2021-10-20 Nr. AB-21713-3-61-3-01266-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3079-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01266-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Garbingas amžius“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Garbingas amžius“ (toliau – ir pareiškėjas, Įstaiga) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. SPRE-569 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams“ (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (1.45E)I-1579 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo SPRE-569” (toliau – ir VSDFV sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl A1 pažymėjimų išdavimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad VSDFV sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 1 d.) nustatytus reikalavimus, turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis bei pakankamais įrodymais, todėl vien įstatyminio pagrindo nurodymas skundžiamame sprendime, nepateikiant jokių kitų jį pagrindžiančių faktinių duomenų bei argumentų, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjo nuomone, VSDFV sprendimas visiškai nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta, kokios faktinės aplinkybės sudarė pagrindą vertinti, jog pagal pirkimo-pardavimo sutartį (išsimokėtinai) numatytų pajamų negalima įtraukti į įmonės veiklos pajamas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 79 straipsniu, Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 11 straipsniu, 10-uoju Verslo apskaitos standartu „Pajamos“, visos išrašytų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitų faktūrų sumos privalo būti įtraukiamos į bendrovės balansą kaip veiklos pajamos. Su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Šiaulių bankas“ 2019 m. liepos 12 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria pareiškėjas įsipareigojo parduoti naudotą traktorių, kurį buvo įsigijęs 2019 m. birželio 18 d., kaip prekę perpardavimui, už 15 000 Eur. Minėtas traktorius buvo parduotas už 18 000 Eur, pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, išrašyta pardavimo PVM sąskaita faktūra, kuri buvo užregistruota pareiškėjo išrašomų sąskaitų registre, deklaruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Traktoriaus nuosavybės teisė perėjo pirkėjui, o pareiškėjas nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo tapo traktoriaus naudotoju pagal finansinės nuomos sutartį. Pardavimo pajamos turi būti laikomos uždirbtomis nuo nuosavybės teisės į traktorių perdavimo pirkėjui momento. Todėl minėta sąskaita faktūra privalo būti įtraukta į įmonės veiklos pajamas, tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog už minėtą laikotarpį pareiškėjo pajamos Lietuvoje sudarė daugiau nei 10 procentų, todėl atsisakyti išduoti A1 pažymėjimus nebuvo jokio pagrindo.

4. Pareiškėjas 2021 m. kovo 17 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kreipėsi į VMI su paklausimu dėl parduoto traktoriaus sumos laikymo pareiškėjo pajamomis ir 2021 m. vasario 23 d. gavo atsakymą, kad pagal įstatyminį reglamentavimą traktoriaus pardavimą AB „Šiaulių bankas“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį turėjo įforminti PVM sąskaita faktūra. Sudarius lizingo sutartį bankas taip pat turėjo įforminti PVM sąskaitą faktūrą. Kadangi pareiškėjas 2019 m. įsigytą traktorių tais pačiais metais pardavė bankui, taigi apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš traktoriaus pardavimo gautos pajamos, atitinkančios tikrąją rinkos kainą, turi būti laikomos apmokestinamosiomis pajamomis, o leidžiamiems atskaitymams priskiriama juridinę galią turinčiu dokumentu pagrįsta šio traktoriaus vertė ir apmokestinama PVMĮ nustatyta tvarka. Todėl pardavimo pajamos turi būti laikomos uždirbtomis nuo nuosavybės teisių į traktorių pardavimo ir pinigų gavimo bei (vėlesnio) paties daikto perdavimo AB „Šiaulių bankas“ momento.

5. Atsakovas Tarnyba (po reorganizacijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad vertinant, ar yra pagrindas išduoti A1 pažymėjimus darbuotojams, siunčiamiems dirbti į kitą valstybę, turi būti įvertinta, ar juos siunčiantis darbdavys atitinka visus Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punkte nurodytus reikalavimus ir neatitinka nei vienos iš 8 punkte nurodytų sąlygų. Siekdamas nustatyti ar darbuotojų siuntimas atitinka teisės aktuose keliamas sąlygas, atsakovas įvertino:

1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, pagal kuriuos pareiškėjas įregistruotas 2016 m. gruodžio 3 d.;

2) darbdavio, siunčiamo darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos duomenis;

3) pateikto pardavimų dokumentų žurnalo už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis. Sistemiškai įvertinęs nurodytus duomenis, ar pareiškėjo pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro ne mažiau kaip 10 proc. visų pajamų per pastaruosius metus iki darbuotojų siuntimų dirbti į Vokietiją, vadovavosi pareiškėjo pateikto pardavimų dokumentų žurnalo duomenimis. Atsakovas nustatė, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis pajamos iš veiklos Lietuvoje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki atskirai kiekvieno darbuotojo siuntimo dirbti į Vokietiją sudarė atitinkamai 9,87 proc. (vertintos nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.), 9,91 proc. (vertintos nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.) ir 7,35 proc. (vertintos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nuo visų pajamų, ir tai nurodė Sprendime, taip pat pateikė pagrįstus apskaičiavimus.

Atsakovas būtent pagal pareiškėjo pateiktus ir disponuojamus duomenis nustatęs, kad pareiškėjo pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau kaip 10 proc. visų pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki atskirai kiekvieno darbuotojo siuntimo dirbti į Vokietiją konstatavo, kad pareiškėjo veikla Lietuvoje negali būti vertinama kaip didelė, o A1 pažymėjimai neišduotini. Sprendime išsamiai aprašyti skaičiavimai, atlikti pagal Tvarkos aprašo 8.4 punkte nustatytus reikalavimus. Traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties, turto priėmimo-perdavimo akto prie pirkimo-pardavimo sutarties, lizingo sutarties specialių sąlygų, atsiskaitomosios sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 15 d. ir PVM sąskaitos faktūros kopijas pareiškėjas Tarnybai pateikė tik 2020 m. vasario 20 d., praėjus beveik mėnesiui po skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, todėl jų vertinti sprendimo priėmimo dieną atsakovas negalėjo.

Pareiškėjas, manydamas, jog įvertinus pridėtus dokumentus bus pagrindas išduoti A1 pažymėjimus, Tvarkos aprašo nustatyta tvarka turi užpildyti naują prašymą ir pridėti papildomus dokumentus, kurie, pareiškėjo manymu, turi reikšmės jos pajamoms iš veiklos Lietuvoje apskaičiuoti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. VSDFV nurodė, kad Tarnyba teisingai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų pareiškėjo pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo į Vokietiją. Priimti sprendimai yra teisėti bei pagrįsti. Pardavimo sąskaitos, išrašytos pirkėjui, suma nebuvo įtraukta, nes tai yra lizingo sutartis, kuria parduodamas daiktas neperduodamas kitam asmeniui, o lieka pas pardavėją, kuris už naudojimąsi daiktu moka periodines įmokas, todėl pagal šią sąskaitą gautos sumos negalima įtraukti į įmonės veiklos pajamas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Garbingas amžius“ skundą tenkino, t. y. panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (po reorganizacijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius) 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. SPRE-569 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams“; panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (1.45E)I-1579 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo SPRE-569“; įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo VšĮ „Garbingas amžius“ prašymus išduoti A1 pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams, išvardintiems Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. SPRE-569 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams“ priede.

10. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 19 d. tarp J. A. ir pareiškėjo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas už 15 000 Eur įsigijo traktorių „John Deere“. 2019 m. liepos 4 d. buvo pateiktas komercinis pasiūlymas, kuriame minėto traktoriaus vertė nurodyta lygi 18 000 Eur. 2019 m. liepos 12 d. tarp pareiškėjo ir AB „Šiaulių bankas“ buvo sudaryta traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje sutarties kaina yra 18 000 Eur. Šia sutartimi buvo susitarta, kad 7 000 Eur suma užskaitoma kaip kliento bankui pagal nuomos sutartį sumokėta pirmojo turto vertės dengimo mokesčio ir administravimo mokesčio suma bei banko pardavėjui pagal sutartį sumokėta turto kainos dalis. Likusią turto kainos dalį – 11 000 Eur sumą, bankas sumoka pardavėjui sutartyje numatyta tvarka į PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sąskaitą, jei pardavėjas yra fizinis asmuo, o ne PVM mokėtojas, į šioje sutartyje nurodytą pardavėjo sąskaitą. 2019 m. liepos 12 d. sudarytas turto priėmimo-perdavimo aktas prie 2019 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. FL-193-11460. Taip pat byloje pateikta 2019 m. liepos 12 d. pasirašyta lizingo sutartis Nr. FL-193-11460 bei 2019 m. liepos 12 d. pardavimo PVM sąskaita faktūra Nr. 0616, kurioje nurodoma pardavimo vertė – 18 000 Eur.

11. 2020 m. sausio 27 d. Tarnyba sprendimu atsisakė išduoti A1 pažymėjimus pareiškėjo darbuotojams: L. M., L. V., L. A., K. K., S. L., E. K., V. L., V. K., K. G., V. K., L. K., R. G., R. K., A. S., L. Ž., R. B., L. K., E. J., V. O., R. B., D. G., V. R., D. M., A. G., D. K., G. R., N. G. ir G. B. pagal atitinkamus laikotarpius. Taip pat nusprendė, kad pareiškėjo veikla Lietuvoje nėra didelė, t. y. sudaro mažiau kaip 10 proc. nuo visos bendrovės apyvartos, apskaičiavo, kad pareiškėjo apyvartos dalis Lietuvoje už laikotarpius: 1) nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė 9,87 proc.; 2) nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. – 9,91 proc.; 3) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. - 7,35 proc. Pareiškėjas 2020 m. vasario 14 d. apskundė Tarnybos sprendimą VSDFV, kuri 2020 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. VSDFV sprendime patvirtino, jog Tarnyba pasielgė teisėtai, neskaičiuodama prie pareiškėjo pajamų pirkėjui išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 0616 (data 2017 m. liepos 12 d., suma 18 000 Eur).

12. Teismas nurodė, kad byloje taikytinos socialinio draudimo teisės nustatymą asmenims, siunčiamiems laikinai dirbti į kitą Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybę narę, reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72; toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 883/2004), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL 2009 L 284, p. 1; toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009), Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. A2 „Dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio dėl teisės aktų taikymo komandiruotiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, laikinai dirbantiems ne kompetentingoje šalyje, aiškinimo“ (toliau – ir Sprendimas A2) ir Tvarkos aprašas bei aptarė jų nuostatas.

13. Teismas pažymėjo, kad vertinant ar yra pagrindas išduoti A1 pažymėjimus darbuotojams, siunčiamiems dirbti į kitą valstybę, turi būti įvertinta, ar juos siunčiantis darbdavys atitinka visus Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus reikalavimus ir neatitinka nei vienos iš 8 punkte nurodytų sąlygų.

14. Teismas nurodė, kad Tarnybos kompetencija buvo spręsti, ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus priimti sprendimai buvo pagrįsti ir teisėti. Atkreiptinas dėmesys į atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus, kad traktoriaus pardavimo suma nebuvo įtraukta, nes tai yra lizingo sutartis, kuria parduodamas daiktas neperduodamas kitam asmeniui, o lieka pas pardavėją, kuris už naudojimąsi daiktu moka periodines įmokas.

15. Teismas pažymėjo, kad pardavus traktorių buvo įforminta PVM sąskaita faktūra, kuri buvo užregistruota pareiškėjo išrašomų sąskaitų registre, deklaruota VMI IMAS sistemos ISAF posistemyje, o taip pat deklaruota VMI EDS sistemos FR0600 deklaracijoje. Prekių perdavimas (pardavimas) pagal pirkimo-pardavimo sutartį pagal PVMĮ 4 straipsnio 1 dalį laikomas prekių tiekimu, o pagal 79 straipsnio 1 dalį įvykusį prekių tiekimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą jo vardu įformintų šių prekių pirkėjas arba trečiasis asmuo. Pagal PVMĮ 4 straipsnio 2 dalį, prekių tiekimu taip pat laikomas prekių perdavimas pagal nuomos sutartį ar kitą sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimą ir (arba) atlyginimą dalimis, jeigu pagal sandorio sąlygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai šaliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas. Viena iš tokių prekių nuomos sutarčių, kai pagal sandorio sąlygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, pereina didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe ir numatytas turto nuosavybės perėjimas, yra lizingo (finansinės nuomos) sutartis.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas pelno nesiekiančiu vienetu, 2019 m. įsigytą traktorių tais pačiais metais perdavė bankui, todėl apskaičiuojant pelno nesiekiančio vieneto apmokestinamąjį pelną iš traktoriaus pardavimo gautos pajamos, atitinkančios tikrąją rinkos kainą, turi būti laikomos apmokestinamosiomis pajamomis, o leidžiamiems atsiskaitymams priskiriama juridinę galią turinčiu dokumentu pagrįsta šio traktoriaus įsigijimo vertė ir apmokestinama, o leidžiamiems atskaitymams priskiriama juridinę galią turinčiu dokumentu pagrįsta šio traktoriaus įsigijimo vertė ir apmokestinama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – ir PMĮ) nustatyta tvarka, nes pelno nesiekiančio vieneto pajamomis yra laikomos iš Lietuvos šaltinių ir ne iš užsienio valstybėse esančių šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos pajamos, įskaitant ir pajamas, gautas vykdant viešąjį interesą tenkinančią veiklą.

17. Vadovaujantis PMĮ 7 straipsnio nuostatomis, pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus. Pelno nesiekiančio vieneto pajamoms priskiriamos visos pajamos, uždirbtos pardavus prekes ar kitą turtą, suteikus apmokamas paslaugas. PMĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidžiami atsiskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai sąnaudos (pagrįstos dokumentais), būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Leidžiamiems atskaitymams priskiriama parduotų prekių įsigijimo kaina. Turto (prekių) perleidimo (pardavimo) kaina, vadovaujantis PMĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi atitikti tikrąją rinkos kainą.

18. Teismas sprendė, kad priimant ginčijamus sprendimus nepagrįstai buvo konstatuota, kad VšĮ „Garbingas amžius“ pajamos Lietuvoje sudarė mažiau nei 10 proc. nuo visos bendrovės apyvartos ir tuo pagrindu atsisakyta išduoti A1 pažymėjimus.

19. Teismas konstatavo, kad nustatytas esminis procedūrinis pažeidimas dėl to, jog į apskaičiavimą nebuvo įtraukta traktoriaus pardavimo sąskaita faktūra Nr. 0616 ir nustatyta, jog pareiškėjo pajamos Lietuvoje sudarė mažiau nei 10 proc. visų pareiškėjo pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą tenkino, skundžiamus sprendimus panaikino, o Vilniaus skyrių (Tarnybos teisių ir pareigų perėmėją) įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl A1 pažymėjimų išdavimo jo darbuotojams, išvardytiems skundžiamo Tarnybos Sprendimo priede.

III. 20. Atsakovas Vilniaus skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovo nuomone, neteisingas išvadas teismas padarė remdamasis pareiškėjo pateiktais dokumentais – 2019 m. liepos 4 d. komerciniu pasiūlymu, 2019 m. liepos 12 d. traktoriaus pirkimo pardavimo sutartimi Nr. FL-193-11460, 2019 m. liepos 12 d. turto priėmimo-perdavimo aktu prie minėtos sutarties, 2019 m. liepos 12 d. lizingo sutartimi Nr. FL-193-11460 bei 2019 m. liepos 12 d. sąskaita faktūra Nr. 0616, kuriuos pareiškėjas Tarnybai pateikė tik 2020 m. vasario 20 d., t. y. jau po skundžiamo Sprendimo priėmimo. Taigi, Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą teismas grindė dokumentais, kurių Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, neturėjo, todėl niekaip negalėjo jų vertinti.

22. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčo situaciją vertino formaliai ir nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo teismui pateiktu VMI paaiškinimu apie sąskaitos faktūros išrašymą ir pajamų pripažinimą ir jame nurodytų PVMĮ ir PMĮ nuostatomis. Teismas vertino tik santykio formą, visai nesigilino į santykio turinį ir grįžtamojo lizingo teisinį santykį prilygino pareiškėjo vykdytai veiklai Lietuvoje ir iš šios veiklos gautoms pajamoms. Tai, atsakovo nuomone, prieštarauja ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose ir Tvarkos apraše nustatytų sąlygų, kurioms esant asmenims išduodami A1 pažymėjimai, tikslui.

23. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas Tarnybai nuolat teikė ir teikia prašymus išduoti A1 pažymėjimus ir ne kartą buvo informuotas apie tai, jog pateikti prašymai bus nagrinėjami ir sprendimas dėl A1 pažymėjimų išdavimo priimamas remiantis kreipimosi metu pateiktais dokumentais. Tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. SPRE-569 buvo priimtas, išnagrinėjus laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 23 d. gautus VšĮ „Garbingas amžius“ prašymus dėl A1 pažymėjimų išdavimo prašymuose nurodytiems pareiškėjo darbuotojams, remiantis iki šio sprendimo priėmimo pareiškėjo pateiktais ir Tarnybos disponuojamais duomenimis. 2019 m. gruodžio 19 d. gavusi pareiškėjo prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo, Tarnyba, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 31 punktu, 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. (1.13E) SDE-157 paprašė pareiškėjo pateikti trūkstamus dokumentus, reikalingus pateiktų prašymų nagrinėjimui.

Visi kiti prašymų nagrinėjimui reikalingi dokumentai apie pareiškėjo atitinkamais laikotarpiais turėtas veiklos pajamas Tarnybai 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (1.13E) SDE-4663 paprašius, buvo pateikti anksčiau, kai buvo nagrinėjami ankstesni pareiškėjo prašymai dėl A1 pažymėjimų išdavimo. Iškilus klausimams dėl pardavimų dokumentų žurnale nurodytos 18 000 Eur sumos pagal sąskaitą Nr. 0616 ir Tarnybos specialistui telefonu pasiteiravus apie šią sumą, pareiškėjo direktorė informavo, kad nurodyta suma yra pareiškėjos gautas kreditas iš AB „Šiaulių bankas“ automobilio įsigijimui lizingu.

Turėdama tokią informaciją, Tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo į pareiškėjo pajamų iš veiklos Lietuvoje apskaičiavimą įtraukti pardavimo sąskaitą Nr. 0616, išrašytą AB „Šiaulių bankas“. Įvertinus grįžtamojo lizingo paskirtį (kad ūkio subjektas, siekdamas gauti finansavimą, perleidžia lizingo bendrovei savo turtą ir po to šį turtą išsiperka iš to paties pardavėjo), pagal tokią pardavimo sąskaitą gautos pajamos laikytinos ne iš veiklos gautomis pajamomis, o verslo finansavimo šaltiniu (paskola), todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, niekaip negali būti laikomos įmonės veiklos pajamomis, įrodančiomis įmonės veiklos mastą.

Kitų duomenų / dokumentų iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas Tarnybai nepateikė, todėl Tarnyba, įvertinusi turimus ir pateiktus duomenis, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų pareiškėjo pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki sprendimo priede išvardintų darbuotojų siuntimo laikotarpių pradžios. Dėl šios priežasties pareiškėjo veikla Lietuvoje negali būti vertinama kaip didelė, o A1 pažymėjimai sprendimo priede išvardintiems darbuotojams nurodytais laikotarpiais, siųstiems dirbti į Vokietiją, pagrįstai neišduoti.

24. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, manydamas, kad minėti dokumentai yra reikšmingi, ir juos įvertinus bus pagrindas išduoti A1 pažymėjimus, Tvarkos aprašo nustatyta tvarka turi galimybę užpildyti naują prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo ir pridėti Vilniaus skyriui papildomus dokumentus, kurie, pareiškėjo manymu, turi reikšmės jo pajamoms iš veiklos Lietuvoje apskaičiuoti.

25. Atsakovo nuomone, tiek traktoriaus pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią gautas pajamas pareiškėjas reikalauja įtraukti į jo veiklos pajamų apskaičiavimą, tiek lizingo sutartis turėtų būti vertinamos bendrai, vertinant šių sutarčių sudarymo tikslą, t. y. turto pardavėjo ir tuo pačiu lizingo gavėjo siekį gauti finansavimą trūkstant apyvartinių lėšų arba siekiant atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl A1 pažymėjimų išdavimo. Taigi pajamos, gautos pagal tokią pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš karto sudaroma lizingo sutartis, laikytinos ne iš veiklos gautomis pajamomis, o pajamų trūkumo finansavimu.

26. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nes Tarnybos Sprendimas yra motyvuotas, jame nurodytas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindas ir išdėstytas teisinis pagrindas. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neįsigilino į bylos esmę, neteisingai įvertino bylos faktinius duomenis, atliko tik formalų aplinkybių ir įrodymų vertinimą ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

27. Pareiškėjas VšĮ „Garbingas amžius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Pareiškėjo nuomone, nepriklausomai nuo dokumentų gavimo momento, bet kurie teismui pateikti dokumentai, kurie patvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumą teismo turėtų būti priimti ir priimant galutinį sprendimą, įvertinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir laikydamasis ABTĮ nuostatų, byloje esančius įrodymus įvertino. Tvarkos aprašo 31 punktas imperatyviai atsakovui numato pareigą, kad atsakovas, gavęs prašymą išduoti Al pažymėjimą, privalo per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo informuoti pareiškėją apie trūkstamus dokumentus (informaciją), reikalingus taikytinos teisės nustatymui ir tai patvirtinančio pažymėjimo išdavimui (t. y. dokumentus ir informaciją, išvardintus Tvarkos aprašo 25, 26, 27, 28, 29 punktuose, o esant reikalui – ir kitus dokumentus). Pats atsakovas atsiliepime buvo pripažinęs, jog jam tiek sandoriai, tiek ir sąskaitos, kurių pagrindu atsakovo buvo prašoma į pareiškėjo pajamas įtraukti ir už šį traktorių gautas pinigų sumas, buvo žinomi ir atsakovas atsisakė tenkinti tokį prašymą ne dėl pateiktų dokumentų nepakankamumo (trūkstant dokumentų atsakovas privalėjo vadovautis Tvarkos aprašo 31 p.), o vertindamas sudarytų sandorių motyvus bei tikslus. Atsakovas, ginčydamas kompetentingos institucijos (VMI) pateiktus aiškinimus ir prisiimdamas sau teises kitaip vertinti ir aiškinti sudarytus sandorius, viršija jam suteiktų įgaliojimų ribas. Pareiškėjas pažymi, kad iš sandorių pirmiausia uždirbo pelno, t. y. parduodamas traktorių uždirbo 3 000 Eur pelną. Kadangi po traktoriaus įsigijimo buvo sudarytas pardavimo sandoris, tai atitinkamai pareiškėjas iš šio sandorio Lietuvoje gavo 18 000 Eur pajamų. Būtent šias aplinkybes, t. y. įvykusius PVM apmokestinamus sandorius, kaip pajamas, remiantis VMI aiškinimu teismas ir pripažino. Esminiai klausimai – ar gautos sumos laikytinos pajamomis, ar šie sandoriai yra apmokestinami PVM sandoriai ir ar nuo gautų pajamų mokėtini mokesčiai. Tuo atveju, jei tai būtų paskoliniai teisiniai santykiai, nei išrašyti PVM sąskaitas faktūras, nei sumokėti visus reikalingus mokesčius, taigi ir įtraukti tokius sandorius į pajamas, pareiškėjui pareiga nekiltų.

29. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas, būdamas pelno nesiekiančiu vienetu, 2019 m. įsigytą traktorių tais pačiais metais pardavė bankui, todėl apskaičiuojant pelno nesiekiančio vieneto apmokestinamąjį pelną iš traktoriaus pardavimo gautos pajamos, atitinkančios tikrąją rinkos kainą, turi būti laikomomis apmokestinamosiomis pajamomis, o leidžiamiems atsiskaitymams priskiriama juridinę galią turinčiu dokumentu pagrįsta šio traktoriaus įsigijimo vertė ir apmokestinama PMĮ nustatyta tvarka, nes pelno nesiekiančio vieneto pajamomis yra laikomos iš Lietuvos šaltinių ir ne iš užsienio valstybėse esančių šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos pajamos, įskaitant ir pajamas, gautas viešąjį interesą tenkinančią veiklą.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

31. VSDV nurodo, kad palaiko apeliacinio skundo argumentus, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neįsigilino į bylos esmę, neteisingai įvertino bylos faktinius duomenis, atliko tik formalų aplinkybių ir įrodymų vertinimą, tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą, todėl teismo sprendimas naikintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. SPRE-569 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams“ ir 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (1.45E)I-1579 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo SPRE-569”, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl A1 pažymėjimų išdavimo pagrįstumo.

33. Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas Vilniaus skyrius, grįsdamas reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad: Tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. SPRE-569 buvo priimtas išnagrinėjus laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 23 d. gautus VšĮ „Garbingas amžius“ prašymus dėl A1 pažymėjimų išdavimo juose nurodytiems pareiškėjo darbuotojams bei įvertinus iki šio sprendimo priėmimo pareiškėjo pateiktus ir Tarnybos turėtus duomenis. Tuo tarpu dokumentus, kuriuos vertino skundžiamą sprendimą priėmęs teismas – 2019 m. liepos 4 d. komercinis pasiūlymą, 2019 m. liepos 12 d. traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį Nr. FL-193-11460, 2019 m. liepos 12 d. turto priėmimo-perdavimo aktą prie minėtos sutarties, 2019 m. liepos 12 d. lizingo sutartį Nr. FL-193-11460 bei 2019 m. liepos 12 d. sąskaita faktūra Nr. 0616 – pareiškėjas Tarnybai pateikė tik 2020 m. vasario 20 d., t. y. jau po skundžiamo Sprendimo priėmimo, dėl ko jie pagrįstai nevertinti; traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią gautas pajamas pareiškėjas reikalauja įtraukti į jo veiklos pajamų apskaičiavimą, tiek lizingo sutartis turėtų būti vertinamos bendrai, vertinant šių sutarčių sudarymo tikslą, t. y. turto pardavėjo ir tuo pačiu lizingo gavėjo siekį gauti finansavimą trūkstant apyvartinių lėšų arba siekiant atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl A1 pažymėjimų išdavimo. Taigi pajamos, gautos pagal tokią pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš karto sudaroma lizingo sutartis, laikytinos ne iš veiklos gautomis pajamomis, o pajamų trūkumo finansavimu.

34. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.): bylos duomenimis, Tarnyba byloje ginčijamą 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. SPRE-569 priėmė išnagrinėjusi laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 23 d. gautus pareiškėjo prašymus dėl A1 pažymėjimų išdavimo juose nurodytiems jo (pareiškėjo) darbuotojams, įvertinusi iki šio sprendimo priėmimo pareiškėjo pateiktus ir Tarnybos turėtus duomenis, iš jų – ir duomenis apie 2019 m. liepos 12 d. 18 000 Eur pareiškėjo gautas pajamas iš AB Šiaulių bankas dėl pardavimų, ką patvirtina pardavimų dokumentų žurnalo duomenys (I t., b. l. 127).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovo Vilniaus skyriaus apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad iškilus klausimams dėl pardavimų dokumentų žurnale nurodytos 18 000 Eur sumos pagal sąskaitą Nr. 0616 ir Tarnybos specialistui telefonu pasiteiravus apie šią sumą, pareiškėjo direktorė informavo, kad nurodyta suma yra pareiškėjos gautas kreditas iš AB „Šiaulių bankas“ automobilio įsigijimui lizingu, apeliacinės instancijos teisme nevertinama, kadangi ji nebuvo nurodyta ir nevertinta pirmosios instancijos teismo: ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai.

Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Pažymėtina ir tai, kad: kaip nurodo pats atsakovas, Tvarkos aprašo 8–8.4 punktai nustato, kad darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, jei: iki darbuotojų siuntimo dirbti į Valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių; po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje; Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą; darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Ši nuostata nėra taikoma įmonėms, pradedančioms veiklą Lietuvoje. Darbdavio pajamų iš veiklos Lietuvoje dalis procentais skaičiuojama pagal Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos duomenis, pagrįstus Tarnybai pateiktais įrodymais (dokumentais, duomenimis): darbdavio pajamų, gautų iš Lietuvoje vykdytos veiklos, suma dalijama iš bendros darbdavio pajamų, gautų iš veiklos, vykdytos Lietuvoje ir užsienyje, sumos ir gauta suma dauginama iš 100. Esant darbdavio pateiktų dokumentų ir (ar) duomenų neatitikimui su valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis, vadovaujamasi valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, „<...> kad pardavus traktorių buvo įforminta PVM sąskaita faktūra, kuri buvo užregistruota pareiškėjo išrašomų sąskaitų registre, deklaruota VMI IMAS sistemos ISAF posistemyje, o taip pat deklaruota VMI EDS sistemos FR0600 deklaracijoje. <...>“, atsakovas niekaip nepasisakė dėl šio argumento, taip pat nemotyvavo, kodėl nesivadovavo informacinėse sistemose esančiais duomenimis; su apeliaciniu skundu pateiktuose 2019 m. lapkričio 22 d. ir 2020 m. sausio 10 d. Tarnybos raštuose dėl papildomos informacijos pateikimo (II t. b. l. 23–26) pareiškėjo nebuvo prašoma / siūloma pateikti informacijos, susijusios su pastarojo 2019 m. liepos 12 d. 18 000 Eur gautomis pajamomis iš AB „Šiaulių bankas“.

36. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad tiek traktoriaus pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią gautas pajamas pareiškėjas reikalauja įtraukti į jo veiklos pajamų apskaičiavimą, tiek lizingo sutartis turėtų būti vertinamos bendrai, vertinant šių sutarčių sudarymo tikslą, t. y. turto pardavėjo ir tuo pačiu lizingo gavėjo siekį gauti finansavimą trūkstant apyvartinių lėšų arba siekiant atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl A1 pažymėjimų išdavimo, dėl ko pajamos, gautos pagal tokią pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš karto sudaroma lizingo sutartis, laikytinos ne iš veiklos gautomis pajamomis, o pajamų trūkumo finansavimu, pažymėtina, jog viena vertus, tokie argumentai nebuvo nurodyti ginčijamame Sprendime, dėl ko nagrinėjamo ginčo kontekste jų pagrįstumas ir teisėtumas net ir nevertintinas. Kita vertus, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė teisinio reguliavimo, suteikiančio jam pagrindą vertinti pareiškėjo pajamų pobūdį vertinti kitaip, nei yra nurodyta jų gavimo pagrindą įrodančiuose dokumentuose, t. y. kad pareiškėjo pajamos, gautos pagal pirkimo-pardavimo sutartį, po kurios iš karto sudaroma lizingo sutartis, kuria turtas perduodamas naudoti pareiškėjui, laikytinos ne iš vykdomos veiklos gautomis pajamomis, o pajamų trūkumo finansavimu.

37. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų turinio reikalavimų, dėl ko jis nėra teisėtas ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), tačiau nesutinka išvada, kad tai sudaro pagrindą a priori (iš anksto) konstatuoti Tarnybą nepagrįstai neįtraukus traktoriaus pardavimo pajamų ir nustačius, jog pareiškėjo pajamos Lietuvoje sudarė mažiau nei 10 proc. visų pareiškėjo pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios savo praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006; 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014). Teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (šiuo aspektu žr., pavyzdžiui, 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė