir durimis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų) ir atsižvelgiant į vėliausiÄ LVAT praktikÄ darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms, pripažinti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentas dėl netinkamo tualetų įrengimo atmestinas, kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo netinkama oro temperatÅ«ra, drėgmė, nepakankama ventiliacija, kaupėsi pelėsis. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos Alytaus pataisos namuose vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

MinėtÄ aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie gyvenamųjų patalpų neÅ¡varÄ , pelėsio plitimÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprÅ«pinami valymo priemonėmis (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, kibiras, valikliai). Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios.

Alytaus pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, neÅ¡varių patalpų ir susikaupusio pelėsio iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad negalėjo tinkamai naudotis radijo įrenginiu, kadangi negalėjo pasirinkti radijo stoties.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Teisės aktai nereglamentuoja kiek ir kokių radijo stočių turi bÅ«ti retransliuojama. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie radijo taÅ¡ko įrengimÄ ir jo veikimÄ , tačiau iÅ¡ 2017 m. spalio 26 d. atsakymo E. S. Nr. 363-1571 matyti, kad kamerų tipo patalpose radijo stotys buvo retransliuojamos, vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2012 m. vasario 1 d.

įsakymu Nr. 185-18K patvirtintu Laidinio radijo stočių retransliavimo grafiku. Radijo stotys buvo nustatytos daugumos nuteistųjų pageidavimu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad tiekiamas nepilnavertis, nekokybiÅ¡kas maistas. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Pataisos namuose nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parÄ pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius ir mitybos normas. Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų direktoriaus budinčiajam padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems iÅ¡duodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio maisto patikrinimo.

Maistas pateikiamas geros kokybės. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo maisto labai abstraktÅ«s, Å¡ių aplinkybių jis visiÅ¡kai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams.

Darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus. PareiÅ¡kėjo nurodomos bendro pobÅ«džio aplinkybės apie kalinimo sÄ lygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepilnaverčio maisto, nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog BVK 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų.

Jeigu pareiÅ¡kėjui trÅ«ko maisto produktų, jis galėjo jų papildomai įsigyti pataisos namų parduotuvėje už asmenines lėšas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.). Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo orumÄ Å¾eminančių sÄ lygų Alytaus PN yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teisėja Irena Varžinskienė