2025-12-30 Nr. AB-79-3-61-3-08447-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-677-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08447-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alnitransa“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą nustatyti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumą Širvintų rajono Liaukiškių žvyro telkinio teritorijoje, patenkančioje į Budelių kraštovaizdžio draustinį, (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pareiškimą, pašalinant padarytą pažeidimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjas kasa žvyrą Širvintų rajono Liaukiškių žvyro telkinyje ir siekia gauti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) leidimą pratęsti žvyro išteklių gavybą šiame telkinyje, praplečiant žemės sklypo, kuriame baigiami eksploatuoti ištekliai, ribas. Pareiškėjas (jo atstovas UAB GIK projektai), siekdamas atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, kreipėsi į Tarnybą su 2023 m. rugsėjo 5 d. prašymu Nr. 128/23 (toliau – ir Prašymas), prašydamas pateikti išvadą dėl Liaukiškių žvyro telkinio dalies (praplečiamo ploto) naudojimo planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ir potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo. Tarnyba, išnagrinėjusi Prašymą, Sprendime nurodė, kad planuojama ūkinė veikla yra negalima, todėl ji nenustatinės planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo.

2.2. Sprendimas ir atsakovo atsisakymas vykdyti jam įstatymais pavestas funkcijas yra nepagrįstas, prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms ir įstatymų reikalavimams. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir STĮ) 27 straipsnio 5 dalies 8 punktą, atsakovas privalėjo nagrinėti Prašymą ir priimti įstatymais pagrįstą atitinkamą sprendimą.

2.3. Šiuo atveju iš esmės planuojama praplėsti eksploatuojamo karjero ribas išžvalgyto ir Geologijos tarnybos aprobuoto žvyro telkinio, esančio eksploatuojamame žvyro karjere, dalimi. Atsakovo išvada, kad žvyro gavyba nurodytame plote yra laikytina naujo karjero įrengimu draustinyje, neatitinka Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ) 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, prieštarauja įstatymų reikalavimams ir faktinėms aplinkybėms.

2.4. Žvyro ištekliai šioje teritorijoje buvo išžvalgyti 1989 ir 2004 metais, t. y. žvyro ištekliai išžvalgyti iki Budelių kraštovaizdžio draustinio įkūrimo 1992 metais. Praplečiant eksploatuojamą žvyro karjerą, nebus pažeisti minėto draustinio reikalavimai ir nebus poveikio „Natūra 2000“ teritorijoms, t. y. nebus pakenkta saugomam kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms: planuojamas naudoti plotas ribojasi su šiuo metu eksploatuojamu karjeru, todėl bus naudojama veikianti infrastruktūra; nebus keičiamas žemės paviršiaus reljefas ir kt. Nėra jokių prielaidų manyti, kad vykdant žvyro kasimo darbus pievų ir miškų natūralios buveinės bus pažeistos arba kad ši veikla turės esminės įtakos augalams, gyvūnams. Artimiausia saugoma „Natūra 2000“ ekologiniam tinklui priklausanti teritorija – Neries upė, nutolusi nuo karjero apie 385 m.

2.5. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į seniai nustatytą žvyro išteklių plotą, jo išžvalgymo laiką, įsigijo žemės sklypą, planuodamas jame vykdyti žvyro kasimo darbus, tam išleido didelę pinigų sumą. Jis pagrįstai tikėjosi, kad galės nupirktą žemės sklypą, kuriame išžvalgyti ištekliai, naudoti žvyrui kasti ir pajamoms gauti.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Planuojamas Liaukiškių žvyro telkinys patenka į Budelių kraštovaizdžio draustinį, kuris laikytinas kompleksiniu draustiniu. Vadovaujantis SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalimi, kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus karjerus, taip pat naikinti ar žaloti reljefo formas.

4.2. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja teisės aktų nuostatas, teigdamas, jog jis iš esmės planuoja ne įkurti naują karjerą, o išplėsti esamą karjerą. Naujas pageidaujamas eksploatuoti žvyro telkinio plotas yra už draustinio steigimo metu pažymėtų žvyro telkinio ribų, kasybos darbais nepažeistoje draustinio dalyje, todėl žvyro gavyba šiame plote vertintina kaip naujo naudingųjų išteklių karjero įrengimas draustinyje. Planuojamam žvyro telkiniui eksploatuoti yra reikalingas naujas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir naujas išteklių naudojimo planas. Negalima manipuliuoti teritorijų ribomis, prisidengiant veiklos „išplėtimu“.

4.3. Iš atsakovo teikiamų dokumentų matyti, kad prieš steigiant draustinius ginčo teritorijoje buvo pažymėtos dabar eksploatuojamo karjero ribos. Žemėlapyje jos pažymėtos dantyta linija, reiškiančia „duobės, iškasinėtos vietos“, – tai ir yra ta teritorija, kuri laikoma esamu karjeru, buvusiu prieš įsteigiant Budelių kraštovaizdžio draustinį. Tai nurodyta ir Sprendime.

4.4. Kraštovaizdžio draustiniuose yra saugomas visas kraštovaizdis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašo patvirtinimo“ nurodyta, kad Budelių kraštovaizdžio draustinyje saugomas raiškus miškingas Neries žemupio vingio kraštovaizdis su archeologiniais paminklais. Plokščia terasa taip pat yra saugoma reljefo forma; itin raiški slėnio reljefo forma yra sudėtinė raiškaus Neries žemupio vingio dalis, t. y. neatskiriama slėnio ir slėnio kraštovaizdžio dalis.

4.5. Išteklių žvalgybos data (prieš ar po draustinio įsteigimo) šiame ginče neturi lemiamos reikšmės. Išteklių išžvalgymas nereiškia, kad galima išduoti leidimą juos eksploatuoti valstybiniame gamtiniame rezervate.

4.6. Pareiškėjo teiginiai, kad, praplečiant eksploatuojamą žvyro karjerą, nebus pažeisti Budelių kraštovaizdžio draustinio reikalavimai ir nebus poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, atmestini. Akivaizdu, kad naujo kasybos ploto, nors ir esančio prie esamo karjero, eksploatavimas neišvengiamai naikins draustinį kaip kompleksinę teritoriją, o tai prieštarauja SŽNSĮ ir STĮ nuostatoms, Budelių kraštovaizdžio draustinio steigimo tikslams.

4.7. Iš Tarnybos 2016 ir 2018 metų raštų matyti, jog ji visada laikėsi tos pačios pozicijos – žvyro gavyba naujame plote vertintina kaip naujo naudingųjų išteklių karjero įrengimas draustinyje. Nuo 2016 metų teikiamais raštais pareiškėjui nebuvo sukurti jokie lūkesčiai.

4.8. Pareiškėjas, teikdamas Prašymą, nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad situacija aptariamoje teritorijoje nuo 2016 metų pasikeitė. Pareiškėjas neapskundė nė vieno iš ankstesnių Tarnybos raštų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas galėjo iš esmės nenagrinėti Prašymo, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu.

4.9. Kadangi planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymu, planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami (Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ) 3 str. 6 d.). Atitinkamai, nebuvo prasmės rengti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą, kurios tikslas – nustatyti, ar nagrinėjamai planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

4.10. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų. Sprendime pareiškėjui nuosekliai paaiškina, kodėl atsakovas nuo 2016 metų laikosi nuoseklios pozicijos ginčo klausimu, ir prie jo pridėti ankstesni raštai, kurie laikytini neatskiriama Sprendimo dalimi.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Alnitransa“ skundą.

8. Teismas nustatė:

8.1. Liaukiškių žvyro telkinys patenka į Budelių kraštovaizdžio draustinį, įsteigtą 1992 metais, o žvyro telkinio ribos yra pažymėtos draustinio steigimo kartografinėje medžiagoje.

8.2. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo 2,2 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, (duomenys neskelbtini). Abiejų žemės sklypų teritorijose, Liaukiškių žvyro telkinyje, pareiškėjas kasa žvyrą pagal 2013 m. sausio 9 d. išduotą leidimą Nr. 1p-13, suteiktame 6,7 ha ploto kasybos sklype, bei 2018 m. rugpjūčio 14 d. leidimą Nr. KN-18-41p, suteiktame 2,3 ha ploto kasybos sklype (Vilniaus apskrities Širvintų rajono Liaukiškių telkinio išteklių dalies naudojimo sutartis, sudaryta 2018 m. rugpjūčio 14 d. tarp pareiškėjo ir Geologijos tarnybos).

8.3. Pareiškėjas siekia praplėsti kasybos plotą apie 2,35 ha, kuriame didžioji dalis išteklių išžvalgyta 1989 ir 2004 metais.

8.4. Liaukiškių žvyro telkinio praplečiamo ploto ištekliai buvo patvirtinti Geologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1-110 ir sudarė 80 tūkst. kub. m žvyro išteklių 2,33 ha plote ir 17 tūkst. kub. m žvyro išteklių, esančių tarp Liaukiškių telkinio 2011 metais išvalgyto ploto ir anksčiau išžvalgytos dalies.

8.5. Aplinkos apsaugos agentūra 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (30-2).A4E-8845 informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasi PŪVPAVĮ 7 straipsnio 8 dalimi, nepradės atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai informacijos viešinimo ir nagrinėjimo procedūrų, kol nebus gauta Tarnybos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo.

8.6. Pareiškėjas, atstovaujamas UAB GIK projektai, 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė Prašymą.

8.7. Tarnyba 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė Sprendimą, kuriuo atsisakė nustatinėti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą, nes planuojama ūkinė veikla negalima (SŽNSĮ 69 str. 1 d. 2 p.). Sprendime pažymėta, kad Tarnyba tokią informaciją jau teikė pareiškėjo pasitelktam poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (4)-V3-599 (7.21), taip pat Aplinkos apsaugos agentūrai 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. (4)-V3-810(7.8) ir 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. (4)-V3-69 pridėjo nurodytų raštų kopijas.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualias STĮ, PŪVPAVĮ, SŽNSĮ ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nuostatas. Teismas pažymėjo, kad, steigiant Budelių kraštovaizdžio draustinį (toliau – ir Draustinis), žemėlapyje buvo aiškiai pažymėtos žvyro karjero ribos, kurios buvo eksploatuojamos. Pareiškėjo norimas eksploatuoti naujas sklypas yra už anksčiau išduotais leidimais suteiktų kasybos sklypų ribų, kasybos nepažeistoje Draustinio dalyje, todėl, teismo vertinimu, atsakovas žvyro gavybą šiame plote pagrįstai laikė naujo naudingųjų išteklių karjero, kuriam eksploatuoti reikalingas naujas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir naujas išteklių naudojimo planas, įrengimu.

10. Teismas akcentavo, kad sąvokos „karjerų išplėtimas“ nėra aktualiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose ūkinę veiklą saugomose teritorijose. Vartojant tokias sąvokas, karjeru gali tapti visa draustinio teritorija.

11. Teismas nurodė, jog tai, kad teritorijoje naudingi ištekliai buvo išžvalgyti dar iki draustinio įsteigimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tie ištekliai gali būti eksploatuojami, kadangi draudimas yra nustatytas SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

12. Teismas atmetė skundo argumentus, kad atsakovas neįgyvendino funkcijų, nustatytų STĮ 27 straipsnio 5 dalies 8 punkte, t. y. kad atsakovas nagrinėja Vyriausybės nustatyta tvarka planų, programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentus, PŪVPAVĮ nustatyta tvarka ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus (poveikio šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms požiūriu), taip pat koordinuoja saugomų teritorijų direkcijų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekamus vertinimus veiklų, dėl kurių leistinumo draustiniuose ar valstybiniuose parkuose nusprendžiama atlikus jų poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinimą. PŪVPAVĮ 3 straipsnio 6 dalis imperatyviai nustatyta, kad, kai planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai atsisakė nustatinėti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą, kadangi pareiškėjo planuojama ūkinė veikla negalima pagal SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

13. Teismas pareiškėjo argumentus dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo (išleistos didelės pinigų sumos žemės sklypui įsigyti ir kt.) pripažino nepagrįstais. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, įgydamas žemės sklypus, žinojo, kad jie yra draustinio teritorijoje, ir žinojo žvyro karjero ribas, nustatytas steigiant draustinį. Pareiškėjas negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad jis galės naudoti jo žemės sklypuose esančius naudingus išteklius, nes toks draudimas yra nustatytas teisės aktais (konkrečiai – SŽNSĮ 69 str. 1 d. 2 p.).

14. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei aiškiai motyvuotas, todėl nėra pagrindo jį naikinti dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Alnitransa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, pašalinant padarytą pažeidimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

16.1. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, jis priimtas nevisapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodymus ir nurodytas reikšmingas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas.

16.2. Sprendimas ir atsakovo atsisakymas vykdyti jam pavestas funkcijas yra nepagrįstas, prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms ir įstatymų reikalavimams (STĮ 27 str. 5 d., Tarnybos nuostatai).

16.3. Remiantis žodžių „naujas“ ir „karjeras“ apibrėžimais, taip pat PŪVPAVĮ įstatymo 2 priedu „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“, kurio 14 punkte nurodyta „į rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas,“ kitaip tariant, pagal gramatinę bei įstatymais apibūdintą naudojamą sąvoką „nauju karjeru“ negali būti laikomas esančio karjero praplėtimas (išplėtimas). SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos draudžia tik naujų karjerų įrengimą.

16.4. Teismas privalėjo sistemiškai išanalizuoti teisės aktų reikalavimus, tačiau to neatliko. Būtinumą atlikti poveikio aplinkai vertinimą sprendžiant žmonių poveikį kraštovaizdžiui nustato ir kiti teisės aktai, įskaitant tarptautinius teisės aktus, pavyzdžiui, Europos kraštovaizdžio konvenciją, Ministrų komiteto Rekomendacijos CM/Rec (2008)3 valstybėms narėms d l Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių (priimta Ministru komiteto 2008 m. vasario 6 d. 1017-ajame ministrų pavaduotojų posėdyje).

16.5. Budelių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti raiškų miškingą Neries vingio kraštovaizdį su archeologijos paminklais. Žvyro kasybos plotas iš pagrindinių apžvalgos vietų nėra matomas dėl to, kad greta esantys miško plotai karjerą vizualiai izoliuoja. Planuojamame karjero eksploatavimo pratęsime gretimuose žemės sklypuose nėra jokio miško, nuo šios teritorijos nesimato Draustinio saugomas „raiškus miškingas Neries žemupio vingio kraštovaizdis“. Tai patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai: vietovės kartografinė nuotrauka, Draustinio schema, smėlio, žvyro išteklių ribų topografinė nuotrauka, nuotraukos ir kt.

16.6. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. D1-703 „Dėl nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano patvirtinimo“, Liaukiškių žvyro telkinio teritorija nepatenka į Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plane išskirtus vertingiausius ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealus ir vietoves. Šioje vietovėje kraštovaizdis buvo pakeistas dar sovietų laikais įrengus žvyro karjerus ir vykdant jų eksploataciją, neatlikus rekultivacijos. Minėtame plane nėra apribojimų naudingųjų išteklių gavybai šioje teritorijoje.

16.7. Telkinio plotas, lyginant su visu kraštovaizdžio tipo plotu, yra itin mažas. Visiškai išeksploatavus Liaukiškių smėlio ir žvyro telkinį ir rekultivavus nulėkštinant šlaitus bei taip labiau jį priderinant prie supančių natūralių reljefo formų, poveikis visam kraštovaizdžio tipui bus minimalus. Pati naudingųjų iškasenų gavyba kraštovaizdžio natūralumą pakeičia tik lokaliai, skirtingai nei inžinerinės infrastruktūros tiesimas (keliai, elektros linijos, kitos komunikacijos), pramonės plėtra, kurių plėtojimas daro daug didesnę įtaką regioniniu mastu (pagal Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studiją).

16.8. Tiek Vizualinėje taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodikoje (2015 m., užsakovas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vykdytojas – UAB „Infraplanas“), tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintuose Saugomų teritorijų tipiniuose apsaugos reglamentuose (nuo 2022 m. birželio 3 d. Saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas) kraštovaizdžio draustiniai klasifikuojami pagal jų tipus ir juose nustatoma skirtinga juose galima veikla, įskaitant ir ūkinę veiklą (kasybos darbus), o tai paneigia ūkinio poveikio aplinkai vertinimo tariamą nepriimtinumą. Be to, Lietuvos Respublikos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789, aiškinamojo rašto 459 punkte yra išdėstyti siekiai užtikrinti žemės gelmių išteklių plėtojimą ir jų apsaugą nuo aplinkybių, kurios apribotų galimybę juos naudoti.

16.9. SŽNSNĮ normų loginės semantinės konstrukcijos sudėliotos taip, kad jas galima taikyti pasirinktinai, leidžiant arba draudžiant tam tikrą veiklą saugomoje teritorijoje, kartu tvarkymo planams suteikiant aukštesnę nei įstatymo galią. Pagal SŽNSNĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktų bei 83 straipsnio nuostatas, nurodytas veiklas vykdyti visų tipų saugomose teritorijose draudžiama be atsakingos institucijos pritarimo, kas sudaro sąlygas skirtingam įstatymo taikymui. Tai patvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, jog atsakovas kitais atvejais pripažino, kad karjerų išplėtimas nėra naujo karjero steigimas, ir pritarė tokiai veiklai draustiniuose, kuriuose, kaip ir ginčo atveju, „draudžiama“ tokia veikla.

16.10. Nuo 1992 metų nėra peržiūrėti Draustinio dokumentai, draustinyje esanti faktinė padėtis iš esmės pasikeitusi ir neatitinka jo steigimo paskirties. Be to, nuo 1960 metų nesiimant organizuoti draustinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo, galiojančiuose teisės aktuose bei registruose nėra įrašo ar duomenų apie specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas saugomoje teritorijoje, nėra jokių duomenų apie Budelių kraštovaizdžio tipą, tvarkymo zonas. Tai sudarė sąlygas pažeisti pareiškėjo interesus, jo teisėtus lūkesčius įgyjant žemę.

16.11. Atsakovas subjektyviai reiškė savo vertinimą dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos, neatlikęs vertinimo procedūros. Atsakovas neįvertino teisės aktų nuostatų ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo planuojama veikla jo pageidaujamoje vietoje yra įstatymo uždrausta.

17. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

18.1. Tarnyba vykdo jai numatytas funkcijas. STĮ 27 straipsnio 5 dalyje nenurodyta, kad Tarnyba visais atvejais nagrinėja prašymus. Gali būti atvejų, kai prašymai bus nenagrinėjami, pavyzdžiui, kai iš karto aišku, kad veikla negalima pagal teisės aktus, kai ji akivaizdžiai sunaikins, pažeis saugomas vertybes, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.

18.2. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi PŪVPAVĮ 2 priedo 14 punktu. Aptariama nuostata yra bendra, taikoma ne vienai dešimčiai veiklų, be to, šioje nuostatoje kalbama apie veiklos išplėtimą, o ne apie teritorijos išplėtimą. Veiklos išplėtimas nėra lygus teritorijos išplėtimui. Šiuo atveju yra planuojama keisti draustinio kartografinėje medžiagoje nustatytas konkrečias žvyro kasybos (karjero) ribas, o tai reiškia, kad bus pradėta kasyba naujame (dabar saugomame) plote, kas laikytina naujo karjero įrengimu, todėl taikytina SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata.

18.3. Europos kraštovaizdžio konvencija yra labai bendro pobūdžio, ji konkrečiai ir tiesiogiai nereglamentuoja kraštovaizdžio apsaugos ją ratifikavusiose valstybėse. Nacionaliniame kraštovaizdžio plane, kuris yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789, dalis, yra aiškiai įvardyta kraštovaizdžio struktūra, jo tipai ir kt. Draustiniai yra steigiami pagal STĮ nuostatas. Nėra būtinybės kiekvienam draustiniui rengti atskirus nuostatus, nes tos pačios rūšies draustiniuose veikla reglamentuojama panašiai, o, jeigu būtų rengiami atskiri nuostatai, jų būtų daugiau nei 400.

18.4. Tarnyba teismo posėdyje labai išsamiai paaiškino kiekvieną pareiškėjo užklaustą atvejį, kai ji buvo išreiškusi neva kitokią nuomonę dėl karjerų „išplėtimo“. Pareiškėjo pateiktų atvejų faktinės aplinkybės nebuvo tapačios nagrinėjamo atvejo faktinėms aplinkybėms.

18.5. Kraštovaizdis ir vaizdas nėra tas pats. Miškingas kraštovaizdis nereiškia, kad visa teritorija yra apaugusi mišku (pakanka, kad mišku būtų padengta 60–70 proc. teritorijos). Aptariamoje vietovėje dalis vertingo kraštovaizdžio buvo pakeista sovietų laikais įrengus žvyro karjerus, ir būtent todėl turi būti išsaugota likusi vertinga nepažeista jo dalis. Apeliaciniame skunde labai nekorektiškai ir tendencingai pateikiami teiginiai iš Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano, jie ištraukti iš konteksto ir paviršutiniškai bandomi „pritempti“ ginčo teritorijai. Draustiniuose išskiriama tik vienintelė konservacinio funkcinio prioriteto zona. Juose ne tik negali būti industrinių ar gavybos funkcinio prioriteto zonų, bet net negali būti rekreacinio funkcinio prioriteto zonų. Pagal faktinį naudojimą galimi tik atitinkami veiklos objektai. Budelių kraštovaizdžio draustinio atveju jį steigiant ir buvo apsispręsta leisti baigti naudoti žvyro išteklius pradėtame eksploatuoti plote, karjere.

18.6. Pareiškėjo teiginiai, kad planuojamo telkinio plotas, lyginant su visu kraštovaizdžio tipo plotu, yra itin mažas, išreiškia jo norą sunaikinti „tik nežymią dalį“ saugomo kraštovaizdžio. Pats Draustinis nėra didelis (415,4 ha), bet būtų sunaikinta svarbi jo dalis. Draustinyje negalima naikinti, žaloti saugomų vertybių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, nepriklausomai nuo jo ploto. Kasybos plote reljefas visuomet pakeičiamas iš esmės, t. y. sunaikinamas.

18.7. Pareiškėjo argumentai dėl Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodikos yra nekorektiški. Pagal minėtą metodiką, atliekant vieną ar kitą vertinimą išvardytose teritorijose, privalo būti atliktas ir vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas. Kraštovaizdžio draustiniai nėra klasifikuojami pagal tipus, jie priskiriami kompleksiniams draustiniams. Draustiniuose gali būti išskiriama tik konservacinio prioriteto zona ir, pagal susiklosčiusią situaciją, gali būti gyvenamosios, rekreacinės ar ūkinės paskirties objektai. Budelių kraštovaizdžio draustinyje yra pažymėtas žvyro karjeras, bet tai nereiškia, kad galima toliau planuoti kraštovaizdžio keitimo / naikinimo darbus. Pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, kraštovaizdžio draustiniuose gali būti išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, tačiau jose negalima numatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir veiklų, galinčių sunaikinti, pažeisti saugomas vertybes, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.

18.8. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano aiškinamojo rašto 459 punkto nuostatos neaktualios draustiniams. Šio plano sprendiniais neleidžiama naikinti, žaloti saugomas vertybes, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.

18.9. Pareiškėjas neteisingai aiškina SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas; šios nuostatos taikomos tik tame pačiame punkte nurodytais atvejais.

18.10. Saugomų teritorijų planavimo dokumentai galioja neterminuotai, bet Tarnyba, atsižvelgdama į pokyčius, stengiasi atnaujinti valstybinių parkų planavimo dokumentus kas 10 metų. Tarnyba buvo pradėjusi rengti ir draustinių tvarkymo planus, bet jų rengimas nepasiteisino dėl įvairių aplinkybių. Net jei būtų rengiamas Budelių kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas, jame nebūtų numatyta galimybė įrengti dar vieną žvyro karjerą, nes ši veikla negalima, tiesiogiai nesunaikinant vertybių, kraštovaizdžio. Steigiant Budelių kraštovaizdžio draustinį 1992 metais, Liaukiškių žvyro telkinio ribos buvo pažymėtos Draustinio steigimo kartografinėje medžiagoje ir jo dalyje jau vykdoma žvyro gavyba, kuri buvo tęsiama ir įsteigus Draustinį.

18.11. Pareiškėjas, įgydamas žemės sklypus, žinojo, kad jie yra Draustinio teritorijoje, ir žinojo žvyro karjero ribas, nustatytas steigiant Draustinį. Pareiškėjas negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad jis galės naudoti jo žemės sklypuose esančius naudingus išteklius, nes toks draudimas yra nustatytas teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Bylos esminis dalykas – atsakovo Tarnybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui UAB „Alnitransa“ nustatyti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumą Širvintų rajono Liaukiškių žvyro telkinio teritorijoje, patenkančioje į Budelių kraštovaizdžio draustinį (Draustinis), pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Atsakovas Sprendimu netenkino pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 5 d. prašymo dėl Širvintų rajono Liaukiškių žvyro telkinio dalies (praplečiamo ploto) naudojimo planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ir potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo, nurodęs, kad pareiškėjo planuojamas Liaukiškių žvyro telkinys patenka į Draustinį, naujas pareiškėjo pageidaujamas eksploatuoti žvyro telkinio plotas, kuris detaliai išžvalgytas 2011 metais, yra už Draustinio steigimo metu pažymėtų žvyro telkinio ribų, kasybos darbais nepažeistoje Draustinio dalyje, todėl žvyro gavyba šiame plote vertintina kaip naujo naudingųjų išteklių karjero įrengimas Draustinyje ir tai prieštarauja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms ir yra negalima.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentų, jog Tarnyba neįgyvendino jai priskirtų funkcijų, nustatytų Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punkte, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata riboja tik naujų karjerų įrengimą, o jo (pareiškėjo) PŪV bus tik išplėstas esamas eksploatuojamas karjeras, kuris yra išžvalgytas Geologijos tarnybos ir ištekliai aprobuoti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad jis galės naudoti jo žemės sklypuose esančius naudingus išteklius, nes toks draudimas yra nustatytas teisės aktais, o būtent Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pareiškėjas, įgydamas žemės sklypus, žinojo, kad jie yra Draustinio teritorijoje, ir žvyro karjero ribas, nustatytas steigiant Draustinį.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas, laikosi pozicijos, kad Sprendimas turėjo būti panaikintas dėl skunde nurodytų aplinkybių. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepanaikino Sprendimo, ir prašo atmesti apeliacinį skundą.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodyta, jog Tarnyba nagrinėja Vyriausybės nustatyta tvarka planų, programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentus, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus (poveikio šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms požiūriu), taip pat koordinuoja saugomų teritorijų direkcijų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekamus vertinimus veiklų, dėl kurių leistinumo draustiniuose ar valstybiniuose parkuose nusprendžiama atlikus jų poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinimą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad, kai planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia gauti Geologijos tarnybos leidimą pratęsti žvyro išteklių gavybą Liaukiškių žvyro telkinyje, tačiau galutinis sprendimas gali būti priimtas tik atlikus PŪV poveikio aplinkai vertinimo procedūras (Žemės gelmių įstatymo 14 str. 5 d.). Pareiškėjas yra nurodęs, jog planuojamas praplėsti žvyro kasybai plotas apima 2,5 ha, kuriame didžioji dalis išteklių išžvalgyta 2011 metais, žvyro gavybą numatoma vykdyti praplečiant 2018 metais Geologijos tarnybos leidimu suteikto 2,3 ha ploto sklypo, kuriame baigiami eksploatuoti ištekliai, ribas. Aplinkos apsaugos agentūra informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 8 dalimi, nepradės atrankos informacijos viešinimo ir nagrinėjimo procedūrų, kol nebus gauta Tarnybos išvada dėl PŪV įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo. Šiuo atveju Tarnyba Sprendimu atsisakė atlikti tokį vertinimą, nustačiusi, kad pareiškėjo planuojama nauja ūkinė veikla Draustinyje nėra galima.

25. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad jis, nustatęs, jog iš viso pareiškėjo PŪV negalima Draustinyje, neturi nagrinėti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 6 d.), o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punktą, Tarnyba atlieka vertinimus veiklų, dėl kurių leistinumo draustiniuose ar valstybiniuose parkuose nusprendžiama atlikus jų poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai planuojama ūkinė veikla tiesiogiai uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami, o tik kai įstatyme tokio draudimo nėra, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2812-624/2021).

26. Nagrinėjamu atveju vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, esminė teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla Draustinyje nėra galima.

27. Liaukiškių žvyro telkinys patenka į Draustinį, o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, kraštovaizdžio draustiniai yra priskiriami kompleksiniams draustiniams.

28. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad draustinių apsaugą ir tvarkymą nustato šis įstatymas, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, kiti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnyje nurodytų gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus, taip pat į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir draustinio išskirtinę vertę, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai bei etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose). Draustiniams, kuriems nėra patvirtinti individualūs nuostatai, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai bei etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose.

29. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi Europos kraštovaizdžio konvenciją (2002 m. spalio 3 d. įstatymas Nr. IX-1115 „Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos ratifikavimo“) (toliau – ir Konvencija), kurios tikslas yra skatinti kraštovaizdžių apsaugą, tvarkymą bei planavimą ir organizuoti Europos bendradarbiavimą kraštovaizdžio klausimais (Konvencijos 3 str.). Šioje Konvencijoje vartojamos sąvokos „kraštovaizdis“ apibrėžimas yra pateikiamas jos 1 straipsnio a punkte – tai žmonių suvokiama vietovė, kurios pobūdį nulėmė gamtos ir (arba) žmonijos faktorių veikimas ir sąveika. Pati Konvencija yra taikoma visai valstybės teritorijai ir apima natūralios gamtos, kaimo, miesto ir miesto apylinkių vietoves. Ji aprėpia žemę, vidaus vandenis ir jūrų vietoves (Konvencijos 2 str.).

30. Nacionalinėje teisėje kraštovaizdžio sąvokos apibrėžimas yra pateikiamas Saugomų teritorijų įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 2 straipsnio 21 dalyje, pagal kurią kraštovaizdis – tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys. Kraštovaizdis yra svarbus teritorinis šalies išteklius, apimantis miestų ir kaimų vietoves, miškus, vandenis ir laukus, sudarantis sąlygas žmonių gyvenimui ir veiklai, jis yra tautinio identiteto pamatas ir gyvenimo kokybės dalis; kraštovaizdžio savasties išsaugojimas, jo tvarkymas ir formavimas tenkinant ekonominius, socialinius, kultūrinius, ekologinius ir estetinius visuomenės poreikius yra vienas svarbiausių valstybės tikslų, nurodytų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160, ir kituose strateginiuose dokumentuose (Lietuvos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526, 1 p.).

31. Neigiamas poveikis kraštovaizdžiui yra laikytinas žala aplinkai (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p.).

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2009 m. gruodžio 11 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai).

Tačiau nors kraštovaizdis vaidina svarbų, visuomenei rūpimą vaidmenį kultūros, ekologijos, aplinkos bei socialinėje srityse, yra ekonominei veiklai palankus išteklius bei svarbi žmonių gyvenimo kokybės dalis (Konvencijos preambulės 3–5, 7 ir 8 dalys), neginčytina, jog kiekvieno jų visuomeninė (ekologinė, socialinė, kultūrinė, ekonominė ir kt.) vertė yra skirtinga. Kraštovaizdžio apsauga Konvencijos 1 straipsnio d punkte yra apibrėžiama kaip veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti ir palaikyti kraštovaizdžiui svarbias arba būdingas ypatybes, pateisinami jo paveldo verte, atsiradusia dėl natūraliai susiformavusio gamtovaizdžio ir (arba) žmonių veiklos.

Taigi konkretaus kraštovaizdžio vertė ir nulemia atitinkamos apsaugos lygį, griežtumą ir pan. Tai aiškiai matyti ir iš nacionalinės teisės nuostatų, pavyzdžiui, vienas iš būdų apsaugoti ypač vertingą kraštovaizdį yra saugomų teritorijų steigimas (Saugomų teritorijų įstatymo 3 str.), jose teisės aktais nustatant specialų apsaugos bei naudojimo režimą (tvarką) (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 2 d.). Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, teisės aktais reglamentuojant santykius, susijusius su žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe ir naudojimu, būtina atsižvelgti į tai, kad minėti objektai yra labai įvairūs. Tai suponuoja minėtų santykių diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurio pagrindai kyla iš pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas gali žemę, kitus natūralios gamtinės aplinkos objektus priskirti tam tikroms rūšims (kategorijoms), nustatyti tokių objektų teisinį režimą, inter alia (be kita ko) nuosavybės, naudojimo, ūkinės ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus. Minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

33. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama pradėti durpių kasybą, įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, karjerus, naudingųjų iškasenų šachtas, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus karjerus.

34. Šioje byloje pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, jog neteisingai buvo pritaikytas minėtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes jo siekiamas esančio karjero praplėtimas (išplėtimas) nėra naujas karjeras, o pagal minėtą punktą draudžiamas tik naujų karjerų įrengimas, t. y. žemės gelmių naudojimas įrengtuose karjeruose nėra draudžiamas.

35. Vertinant, ar pareiškėjo nurodoma veikla nėra naujo karjero įrengimas, pirmiausia pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog steigiant Draustinį, žemėlapyje buvo aiškiai pažymėtos žvyro karjero ribos ir pareiškėjui leidimas buvo išduotas eksploatuoti šį žvyro karjerą, o dabar pareiškėjas siekia kasti žvyrą naujame sklype, kuris yra už anksčiau išduotu leidimu suteikto kasybos sklypų ribų, kasybos nepažeistoje Draustinio dalyje. Taigi šiuo atveju pareiškėjas siekia įrengti žvyro karjerą (eksploatuoti naują žvyro telkinį) naujame žemės sklype, esančiame Draustinyje, t. y. Draustinio žemę naudoti kitoms reikmėms. Kaip nurodo pareiškėjas, karjeras yra kasinys, iš kurio atviruoju būdu kasamos naudingosios iškasenos. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba pagrįstai žvyro gavybą atviruoju būdu naujame plote vertina kaip naujo naudingųjų išteklių karjero įrengimą, kuriam eksploatuoti reikalingas naujas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir naujas išteklių naudojimo planas. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, kad pareiškėjo akcentuojamame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“ 14 punkte nurodoma apie veiklos, o ne teritorijos išplėtimą.

36. Pareiškėjas akcentuoja, kad naudingi ištekliai išžvalgyti dar iki Draustinio įsteigimo ir šių išteklių dydį, tačiau pagal bylos duomenis pareiškėjui nebuvo suteiktas leidimas iškasti visus šiuos išteklius, taip pat pareiškėjas nenurodo jokio teisinio pagrindo, suteikiančio jam pagrindą iškasti visus išžvalgytus išteklius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad Tarnybos Sprendimas pažeidžia jo (pareiškėjo) teisėtus lūkesčius, nes byloje nustatyta, jog pareiškėjas, įgydamas žemės sklypus žinojo, kad jie yra Draustinio teritorijoje ir žinojo žvyro karjero ribas, nustatytas steigiant Draustinį.

37. Nustačius, kad Draustinyje negalima vykdyti pareiškėjo nurodomos veiklos (įrengti naują žvyro karjerą), nėra teisiškai reikšmingi pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, jog planuojamas naudoti smėlio ir žvyro telkinys nepatenka į Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plane išskirtas vertingiausias ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealus ir vietoves, kad gretimuose žemės sklypuose nėra jokio miško, nuo šios teritorijos nesimato Draustinio saugomas raiškus miškingas Neries žemupio vingio kraštovaizdis, telkinio iškasimas padarys tik minimalų poveikį kraštovaizdžiui ir pan., todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

39. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė