3584cfe6-6019-4cc6-aedc-3fffb92e4c19 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Pirmosios instancijos teismo teisėja                                 Civilinė byla Nr. 2A-398-227/2014Kristina Serdiukienė                                                 Teism. proc. Nr. 2-08-3-05653-2013-8                                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                       26.6; 26.7.; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 27 d.Panevėžys               Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,kolegijos teisėjų:

Zinos MickevičiÅ«tės, Laimutės Sankauskaitės,              vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. M. ir atsakovės UAB „Panevėžio rytas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-129-911/2014 pagal ieÅ¡kovo D. M. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Panevėžio rytas“, trečiesiems asmenims D. K., Panevėžio apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo už garbės ir orumo pažeidimÄ .             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį (registruotas teisme 2013-08-13), kuriuo prašė:

1) pripažinti, kad atsakovas neteisėtai panaudojo jo nuotraukÄ prie 2012-06-23 laikraščio „Panevėžio rytas“ (Nr. 73 (5096) iÅ¡spausdinto straipsnio „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ;

2) pripažinti, kad 2012-06-23 laikraÅ¡tyje „Panevėžio rytas“ (Nr. 73 (5096)) straipsnio antraÅ¡tėje „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ ir Å¡io straipsnio santraukoje: „Tik pastabios panevėžietės dėka už grotų pateko pedofilas. Suaugęs vyras nusivedė prie krÅ«mų 7-metį vaikÄ ir pasinaudojo jo bejėgiÅ¡kumu“ atspausdinta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina asmens, t.y. ieÅ¡kovo, garbę ir orumÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ;

4) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad publikacijų antraÅ¡tėms ir santraukoms keliamas reikalavimas, kad jos turi kuo tiksliau atspindėti pateikiamų faktų ir duomenų esmę. Å iuo atveju paskelbta konstatuojamojo pobÅ«džio informacija, kurioje ieÅ¡kovas apibÅ«dinamas kaip iÅ¡krypėlis, pedofilas, suviliojęs neįgalų vaikÄ ir juo pasinaudojęs, tokiu bÅ«du jis be apkaltinamojo nuosprendžio apkaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ mažamečio asmens atžvilgiu, itin žeminančiomis aplinkybėmis.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2013-02-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 3 str. 1 d. 1 p.). Prie straipsnio buvo patalpinta ieÅ¡kovo nuotrauka, todėl akivaizdu, kad jis yra vadinamas iÅ¡krypėliu ir pedofilu. Atsakovė, nežinodama, ar tikrai yra padaryta nusikalstama veika, atspausdino ieÅ¡kovo nuotraukÄ ir tuo pažeidė ieÅ¡kovo teisę į atvaizdÄ . Dėl straipsnio paskelbimo ieÅ¡kovas patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , negali miegoti, patyrė emocinę depresijÄ , apie straipsnį sužinojo jo pažįstami, giminės, tarnybos draugai, vadovybė.

                 Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino, kad atsakovė UAB „Panevėžio rytas“ 2012-06-23 laikraÅ¡tyje „Panevėžio rytas“ (Nr. 73 (5096) straipsnio antraÅ¡tėje „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ ir Å¡io straipsnio santraukoje: „Tik pastabios panevėžietės dėka už grotų pateko pedofilas. Suaugęs vyras nusivedė prie krÅ«mų 7-metį vaikÄ ir pasinaudojo jo bejėgiÅ¡kumu“ atspausdino tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri žemina ieÅ¡kovo D.

M. garbę ir orumÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovės 3.000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui, 234 Lt žyminį mokestį ir 35 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei, priteisė iÅ¡ D. M. 754 Lt žyminį mokestį ir 17 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei. KitÄ ieÅ¡kinio dalį- dėl neteisėto atvaizdo panaudojimo, atmetė.    Teismas nustatė, kad 2012-06-23 laikraÅ¡tyje „Panevėžio rytas“ Nr. 73/5096 buvo iÅ¡spausdintas trečiojo asmens D. K. straipsnis „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ.

Å io laikraščio pirmame lape iÅ¡spausdinta ieÅ¡kovo nuotrauka, po ja prieraÅ¡as „50 metų D.M. pateko už grotų“ bei antraÅ¡tė „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ bei duota nuoroda į 3 puslapį (b.l. 9). 3-ajame Å¡io laikraščio puslapyje iÅ¡spausdinta vyro, užsidengusio veidÄ marÅ¡kinėliais, nuotrauka su prieraÅ¡u „mažamečio tvirkinimu įtariamas panevėžietis visaip slapstėsi nuo fotoobjektyvo“ bei straipsnio pavadinimas „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ ir antraÅ¡tė „Tik pastabios panevėžietės dėka už grotų pateko pedofilas.

Suaugęs vyras nusivedė prie krÅ«mų 7-metį vaikÄ ir pasinaudojo jo bejėgiÅ¡kumu. Vakar teismas leido įtariamÄ jį suimti dviem savaitėms“ bei straipsnis, kuris baigiasi 4-ame laikraščio puslapyje (b.l. 10-11). IÅ¡ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2013-02-27 nutarimo nustatė, kad ieÅ¡kovui 2012-07-03 buvo pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 153 str., 284 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo nutrauktas dėl mažamečio asmens tvirkinimo veiksmų pagal BK 153 str. dėl to, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 3 str. 1 d. 1 p.), pagal BK 284 str. 1 d. nutrauktas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl pareikÅ¡to įtarimo (BPK 212 str. 1 d. 2 p.) (b.l. 78-87).

Šis 2013-02-27 nutarimas yra įsiteisėjęs (b.l. 129). 2013-08-27 laikraštyje „Panevėžio rytas“ Nr. 99/5273 buvo išspausdintas trečiojo asmens D. K. straipsnis „Sunkūs kaltinimai vyrui nepasitvirtino“. Šio laikraščio pirmame lape išspausdinta ieškovo nuotrauka su prierašu „Įtarimai D.M. panaikinti“, straipsnio pavadinimas „Sunkūs kaltinimai vyrui nepasitvirtino“ bei paryškinta raudomis raidėmis antraštė „Panevėžiečiui mesti įtarimai dėl mažamečio tvirkinimo ir moters sumušimo nepasitvirtino.

Prokuroras priėmė sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ â€œ, taip pat straipsnio dalis su nuoroda į 4-Ä puslapį. 4-ame Å¡io laikraščio puslapyje iÅ¡spausdintas straipsnio pavadinimas „SunkÅ«s kaltinimai vyrui nepasitvirtino“ ir straipsnio tęsinys (b.l. 48). Teismas vadovavosi CK 2.22 straipsnio, Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir sprendė, kad informacija apie privatų gyvenimÄ (ir asmeninė nuotrauka) gali bÅ«ti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas.

Dėl ieÅ¡kovo elgesio su mažamečiu vaiku buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas įtarimas dėl mažamečio asmens tvirkinimo veiksmų. IÅ¡ Å¡alių, trečiojo asmens D. K. paaiÅ¡kinimų bei byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad ieÅ¡kovas buvo nufotografuotas teisme, vedant jį pas teisėjÄ spręsti kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo klausimo, t.y. vieÅ¡oje vietoje. Tiek fotografavimo metu, tiek straipsnio iÅ¡spausdinimo metu, ieÅ¡kovas buvo pripažintas įtariamuoju.

Pagal byloje esančius įrodymus – atsakovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo nuotraukos paskelbimo tikslas buvo ne patenkinti tam tikros laikraščio skaitytojų kategorijos smalsumÄ ar atsakovės komercinį interesÄ , o skleisti informacijÄ tikslu visuomenės teisei žinoti. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas, tretysis asmuo D. K. paaiÅ¡kino, jog iÅ¡spausdino straipsnį su ieÅ¡kovo nuotrauka tam, kad visuomenė bÅ«tų informuota apie galimai padarytÄ nusikaltimÄ , manė, kad įvykis yra reikÅ¡mingas visuomenei, todėl reikia apie tai jÄ informuoti, be to, trečiojo asmens Panevėžio apskrities VPK praneÅ¡ime spaudai taip pat buvo praÅ¡oma atsiliepti asmenis mačiusius įvykį ir kreiptis į policijÄ , kÄ patvirtina byloje esantys duomenys (b.l. 41).

Teismas sprendė, kad visuomenės teisė žinoti apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ mažamečio atžvilgiu bei galimai jÄ padariusį asmenį yra vieÅ¡asis interesas, teisėtas tikslas, svarbi demokratinės valstybės dalis, ir Å¡i teisė pateisina ieÅ¡kovo atvaizdo publikavimÄ be jo sutikimo, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė, iÅ¡spausdindama 2012-06-23 laikraÅ¡tyje „Panevėžio rytas“ (Nr. 73 (5096)) prie straipsnio „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ ieÅ¡kovo D.

M. nuotraukas, neatliko neteisėtų veiksmų, prieÅ¡ingai – atsakovės veiksmai atitiko visuomenės interesus ir teisę žinoti bei siekį kuo iÅ¡samiau atskleisti ir iÅ¡aiÅ¡kinti galimai padaryto prieÅ¡ mažametį vaikÄ nusikaltimo aplinkybes. Kadangi ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti, jog atsakovė neteisėtai panaudojo jo nuotraukÄ antrÄ kartÄ , t.y. 2013-08-27 laikraÅ¡tyje, teismas dėl to nepasisakė. Teismas iÅ¡ 2012-06-23 laikraÅ¡tyje „Panevėžio rytas“ Nr. 73/5096 iÅ¡spausdinto trečiojo asmens D.

K. straipsnio „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ pavadinimo, po juo atspausdintos ieÅ¡kovo nuotraukos bei antraÅ¡tės darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra pavadintas „iÅ¡krypėliu“, „pedofilu“ (b.l. 9-10). IÅ¡ paties straipsnio teksto, laikraščio 4 –ajame lape, 2-oje pastraipoje, sakinio „įtariama, kad iÅ¡krypėlis jau buvo spėjęs pasinaudoti vaiku“, galima suprasti, kad minimas žodis „iÅ¡krypėlis“ apibÅ«dina ieÅ¡kovÄ .

Nors straipsnyje yra neparaÅ¡ytas ieÅ¡kovo vardas ir pavardė, o tik inicialai „D.M.“, nėra jokių abejonių dėl ieÅ¡kovo tapatybės, kadangi prie straipsnio yra iÅ¡spausdinta ieÅ¡kovo nuotrauka. Straipsnio pavadinime ieÅ¡kovas yra įvardinamas iÅ¡krypėliu, antraÅ¡tėje įvardinamas pedofilu ir straipsnyje esančiame sakinyje „įtariama, kad iÅ¡krypėlis jau buvo spėjęs pasinaudoti vaiku“, dar kartÄ Ä¯vardinamas iÅ¡krypėliu. Nors minimo straipsnio tekste taip pat yra minima, kad „D.M.“ yra įtariamasis, tačiau straipsnyje ieÅ¡kovas vadinamas „pedofilu“, „iÅ¡krypėliu“.

Å ie žodžiai visuomenėje suprantami vienareikÅ¡miÅ¡kai ir jų paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamÄ nuomonę apie asmenį, taip pat minėti žodžiai straipsnyje yra konstatuojamojo pobÅ«džio ir leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ dėl mažamečio asmens tvirkinimo. Teismas atsižvelgė į tai, jog Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato praneÅ¡ime buvo raÅ¡oma: „Birželio 20 d. 17.45 val. stadione Panevėžyje, Beržų g., nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis D.M. tvirkino mažametį, pasinaudojęs vaiko neįgalumu. <......>Panevėžio apskr.

VPK dėkoja neabejingiems gyventojams, praneÅ¡usiems policijai apie daromÄ nusikaltimÄ <.......>“, publikacijoje teiginius, jog D.M. tvirkino mažametį bei, jog buvo padarytas nusikaltimas, vertino kaip turinčius konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, nors ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai, tačiau jie vėliau buvo panaikinti nutraukus ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 153 str. ir ieÅ¡kovas straipsnio raÅ¡ymo momentu buvo tik įtariamasis, tačiau ne nuteistasis.

Kadangi ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo priimtas įsiteisėjęs nuosprendis, atsakovė UAB „Panevėžio rytas“ neturėjo teisės straipsnyje naudoti žodžių, kurie skaitytojams leistų suprasti, jog ieÅ¡kovas yra padaręs nusikaltimÄ mažamečio vaiko atžvilgiu. Pripažino, kad atsakovė visuomenės informavimo leidinyje paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ . Nors atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad straipsnis buvo raÅ¡omas remiantis trečiojo asmens Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato praneÅ¡imu spaudai, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti laikoma Å¡alinančia atsakovės civilinę atsakomybę, nes atsakovė minėtame straipsnyje nenurodė informacijos Å¡altinio.

Pripažino, kad atsakovė, bÅ«dama laikraščio redakcija, turėjo pareigÄ laikytis profesinei veiklai keliamų reikalavimų, įtvirtintų teisės aktuose, bei suprasti ir žinoti nekaltumo prezumpcijos turinį, straipsnyje apie ieÅ¡kovÄ nenaudoti konstatuojamojo pobÅ«džio žodžių, kurie apibÅ«dintų ieÅ¡kovÄ kaip asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ . Nurodė, kad pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

IÅ¡ liudytojų A. D., D. M., A. B., I. K. parodymų nustatė, kad po atsakovo 2012-06-23 straipsnio iÅ¡spausdinimo ieÅ¡kovas prastai jautėsi, pradėjo vengti žmonių, kadangi iÅ¡ jo buvo Å¡aipomasi, patyrė gėdos jausmÄ . Liudytojas D. M., kuris yra ieÅ¡kovo brolis, parodė, kad atsakovo straipsnis turėjo neigiamos įtakos ir jam pačiam – žmonės pradėjo jį vadinti „pedofilo broliu“. IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas dėl 2012-06-23 straipsnio laikraÅ¡tyje apie jį iÅ¡spausdinimo patyrė neigiamas emocijas, pergyvenimÄ , gėdos jausmÄ .

Taip pat pažymėjo, kad atsakovės straipsnyje buvo apraÅ¡omas ieÅ¡kovo elgesys, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir Å¡itÄ straipsnį atsakovas iÅ¡spausdino bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo elgesio, susijusio su mažamečiu vaiku, kas buvo pagrindu pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui įtarimÄ , o taip pat teismui skirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , straipsnyje apraÅ¡yta ieÅ¡kovo situacija nebuvo atsakovo ar trečiojo asmens D. K. iÅ¡galvota. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, atsižvelgė į Å¡alių elgesį, į tai, kad ieÅ¡kovas iki ginčo kilimo teisme nesikreipė į atsakovę dėl iÅ¡spausdintos informacijos paneigimo, į teismÄ kreipėsi po metų laiko nuo straipsnio iÅ¡spausdinimo, teismo proceso metu nebuvo linkęs bendradarbiauti su atsakove tariantis dėl žalos atlyginimo dydžio ir bÅ«do, nors atsakovė teigė, kad ji pageidauja spręsti šį klausimÄ ; atsakovė apie prasidėjusį teismo procesÄ sužinojo 2012-08-26, kuomet jai buvo įteikti ieÅ¡kovo procesiniai dokumentai, 2012-08-27 iÅ¡spausdino laikraščio „Panevėžio rytas“ pirmajame lape straipsnį „SunkÅ«s kaltinimai vyrui nepasitvirtino“ su ieÅ¡kovo nuotrauka bei prieraÅ¡u „Įtarimai D.M. panaikinti“ (b.l. 48).

Teismas tokį atsakovės elgesį vertino kaip bandymÄ iÅ¡taisyti sudariusiÄ situacijÄ , informuoti visuomenę apie tai, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir ieÅ¡kovas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, atsakovė, gavusi procesinius dokumentus iÅ¡ teismo, gera valia, nelaukdamas kol ginčas bus iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės ir dėl jo bus priimtas teismo sprendimas, ėmėsi priemonių paneigti jos pačios paskleistÄ informacijÄ . Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo elgesys, dėl kurio jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai, iÅ¡ esmės nebuvo deramas ir atitinkantis protingo elgesio tokioje situacijoje standartus, esant pagrįstam įtarimui ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Įvertino, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti regioniniame laikraštyje, kurio tiražas apie 13000, ieškovas yra savanoris, tarnybos metu buvo skatintas apdovanojimais (b.l. 57-58), o taip pat ir baustas (b.l. 115). Sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti 30.000 Lt neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str. 2 d.). Teismo sprendimu ieškovo ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies, paskirstytas tarp šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. M. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundu nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad, nesant jo sutikimo, buvo teisėtai publikuota jo nuotrauka. Nors jis nufotografuotas vieÅ¡oje vietoje, tačiau, įvertinus kokios nusikalstamos veikos padarymu ieÅ¡kovas buvo įtariamas, nors ji nepasitvirtino, iÅ¡ esmės nuotraukos publikavimas nulėmė neturtinės žalos atsiradimÄ .

Nesutinka su nustatytu neturtinės žalos dydžiu ir motyvais. Teismo išvada, kad straipsnyje aprašyta ieškovo situacija nebuvo atsakovės ar trečiojo asmens D. K. išgalvota, kuri yra viena iš pagrindų nustatyti neturtinės žalos dydį, yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, netyrė bei nenustatinėjo visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, todėl sprendimas dalyje pripažintinas neteisėtu.

Teismas prieÅ¡taringai pasisako dėl jo (ieÅ¡kovo) elgesio, dėl kurio jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai, ar tai yra bylos nagrinėjimo dalykas, ar ne ir neaiÅ¡ku, kuo vadovaujantis teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo elgesys buvo nederamas ir neatitinkantis protingo elgesio tokioje situacijoje standartų. Teismo argumentas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, kad ieÅ¡kovo elgesys buvo pagrindas pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui ikiteisminio tyrimo institucijų pareigÅ«nams įtarimÄ , o taip pat teismui skirti kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , esant kitoms aplinkybėms atsakovės galimai ir nebÅ«tų laikraÅ¡tyje rašęs apie ieÅ¡kovÄ , neatitinka CK 650 str. 2 d. keliamų reikalavimų.

Atsakovė negali pažeisti nekaltumo prezumpcijos- spausdinti garbės ir orumÄ Å¾eminančios, talpinti asmens atvaizdo be asmens sutikimo. IeÅ¡kovas apkaltintas nusikalstamos veikos padarymu prieÅ¡ mažametį asmenį itin žeminančiomis aplinkybėmis bei nepagrįstai iÅ¡vadintas iÅ¡krypėliu ir pedofilu ir prie tokios informacijos patalpinta jo fotonuotrauka. Aplinkiniai žmonės, kurie ieÅ¡kovÄ pažįsta ir nepažįsta, bet gali atpažinti pagal prie ginčo publikacijos atspausdintÄ jo atvaizdÄ , gali manyti, jog jis yra iÅ¡krypėlis ir pedofilas, dėl tos priežasties ieÅ¡kovas jausis nepatogiai visÄ gyvenimÄ , todėl sprendimas neturtinės žalos dydį įvertinti 3.000 Lt yra neteisėtas, nepagrįstas bei žeminantis.

Atsakovė UAB “Panevėžio rytas” atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas buvo fotografuojamas vieÅ¡oje vietoje, policijoje registruotas įvykis buvo rezonancinis, policija prašė visuomenės pagalbos tiriant įvykį, todėl nuotrauka publikuota teisėtai. Apeliantas neadekvačiai vertina savo elgesį, nesupranta, kad įvykio metu elgėsi netinkamai, teigia, kad nėra elgesio taisyklių ar standartų, kurios draustų girtam vyrui be kitų žinios pasiimti mažametį vaikÄ ir neÅ¡tis tolyn nuo jo namų.

Straipsnio atsiradimÄ nulėmė ieÅ¡kovui pateikti įtarimai, sulaikymas, suėmimas, policijos vieÅ¡ai iÅ¡platintas praneÅ¡imas apie įvykį. IeÅ¡kovas nesikreipė dėl policijos, prokurorų, teismo neteisėtų veiksmų, todėl negali kilti atsakovui atsakomybė. NeaiÅ¡ku, kas daugiau sukėlė ieÅ¡kovui nepatogumų bei iÅ¡gyvenimų, ar pareigÅ«nų veiksmai, gėda, kalinimas, ar straipsnis laikraÅ¡tyje. IeÅ¡kovas nesiekė ginčo spręsti taikiai, teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad laikosi savo reikalavimų, jam reikalingi tik pinigai, dėl pažemintos garbės nesikreipė į redakcijÄ dėl informacijos paneigimo.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB “Panevėžio rytas” praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalimi atsakovei netaikoma redakcinė atsakomybė ir ji neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ , kadangi informacija buvo pateikta pagal vieÅ¡ai iÅ¡platintÄ oficialų Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato praneÅ¡imÄ , straipsnyje pacituotas policijos praÅ¡ymas atsiliepti šį įvykį mačiusius gyventojus bei pateikti daugiau informacijos.

Teismas pripažino, jog policijos praneÅ¡imas turi konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, tačiau neteisingai vertino, kad policijos komisariatas nėra atsakingas už vieÅ¡ai iÅ¡platintÄ oficialų praneÅ¡imÄ . Nei policijos praneÅ¡ime, tiek laikraščio publikacijoje nebuvo atskleista įtariamojo pavardė, todėl teiginys, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija yra abejotinas. Mano, kad byloje turėjo bÅ«ti pasisakyta ir dėl policijos komisariato bei UAB „Panevėžio rytas“ galimos atsakomybės proporcingumo.

Spręsdamas, ar buvo pažeista D. M. nekaltumo prezumpcija, teismas turėtų vertinti ne atskirÄ sakinį ar žodį, o visÄ straipsnį. Tuo tarpu teismas tik iÅ¡ vieno straipsnio sakinio „Įtariama, kad iÅ¡krypėlis jau buvo spėjęs pasinaudoti vaiku”, darė iÅ¡vadÄ , jog redakcija neteisingai apibÅ«dino ieÅ¡kovÄ ir jį pažemino. IeÅ¡kovo neadekvatus elgesys įvykio metu, kai prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nams, plÅ«dosi, iÅ¡provokavo žurnalistÄ pateikti labiau Å¡okiruojančia informacijÄ apie Å¡i įvykį.

Vertinant publikacijÄ â€žIÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€ ne tik pavadinimo ar straipsnio santraukos kontekste, o kaip visumÄ , taip pat įvertinant tai, ar rengiant publikacijÄ buvo remiamasi oficialiai pateiktais įtarimais ir tikro įvykio aplinkybėmis, „Panevėžio ryto“ redakcįja, primindama pačiame tekste apie D. M. kaip įtariamojo statusÄ , straipsnio santraukoje turėjo teisę Å¡okiruoti ir erzinti. Publikacijoje buvo pateikta ne tik pareigÅ«nų, bet ir D.

M. nuomonė, pasikeitus aplinkybėms ikiteisminiame tyrime, atsakovė parašė, kad D. M. kaltinimai panaikinti. Nustatydamas neturtinė žalos dydį teismas rėmėsi liudytojų, kurie artimais ryÅ¡iais susiję su ieÅ¡kovu, parodymais, todėl vertintini kritiÅ¡kai. D. M. pripažino, kad nelaisvėje jam buvo labai sunku, tačiau teismas darė iÅ¡vadÄ , jog reputacijos ir bendravimo pablogėjimÄ , depresijÄ ir kitus dvasinius iÅ¡gyvenimus jis patyrė tik dėl to, kad perskaitė straipsnį apie save, o ne dėl pareikÅ¡tų įtarimų, kalinimo, gėdos.

IeÅ¡kovas pripažino, kad jokių vaistų dėl neva pablogėjusios sveikatos negėrė, į gydytojus nesikreipė, paleistas iÅ¡ areÅ¡tinės ir grįžęs į tarnybÄ per Å¡ventę vienas buvo paliktas bÅ«ryje valyti ginklų, nors sergančiam depresija asmeniui ginklai neturėtų bÅ«ti patikėti. „Panevėžio ryto“ tiražas straipsnio publikavimo dienÄ siekė 8173 egz., todėl teismo argumentas, kad žalos dydis Å¡iuo konkrečiu atveju atspindi tai, kad laikraÅ¡tis iÅ¡platintas 13 tÅ«kst. tiražu, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, neatsižvelgta į sunkiÄ atsakovo turtinę padėtį.

Teismas turėjo įsigilinti į ieÅ¡kovo elgesį vieÅ¡oje vietoje, kuris negali bÅ«ti vertinamas kaip teigiamas ir todėl teismas turėjo konstatuoti, jog pats ieÅ¡kovas savo elgesiu pažemino savo garbę ir orumÄ . Teismas turėjo įvertinti, kad ieÅ¡kovas buvo ne tik skatinamas tarnyboje, bet ir tai, kad jam buvo paskirtos 3 nuobaudos už grubius pažeidimus. D. M. elgesys teisme, neadekvatus savo paties elgėsio vertinimas sulaikymo metu, piktnaudžiavimas alkoholiu ir vėliau iÅ¡ to kylančios sunkios pasekmės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas piktnaudžiauja susidariusia situacija ir siekia ne garbę apginti, o pasipelnyti.

Trečiasis asmuo D. K. atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad straipsnyje buvo cituojamas policijos praneÅ¡imas, ieÅ¡kovas savo elgesiu sukėlė abejonių aplinkiniams. Straipsnyje buvo nurodyti ieÅ¡kovo inicialai, todėl nekaltumo prezumpcija nepažeista, jame nuolat minima, kad ieÅ¡kovas yra įtariamasis. IeÅ¡kovas nesikreipė į redakcijÄ dėl straipsnio paneigimo, jam nesvarbi reputacija. Trečiasis asmuo Panevėžio apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimais praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti, o atsakovės- tenkinti.

Nurodo, kad 2012 m. birželio 21 d. paskelbė oficialiÄ informacijÄ apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , policijos praneÅ¡ime visuomenė informuota apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir tiriamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: laikÄ , vietÄ , veikos apibÅ«dinimÄ . Policijos įstaiga savo praneÅ¡ime neįvardijo įtariamojo asmens duomenų, o tik prašė atsiliepti Beržų ir aplinkinių gatvių gyventojus, mačiusius įvykį, pagal paminėtas praneÅ¡ime įvykio aplinkybes. Policijos praneÅ¡ime nebuvo iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas pavieÅ¡inti įtariamojo duomenis, todėl Å¡iuo atveju nebuvo galima vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 2 dalimi, leidžiančia spaudai platinti įtariamojo asmens duomenis.

Atsakovas informacijos Å¡altinio, kaip reikalaujama policijos oficialiame praneÅ¡ime, nenurodė. Redakcija ne pacitavo pirminį informacijos Å¡altinį, o parašė sensacingÄ straipsnį, kartu atspausdindama ir ieÅ¡kovo nuotraukÄ , kas nėra policijos praneÅ¡imo citata. IeÅ¡kovas nepagrindė padarytos žalos buvimo - emocinės depresijos ar kitokio su įvykiu susijusio sveikatos sutrikdymo.Be to, ieÅ¡kovas nesikreipė dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo į atsakovę, o pastaroji savo iniciatyva informavo visuomenę apie nepasitvirtinusius įtarimus ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovo D. M. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovės UAB „Panevėžio rytas” – atmestinas. Naikintina Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl neteisėto ieÅ¡kovo nuotraukos panaudojimo ir dėl Å¡ios dalies priimtinas naujas sprendimas reikalavimÄ patenkinant (CPK 326 str.1d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Byloje nustatyta, kad 2012-06-23 laikraÅ¡tyje „Panevėžio rytas“ Nr. 73/5096 buvo iÅ¡spausdintas trečiojo asmens D. K. straipsnis pavadinimu „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ. Å io laikraščio pirmame lape iÅ¡spausdinta ieÅ¡kovo nuotrauka, po ja prieraÅ¡as „50 metų D.M. pateko už grotų“ bei antraÅ¡tė „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ bei duota nuoroda į 3 puslapį (b.l. 9). 3-ajame Å¡io laikraščio puslapyje iÅ¡spausdinta vyro, užsidengusio veidÄ marÅ¡kinėliais, nuotrauka su prieraÅ¡u „mažamečio tvirkinimu įtariamas panevėžietis visaip slapstėsi nuo fotoobjektyvo“ bei straipsnio pavadinimas „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ ir antraÅ¡tė „Tik pastabios panevėžietės dėka už grotų pateko pedofilas.

Suaugęs vyras nusivedė prie krÅ«mų 7-metį vaikÄ ir pasinaudojo jo bejėgiÅ¡kumu. Vakar teismas leido įtariamÄ jį suimti dviem savaitėms“ bei straipsnis, kuris baigiasi 4-ame laikraščio puslapyje (b.l. 10-11). IÅ¡ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2013-02-27 nutarimo nustatyta, kad ieÅ¡kovui 2012-07-03 buvo pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 153 str. ir 284 str. 1 d., tačiau ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio asmens tvirkinimo veiksmų) buvo nutrauktas dėl to, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 3 str. 1 d. 1 p.), pagal BK 284 str. 1 d (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo)- nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl pareikÅ¡to įtarimo (BPK 212 str. 1 d. 2 p.) (b.l. 78-87).

Nutarimas įsiteisėjęs (b.l. 129). Dėl asmens garbės ir orumo gynimo Vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų- pripažinti, kad aukščiau minėto straipsnio pavadinime (antraÅ¡tėje) „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ ir santraukoje „Tik pastabios panevėžietės dėka už grotų pateko pedofilas. Suaugęs vyras nusivedė prie krÅ«mų 7-metį vaikÄ ir pasinaudojo jo bejėgiÅ¡kumu. Vakar teismas leido įtariamÄ jį suimti dviem savaitėms“ paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina jo garbę ir orumÄ .

Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino. Apeliantė UAB “Panevėžio rytas” su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka. LR Konstitucijos 25 straipsnio 4 ir 5 dalyse apibrėžtos teisės reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ ribos: ribos reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ gali bÅ«ti nustatomos tik įstatymų ir tokie ribojimai turi bÅ«ti lemiami vieÅ¡o intereso, jeigu bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę, ginti konstitucinę santvarkÄ .

Å ios nuostatos sutampa su Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir teisių proporcingumo principu. Konstitucinis teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad pagrindinių teisių ir laisvių ribojimas sietinas su konkuruojančių vertybių racionaliu santykiu, atsižvelgiant į teisėtumo ir bÅ«tinumo demokratinėje visuomenėje kriterijus. Dėl to ginčai sprendžiami, derinant minėtas konstitucines teises, siekiant iÅ¡vengti jų įgyvendinimo viena kitos sÄ skaita, ieÅ¡kant kriterijų, kurie padėtų vienodai ginti tiek teisę gauti ir skleisti informacijÄ , tiek teisę į garbę ir orumÄ bei privataus gyvenimo neliečiamumÄ .

Taigi įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas ginami nustačius faktų visumÄ :

1) žinių paskleidimo faktÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) faktÄ , jog žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ir 4) faktÄ , kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Taigi garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumÄ Å¾eminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Dėl įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymo, kito asmens teisės į garbę ir orumÄ pažeidimo taikytina civilinė atsakomybė, reglamentuojama CK 2.24 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, jog visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputacijÄ Å¾eminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai.Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta vieÅ¡osios informacijos rengėjo, pareiga laikytis pagrindinių visuomenės informavimo principų, taip pat profesinės etikos normų (VIÄ® 43 straipsnis).

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, patvirtinto žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų 2005 m. balandžio 15 d. susirinkime ir paskelbto Žurnalistų etikos inspektoriaus 2005 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. SPR-11, 3 straipsnyje nurodoma, kad viešosios informacijos rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias, o 6 straipsnyje įtvirtinama viešosios informacijos rengėjo pareiga kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais; jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.

Apeliantė UAB „Panevėžio rytas“ apeliaciniame skunde teigia, kad trečiasis asmuo D. K.- laikraščio korespondentas, rengdamas publikacijÄ , vadovavosi vieÅ¡ai iÅ¡platintu oficialiu Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato praneÅ¡imu ir todėl pagal VIÄ® 54 str. 1 d. 1 p., vieÅ¡osios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ , jeigu jie nurodė informacijos Å¡altinį ir ji buvo pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sÄ jungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar vieÅ¡ai paskelbtuose dokumentuose.

Su tokiu teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato praneÅ¡ime buvo raÅ¡oma: „Birželio 20 d. 17.45 val. stadione Panevėžyje, Beržų g., nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis D.M. tvirkino mažametį, pasinaudojęs vaiko neįgalumu. <......>Panevėžio apskr. VPK dėkoja neabejingiems gyventojams, praneÅ¡usiems policijai apie daromÄ nusikaltimÄ <.......>“ (b.l.41) bei pagrįstai sprendė, jog tokie policijos praneÅ¡ime nurodyti teiginiai, jog D.M. tvirkino mažametį bei, jog buvo padarytas nusikaltimas, vertintini kaip turintys konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, nors ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti įtarimai vėliau buvo panaikinti.

Tačiau taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė straipsnyje nenurodė informacijos Å¡altinio ir ji, bÅ«damas laikraščio redakcija, turėjo pareigÄ laikytis profesinei veiklai keliamų reikalavimų, įtvirtintų teisės aktuose, privalėjo suprasti ir žinoti nekaltumo prezumpcijos turinį ir straipsnyje apie ieÅ¡kovÄ nenaudoti konstatuojamojo pobÅ«džio žodžių, kurie apibÅ«dintų ieÅ¡kovÄ , kaip asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ mažamečio vaiko atžvilgiu.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato praneÅ¡ime nėra naudojami žodžiai “pedofilas”, “iÅ¡krypėlis”. Straipsnio autorius nurodo detalesnes įvykio aplinkybes, t.y., kad pastabios panevėžietės dėka asmuo sulaikytas, vaikui yra 7 metai, jį asmuo nusivedė prie krÅ«mų ir pasinaudojo jo bejėgiÅ¡kumu, bei kad teismas leido įtariamÄ jį suimti. Todėl manytina, kad Å¡ias aplinkybes  trečiasis asmuo D. K. sužinojo vėliau nei buvo paskelbtas policijos praneÅ¡imas ir galimai po to, kai ieÅ¡kovui buvo paskirtas suėmimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad faktas, jog Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato praneÅ¡ime buvo nurodyta konstatuojamojo pobÅ«džio informacija dėl nusikaltimo padarymo, negali bÅ«ti pripažįstamas Å¡alinančiu atsakovo civilinę atsakomybę.Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiÅ¡kos laisvę, apimančiÄ tiek asmens teisę skleisti informacijÄ , tiek visuomenės teisę jÄ gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį.

Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Tačiau tuo pačiu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad visuomenės informavimo rengėjas negali peržengti jam nustatytų ribojimų, kurie būtini kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Handyside v. The United Kingdom, no. 5493/72, judgement of 7 December 1976;

Observer & Guardian v. The United Kingdom, no. 13585/88, judgement of 26 November 1991; De Haes & Gijsels v. Belgium, no. 19983/92, judgement of 24 February 1997). Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas pirmiau nurodytas Konvencijos nuostatas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas nurodyto teismo praktikÄ , yra konstatavę, kad, sprendžiant konfliktÄ , kilusį tarp teisės į garbės ir orumo gynimÄ ir teisės skleisti informacijÄ , bÅ«tina vadovautis proporcingumo ir Å¡ių teisių pusiausvyros principais.

Europos žmogaus teisių teismo praktika, aiÅ¡kinant Konvencijos 10 straipsnį, nukreipia į tai, kad teisė skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama ne tik valstybės įvedama cenzÅ«ra, bet ir privačia cenzÅ«ra, kuri galima tada, kai, pažeidžiant proporcingumo principÄ ir nepaisant dviejų lygiaverčių teisių pusiausvyros reikalavimo, iÅ¡imtinai ginama teisė į garbę ir orumÄ . BeatodairiÅ¡kas asmens garbės ir orumo gynimas faktiÅ¡kai reikÅ¡tų privačios cenzÅ«ros įvedimÄ , tai leistų taikyti civilinę atsakomybę ir kitus civilinių teisių gynimo bÅ«dus esant menkiausiam informacijos netikslumui, neatsižvelgiant į visuomenės informavimo priemonės elgesį bei tikslus.

Taip pat tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sÄ Å¾iningai, t.y. sÄ moningai neiÅ¡kraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, tai reikÅ¡tų piktnaudžiavimÄ teise skleisti informacijÄ ir Å¡ios teisės ribų peržengimÄ , duodantį pagrindÄ taikyti teisinę atsakomybę. Asmens garbės ir orumo suabsoliutinimas reikÅ¡tų visuomenės teisės žinoti pažeidimÄ , nes teisė skleisti informacijÄ apima ir teisę žinoti, kas vyksta Å¡alyje ir pasaulyje, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai liečia informacijÄ , kuriÄ skelbti draudžia įstatymas.Nagrinėjamu atveju 2012-06-23 laikraÅ¡tyje „Panevėžio rytas“ Nr. 73/5096 iÅ¡spausdinto trečiojo asmens D.

K. straipsnio pavadinime (antraÅ¡tėje) „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ ir santraukoje paskleista konstatuojamojo pobÅ«džio faktinė informacija apie ieÅ¡kovo veiksmus, kurie yra uždrausti baudžiamaisiais įstatymais ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Paskleisti duomenys apie tai, kad asmuo yra kaltas dėl mažamečio tvirkinimo, t.y. jis įvardinamas “iÅ¡krypėliu”, “pedofilu”, teigiama, kad buvo pasinaudota vaiko bejėgiÅ¡kumu, kas reiÅ¡kia naujos informacijos pateikimÄ , ir tai yra žinia.

Jeigu tikrų įvykių pagrindu asmens veiksmai įvertinami taip, kad jam priskiriama konkreti savybė, kuri aiÅ¡kiai iÅ¡sakyta, taip pat, ar ji atitinka tikrovę, gali bÅ«ti patikrinta, vadinasi yra paskleisti konstatuojamieji duomenys. Ar asmuo tvirkino vaikÄ , yra konstatuojamojo, o ne vertinamojo pobÅ«džio duomenys, todėl gali bÅ«ti patikrinti tiesos požiÅ«riu ir vertinami kaip faktai, t. y. žinia. Žodžiai “iÅ¡krypėlis”, “pedofilas” visuomenėje suprantami vienareikÅ¡miÅ¡kai ir jų paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamÄ nuomonę apie asmenį.

IÅ¡ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2013-02-27 nutarimo nustatyta, kad ieÅ¡kovui 2012-07-03 buvo pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 153 str., 284 str. 1 d., vėliau ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu nutrauktas. Straipsnio publikacijos dienÄ ieÅ¡kovas turėjo įtariamojo statusÄ , todėl naudojant konstatuojamojo pobÅ«džio žodžius, iÅ¡ kurių galima suprasti, jog asmuo, kurio nuotrauka patalpinta Å¡alia straipsnio, yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ , buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Nekaltumo prezumpcijos sukuriamÄ oficialiÄ teisinę baudžiamojo proceso dalyvio padėtį turi gerbti, jos privalo paisyti kiti baudžiamojo proceso dalyviai ir apskritai teisinių santykių subjektai.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 37 straipsnis nustato, kad žurnalistas ir vieÅ¡osios informacijos rengėjas privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos. Žmogų pripažinti kaltu gali tik teismas įsiteisėjusiu sprendimu arba nuosprendžiu. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993) 22 straipsnis numato, kad žurnalistikoje informacija ir nuomonės turi gerbti nekaltumo prezumpcijÄ ypač tais atvejais, kai dar tebevyksta teismo procesas ir turi bÅ«ti susilaikoma nuo iÅ¡ankstinių sprendimų.

Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir žmogaus teisių ir laisvių garantija. Teisėjų kolegija pažymi, kad kol asmens kaltumas padarius nusikaltimÄ nebus pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, asmens įvardijimas padarius nusikaltimÄ pripažintinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejasi su žmogaus orumu ir garbe, kitomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, todėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimu pažeidžiama žmogaus garbė ir orumas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimÄ , nesant dėl to asmens atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumÄ Å¾eminančio pobÅ«džio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį. Kadangi Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2013-02-27 įsiteisėjusiu nutarimu ieÅ¡kovui 2012-07-03 pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 153 str., 284 str. 1 d., panaikintas ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu nutraukus, akivaizdu, kad atsakovas pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ .

Nors straipsnyje ir nebuvo atskleista ieÅ¡kovo pavardė, o nurodyti tik jo inicialai, įvertinant faktÄ , jog Å¡alia straipsnio buvo patalpinta ieÅ¡kovo nuotrauka, akivaizdu, kad jį pažįstantiems asmenims tapo žinoma, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas yra apkaltintas nusikalstamos veikos padarymu. Tiriant ir vertinant informacijÄ , bÅ«tina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetÄ , paskleistų teiginių kontekstÄ , jų formuluotes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų, kaip žeminančių garbę ir orumÄ pobÅ«džio, turi bÅ«ti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys.

Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriÅ¡ki, ar jais tik iÅ¡keliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualiÄ problemÄ , pareiÅ¡kiamas autoriaus susirÅ«pinimas svarbiu klausimu. Jeigu teiginiai iÅ¡dėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamÄ ja forma, tai gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris į faktus, žinias ar informacijÄ , o ne žinia. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993) 4 punkte nustatyta pareiga kiek įmanoma geriau atspindėti pateikiamų faktų ir duomenų esmę.

Priešingai tam, minėto 2012-06-23 laikraštyje „Panevėžio rytas“ Nr. 73/5096 išspausdinto straipsnio antraštėje ir santraukoje, naudojami konstatuojamojo pobūdžio žodžiai dėl nusikalstamos veikos padarymo ir skelbiama tam tikra žinia, o ne nuomonė. Nors pačiame straipsnyje ieškovas įvardinamas kaip įtariamasis, tačiau įvertintina aplinkybė, kad konstatuojamojo pobūdžio dėl nusikalstamos veikos padarymo informacija pateikta pavadinime (antraštėje) bei didesniu šriftu, paryškintomis raidėmis atspausdintoje santraukoje, įžeidinėjant ar žeminant asmenį naudojami žodžiai “iškrypėlis”, “pedofilas” ir tokiu būdu siekta pritraukti skaitytojų dėmesį, juos sudominti.

Analizuojant visÄ publikacijos tekstÄ kontekste, informacijos Å¡altinių pasisakymo aplinkybes, iÅ¡ publikacijoje paskleistų duomenų turinio yra aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kovui esant įtariamojo, o ne nuteistojo asmens statuse, pavadinimas (antraÅ¡tė) bei santrauka neatspindi esmės, o parinkta tik tam, kad publikacija įgytų sensacingÄ atspalvį (be to, skelbiama pirmame, trečiame, ketvirtame puslapiuose). Asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informacijÄ , privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas Å¡iÄ teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Å¡ių reikalavimų nesilaikė, todėl jo elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas piktnaudžiavo teise skleisti informacijÄ , todėl egzistuoja pagrindas taikyti jam teisinę atsakomybę. Dėl teisės į atvaizdÄ pažeidimo IeÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti, jog atsakovas neteisėtai panaudojo jo nuotraukÄ prie 2012-06-23 laikraščio „Panevėžio rytas“ (Nr. 73 (5096)) iÅ¡spausdinto straipsnio „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Su Å¡ia teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teisėjų kolegija, vertindama ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus dėl teisės į atvaizdÄ pažeidimo, nurodo, kad teisės į atvaizdÄ apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali bÅ«ti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali bÅ«ti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis), tačiau asmens sutikimo nereikia, jeigu Å¡ie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama vieÅ¡oje vietoje (CK 2.22 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato, kad informacija apie privatų gyvenimÄ (taigi ir asmeninė nuotrauka) gali bÅ«ti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Atsakovės publikuotame straipsnyje apraÅ¡yta situacija, kaip ieÅ¡kovas slėpė savo veidÄ , tÄ patvirtina ir viena iÅ¡ nuotraukų, prie straipsnio pavadinimu “Mažamečio tvirkinimu įtariamas panevėžietis visaip slapstėsi nuo fotoobjektyvo”, kurioje matyti, kad ieÅ¡kovas savo marÅ¡kinėliais dengia veidÄ , straipsnyje pažymėta, kad atsistojęs į kampÄ ieÅ¡kovas atsuko fotografui nugarÄ , grasino, jog spirs.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du korespondentui aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl jo fotografavimo. IeÅ¡kovas buvo nufilmuotas vieÅ¡oje vietoje, Panevėžio miesto apylinkės teisme, todėl buvo pagrindas pripažinti, jog asmens sutikimo fotografuoti nereikėjo, ypač įvertinant aplinkybę, kad ieÅ¡kovas buvo nufotografuotas vedamas į teismÄ kardomosios priemonės - suėmimo – paskyrimui, pareiÅ¡kus jam įtarimus dėl mažamečio asmens tvirkinimo. Teisė į atvaizdÄ ir asmens privatumÄ gali bÅ«ti ribojama valstybės saugumo, visuomenės saugos ir Å¡alies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; ribojimas bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, t. y. bÅ«tina sÄ lyga paskelbti informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ be to asmens sutikimo yra tik teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti tokiÄ informacijÄ .Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirmiau minėtas visuomenės interesas, siekis kuo iÅ¡samiau atskleisti ir iÅ¡aiÅ¡kinti galimai padaryto nusikaltimo aplinkybes, pateisina atsakovės veiksmus iÅ¡spausdinant laikraÅ¡tyje prie straipsnio ieÅ¡kovo nuotraukÄ .

Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada bÅ«tų galima sutikti esant kitokioms byloms aplinkybėms. CK 2.22 straipsnio 2 dalis draudžia demonstruoti, atgaminti ar parduoti, nuotraukÄ (jos dalį), ar kitokį atvaizdÄ , jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumÄ ar dalykinę reputacijÄ . Todėl, nagrinėjamu atveju pripažinus, jog atsakovės publikuoto straipsnio antraÅ¡tėje ir santraukoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , buvo bÅ«tinas ieÅ¡kovo sutikimas patalpinti nuotraukÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmens nuotraukos iÅ¡spausdinimas visuomenės informavimo priemonėje kartu su asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančiais duomenimis, savaime žemina asmens garbę ir orumÄ , todėl net ir pripažinus, kad ieÅ¡kovo sutikimas jį fotografuoti vieÅ¡oje vietoje nebuvo reikalingas, Å¡ios nuotraukos publikuoti su garbę bei orumÄ Å¾eminančia informacija atsakovas negalėjo. Atsakovė nesilaikė CK 2.22 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo ir tuo pažeidė asmens teisę į atvaizdÄ .

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Apeliaciniais skundais ieÅ¡kovas ir atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.Teisėjų kolegija nurodo, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdÄ ir garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ (CK 2.22 straipsnio 3 dalis, 2.24 straipsnio 1 dalis). Tokia žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtÄ dvasinį skausmÄ , kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo , jos dydžio, vertino, kad žala atsirado dėl garbės bei orumo pažeidimo, tačiau nepasisakė dėl ieÅ¡kovo teisės į atvaizdÄ pažeidimo, kadangi Å¡io pažeidimo nebuvo konstatavęs. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovo teisė į atvaizdÄ buvo pažeista, nes nuotrauka pateikta kartu su jo garbę bei orumÄ Å¾eminančia informacija, spręstina ir dėl Å¡io pažeidimo sukeltų pasekmių.

Sutiktina su ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad bÅ«tent dėl nuotraukos publikavimo kartu su jį žeminančia informacija, kurioje jis apkaltintas nusikalstamos veikos padarymu prieÅ¡ mažametį asmenį, pavadintas “iÅ¡krypėliu”, “pedofilu”, ieÅ¡kovas tapo atpažįstamas Å¡eimos narių, tarnybos draugų bei svetimų žmonių, dėl to jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, sumažėjo jo galimybės bendrauti, nes ieÅ¡kovo nuotraukos atvaizdavimas straipsnio pavadinimo “IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ, taip pat santraukos kontekste lemia atitinkamÄ ieÅ¡kovo vertinimÄ bei siejimÄ su nusikalstamos veikos, kuri visuomenėje vertinama ypač neigiamai, padarymu.

Tokia iÅ¡vada darytina nustačius sekančiai nurodomas aplinkybes.Liudytojai A. D., D. M., A. B., I. K. parodė, kad po atsakovės 2012-06-23 straipsnio iÅ¡spausdinimo ieÅ¡kovas prastai jautėsi, pradėjo vengti žmonių, kadangi iÅ¡ jo buvo Å¡aipomasi, patyrė gėdos jausmÄ . Liudytojas D. M.- ieÅ¡kovo brolis, parodė, kad atsakovo straipsnis turėjo neigiamos įtakos ir jam pačiam – žmonės pradėjo jį vadinti „pedofilo broliu“. IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas dėl 2012-06-23 straipsnio laikraÅ¡tyje apie jį iÅ¡spausdinimo patyrė neigiamas emocijas, pergyvenimÄ , gėdos jausmÄ .

Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, nes liudytojai susiję su ieškovu artimais ryšiais, apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka, kadangi liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, taip pat kitiems byloje esantiems įrodymams, liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytojo A. B. parodymais, kuriais nėra pagrindo netikėti, kadangi jis nėra susijęs artimais ryšiais su ieškovu, buvo ieškovo vadovas, nustatyta, kad tarnyboje po straipsnio publikavimo tapo žinoma, jog ieškovas įvardinamas pedofilu ir apie tai tarnyboje buvo kalbama, dėl ko ieškovas jautėsi sugniuždytas, vengė viešumoje renginio metu rodytis apsirengęs savanorio uniforma.

IeÅ¡kovo nurodytas iÅ¡gyvenimas dėl straipsnio, pažeidusio jo garbę ir orumÄ , įvertinus publikacijos pavadinimÄ , jos turinį ir neteisėtai panaudotos jo nuotraukos, atskleidusios jo- straipsnyje inicialais įvardinto asmens, tapatybę, laikytinas adekvačiu nurodytoje situacijoje. Nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡gyvenimus ir dėl jo suėmimo, tačiau Å¡ioje byloje Å¡is klausimas nekeliamas ir nenagrinėjamas. Sutiktina su ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl ieÅ¡kovo elgesio, dėl ko jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai ikiteisminio tyrimo metu, vertinimo yra prieÅ¡taringas.

Taip sprendime teismas nurodęs, kad ieškovo minėtas elgesys nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir todėl nevertintinami liudytojos R. K. parodymai, tuo pačiu vėliau konstatuoja, kad ieškovo elgesys iš esmės nebuvo deramas ir atitinkantis protingo elgesio tokioje situacijoje standartus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nevertintinas ieškovo elgesys, dėl kurio jam buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo metu, nes ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir byloje nėra duomenų, jog ieškovui dėl jo veiksmų būtų buvęs surašytas administracinio pažeidimo protokolas.

Tačiau tuo pačiu atsižvelgtina į tai, kad dėl bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo netipinio elgesio- jam esant neblaiviam imant ant rankų svetimÄ vaikÄ ir jį neÅ¡ant, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl mažamečio asmens tvirkinimo ir kaip įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Å ioje byloje nustatyta, kad atsakovė, stengdamasi Å¡okiruoti skaitytojus, naudodama konstatuojamojo pobÅ«džio dėl nusikalstamos veikos padarymo žodžius pavadinime (antraÅ¡tėje) bei santraukoje, piktnaudžiavo savo teise skleisti informacijÄ , tačiau tuo pačiu įvertintina, kad straipsniu buvo siekiama ir pateikti informacijÄ visuomenei dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, kviečiama įvykį mačiusius asmenis suteikti policijai informacijÄ , padėsiančiÄ nustatyti ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingus duomenis.

Tikėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu atsakovė straipsnyje nebÅ«tų naudojusi konstatuojamojo pobÅ«džio iÅ¡sireiÅ¡kimų, pažeidžiančių nekaltumo prezumpcijÄ , bei tokiu atveju teisėtai prie straipsnio publikavusi ieÅ¡kovo nuotraukas, D. M. vistiek bÅ«tų patyręs neigiamų iÅ¡gyvenimų dėl straipsnyje paskelbtos informacijos apie jam ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡tus įtarimus, įvykio aplinkybes, paskirtÄ procesinę prievartos priemonę – suėmimÄ (į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį).

Tačiau konstatuojamojo pobÅ«džio dėl nusikalstamos veikos padarymo informacijÄ pateikus straipsnio, publikuojamo 1, 3, 4 puslapiuose, pavadinime (antraÅ¡tėje) bei didesniu Å¡riftu, paryÅ¡kintomis raidėmis atspausdintoje santraukoje, įžeidinėjant ar žeminant asmenį naudojant žodžius “iÅ¡krypėlis”, “pedofilas” ir patalpinus ieÅ¡kovo nuotraukas, tikėtina, kad atsakovas pritraukė didesnį skaitytojų ratÄ bei siekė įtikinti visuomenę neteisingos, nekaltumo prezumpcijÄ pažeidžiančios informacijos tikrumu.

Todėl menkesnio iÅ¡silavinimo visuomenės nariams ar asmenims, perskaičiusiems tik straipsnio antraÅ¡tę bei santraukÄ galėjo susidaryti įspÅ«dis, kad ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ mažamečio vaiko atžvilgiu.. IeÅ¡kovo nurodyti iÅ¡gyvenimai dėl straipsnio, pažeidusio jo garbę ir orumÄ , įvertinus publikacijos pavadinimÄ , jos turinį ir neteisėtai panaudotos jo nuotraukos, atskleidusios jo- straipsnyje inicialais įvardinto asmens, tapatybę, laikytinas adekvačiu nurodytoje situacijoje.

Nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡gyvenimus ir dėl jo suėmimo, tačiau Å¡ioje byloje Å¡is klausimas nekeliamas ir nenagrinėjamas. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovas nesikreipė į gydytojus dėl pablogėjusios savijautos, nepaneigia fakto, kad neteisingos informacijos iÅ¡spausdinimas laikraÅ¡tyje, tuo pačiu su minėta informacija neteisėtai patalpinus ieÅ¡kovo nuotraukÄ , sukėlė ieÅ¡kovui iÅ¡gyvenimus, jis jautėsi pažemintas. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Å¡alių elgesį, į tai, kad ieÅ¡kovas iki ginčo kilimo teisme nesikreipė į atsakovÄ dėl iÅ¡spausdintos informacijos paneigimo, į teismÄ kreipėsi po metų laiko nuo straipsnio iÅ¡spausdinimo, teismo proceso metu nebuvo linkęs bendradarbiauti su atsakovu tariantis dėl žalos atlyginimo dydžio ir bÅ«do, nors atsakovas teigė, kad jis pageidauja spręsti šį klausimÄ .

Taip pat teismas pažymėjo, kad tokia ieÅ¡kovo pasirinkto elgesio pozicija yra jo teisė ir negali bÅ«ti traktuojama kaip netinkamas elgesys, tačiau sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , Å¡alių elgesys yra vienas iÅ¡ kriterijų sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ä®vertinant, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bet taip pat į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), t.y. nėra nustatytas baigtinis aplinkybių, į kurias atsižvelgtina, sÄ raÅ¡as, teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone sutinka.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovo elgesio, kuomet jis, 2012-08-26 sužinojęs apie prasidėjusį teismo procesÄ , sekančios dienos (2012-08-27) laikraÅ¡tyje „Panevėžio rytas“ pirmajame lape iÅ¡spausdino straipsnį „SunkÅ«s kaltinimai vyrui nepasitvirtino“ su ieÅ¡kovo nuotrauka bei prieraÅ¡u „Įtarimai D.M. panaikinti“ (b.l. 48), sprendė, kad jis ėmėsi priemonių paneigti jo paties paskleistÄ informacijÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas į teismÄ ieÅ¡kiniu kreipėsi tik 2013-08-13, nors jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas daugiau, kaip prieÅ¡ pusę metų laiko (2013-02-27).

Priešingai apeliante, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik tai, jog jis (ieškovas) tarnybos metu buvo skatintas apdovanojimais (b.l. 57-58), bet ir tai, kad jis buvo baustas (b.l. 115). Sutiktina su atsakovės argumentu, kad skundžiamame sprendime neteisingai nurodytas laikraščio tiražas- 13000, nes iš 2012-06-23 laikraščio „Panevėžio rytas“ (Nr. 73 (5096)) 15 puslapio matyti, kad jis išleistas 8173 egzempliorių tiražu (b.l. 12). Apeliantė UAB „Panevėžio rytas“ teigdama, kad bendrovė dirba nuostolingai, per paskutiniuosius 3 metus yra patyręs apie 80 tūkstančių litų nuostolio, tokių įrodymų byloje nėra ir jų nepateikė dsu apeliaciniu skundu (CPK 178 str.).

Aplinkybė, kad ieškovas galimai vartoja alkoholinius gėrimus, negali būti pagrindu spręsti, jog ieškovas visuomenėje yra vertinamas neigiamai. Ieškovas nėra teistas, kaip jau minėta aukščiau, jo elgesys, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, elgesys sulaikymo metu, nagrinėjamoje byloje nevertinamas, kadangi ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašomos priteisti 30.000 Lt neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl turi būti mažinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifikÄ , susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nors apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl neteisėtai panaudotos nuotraukos ir šį reikalavimÄ patenkina, tačiau nustatytas 3.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka visas pirmiau nurodytas ir įvertintas aplinkybes, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, bus pakankama satisfakcija padarytai neturtinei žalai kompensuoti ir nebus pažeista delikto individualizavimo bei piniginės kompensacijos pusiausvyra.

Nurodyto dydžio piniginė kompensacija vertintina kaip adekvati ieÅ¡kovo patirtai neturtinei žalai, pakankama ieÅ¡kovo teisei į atvaizdÄ , asmens garbės ir orumo pažeidimui kompensuoti, ir kartu keliui piktnaudžiavimams spaudos (saviraiÅ¡kos) laisve užkirsti. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas ieÅ¡kovui 3.000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydis, nekeičiamas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovo D. M. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, naikintina sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl neteisėtai panaudotos nuotraukos ir dėl Å¡ios sprendimo dalies priimtinas naujas sprendimas reikalavimÄ patenkinant. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .      Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinio padavimÄ sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 200 Lt, ir prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimÄ iki sprendimo priėmimo (b.l. 4, 25). IeÅ¡kovui už ieÅ¡kinio padavimÄ 2013-08-23 nutartimi buvo atidėtas 988 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (b.l. 32).

Kadangi teismo sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinami iÅ¡ dalies, todėl yra paskirstomas tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimo daliai. IeÅ¡kovas reiÅ¡kė 30 000 Lt reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuris apmokestinamas 900 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra tenkinamas iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovui priteisiama 3000 Lt dydžio suma, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 90 Lt dydžio žyminis mokestis, o iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistinas 610 Lt dydžio žyminis mokestis (810-200). Kadangi teismas ieÅ¡kovo reikalavimus dėl atspausdintos tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri žemina ieÅ¡kovo, garbę ir orumÄ , reikalavimÄ dėl neteisėto jo atvaizdo panaudojimo tenkina, todėl iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 288 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.).

Viso iš atsakovo priteistinas 378 Lt žyminis mokestis valstybei. Ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (70 %). Byloje susidarė 52 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, teismas šias išlaidas priteisia valstybei iš atsakovo proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 36,40 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovo priteisiama valstybei – 15,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ apmokėjo 522 Lt žyminiu mokesčiu (nuo likusios 522 Lt žyminio mokesčio mokėjimo sumos atleistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutartimi), atsakovas – 234 Lt žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, atsakovo skundas atmetamas, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinas 144 Lt žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :                      Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinio dalis dėl neteisėtai panaudotos nuotraukos atmestas, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti.VisÄ sprendimÄ iÅ¡dėstyti taip:              IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

        Pripažinti, kad atsakovė UAB „Panevėžio rytas“, įmonės kodas 302253998, neteisėtai panaudojo ieÅ¡kovo D. M. nuotraukÄ prie 2012-06-23 laikraščio „Panevėžio rytas“ (Nr. 73 (5096)) iÅ¡spausdinto straipsnio „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ. Pripažinti, kad atsakovė UAB „Panevėžio rytas“ 2012-06-23 laikraÅ¡tyje „Panevėžio rytas“ (Nr. 73 (5096)) straipsnio antraÅ¡tėje „IÅ¡krypėlis į stadionÄ nusiviliojo neįgalų vaikÄ â€œ ir Å¡io straipsnio santraukoje:

„Tik pastabios panevėžietės dėka už grotų pateko pedofilas. Suaugęs vyras nusivedė prie krÅ«mų 7-metį vaikÄ ir pasinaudojo jo bejėgiÅ¡kumu“ atspausdino tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri žemina ieÅ¡kovo D. M. garbę ir orumÄ .        Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Panevėžio rytas“, įmonės kodas 302253998, 3.000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui D. M., a.k. (duomenys neskelbtini)       KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.       Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Panevėžio rytas“, įmonės kodas 302253998 : 378 Lt žyminį mokestį ir 36,40 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir pateikiant įrodymÄ Panevėžio miesto aplinkės teismui.        Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) 610 Lt žyminį mokestį ir 15,60 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir pateikiant įrodymÄ Panevėžio miesto aplinkės teismui.       Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Panevėžio rytas“, įmonės kodas 302253998, 144 Lt žyminį mokestį ieÅ¡kovui D.

M., a.k. (duomenys neskelbtini)      Teisėjai                                                                                Margarita Dzelzienė                                                                                                             Zina Mickevičiūtė                                                                                                          Laimutė Sankauskaitė