2016-06-01 Nr. AB-11770-3-65-3-00041-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. eAS-479-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00041-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. R.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba, atsakovas) sprendimą, išdėstytą 2016 m. sausio 22 d. rašte Nr. 1SS-226-(10.5); NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus (toliau – ir Ignalinos ir Visagino skyrius) sprendimą, išdėstytą 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 3955-30-(14.39.45); Ignalinos ir Visagino skyriaus 2015 m. kovo 20 d. išvadą Nr. 142 bei Ignalinos ir Visagino skyriaus 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 39SK-(14.39.110)-276; 2) nustatyti, kad žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų ir kadastro bylų rengimo darbai turi būti atliekami/ tęsiami, nustatant šių žemės sklypų ribą pagal taškų 8-12 koordinates, nustatytas matininko Š. P. 2015 m. gegužės 8 d. parengtame šių žemės sklypų fragmente; 3) įpareigoti Ignalinos ir Visagino skyrių derinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, parengtas pagal nustatytus reikalavimus.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Taip pat pareiškėjai išaiškino, kad ji turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka prašyti atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus skundui paduoti; skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo, išdėstyto 2016 m. sausio 22 d. rašte Nr. 1SS-226-(10.5), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teismas nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, kadastrinių matavimų atlikimą, jų tvirtinimą reguliuojančios teisės normos įtvirtintos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikrinimo taisyklėse (toliau – ir Tikrinimo taisyklės), patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2012 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-2 redakcija).

Tikrinimo taisyklių 25 punktas nurodo, kad teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Šių taisyklių 26.1 punkte nustatyta, kad vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) privačios nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Siekdama patikslinti preliminarių matavimų metu nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, pareiškėja užsakė kadastrinius matavimus. Pareiškėjos pasirinktas matininkas atliko šiuos matavimus, parengė kadastro duomenų bylą ir pateikė ją tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui – Ignalinos ir Visagino skyriui. Minėto skyriaus specialistas 2015 m. kovo 20 d. parengė Išvadą Nr. 142 „Dėl žemės sklypo tikrinimo“, kurioje nurodė, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami, sutapatinus ribas su gretimų sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), riba. Pareiškėja šią specialisto išvadą 2015 m. gegužės 18 d. skundu apskundė Ignalinos ir Visagino skyriaus vadovui. Daroma išvada, kad taip pareiškėja įgyvendino Tikrinimo taisyklių 25 punkte nustatytą teisę apskųsti teritorinio padalinio darbuotojų veiksmus.

Išanalizavęs pateiktus dokumentus, konkrečiai – pareiškėjos atstovo 2015 m. spalio 30 d. prašymą/ skundą, teismas darė išvadą, kad Ignalinos ir Visagino skyriaus vadovas per nustatytą terminą pareiškėjos 2015 m. gegužės 18 d. skundo neišnagrinėjo ir dėl jo sprendimo nepriėmė.

Teismas sprendė, kad toks NŽT vadovo neveikimas galėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio nustatytais terminais administraciniam teismui. Tačiau pareiškėja tokio pobūdžio skundu į administracinį teismą nesikreipė. Priešingai, ji 2015 m. spalio 30 d. prašymu/ skundu vėl kreipėsi į Ignalinos ir Visagino skyriaus vadovą, prašė nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir kadastro bylų rengimo darbai turi būti atliekami/ tęsiami, nustatant šių žemės sklypų tarpusavio ribą pagal taškų 8-12 koordinates, nurodytas matininko Š. P. 2015 m. gegužės 8 d. parengtame šių žemės sklypų planų fragmente. Teismas sprendė, kad nurodytu skundu pareiškėja dar kartą pasinaudojo Tikrinimo taisyklių 25 punkte įtvirtinta teise bei pateikė skundą dėl Ignalinos ir Visagino skyriaus specialisto 2015 m. kovo 20 d. parengtos Išvados Nr. 142 „ Dėl žemės sklypo tikrinimo“.

Ignalinos ir Visagino skyriaus vadovas 2015 m. lapkričio 30 d. parengė atsakymą „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“, kuriame suformulavo savo sprendimą dėl 2015 m. kovo 20 d. Išvados Nr. 142, t. y. nurodė, kad ši išvada nebus keičiama. Teismas sprendė, kad šis atsakymas yra individualus administracinis aktas, skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Darė išvadą, kad, vadovaudamasi Tikrinimo taisyklių 26.1 punktu, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja dėl Ignalinos ir Visagino skyriaus vadovo 2015 m. lapkričio 3 d. priimto administracinio akto turėjo teisę paduoti skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio 30 d. atsakyme Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas nurodė šio akto apskundimo tvarką. Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 21 d. skundo „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus veiksmų“, pareiškėja šia teise nesinaudojo, o aukščiau nurodytą individualų administracinį aktą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai.

Teismas nurodė, kad pareiškėja taip pat ginčija NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 39SK-(14.39.110)-276, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir kadastro duomenys. Teismas darė išvadą, kad šis sprendimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes nurodyto žemės sklypo savininkui ir kitiems suinteresuotiems asmenims, ir kad dėl jo, kaip pažeidžiančio suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus, skundas administraciniam teismui galėjo būti paduotas ABTĮ 33 straipsnio nustatyta tvarka. Nustatė, kad pareiškėjai šis sprendimas buvo pateiktas Ignalinos ir Visagino skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. raštu kartu su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimo aktu. Pareiškėja šį sprendimą apskundė ne teismine tvarka, o Nacionalinei žemės tarnybai.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja, 2016 m. vasario 15 d. paduodama administraciniam teismui skundą, kuriame ginčijami Ignalinos ir Visagino skyriaus veiksmai bei šio skyriaus sprendimas, išdėstytas 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 3955-30-(14.39.45), 2015 m. kovo 20 d. išvada Nr. 142 ir 2015 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. 39SK-(14.39.110)-276, praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, atnaujinti praleisto termino neprašė.

Pareiškėja teismui paduotame skunde nurodė, kad ji naudojosi išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Išanalizavęs Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalis, Tikrinimo taisyklių 26.1 punktą, teismas darė išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio veiksmai ir priimti sprendimai kadastrinių matavimų bylų tikrinimo, kadastro duomenų tvirtinimo ar pakeitimo srityje išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka neskundžiami.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas atsisakė priimti S. S. skundo reikalavimus panaikinti Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimą, išdėstytą 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 3955-30-(14.39.45), 2015 m. kovo 20 d. išvadą Nr. 142 ir 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 39SK-(14.39.110)-276, nustatęs, kad pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą. Atsisakęs priimti pagrindinius skundo reikalavimus, teismas atsisakė priimti išvestinį reikalavimą dėl Ignalinos ir Visagino skyriaus įpareigojimo derinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, parengtas pagal nustatytus reikalavimus (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjos skundo reikalavimą nustatyti, kad žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų ir kadastro bylų rengimo darbai turi būti atliekami/tęsiami, nustatant šių žemės sklypų ribą pagal taškų 8-12 koordinates, nustatytas matininko Š. P. 2015 m. gegužės 8 d. parengtame šių žemės sklypų fragmente, teismas vertino kaip skundo motyvą ir nelaikė savarankišku materialiu skundo reikalavimu. Dėl šios priežasties teismas jį atsisakė priimti nagrinėti, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas sprendė, kad NŽT sprendimas, išdėstytas 2016 m. sausio 22 d. rašte Nr. 1SS-226-(10.5), vertintinas kaip centrinio viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, dėl kurio skundas gali būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytos priežasties S. S. reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, išdėstytą 2016 m. sausio 22 d. rašte Nr. 1SS-226-(10.5), teismas atsisakė priimti nagrinėti, kaip nepriskirtą Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

II. Pareiškėja S. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį.

Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsprendęs skundo dėl 2015 m. kovo 20 d. išvados Nr. 142 nagrinėjimo klausimą administracinėje byloje Nr. eAS-1030-261/2015, konstatuodamas, kad skundui dėl minėtos išvados turėtų būti taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apeliacinio teismo nustatytų aplinkybių netaikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, šio termino atnaujinti neprašė. Teismas taip pat pažymėjo, kad NŽT sprendimas, išdėstytas 2016 m. sausio 22 d. rašte Nr. 1SS-226-(10.5), vertintinas kaip centrinio viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, dėl kurio skundas gali būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į specifinę byloje susiklosčiusią faktinę situaciją.

NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus specialistas 2015 m. kovo 20 d. parengė šioje byloje ginčijamą išvadą Nr. 142 „Dėl žemės sklypo tikrinimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami, sutapatinus ribas su gretimų sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), riba.

NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius 2015 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 39SK-(14.39.110)-276 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir kadastro duomenys.

NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 3955-30-(14.39.45) pareiškėją informavo, kad anksčiau aptarti Išvada bei Sprendimas nebus keičiami.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-1030-261/2015 2015 m. rugsėjo 2 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad Ignalinos ir Visagino skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. kovo 20 d. išvados Nr. 142 „Dėl žemės sklypo patikrinimo“ teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti yra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Pareiškėjai kreipusis į NŽT, ši institucija 2016 m. sausio 22 d. rašte Nr. 1SS-226-(10.5) išdėstė poziciją dėl Išvados ir Sprendimo, pažymėdama, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. rašte nurodytas sprendimas netikslinti Išvados nėra teisingas. Atsižvelgusi į tai, NŽT pavedė šio skyriaus vedėjui organizuoti suinteresuotų asmenų susitikimą, išaiškinti nustatytus faktus bei aplinkybes ir patikslinti Išvadą.

Pirma, atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija susiklosčiusios faktinės situacijos negali vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eAS-1030-261/2015, todėl NŽT 2016 m. sausio 22 d. administracinis aktas, kuriuo be kita ko buvo vertinami Išvada ir Sprendimas, laikytinas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka priimtu sprendimu.

Antra vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl panašaus pobūdžio bylų teritorinio teismingumo, t. y. kai yra ginčijamas institucijos, išnagrinėjusios ginčą išankstine tvarka, sprendimas.

Ginčo teritorinis teismingumas, kai ginčas buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka centrinėje viešojo administravimo institucijoje, paprastai nustatomas pagal institucijos, kuri priėmė pirminį ir ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai skundžiamą sprendimą, buveinę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant bylų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų centrinių administravimo subjektų priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi skundą dėl teritorinio subjekto sprendimo, pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teisme dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovas tokiose bylose yra teritoriniai registratoriai, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-265/2011).

Kaip matyti iš pareiškėjos 2015 m. gruodžio 21 d. skundo NŽT, pareiškėja į šią instituciją kreipėsi prašydama panaikinti teritorinio subjekto priimtus administracinius aktus bei pareiškėjos keliamą klausimą išspręsti ši esmės: nustatyti, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai ir kadastro bylų rengimo darbai turi būti atliekami/ tęsiami nustatant šių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų ir kadastro bylų rengimo darbai turi būti atliekami/ tęsiami, nustatant šių žemės sklypų ribą pagal taškų 8-12 koordinates, nustatytas matininko Š. P. 2015 m. gegužės 8 d. parengtame šių žemės sklypų plano fragmente, t. y. padaryti tai, ko NŽT teritorinis skyrius neatliko Išvadoje, Sprendime bei atsisakė padaryti 2015 m. lapkričio 30 d. rašte (taip pat žr. pareiškėjos 2015 m. spalio 30 d. skundą NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui).

Apibendrinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad NŽT, kaip ikiteisminius ginčus nagrinėjanti institucija, pasisakė dėl teritorinio padalinio priimtų administracinių aktų teisėtumo, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Ignalinos ir Visagino skyrių pagal ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes tikslinti Išvadą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši administracinė byla turėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kaip kad ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas. NŽT 2016 m. sausio 22 d. sprendime iš esmės nepasisakė dėl jokių naujų pareiškėjos pareikštų reikalavimų, t. y. tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia teritorinio NŽT padalinio priimti Išvada ir Sprendimas.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas netinkamai vertino byloje susiklosčiusius teisinius santykius, neatsižvelgė į galutinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1030-261/2015, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog NŽT 2016 m. sausio 22 d. administracinis aktas nelaikytinas ikiteisminius ginčus nagrinėjančios instancijos sprendimu, o pareiškėja į teismą dėl 2015 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 3955-30-(14.39.45), 2015 m. kovo 20 d. išvados Nr. 142 ir 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 39SK-(14.39.110)-276 kreipėsi praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismu nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė