Legislator Case Law & Legislation
3582cf44-958a-4e2a-974a-86fedcb62f74 AI generated

3582cf44-958a-4e2a-974a-86fedcb62f74 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 3582cf44-958a-4e2a-974a-86fedcb62f74
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismo nesaisto. Teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, įvertinti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ . Ginčo atveju Å¡alių materialinių santykių kvalifikacija nesikeitė – ieÅ¡kovas reikalavo priteisti iÅ¡ apelianto, kaip garanto, prievolės įvykdymÄ . Teismas tÄ ir padarė, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas.

Legislator headnote

AI generated

3582cf44-958a-4e2a-974a-86fedcb62f74 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovas reikalavo priteisti skolÄ , tačiau teismas, nepaisydamas ieÅ¡kinio dalyko, byloje net neįrodinėjant, o teismo sprendime net nevertinant ir nemotyvuojant civilinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kovui net nepraÅ¡ant, priteisė nuostolių atlyginimÄ .2. Teismas, pripažindamas ieÅ¡kovo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo prievolių pagal sutartį vykdymo net ir po jos nutraukimo, pažeidė ir paneigė sutarties laisvės principÄ , kuriuo vadovaujamosios Å¡alys nustatė ne tik savo teises ir pareigas, bet ir alternatyvius ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimo bÅ«dus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1195/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5, 36.3 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Agricola Bulgaria JSC ieÅ¡kinį atsakovui UAB „ARVI“ ir ko dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Heimdal Enterprises Ltd.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas Agricola Bulgaria JSC kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 560 000 EUR dydžio skolÄ , 61 600,08 EUR palÅ«kanų, 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sudarytÄ Â pirkimo–pardavimo sutartį, trečiasis asmuo įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovui 2 000 metrinių tonų trÄ Å¡Å³, už bendrÄ 560 00 EUR kainÄ .

IeÅ¡kovas 2008 m. rugpjūčio 19 d. savo įsipareigojimus įvykdė, sumokėjo trečiajam asmeniui 560 000 EUR už parduodamas prekes, tačiau trečiasis asmuo savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, prekių ieÅ¡kovui nepateikė. Limasolio apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ trečiojo asmens priteisė 560 000 EUR dydžio skolÄ bei 5,5 dydžio metines palÅ«kanas. Tarp ieÅ¡kovo, atsakovo bei trečiojo asmens 2009 m. spalio 29 d. buvo sudaryta sutartis, kuria trečiasis asmuo pripažino pažeidęs 2008 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei pripažino 560 000 EUR dydžio skolÄ ieÅ¡kovui.

Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovui, jeigu trečiasis asmuo nevykdys arba netinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi nei atsakovas, nei trečiasis asmuo savo įsipareigojimų nevykdė, 2009 m. spalio 29 d. sudaryta sutartis buvo nutraukta nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. Todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų trečiasis asmuo arba atsakovas, kaip solidarusis skolininkas. Tai, kad 2009 m. spalio 29 d. sutartis buvo nutraukta, nereiÅ¡kia, kad iÅ¡nyko ir atsakovo prievolės pagal garantijÄ .

Garantija yra savarankiškas sandoris, kurio pasibaigimo pagrindai numatyti CK 6.96 straipsnyje. Sutartyje buvo numatyta solidari garanto atsakomybė, tai numato Bulgarijos teisė, nors pagal Lietuvos CK atsakomybė yra subsidiari.Atsakovas UAB „ARVI“ ir ko atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog pagal LR CK 6.221 straipsnį ieškovui nutraukus sutartį nuo 2010 m. rugsėjo 28 d., nuo šios datos visos sutarties šalys yra atleistos nuo sutarties vykdymo, sutartyje įtvirtina atsakovo garantija yra laikoma pasibaigusi nuo 2010 m. rugsėjo 28 d., nuo paties ieškovo atlikto vienašališko sutarties nutraukimo dienos.

Sutartį nutraukus, ieÅ¡kovas įgyja teisę vėl pradėti Limasolio apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo vykdymo procesÄ , kadangi atsakovas sutartyje garantavo tik trečiojo asmens prievolių pagal sutartį, o ne pagal Limasolio apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimÄ , įvykdymÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nepasinaudojo savo teise reikÅ¡ti reikalavimus Lietuvos teisme atsakovui sutartyje nurodytos garantijos pagrindu iki sutarties nutraukimo, o, įvykdęs sutarties nutraukimÄ , tokios teisės neteko.

Atsakovas yra garantavęs tik trečiojo asmens prievolių pagal sutartį, o ne pagal Limasolio apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimÄ , įvykdymÄ . Todėl sutarties 5 straipsnyje nurodyta atsakovo prievolė nelaikytina pagal savo esmę liekanti galioti po sutarties nutraukimo. Ginčo atveju atsakovo garantija nėra vienaÅ¡alė ir joje nenurodyta garantijos suma. Sutarties 5 straipsnyje nurodyta atsakovo prievolė apibrėžiama kaip solidari, kai tuo tarpu garantija apibrėžiama kaip subsidiari prievolė, ribojama garantijoje nurodyta suma.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovui Agricola Bulgaria JSC iÅ¡ atsakovo UAB „Arvi“ ir ko 560 000 EUR nuostolių atlyginimo (sumokėto ir negrÄ Å¾into avanso už prekes), 61 600,08 EUR palÅ«kanų, 13503,06 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio ir advokato pagalbos iÅ¡laidų) ir 6 procentų procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010 09 30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo UAB „Arvi“ ir ko 49,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas nustatė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybių. Atsakovas neginčija fakto, kad trečiasis asmuo yra gavęs 560 000 EUR avansÄ bei tos aplinkybės, kad tas avansas nėra grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui. Atsakovas ginčija savo pareigÄ mokėti skolÄ pagal triÅ¡alę sutartį, nes pats ieÅ¡kovas nutraukė triÅ¡alę sutartį, todėl atsakovo prievolė pasibaigė.

Analizuodamas atsakovo argumentÄ dėl garanto subsidiariosios, o ne solidariosios atsakomybės, teismas nurodė, kad toks susitarimas yra teisėtas, nes įstatymas nenumato draudimo Å¡alims susitarti kitaip, nei numatyta CK normose, reglamentuojančiose garanto atsakomybės rūšį. CK 6.6 straipsnis numato galimybę Å¡alims susitarti dėl solidariosios prievolės rūšies. Garantija yra vienas iÅ¡ prievolių užtikrinimo bÅ«dų, todėl solidarioji garantija taip pat yra prievolės užtikrinimo bÅ«das, kuriuo atsakovas solidariai užtikrino trečiojo asmens prievolių vykdymÄ .

Tai, kad garantija yra numatyta pačioje triÅ¡alėje sutartyje, teismo nuomone, nekeičia jos kaip prievolės užtikrinimo priemonės pobÅ«džio. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012 iÅ¡aiÅ¡kinimu, kuris numato, kad garantija gali bÅ«ti numatyta ir kitoje sutartyje, minėtoje byloje – paskolos sutartyje. Tuo tarpu teisės aiÅ¡kinimu, numatytu LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2007 teismas nesivadovavo, nes skyrėsi Å¡ių dviejų bylų faktinės aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato galimybę pasirinkti prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus, todėl Å¡alys galėjo susitarti, kad atsakovas yra skolingas kartu su skolininku.Teismas, spręsdamas dėl prievolių vykdymo sutarties nutraukimo, priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovas pažeidė daugumÄ tarpinių mokėjimų terminų, ieÅ¡kovas pateikė reikalavimÄ sumokėti įsiskolinimÄ , bet atsakovas nereagavo, todėl pagal CK 6.63 straipsnio 4 dalį nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, iÅ¡skyrus atvejus, kai skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės vykdymo.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia Å¡alių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimÄ . CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato sutarties Å¡alies teisę nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo jos vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnis).

IeÅ¡kovas, nutraukęs sutartį, turi teisę į nuostolių, kurie lygÅ«s pagal sutartį negautai sumai ir palÅ«kanoms, atlyginimÄ , kurių kaip ir paskolos sutarties atveju nereikia įrodinėti. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „ARVI“ ir ko praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ . pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes akivaizdžiai peržengė ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas, nes ieÅ¡kovui priteisė 560 000 EUR nuostolių atlyginimÄ , nors ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nuostolių atlyginimo priteisti neprašė.

IeÅ¡kovas reikalavo priteisti skolÄ , tačiau teismas, nepaisydamas ieÅ¡kinio dalyko, byloje net neįrodinėjant, o teismo sprendime net nevertinant ir nemotyvuojant civilinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kovui net nepraÅ¡ant, priteisė nuostolių atlyginimÄ .2. Teismas, pripažindamas ieÅ¡kovo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo prievolių pagal sutartį vykdymo net ir po jos nutraukimo, pažeidė ir paneigė sutarties laisvės principÄ , kuriuo vadovaujamosios Å¡alys nustatė ne tik savo teises ir pareigas, bet ir alternatyvius ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimo bÅ«dus.

IeÅ¡kovas, atsakovas ir trečiais asmuo triÅ¡alėje sutartyje susitarė, kad nevykdant arba netinkamai vykdant sutartį, ieÅ¡kovas gali arba nutraukti sutartį ir pradėti Limasolio apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. priimto ir įsiteisėjusio sprendimo vykdymo procesÄ , arba reikalauti prievolių įvykdymo iÅ¡ atsakovo UAB „ARVI“ ir ko pagal sutartį. Å iuo atveju ieÅ¡kovas pasinaudojo pirmuoju variantu.3. IeÅ¡kovui nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutraukus sutartį, Å¡alys buvo atleistos nuo jos vykdymo.

Atsakovas buvo atleistas nuo sutartyje numatyto prievolių įvykdymo užtikrinimo, ieÅ¡kovas – nuo įsipareigojimo stabdyti Limasolio apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo vykdymo priemones, trečiasis asmuo – nuo įsipareigojimo sprendimÄ vykdyti sutartyje numatytais bÅ«dais, tvarka ir terminais. Sutarties sÄ lyga dėl atsakovo garantijos ieÅ¡kovui negali bÅ«ti laikoma liekančia galioti ir po sutarties nutraukimo, kadangi sutarties Å¡alių susitarimu, ieÅ¡kovui nutraukus sutartį, ieÅ¡kovas įgijo teisę vėl pradėti Limasolio apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo vykdymo procesÄ , o atsakovas garantavo tik trečiojo asmens prievolių pagal sutartį, o ne pagal Limasolio apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimÄ , įvykdymÄ .

Atsakovas nepasinaudojo teise iki sutarties nutraukimo reikÅ¡ti reikalavimus garantijos pagrindu, o nutraukęs sutartį, tokios teisės neteko.4. Teismo priimtas sprendimas sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , kad ieÅ¡kovas galėtų reikalauti priteistų sumų pagal Lietuvos teismo sprendimÄ iÅ¡ atsakovo, tiek pagal Limasolio teismo sprendimÄ iÅ¡ trečiojo asmens, o tai grubiai pažeistų atsakovo teises. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad:

1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismo nesaisto. Teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, įvertinti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ . Ginčo atveju Å¡alių materialinių santykių kvalifikacija nesikeitė – ieÅ¡kovas reikalavo priteisti iÅ¡ apelianto, kaip garanto, prievolės įvykdymÄ . Teismas tÄ ir padarė, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas.

Teismas nepriteisė daugiau, nei pastarasis savo ieÅ¡kiniu prašė. Neteisingas teisės normos nurodymas, kai tai neturėjo įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, nėra pagrindas naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , nes įstatymas draudžia naikinti teismo sprendimÄ formaliais pagrindais.2. Garantija yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriam sudaryti pakanka vienos Å¡alies valios iÅ¡reiÅ¡kimo. Toks vienaÅ¡alis apelianto įsipareigojimas yra įformintas 2009 m. spalio 29 d. sutarties 5 straipsnyje.

Garantija baigiasi CK 6.96 straipsnyje numatytais pagrindais. Å ių pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai. Ginčo atveju nebuvo nei vienos iÅ¡ sÄ lygų garantijai pasibaigti. 2009 m. spalio 29 d. sutarties nutraukimo pasekmės (4.2 punktas) taikomos tik pagrindiniam skolininkui – Heimdal Enterprises Ltd., tačiau tai neturi jokios įtakos apelianto atsakomybei pagal garantijÄ . Be to, sutarties 4, 4.2 ir 5 straipsnio nuostatos nėra alternatyvios, iÅ¡ kurių tik vienÄ galėjo pasirinkti ieÅ¡kovas.

Garantija yra atskiras, savarankiÅ¡kas sandoris ir prievolių pagal jį atsiradimas nėra sÄ lygojamas tų pasekmių, kurios kyla sutarties 4 straipsnio 4.2 punkto pagrindu. Apelianto garantija buvo suteikta laikantis sutarties laisvės principo.3. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad sutarties nutraukimas atleidžia apeliantÄ nuo prievolės pagal garantijÄ vykdymo. Garantija yra savarankiÅ¡kas sandoris, ji nebuvo tiesioginis 2009 m. spalio 29 d. sutarties dalykas ir pastaruoju dokumentu buvo įformintas tik vienaÅ¡alis apelianto pareiÅ¡kimas apie garantijos suteikimÄ ieÅ¡kovui.

Sutartimi įformintos savarankiÅ¡kos prievolės liko liko galioti net ir kuriai nors iÅ¡ Å¡alių sutartį nutraukus. Nei praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ , nei vėliau ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė, kad jis atsisako nuo apelianto suteiktos garantijos.

4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas, priteisęs skolÄ iÅ¡ atsakovo, sukÅ«rė situacijÄ , kuomet tÄ pačiÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovas galės iÅ¡siieÅ¡koti tiek iÅ¡ atsakovo, tiek iÅ¡ trečiojo asmens. IeÅ¡kovo naudai priteista suma sudaro turinį tos piniginės prievolės, kuriÄ bendromis jėgomis turi įvykdyti apeliantas ir trečiasis asmuo. Kreditorius turi teisę pasirinkti, į kurį iÅ¡ solidarių skolininkų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , jis taip pat gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ visus solidarius skolininkus iÅ¡ karto.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ skunde iÅ¡dėstytų argumentų ribose, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnis).Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo UAB „ARVI“ ir ko pareigos atsakyti ieÅ¡kovui pagal 2009 m. spalio 29 d. sutartyje numatytÄ garantijÄ .

Minėta sutartimi trečiasis asmuo Heimdal Enterprises Ltd ir atsakovas UAB „ARVI“ ir ko įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „Agricola Bulgaria JSC“ Limasolio apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu priteistÄ 560 000 EUR skolÄ . Sutartyje Å¡alys numatė atsiskaitymo tvarkÄ ir terminus. Joje taip pat buvo numatyta atsakovo UAB „ARVI“ ir ko garantija, pagal kuriÄ UAB „ARVI“ ir ko garantavo tinkamÄ â€žHeimdal“ ir jo filialų įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį vykdymÄ laiku bei tai, kad UAB „ARVI“ ir ko pagal Å¡iÄ sutartį atsako solidariai (Sutarties 5 straipsnis).

Be to, sutartyje numatyta, kad visi sutarties Å¡alių santykių pasikeitimai neturės įtakos garantijos galiojimui (Sutarties 10.2 straipsnis). Sutarties Å¡alys taip pat susitarė, kad nuostatoms dėl UAB „ARVI“ ir ko suteiktos garantijos vykdymo bus taikomi Lietuvos įstatymai (Sutarties 11.2 straipsnis). Byloje vyksta ginčas dėl to, kad nei trečiasis asmuo (skolininkas), nei atsakovas (garantas) savo prievolių pagal minėtÄ 2009 m. spalio 29 d. sutartį nustatytais terminais nevykdė, todėl ieÅ¡kovas 2010 m. rugsėjo 17 d. praneÅ¡imu pareikalavo iÅ¡ trečiojo asmens ir atsakovo įvykdyti prievolę, o per nustatytÄ terminÄ to nepadarius, pranešė, kad sutartis bus laikoma nutraukta.

Kadangi nei trečiasis asmuo, nei atsakovas prievolės grÄ Å¾inti skolÄ neįvykdė, 2009 m. spalio 29 d. sutartis buvo nutraukta, o ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ garanto (atsakovo). Atsakovas su pareikÅ¡tu reikalavimu nesutinka, nes, jo nuomone, ieÅ¡kovui nutraukus 2009 m. spalio 29 d. sutartį, pasibaigė ir garantija.Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį ginÄÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį siejo pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, kurie trečiajam asmeniui netinkamai vykdant sutartį nutrÅ«ko ir trečiajam asmeniui kilo pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pastarojo avansu sumokėtÄ 560 000 EUR sumÄ .

IeÅ¡kovo reikalavimo grÄ Å¾inti 560 000 EUR skolÄ pagrįstumÄ patvirtino ir Limasolio apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimas. Ä®siteisėjus minėtam sprendimui, jis įgijo res judicata galiÄ ir galėjo bÅ«ti priverstinai vykdomas. Tam, kad teismo sprendimo priverstinis vykdymas nebÅ«tų pradėtas, ieÅ¡kovas, trečiasis asmuo bei atsakovas, kuris yra trečiojo asmens akcininkas, sudarė sutartį, kurioje susitarė dėl skolos grÄ Å¾inimo bÅ«do (iÅ¡dėstė teismo sprendimo vykdymÄ ), numatė nuolaidas bei sutartyje numatė atsakovo garantijÄ dėl minėtos trečiojo asmens skolos grÄ Å¾inimo.

IÅ¡ 2009 m. spalio 29 d. ginčo sutarties turinio matyti, kad Å¡iame dokumente yra numatyti du sandoriai – susitarimas dėl skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo ir garantija. Tai patvirtina ir ginčo sutarties 11.2 straipsnio nuostata, kuri numato sutartiniams santykiams taikytinÄ teisę, tai yra susitarimui – Belgijos įstatymai, o garantijai – Lietuvos įstatymai. Tarp Å¡alių vyksta ginčas dėl to, ar ieÅ¡kovui nutraukus susitarimÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo, pasibaigė ir garantija.

Kadangi ginčo Å¡alys nesutaria dėl 2009 m. spalio 29 d. sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ios sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ bei sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnis), sprendžia dėl garanto atsakomybės pagal minėtoje sutartyje numatytÄ garantijÄ . CK 6.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad garantija laikomas vienaÅ¡alis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar jÄ Ä¯vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sÄ lygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais).

Ä®statymas taip pat numato, kad garanto atsakomybė yra subsidiari, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad garantas negali įsipareigoti atsakyti solidariai su skolininku. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Be to, CK numato, kad garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti iÅ¡duota garantija, net tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta (CK 6.90 straipsnio 2 dalis).Kaip matyti iÅ¡ ginčo sutarties turinio, Å¡ioje sutartyje ginčo Å¡alys, ieÅ¡kodamos konsensuso, susitarė tiek dėl skolos grÄ Å¾inimo terminų, kurie Å¡iuo atveju buvo reikalingi ir naudingi trečiajam asmeniui, tiek numatė garantijÄ , kuri turėjo užtikrinti ieÅ¡kovo interesus tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo vis dėlto nesilaikys susitarimo ir neįvykdys savo pareigos grÄ Å¾inti skolÄ dalimis.

Toks Å¡alių susitarimas atitinka tiek CK normas, tiek ir tuo metu buvusiÄ situacijÄ . Vien tas faktas, kad ieÅ¡kovas, turėdamas įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , nesikreipia dėl jo priverstinio vykdymo, o sutinka prievolės įvykdymÄ priimti dalimis per nustatytus terminus, reikia, kad jis padidina rizikÄ , jog dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimo įvykdymo galimybės gali pasunkėti arba teismo sprendimÄ bus neįmanoma įvykdyti, todėl atsakovo suteikta garantija yra logiÅ¡ka ir proporcinga trečiojo asmens prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė.

Apelianto nuomone, tas faktas, kad ieÅ¡kovas savo iniciatyva nutraukė 2009 m. spalio 29 d. sutartį, reiÅ¡kia, kad pasibaigė ir atsakovo suteikta garantija. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad CK 6.92 straipsnio 4 dalyje yra numatytas vienintelis atvejis, kada garantas gali atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimÄ , tai yra tuomet, kai reikalavimas ar dokumentai neatitinka garantijos sÄ lygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Nagrinėjamu atveju Å¡ios sÄ lygos nėra nustatytos.

Be to, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pagal ginčo sutarties 4.2 punktÄ trečiajam asmeniui ir atsakovui nesilaikant savo įsipareigojimų pagal sutartį, jis turėjo teisę nutraukti sutartį ir privalėjo pradėti Limasolio apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo vykdymÄ . Pažymėtina, kad minėta sutarties sÄ lyga suteikė ieÅ¡kovui teisę pasielgti minėtu bÅ«du, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, esant esminiam sutarties pažeidimui, negalėjo nutraukti susitarimo dėl skolos grÄ Å¾inimo remdamasis CK 6.217 straipsnio nuostatomis ir pareikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ garanto.

Be to, CK 6.221 straipsnio 3 dalis numato, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarkÄ nustatančių sutarties sÄ lygų ir kitų sutarties sÄ lygų galiojimui, jeigu Å¡ios sÄ lygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi įstatymas leidžia nutraukus susitarimÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo, atsakovo suteiktÄ garantijÄ palikti galioti. Å iÄ aplinkybę patvirtina aptartos CK nuostatos bei ieÅ¡kovo atsakovui ir trečiajam asmeniui pateiktas praneÅ¡imas dėl skolos sumokėjimo ir sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 36-37).

IÅ¡ Å¡io praneÅ¡imo matosi, kad ieÅ¡kovas, trečiajam asmeniui nevykdant įsipareigojimų mokėti skolÄ dalimis, pareikalavo iÅ¡ trečiojo asmens (skolininko) ir atsakovo (garanto) sumokėti skolÄ , o to nepadarius, pareiÅ¡kė, kad sutartis bus laikoma nutraukta ir bus kreiptasi į teismÄ dėl skolos priteisimo. Å is ieÅ¡kovo praneÅ¡imas aiÅ¡kiai parodo, kad jis neturėjo tikslo pasinaudoti Sutarties 4.2 punkte numatyta teise pradėti Limasolio apylinkės teismo sprendimo vykdymÄ (nes tokiu atveju nereiktų dar kartÄ priteisinėti skolÄ ), o ketino Å¡ios sumos reikalauti iÅ¡ garanto, kÄ jis ir padarė Å¡ioje byloje pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.Apeliantas savo skunde taip pat yra nurodęs, kad jis 2009 m. spalio 29 d. sutartimi garantavo tik prievolių pagal ginčo sutartį įvykdymÄ , bet negarantavo Limasolio apylinkės teismo sprendimo įvykdymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks atsakovo aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei iÅ¡kreipia faktinę situacijÄ . Trečiojo asmens skola ieÅ¡kovui atsirado dėl to, kad jis, pažeidęs pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui sumokėto 560 000 EUR avanso. Å i skola buvo priteista Limasolio apylinkės teismo sprendimu, ji taip pat numatyta 2009 m. spalio 29 d. sutartyje. Tiek sprendime, tiek susitarime yra numatyta ta pati skola, todėl atsakovo teiginiai, kad jis garantavo susitarimo įvykdymÄ , bet negarantavo sprendimo įvykdymo yra nepagrįsti.Apeliantas kaip vienÄ iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo argumentų nurodo ir tai, kad ginčijamÄ sprendimÄ priėmęs teismas sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , kuomet ieÅ¡kovas galės tÄ pačiÄ sumÄ iÅ¡sireikalauti ir pagal Limasolio apylinkės teismo sprendimÄ ir pagal ginčo sutartį, kurioje numatyta garantija.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo apelianto argumentu nesutinka ir pastebi, kad pagal CK 6.6 straipsnio 7 dalį, jeigu solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Be to, CK 6.90 straipsnio 3 dalis numato, kad įvykdęs už skolininkÄ prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui. Kadangi Å¡alys ginčo sutarties 5.1 straipsnyje aiÅ¡kiai numatė, kad garanto atsakomybė yra solidari, todėl atsakovui, kaip garantui, įvykdžius susitarimu prisiimtÄ solidariÄ prievolę, trečiasis asmuo, remdamasis minėtomis teisės normomis, atsisakytų vykdyti teismo sprendimÄ dėl skolos priteisimo, nes tÄ skolÄ jau įvykdė solidariÄ prievolę turintis garantas.Ä®vertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į teisinį reguliavimÄ , teisėjų kolegija atmeta apelianto skundÄ , nes byloje esantys įrodymai neleidžia sutikti su atsakovu, kad ieÅ¡kovui nutraukus susitarimÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo (teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo) pasibaigė ir atsakovo garantija.

Kaip jau buvo minėta, tiek 2009 m. spalio 29 d. ginčo sutarties, tiek praneÅ¡imo apie Å¡ios sutarties nutraukimo, tiek CK nuostatų analizė leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad susitarimo dėl skolos iÅ¡dėstymo nutraukimas nereiÅ¡kia garantijos nutraukimo. PrieÅ¡ingas sutarties nuostatų ir tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių aiÅ¡kinimas pažeistų sutartinių santykių Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir paneigtų garantijos, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonės, esmę.

Pažymėtina, kad sutarties nutraukimas nėra tapatus sutarties pripažinimui negaliojančia. IeÅ¡kovui nutraukus sutartį dėl to, kad trečiasis asmuo jÄ iÅ¡ esmės pažeidė, nepaneigia to fakto, kad iki sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas vykdė savo įsipareigojimus ir nesikreipė į kompetentingas valstybės institucijas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl jam, pasinaudojus įstatyme numatyta teise nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo (dėl trečiojo asmens ir atsakovo kaip solidaraus skolininko kaltės), negali bÅ«ti paneigta jo teisė į prievolės įvykdymo užtikrinimÄ .

Kaip minėta, iÅ¡ tarp Å¡alių buvusių santykių matyti, kad atsakovo garantija iÅ¡ esmės buvo suteikta už tai, kad ieÅ¡kovas nereikalaus visÄ skolÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ karto, o sutiks priimti prievolės įvykdymÄ dalimis ir nustatytais terminais. Negalima sutikti su apeliantu, kad jo vienaÅ¡aliÅ¡kas įsipareigojimas visiÅ¡kai įvykdyti trečiojo asmens prievolę buvo nutrauktas paties ieÅ¡kovo praneÅ¡imu apie sutarties nutraukimÄ , nes tai paneigia tiek CK normos, tiek praneÅ¡imo turinys, kuriame ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodo, kad ketina kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo kaip iš garanto buvo priteista trečiojo asmens skola, yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, nes ir kiti apelianto nurodyti argumentai dėl netinkamo sprendime nurodyto teisinio pagrindo nepaneigia jo pagrįstumo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai             Danutė MilaÅ¡ienė Gintaras Pečiulis Donatas Å ernas                                                    Â