358ddbf6-1ddc-4e43-b57a-7a6ff66e505c · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr. eI-442-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01958-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 18 d. PanevÄžys Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja Irena VaržinskienÄ, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovui advokatui RiÄardui Lilui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated358ddbf6-1ddc-4e43-b57a-7a6ff66e505c · Regionų administracinis teismas: Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. eI-442-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01958-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 18 d. PanevÄžys Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja Irena VaržinskienÄ, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovui advokatui RiÄardui Lilui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas E. S. (toliau â ir E. S., ir pareiÅ¡kÄjas) skundu kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dÄl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. PareiÅ¡kÄjas E. S. skunde nurodÄ ir jo atstovas teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose.
PareiÅ¡kÄjas turi priklausomybÄ narkotikams, taÄiau nusprendÄ Å¡io žalingo įproÄio atsikratyti. Kadangi Alytaus PN neužkerta kelio narkotinių medžiagų patekimui ir jų platinimui, praÅ¡Ä bÅ«ti paskirtas į kamerų tipo patalpas. PažymÄjo, kad dÄl Alytaus PN neveikimo užsikrÄtÄ (duomenys neskelbtini). NurodÄ, kad gyvenamosiose patalpose nuolat laikydavosi drÄgmÄ, kaupÄsi pelÄsis. NegalÄjo tinkamai naudotis radijo įrenginiu, kadangi negalÄjo pasirinkti radijo stoties.
Tualetų patalpoje neužtikrinamas privatumas, pertvaros per žemos. TeigÄ, kad buvo tiekiamas netinkamas maistas. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinanÄios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžianÄios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau- ir Konstitucija) 21 straipsnį. DÄl minÄtų atsakovÄs veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , pasireiÅ¡kusiÄ sveikatos pablogÄjimu, orumo pažeminimu, dvasiniais ir psichologiniais iÅ¡gyvenimais.
PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovÄs 10  000 Eur neturtinei žalai atlyginti. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas Alytaus pataisos namai (toliau â ir atsakovÄs atstovas, ir Alytaus PN) atsiliepime nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas, atvykÄs į įstaigÄ , buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plitimo bÅ«dais pasiraÅ¡ytinai. NurodÄ, jog Alytaus PN nuolat vykdomi Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turÄti daiktų patekimo į įstaigÄ užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planai, taip pat (duomenys neskelbtini) plitimo mažinimo priemonių planas.
NeteisÄtas disponavimas narkotinÄmis ar psichotropinÄmis priemonÄmis netoleruojamas. Alytaus visuomenÄs sveikatos centras, atlikÄs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatÄ. Sanitariniai mazgai yra įrengti taip, kaip to reikalauja teisÄs aktai. NurodÄ, kad maistas yra tiekiamas pagal patvirtintus valgiaraÅ¡Äius ir fiziologines mitybos normas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala.
BÅ«tina konkreÄiai apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.270 straipsnio prasme. PareiÅ¡kÄjas remiasi abstrakÄiais teiginiais, nepagrindžia bei konkreÄiai neįvardija valstybÄs kaltÄs, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisÄto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis.
AtsakovÄs atstovas praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs atstovo dÄl jo neteisÄtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ patyrÄ atlikdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ Alytaus pataisos namuose. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.
Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ( CK 6.246 straipsnis). TurtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos KalÄjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ). Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs): valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Kadangi pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmÄs atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmÄs atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad buvo apgyvendintas kartu su narkomanais ir ŽIV bei hepatitu C serganÄiais asmenimis, dÄl ko pats dar labiau įniko į narkotikų vartojimÄ bei susirgo (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) 63 straipsnis numato, jog tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvÄs atÄmimo bausmÄ, nustato teismas remdamasis Baudžiamojo Kodekso 50 straipsniu. Pagal BVK 65 straipsnį į konkreÄiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ KalÄjimų departamento, nuteistÄ jį siunÄia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybÄs pavojingumÄ , visuomenÄs saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybÄ ir požiÅ«rį į darbÄ .
Atitinkamai pareiÅ¡kÄjas nagrinÄjamu atveju į Alytaus PN atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, t. y. Alytaus PN Å¡iuo atveju nesprendÄ klausimo dÄl pareiÅ¡kÄjo paskyrimo į konkreÄiÄ pataisos įstaigÄ . Papildomai pažymÄtina, jog BVK 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, nenumato, kad (duomenys neskelbtini) sergantys asmenys privalo bÅ«ti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.
PrieÅ¡ingai, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 âDÄl etinių ir organizacinių sveikatos priežiÅ«ros aspektų įkalinimo įstaigoseâ 39 punktas numato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma jokia segregacijos forma. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 âDÄl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolÄs aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigoseâ 9 punktas taip pat įtvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvÄje, tokio paties požiÅ«rio turi bÅ«ti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius.
MinÄtų tarptautinių teisÄs aktų pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padarÄs iÅ¡vadÄ , kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dÄl tos priežasties, kad jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nÄra infekuoti ŽIV, atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A822-2477/2012). Atitinkamai, remiantis 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 âDÄl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvÄs atÄmimo vietoseâ, iÅ¡dÄstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 âDÄl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 âDÄl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvÄs atÄmimo vietoseâ pakeitimoâ, 1 punktu, atskirai kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose turi bÅ«ti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kÄ norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dÄl kurių drausminÄ komisija priÄmÄ sprendimÄ laikyti atskirai dÄl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.
Taigi, teisÄs aktai nenumato atsakovÄs atstovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, iÅ¡skyrus, jei jie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kÄ norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dÄl kurių drausminÄ komisija priÄmÄ sprendimÄ laikyti atskirai dÄl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. TaÄiau nagrinÄjamu atveju byloje tokios aplinkybÄs nenustatytos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktikÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1010-575/2015).
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstyta, teismas konstatuoja, kad neteisÄti Alytaus PN veiksmai dÄl pareiÅ¡kÄjo apgyvendinimo kartu su (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) serganÄiais asmenimis nenustatyti. IÅ¡ į bylÄ pateiktos E. S. asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjui 2017 m. lapkriÄio 21 d. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog Å¡ia liga užsikrÄtÄ dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų, taÄiau, teismo nuomone, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) atsirasti bÅ«tinos tam tikros sÄ lygos.
Ä®prastinio buitinio bendravimo metu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) neužsikreÄiama. UžsikreÄiama bendrai vartojant intravenines Å¡virkÅ¡tų adatas, Å¡virkÅ¡tus, leidžiantis narkotines medžiagas, lytiÅ¡kai santykiaujant, darant tatuiruotes. IÅ¡ Individualaus darbo su nuteistuoju knygelÄs matyti, kad 2016 m. vasario 12 d. pareiÅ¡kÄjas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su Informavimo apie sÄ lytį su biologiniais skysÄiais ir įvertinimo, nustatant (duomenys neskelbtini) užsikrÄtimo rizikÄ , tvarka.
Å ia tema su pareiÅ¡kÄju pakartotinai kalbÄta 2016 m. balandžio 5 d. Taigi, pareiÅ¡kÄjas žinojo, kaip galima užsikrÄsti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ir kokių priemonių imtis, kad tai neįvyktų. PareiÅ¡kÄjas nedetalizavo, kada konkreÄiai ir kokiomis aplinkybÄmis jis susirgo minÄta liga, o pagal pareiÅ¡kÄjo nurodytus abstrakÄius teiginius nÄra galimybių konstatuoti atsakovÄs atstovo veiksmų neteisÄtumÄ . AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad Alytaus PN nuolat vykdomi Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turÄti daiktų patekimo į įstaigÄ užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planai, taip pat (duomenys neskelbtini) plitimo mažinimo priemonių planas.
PsichologinÄ tarnyba vykdo narkomanijos prevencijÄ , vedamos konsultacijos su nuteistaisiais, susidurianÄiais su psichologinio pobÅ«džio problemomis dÄl (duomenys neskelbtini), teikiama mokslinÄ informacija apie prevencijÄ ir profilaktikÄ . Byloje nenustatyta, kad Alytaus PN nesilaikÄ higienos norminių aktų, žmonių užkreÄiamųjų ligų profilaktikos, prieÅ¡epideminių taisyklių reikalavimų. NenustaÄius civilinÄs atsakomybÄs elementų â neteisÄtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io â teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ neatsiranda.
DÄl paminÄtų priežasÄių pareiÅ¡kÄjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildino iÅ¡ aplinkybÄs, kad sanitarinio mazgo patalpoje sienelÄs buvo per žemos, pisuarai nebuvo tinkamai izoliuoti nuo likusios patalpos, todÄl pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas privatumas. LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų 2017 m. birželio 7 d. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 7.6 punkte nurodyta, kad tualete ne daugiau kaip 15 asmenų turi bÅ«ti klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams), klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnÄs kaip 1,5 m.
Reikalavimo atskirti pisuarus nÄra nustatyta. AtsakovÄs atstovas nurodÄ, jog sanitariniame mazge tualetai yra atskirti ne mažesnÄmis kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio, kiekviena kabina turi duris, kurias nuteistieji gali užsidaryti. AtsakovÄs atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad sanitariniuose mazguose buvo įrengtos unitazus vienÄ nuo kito skirianÄios sienelÄs ir durys. LVAT formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , yra nurodÄs, kad aplinkybÄs, kai pareiÅ¡kÄjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nÄra tapaÄios aplinkybÄms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužÄs 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-886-662/2018).
Ä®vertinus nustatytas aplinkybes (kad unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kÄjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinÄmis pertvaromis ir durimis, pareiÅ¡kÄjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų) ir atsižvelgiant į vÄliausiÄ LVAT praktikÄ darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikianÄios sÄ lygos, dÄl kurių nÄra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.
Å¡iuo aspektu kankinanÄioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminanÄioms sÄ lygoms, pripažinti. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo argumentas dÄl netinkamo tualetų įrengimo atmestinas, kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kÄjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo netinkama oro temperatÅ«ra, drÄgmÄ, nepakankama ventiliacija, kaupÄsi pelÄsis. GinÄo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d., toliau â Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių (HN 134:2015 39 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos Alytaus pataisos namuose vÄdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.
MinÄtÄ aplinkybÄ patvirtina Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12). Byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kÄjas negalÄjo iÅ¡vÄdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drÄgmÄs patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dÄl atsirandanÄios drÄgmÄs ar pelÄsio.
DÄl pareiÅ¡kÄjo argumentų apie gyvenamųjų patalpų neÅ¡varÄ , pelÄsio plitimÄ , teismas atkreipia dÄmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprÅ«pinami valymo priemonÄmis (Å¡epetys grindims, Å¡luostÄ, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, kibiras, valikliai). Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo paÄių nuteistųjų bei pareiÅ¡kÄjo valios.
Alytaus pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, jog atsakovÄs atstovas veikÄ netinkamai, o jo argumentai dÄl netinkamo vÄdinimo, neÅ¡varių patalpų ir susikaupusio pelÄsio iÅ¡ esmÄs yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todÄl atmetami. PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad negalÄjo tinkamai naudotis radijo įrenginiu, kadangi negalÄjo pasirinkti radijo stoties.
KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau â KalÄjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau â ir Eksploatavimo taisyklÄs) 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rÄtojo iÅ¡kvietimo sistema. TeisÄs aktai nereglamentuoja kiek ir kokių radijo stoÄių turi bÅ«ti retransliuojama. AtsakovÄs atstovas nepateikÄ duomenų apie radijo taÅ¡ko įrengimÄ ir jo veikimÄ , taÄiau iÅ¡ 2017 m. spalio 26 d. atsakymo E. S. Nr. 363-1571 matyti, kad kamerų tipo patalpose radijo stotys buvo retransliuojamos, vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2012 m. vasario 1 d.
įsakymu Nr. 185-18K patvirtintu Laidinio radijo stoÄių retransliavimo grafiku. Radijo stotys buvo nustatytos daugumos nuteistųjų pageidavimu. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisÄtų atsakovÄs atstovo veiksmų. PareiÅ¡kÄjas savo skunde nurodÄ, kad tiekiamas nepilnavertis, nekokybiÅ¡kas maistas. Asmenų, kuriems ribojama laisvÄ, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, â pagal dietinio maitinimo normas.
Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos VyriausybÄ arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalÄjimuose maitinami vadovaujantis FiziologinÄmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo iÅ¡laidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsÄjo 23 d.
įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklÄmis, patvirtintomis KalÄjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužÄs 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau â ir Maitinimo organizavimo taisyklÄs), KalÄjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 âDÄl valgiaraÅ¡Äių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtinimoâ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.) bei KalÄjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkriÄio 7 d.
įsakymu Nr. V-447 âDÄl valgiaraÅ¡Äių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimoâ. AtsakovÄs atstovas atsiliepime nurodÄ, jog Pataisos namuose nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parÄ pagal patvirtintus nedirbanÄių ir dirbanÄių vyrų valgiaraÅ¡Äius ir mitybos normas. Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų direktoriaus budinÄiajam padÄjÄjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems iÅ¡duodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio maisto patikrinimo.
Maistas pateikiamas geros kokybÄs. PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl netinkamo maisto labai abstraktÅ«s, Å¡ių aplinkybių jis visiÅ¡kai nedetalizavo, nenurodÄ, konkreÄiai nepagrindÄ ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinÄs žalos, todÄl tik pagal tokias pareiÅ¡kÄjo nurodytas abstrakÄias aplinkybes nÄra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisÄs aktų reikalavimams.
Darytina iÅ¡vada, jog teismui nÄra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovÄs atstovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidÄs pareiÅ¡kÄjo teises ar teisÄtus interesus. PareiÅ¡kÄjo nurodomos bendro pobÅ«džio aplinkybÄs apie kalinimo sÄ lygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl nepilnaverÄio maisto, nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti. PažymÄtina, jog BVK 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninÄse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų.
Jeigu pareiÅ¡kÄjui trÅ«ko maisto produktų, jis galÄjo jų papildomai įsigyti pataisos namų parduotuvÄje už asmenines lÄÅ¡as. Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovÄs atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.
R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.). GinÄo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl jo orumÄ Å¾eminanÄių sÄ lygų Alytaus PN yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todÄl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lÄmÄ neturtinÄs žalos atsiradimÄ .
PareiÅ¡kÄjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikÄ, todÄl teismas neturi pagrindo sprÄsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinÄms arba psichinÄms pareiÅ¡kÄjo savybÄms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisÄtų valstybÄs institucijos veiksmų â pareiÅ¡kÄjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo paÄiu, ir neturtinÄs žalos atsiradimo fakto.
Byloje nÄra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekÄ pareiÅ¡kÄjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrÄtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.). NenustaÄius atsakovo neteisÄtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kÄjo E. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .
Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mus. TeisÄja Irena VaržinskienÄ