358a9126-e3f2-453e-9b5b-36e197115fd5 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-318-283/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01685-2018-5 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 11 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. P. (P. P.) skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas P. P. (toliau – ir P. P., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, ir atsakovės atstovė), priteisti 700 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis LAVL, atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. kovo 11 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinę žalÄ jam sukėlė tai, kad LAVL palatose jam teko mažesnis plotas, nei teisės aktuose numatyta minimali norma; vienoje iÅ¡ palatų buvo įrengtas tik tupimas sanitarinis mazgas ir nebuvo jokio pagalbinio įrenginio, užtikrinančio neįgaliam asmeniui pasinaudoti tokio pobÅ«džio tualetu; sanitarinis mazgas nuo kameros atitvertas 1,5 m aukščio sienele, bet neturi durų ar kitos pertvaros, užtikrinančios privatumÄ ; palatose nuolat kaupėsi drėgmė, buvo Å¡alta, nebuvo tinkamo dirbtinio apÅ¡vietimo, dienos Å¡viesa pro langus beveik nepatekdavo, nebuvo vėdinimo sistemos ir atskirai sanitariniame mazge; kamerose buvo įvairių parazitų; iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės, antklodės buvo senos ir susidėvėjusios, skleidė nemalonų pelėsio kvapÄ .

PareiÅ¡kėjas tokias LAVL buvusias kalinimo sÄ lygas vertino kaip antisanitarines, kankinančias ir nežmoniÅ¡kas. Dėl tokių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį pažeidžiančių bausmės atlikimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais, emocine krize, fiziniu skausmu, pažeminimu (b. l. 3-4). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepimu prašė P. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

LAVL nurodė, kad įstaigoje sanitarinio mazgo vietos įrengtos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Atsakovės atstovė teigė, kad teisės aktai nereikalauja, jog pataisos įstaigų sanitariniuose mazguose bÅ«tų įrengti sėdimi tualetai. Tvirtino, kad ligoninės patalpos yra vėdinamos per langus; jose dirbtinis apÅ¡vietimas įrengtas, laikantis teisės aktų reikalavimų, o natÅ«ralus apÅ¡vietimas patenka per kamerų langus; kamerų tipo patalpose oro temperatÅ«ra bei santykinė oro drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus; patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos darbams atlikti sudaryta paslaugų teikimo sutartis su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri darbus atlikdavo kartÄ per mėnesį, o prireikus, ir dažniau; minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kamerose.

Atsakovės atstovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas dėl skunde iÅ¡vardintų pažeidimų į LAVL administracijÄ nesikreipė, o apibÅ«dindamas patirtÄ Å¾alÄ , apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais ir samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ (b. l. 10-15). Skundas iÅ¡ dalies tenkinamas. Bylos duomenimis, P. P. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydytas nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. kovo 10 d.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinė žalos, kildinamos ir netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina.

Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Be to, nagrinėjant bylÄ , atsižvelgiama į teisminėje praktikoje suformuotÄ aiÅ¡kinimÄ , jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad LAVL jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.4 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 5,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam LAVL palatose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl daroma iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas palatos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsižvelgus į tai, kad objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį mažesnį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuojamas konkrečios patalpos, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į LVAL Chirurginio (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatÄ Nr. 25, kurios plotas 21,25 kv. m, joje buvo įrengtos 5 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,25 kv. m ploto; vėliau (tikslios datos LAVL nenurodė) pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į Chirurginio skyriaus palatÄ Nr. 2, kurios plotas 24,92 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,56 kv. m ploto (b. l. 10, 17-18).

Įvertinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu atliekant bausmę LAVL palatose Nr. 25 ir Nr. 2, teisės aktų nustatyta minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinta. Teismas nenustatė pagrindo abejoti LAVL pateiktais duomenimis, kad P. P. buvo laikomas tik kamerų tipo palatoje Nr. 25 o vėliau nerakinamoje palatoje Nr. 2, todėl kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo skundo teiginius, kad jis buvo gydytas kamerų tipo palatose Nr. 28 ir Nr.

27. Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina ir į plotÄ , skirtÄ baldams bei kitiems įrenginiams. Teismas kaip pagrįstÄ vertina pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016). PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ jam sukėlė ir tai, jog palatose sanitariniai mazgai nebuvo visiÅ¡kai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų, juose įrengti tupimi tualetai. BVK 62 straipsnio 2 dalis laisvės vietų atėmimo ligoninę prilygina laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Teismas, įvertinęs LAVL atsiliepimo teiginį, kad Chirurginio (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, sprendžia, kad atsakovės atstovas nepateikė į bylÄ jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aukščiau nurodytÄ teiginį ir tuo pačiu paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kamerų tipo palatoje įrengtame sanitariniame mazge neužtikrinto asmens privatumo.

Teismo vertinimu, byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo pareigÄ paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius turi LAVL, kaip bausmę vykdanti įstaiga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Pagal EŽTT praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybė, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad, nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. taigi, tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neizoliavimas nuo bendros kameros erdvės) vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Atsižvelgus į bylos duomenis, daroma iÅ¡vada, kad kamerų tipo palatoje Nr. 25 sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl esantis tualete pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti matomas kitų kartu laikomų asmenų bei LAVL pareigÅ«nų.

LAVL atsiliepime nurodė, jog pareigÅ«nai privalo stebėti nuteistuosius pro kamerų stebėjimo langelius, kad kamerose bÅ«tų palaikoma tvarka, kad nuteistieji laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų bei vidaus tvarkos taisyklių. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jo teisė naudotis privatumÄ užtikrinančiu sanitariniu įrenginiu kamerų tipo palatoje Nr. 25 buvo pažeista. LAVL nurodė, kad ne režimo zonoje esančiame Chirurginiame skyriuje, kuriame buvo palata Nr. 2, sanitarinis mazgas įrengtas ne palatoje, o bendro naudojimo patalpose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 30 ir 32 punktais. VienodÄ administracinių teismų praktikÄ formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., T 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant palatoje Nr. 2 naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, todėl pagrindo konstatuoti teisės į privatumÄ pažeidimÄ nėra.

Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). Ši higienos norma specialių reikalavimų sanitarinio mazgo tipui nenumato. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje turi bÅ«ti sanitarinis mazgas klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas) ir vienas praustuvės komplektas. Daroma iÅ¡vada, kad teisės aktai nėra nustatę konkrečių reikalavimų kalinimo įstaigose įrengiamų tualetų konstrukcijai. LAVL pateikė tuometinio Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 17 d. patikrinimo aktÄ Nr. 13(15.3)-PA-410, kuriame užfiksuoti 2016 m. kovo 14 d. patikrinimo rezultatai (b. l. 19-20).

Å io patikrinimo metu buvo tikrinamos kamerų tipo palatos Nr. 24 ir Nr. 25, pastarojoje palatoje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė, kad 2016 m. kovo 14 d. palatos Nr. 25 sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kad patikrinimas buvo 2016 m. kovo 14 d., praėjus itin trumpam laiko tarpui po pareiÅ¡kėjo perkėlimo į palatÄ Nr. 2, teismas neturi pagrindo abejoti nustatytais duomenimis apie palatoje Nr. 25 nustatytas sÄ lygas, todėl Å¡io akto duomenimis grindžia daromas iÅ¡vadas.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo tipo tualeto įrengimo atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, kad palatose buvo netinkamas apÅ¡vietimas, prasta ventiliacija, buvo drėgna ir Å¡alta. Ginčo laikotarpiui taikomos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, o natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento Å¡i higienos norma nereglamentuoja; pagal HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o reikalavimai gyvenamųjų patalpų santykinei oro drėgmei nurodyti HN 134:2015 16 punkte.

Atsakovės atstovas nurodė, jog palapos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo vėdinamos per langus. Toks palatų vėdinimas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais grindžia daromas iÅ¡vadas. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybių iÅ¡vėdinti palatos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir patalpoje susikaupusios drėgmės. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-410 užfiksuota, kad palata Nr. 25 vėdinama per langus ( b. l. 20).

LAVL nurodė, kad palatų dirbtinis apšvietimas ir oro temperatūra atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, bei pažymėjo, kad nuteistųjų prašymu buvo išduodamos papildomos antklodės bei šildytuvai. Byloje nepateikta kitų įrodymų, įskaitant ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijų patikrinimo aktų, apie ginčo laikotarpiu palatose Nr. 25 ir Nr. 2 atliktus patikrinimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ( 2013 m. sausio 1 d.

– 2016 m. kovo 31 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdė visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl galimai neužtikrinamų apÅ¡vietimo, ventiliacijos, drėgmės sÄ lygų ir kad pagal jo skundus bÅ«tų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2016 m. kovo 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-410 konstatavo, kad 2016 m. kovo 14 d. atlikto patikrinimo metu palatoje Nr. 25 natÅ«ralus apÅ¡vietimas buvo užtikrinamas (b. l. 20). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos apÅ¡vietos, ventiliacijos, drėgmės, temperatÅ«ros neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimams atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad iÅ¡duoti čiužiniai, pagalvės, antklodė buvo seni, susidėvėję, nuo jų sklido pelėsių kvapas.

Pagal HN 134:2015 41 punktÄ , lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.  LAVL pateiktas 2016 metų kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas patvirtina, kad čiužiniai ir minkÅ¡tasis inventorius buvo dezinfekuojami (b. l. 21-23). Be to, teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo teiginius apie iÅ¡duotų čiužinių, pagalvių, antklodžių bÅ«klę, sprendžia, kad jie yra bendro pobÅ«džio, abstraktÅ«s ir nekonkretizuoti.

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl čiužinių ir kito minkÅ¡tojo inventoriaus antisanitarinės bÅ«klės, susidėvėjimo atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, kad LAVL palatose buvo tarakonų, žiurkių. Vadovaujantis HN 134:2015 20 punkto nuostatomis, laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, turi bÅ«ti atliekamas nuolatinis jų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

LAVL pateikė 2015 m. spalio 6 d. su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytÄ sutartį Nr. 500/57-90 ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2016 m. sausio ir vasario mėnesiais atliktų darbų aktus (b. l. 24-25, 31-34). Nurodyta sutartimi UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo lankyti LAVL patalpas kartÄ per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones; kartÄ per mėnesį LAVL nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais; savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ . Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad LAVL patalpose buvo vykdomas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir taikomos profilaktinės priemonės, t. y. atsakovės atstovė tinkamai vykdė HN 134:2015 20 punkto reikalavimus.

Tokia iÅ¡vada daroma, atsižvelgus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl graužikų ir nariuotakojų buvimo palatose atmetami kaip nepagrįsti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (žr. pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

GinÄÄ dėl neturtinės žalos nagrinėjančio teismo pareiga yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia piniginių lėšų suma gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje teismas vertina tai, kad visÄ 29 parų ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjui trÅ«ko gyvenamojo ploto: palatoje Nr. 25 - 0,85 kv. m, palatoje Nr. 2 - 1,54 kv. m; be to, buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais kamerų tipo palatoje Nr.

25. Teismo vertinimu, tai galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui papildomÄ diskomfortÄ ir neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus. Kita vertus, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jo praÅ¡omÄ 700 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad per ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjui bÅ«tų itin pablogėjusi fizinė ar psichinė sveikata, nenustatyta, kad LAVL pareigÅ«nai ir kiti darbuotojai bÅ«tų tyčia siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisės normų pažeidimų mastÄ , jų trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.) bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad 100 Eur suma yra adekvati P. P. patirtai neturtinei žalai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui P. P. (P. P.) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė