2021-05-03 Nr. CB-4386-2-57-3-00512-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2440

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00512-2017-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2021 m. balandžio 26 d. paduotu atsakovės R. C. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutarties, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimas dėl neteisėtai užvaldyto turto priteisimo, turto išreikalavimo ir žalos atlyginimo ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nes ieškovai reikalavo atlyginti nuostolius ir nereikalavo priteisti kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas suformavo naują pagrindą byloje ( priteisti kompensaciją ieškovams), taip iš esmės sudarydamas galimybę jiems patikslinti ieškinį, nors teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų (CPK 312, 320 straipsniai) ir tapti šalies advokatu. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimą naštą. Ieškovai ieškinį dėl nuostolių atlyginimo grindė ekspertine išvada, kurioje nustatyti šalims atitekusių po atidalijimo verčių skirtumai, o atsakovė, pateikdama į bylą turto vertės nustatymo ataskaitą, paneigė ieškovų nurodomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo siūlyti ieškovams teikti papildomus rašytinius įrodymus, svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo. Pirmosios instancijos teismas išaiškino ir sudarė ieškovams galimybę pateikti įrodymus, prašyti ekspertizės, tačiau jie šia teise nepasinaudojo, nors ir turėjo advokatą. Teismas neturėjo savo iniciatyva rinkti įrodymų, nes byloje nėra viešo intereso.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde įvardytas proceso ir materialiosios teisės normas ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti. Nors kasaciniame skunde nurodomos kasacinio teismo nutartys dėl eksperto išvados, turto vertinimo išvados įrodomosios reikšmės, tačiau nenurodoma tokių teisinių argumentų, kuriais būtų pagrįsta kasacinio skundo atitiktis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1134 (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt keturis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. balandžio 23 d. banke Swedbank AB.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas