357fb922-dc67-4b85-bd17-2248564f9b2c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-51-467/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30569-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.3.2.4. (s) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens T. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties atsisakyti skirti baudÄ civilinėje byloje pagal antstolio Mindaugo Dabkaus praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo I.

K., suinteresuotieji asmenys – skolininkas I. K. ir iÅ¡ieÅ¡kotoja T. B.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Antstolis Mindaugas Dabkus 2018 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismÄ su sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu ir prašė skolininkui I. K. skirti iki 300 EUR baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ vykdyti teismo nutartį, baudÄ iÅ¡ieÅ¡kant valstybės naudai.

2. Antstolis nurodė, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja T. B. kreipėsi į jį, jog bÅ«tų pradėta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-09 nutartis ir 2018-07-04 patikslinta nutartis civilinėje byloje Nr. e2-160-967/2018 dėl įpareigojimo kiekvienÄ iÅ¡ tėvų, kurio žinioje yra sÅ«nus, užtikrinti galimybę kitam iÅ¡ tėvų bent kartÄ per dienÄ iki pusvalandžio pabendrauti su sÅ«numi telefonu. Jei nepavyksta susisiekti iÅ¡ karto, norintis bendrauti tėvas ar motina raÅ¡o SMS praneÅ¡imÄ su vaiku esančiam kitam tėvui, kuris turi pareigÄ nurodyti laikÄ tÄ pačiÄ dienÄ ne vėliau kaip 16 val. ir leisti pabendrauti su sÅ«numi telefonu nurodytu laiku ne vėliau kaip iki 21 val.

3. Antstolis I. K. 2018-09-03 surašė raginimÄ vykdyti sprendimÄ , kuris registruotÄ ja siunta buvo įteiktas 2018-09-12, o 2018-09-04 iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu. Antstolio kontoroje 2018-08-31 buvo gautas T. B. praneÅ¡imas su susiraÅ¡inėjimu su I. K.. Ji nurodė, kad vaikui buvo nupirktas telefonas ir pareiga skambinti perkelta vaikui. Ji nesutinka su tokiu sprendimu, kadangi nori įsitikinti, kad vaikas yra su suaugiusiu žmogumi, o ne vienas. Be to, nurodė, kad pokalbis iÅ¡ esmės niekada neįvyksta – vaikas arba valgo ledus, žaidžia su draugais, laksto. IÅ¡ieÅ¡kotojos teigimu, I. K. nuolat nurodo, kad bÅ«tų skambinama į vaiko telefonÄ . 2018-09-26 gautas T. B. praneÅ¡imas, kad tiek 2018-09-25, tiek 2018-09-26 nebuvo sudarytos sÄ lygos pasikalbėti su sÅ«numi. Taip pat pridėti 2018-09-25 skambučiai I. K. ir jo motinai, į kuriuos nebuvo atsiliepta ir skambučiai buvo atmesti.

4. Antstolis laiko, kad skolininkas I. K. yra susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-09 nutartimi ir 2018-07-04 patikslinta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-160-967/2018, tačiau teismo nutartimis nustatytų įpareigojimų nevykdo, todėl praÅ¡o jam pagal CPK 771 straipsnį skirti baudÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi antstolio Mindaugo Dabkaus praÅ¡ymÄ skirti baudÄ skolininkui atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-04 nutartį, kurioje nustatyta skolininkui ir iÅ¡ieÅ¡kotojai bendravimo su vaiku tvarka. Antstolis 2018-09-03 skolininkui surašė raginimÄ , kuriame be kita ko nurodė, kad, siekiant iÅ¡vengti Å¡alių konfliktų ateityje, nustatytina, jog Å¡alys ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ privalo informuoti (telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paÅ¡tu) viena kitÄ apie savo ketinimÄ bendrauti su sÅ«numi. Å alims iki numatyto laiko nepraneÅ¡us apie ketinimÄ bendrauti su vaiku, vaiko tėvas, su kuriuo tuo metu yra vaikas, neturi pareigos perduoti vaiko bendrauti kitam tėvui.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo procese iÅ¡kylančius klausimus sprendžia motyvuotu patvarkymu, taip pat priima ir patvarkymÄ vykdyti nutartį, tačiau asmuo (skolininkas) turi vykdyti bÅ«tent teismo nutartyje nustatytus įpareigojimus. Tokiais atvejais antstolio nurodymas vykdyti teismo nutartį yra iÅ¡vestinis, pakartojantis teismo nutartį, nenustatantis naujų įpareigojimų ar apribojimų, todėl antstolis negali nustatyti naujų įpareigojimų ar apribojimų. Dėl to nagrinėjamu atveju teismas vertino iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko veiksmų atitiktį teismo nutarčiai.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas užtikrina iÅ¡ieÅ¡kotojai galimybę bendrauti telefonu su sÅ«numi, nes sÅ«nui yra davęs telefonÄ , kuriuo iÅ¡ieÅ¡kotoja gali susisiekti ir kalbėtis su vaiku. Tuo tarpu iÅ¡ieÅ¡kotoja pretenzijas (kad nori pasikalbėti su vaiku, o jai nesudaromos galimybės) SMS žinutėmis visais atvejais reiÅ¡kia skolininkui po 16:00 valandos, nors pagal vykdomos teismo nutarties rezoliucinę dalį tai gali daryti iki 16.00 val.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kieno telefonas naudojamas bendraujant su vaiku, tačiau, jei nepavyksta susisiekti iÅ¡ pirmo karto, bÅ«tina raÅ¡yti SMS į tėvo telefonÄ , kurio žinioje yra sÅ«nus. Teismo vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad, jeigu vienas iÅ¡ tėvų nori pabendrauti su sÅ«numi, tai turi pats/pati susisiekti telefonu, o, jeigu nepavyksta susisiekti telefonu iÅ¡ pirmo karto, gali tÄ pačiÄ dienÄ paraÅ¡yti SMS į telefonÄ tėvo, kurio žinioje yra sÅ«nus, Tėvas, kurio žinioje yra sÅ«nus, turi dvi pareigas – pirma, nurodyti kitam iÅ¡ tėvų laikÄ (kada bus leista pabendrauti su sÅ«numi) tÄ pačiÄ dienÄ (SMS gavimo dienÄ ) iki 16:00 valandos.

Tai reiÅ¡kia, jeigu tėvas, kurio žinioje yra sÅ«nus, gavęs SMS pavėluotų iki tos pačios dienos 16:00 valandos nurodyti laikÄ â€“ pažeistų teismo įpareigojimÄ , nes laiku neinformuotų kito iÅ¡ tėvų. Antra – leisti pabendrauti su sÅ«numi. Tai reiÅ¡kia, jeigu tėvas, kurio žinioje yra sÅ«nus, gavęs SMS, nors ir nurodytų laikÄ , kada leis bendrauti su sÅ«numi, tačiau bendrauti neleistų – pažeistų teismo įpareigojimÄ , nes kitam iÅ¡ tėvų neleidžia bendrauti su vaiku.

Laikas bendravimo su sūnumi, kurį nurodo SMS gavęs tėvas, negali būti vėlesnis kaip 21:00 valanda ir bendravimo laikas neprivalo būti ilgesnis negu pusvalandis.

10. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, norint pripažinti, jog tėvas, kurio žinioje yra sÅ«nus, neįvykdė pareigos iki 16:00 valandos nurodyti kitam tėvui/motinai laikÄ , kada leis pabendrauti su vaiku, turi gauti SMS per protingÄ laikÄ , ankščiau negu iki 16:00 valandos, nes ir pats tėvas, kurio žinioje yra sÅ«nus, turi iki tos pačios dienos 16:00 valandos, nurodyti laikÄ , kada leis bendrauti su vaiku. Teismas iÅ¡ turimų duomenų padarė iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, jog iÅ¡ieÅ¡kotoja po nesėkmingo mėginimo susisiekti telefonu tÄ pačiÄ dienÄ bÅ«tų apie tai informavusi skolininkÄ SMS žinute per protingÄ laikÄ iki 16:00 valandos, t. y., kad skolininkui atsirastų pareiga tÄ pačiÄ dienÄ iki 16:00 valandos nurodyti iÅ¡ieÅ¡kotojai laikÄ , kada leis bendrauti su vaiku.

Dėl to antstolio praÅ¡ymo netenkino ir baudos neskyrė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. Suinteresuotas asmuo - iÅ¡ieÅ¡kotoja T. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti antstolio praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo skolininkui.

12. Apeliantė laiko, kad pirmosios instancijos teismas formaliai nagrinėjo kilusį ginÄÄ , nesigilino į jo esmę. Apeliantės teigimu, teismas turėjo nustatyti dvi esmines aplinkybes – ar įvyko bendravimas su vaiku, o, jei neįvyko, tai dėl kieno kaltės. Teismas teisingai nustatė, kad apeliantei nepavyko pabendrauti su vaiku, tačiau nepagrįstai nesprendė, dėl kieno kaltės tai neįvyko.

13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo teismo nutartyje nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . Akcentavo, kad vaikas iki 17 valandos yra ugdymo įstaigoje, bendravimo tvarkoje aiÅ¡kiai nurodytas įpareigojimas leisti pabendrauti su sÅ«numi telefonu nurodytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 21 valandos, o ne iki 16 valandos, kaip nurodė teismas. BÅ«tent taip, kaip nustatyta tvarkoje, motina kreipdavosi į tėvÄ SMS praneÅ¡imu. PrieÅ¡ingai, nei nustatė teismas, motinai nėra nustatytas joks konkretus laikas, iki kada ji turi iÅ¡siųsti praneÅ¡imÄ tėvui - jai suteikta teisė su vaiku bendrauti iki 21 valandos, todėl ji turėjo teisę kreiptis dėl bendravimo su vaiku taip pat iki 21 valandos.

Teismas visiÅ¡kai nevertino tėvo elgesio, gavus apeliantės žinutes – arba buvo nurodoma skambinti į vaiko numerį arba buvo nurodoma, kad vaikas kalbėti nenori, perskambins. Teismas visiÅ¡kai nevertino, kad vaikas yra mažametis ir jo gebėjimas pačiam susisiekti su mama yra ribotas, todėl bendravimÄ turi užtikrinti tėvai. Vaiko ir mamos bendravimas nevyksta bÅ«tent dėl tėvo kaltės.

14. Suinteresuotas asmuo - skolininkas I. K. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Pažymi, kad, siekdamas užtikrinti vaiko bendravimÄ su motina, jis specialiai nupirko vaikui telefonÄ , kuriame nustatyta greitojo rinkimo funkcija, paspaudęs skaičių „3“, jis gali paprastai ir savarankiÅ¡kai bendrauti su mama. Pati apeliantė pripažįsta (nutyli), kad nesilaikė teismo nustatytos tvarkos iki 16 valandos SMS žinute informuoti suinteresuotÄ asmenį apie ketinimÄ bendrauti su vaiku. Be to, vaikas yra ne kartÄ skambinęs, tačiau pati mama nekelia telefono ragelio, nors jis, nesilaikydamas nustatytos bendravimo tvarkos, atsižvelgdamas į vaiko interesus, savo iniciatyva siÅ«lo apeliantei susitikti su vaiku anksčiau, nei nustatyta teismo, su juo pabÅ«ti.

15. Antstolis M. Dabkus pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodė, kad su atskiruoju skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Nagrinėjamu atveju kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo - skolininkas I. K. pateikė naujus įrodymus – vaizdo įraÅ¡us, elektroninių laiÅ¡kų kopijas ir praÅ¡o juos prijungti prie nagrinėjamos bylos.

17. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens (skolininko) teikiami įrodymai gauti kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ , su jais galėjo susipažinti kiti byloje dalyvaujantys asmenys bei pateikti savo nuomonę dėl jų, apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus ir motyvus, iÅ¡tyręs naujus įrodymus, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens – iÅ¡ieÅ¡kotojos T. B. atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstÄ jÄ teismo nutartį panaikinti ar jÄ pakeisti.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ 0028/18/01419 pagal iÅ¡ieÅ¡kotojos T. B. pateiktÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-160-967/2018 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nustatyta laikina Å¡alių bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka. Å i tvarka patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi, papildomai nustatant tokiÄ bendravimo su nepilnamečiu B.

K. bendravimo tvarkÄ : “kiekvienas iÅ¡ tėvų, kurio žinioje yra sÅ«nus, turi galimybę kitam iÅ¡ tėvų bent vienÄ kartÄ per dienÄ iki pusvalandžio pabendrauti su sÅ«numi telefonu. Jei nepavyksta susisiekti iÅ¡ karto, norintis (pageidaujantis) bendrauti tėvas/ motina, raÅ¡o SMS praneÅ¡imÄ Ä¯ to iÅ¡ tėvų telefonÄ , kurio žinioje yra sÅ«nus. Tas iÅ¡ tėvų, kurio žinioje yra sÅ«nus, turi pareigÄ nurodyti kitam iÅ¡ tėvų laikÄ tÄ pačiÄ dienÄ ne vėliau kaip iki 16 valandos leisti pabendrauti su sÅ«numi telefonu nurodytu laiku ne vėliau kaip iki 21 valandos”.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino, kad skolininkas I. K. jam tenkančius įpareigojimus vykdo tinkamai.

20. IÅ¡ieÅ¡kotoja (apeliantė) atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , ignoravo aplinkybę, jog ji (iÅ¡ieÅ¡kotoja) turi teisę bendrauti su sÅ«numi iki 21 valandos, o su sÅ«numi tuo metu buvęs tėvas (skolininkas I. K.) neužtikrino jos bendravimo su sÅ«numi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir tuo pačiu pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡ esmės sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Å iuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas yra teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikymÄ sis ar nesilaikymas. Todėl, kaip iÅ¡ esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertintina tik iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko veiksmų atitiktis teismo nutarties nuostatoms, o antstolis tokio vykdymo procese negali nustatyti naujų įpareigojimų ar apribojimų.

21. Nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų Å¡io kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su Å¡iame skyriuje nurodytomis iÅ¡imtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ .

22. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, suraÅ¡ytÄ aktÄ antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 EUR baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai. Taigi, sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktÄ motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymÄ taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumÄ ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, iÅ¡kilus ginčui dėl vykdymo turinio, teismas turi iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl sprendimo įvykdymo. Tokiu atveju, kai Å¡alių ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo yra perduodamas nagrinėti teismui, teisme turi bÅ«ti iÅ¡ esmės iÅ¡tirtos ir teisiÅ¡kai įvertintos aplinkybės, dėl kurių kilo ginčas, pvz., koks teismo sprendimo draudimo ar įpareigojimo turinys, o prireikus – teismo sprendimas aiÅ¡kinamas sprendžiant ginÄÄ , ar pažeistas teismo sprendimu nustatytas draudimas, ar įvykdytas įpareigojimas, ar atlikti kiti veiksmai pagal teismo sprendimo reikalavimus. Å ių klausimų sprendimas priklauso teismo kompetencijai, kadangi teismas sprendžia ginčus ir neturi teisinio pagrindo palikti ginÄÄ neiÅ¡nagrinėtÄ ar kitu bÅ«du nusiÅ¡alinti nuo teisingumo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015; 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017; kt.).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, apeliantės teigimu, nevykdomos teismo nutarties įpareigojimų turinį ir padarė pagrįstÄ bei teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal nagrinėjamÄ teismo įpareigojimÄ , jei nepavyksta susisiekti iÅ¡ pirmo karto, bÅ«tina raÅ¡yti SMS į tėvo telefonÄ , kurio žinioje yra sÅ«nus. Tai reiÅ¡kia, kad, jeigu vienas iÅ¡ tėvų nori pabendrauti su sÅ«numi, tai turi pats/pati susisiekti telefonu (nenurodyta kokiu telefonu tėvo, kurio žinioje yra sÅ«nus ar vaiko), o, jeigu nepavyksta susisiekti telefonu iÅ¡ pirmo karto, gali tÄ pačiÄ dienÄ paraÅ¡yti SMS į telefonÄ tėvo, kurio žinioje yra sÅ«nus (nurodyta, jog bÅ«tent į telefonÄ tėvo, kurio žinioje yra vaikas).

Tėvas, kurioje žinioje yra sÅ«nus, siekdamas tinkamai įvykdyti teismo nutartyje nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , turi dvi pareigas – iki 16 valandos informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų, su kuriuo tuo metu nėra sÅ«nus, apie galimybę bendrauti su sÅ«numi tÄ pačiÄ dienÄ iki 21 valandos, ir kitÄ pareigÄ â€“ netrukdyti bendrauti.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo aiÅ¡kinimas ir vertinimas visiÅ¡kai atitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 4 d. nutartimis nustatyto įpareigojimo turinį, t. y., kad tas iÅ¡ tėvų, kurio žinioje yra sÅ«nus, turi pareigÄ nurodyti kitam iÅ¡ tėvų laikÄ tÄ pačiÄ dienÄ ne vėliau kaip iki 16 valandos leisti pabendrauti su sÅ«numi telefonu nurodytu laiku ne vėliau kaip iki 21 valandos. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad nutartis įpareigoja leisti pabendrauti su sÅ«numi nurodytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 21 valandos, tačiau ignoruoja aplinkybę, kad apie tokio bendravimo laikÄ turi bÅ«ti nurodyta iki 16 valandos.

Dėl to, akivaizdu, kad apeliantė neteisingai tvirtina, jog motinai nėra nustatytas terminas, iki kada ji turi iÅ¡siųsti praneÅ¡imÄ tėvui, kadangi ji turi teisę bendrauti su vaiku iki 21 valandos, nes įpareigojimas kitam iÅ¡ tėvų praneÅ¡ti apie bendravimo laikÄ iki 16 valandos skirtas abiems tėvams. PrieÅ¡ingu atveju, jeigu apeliantė, pavyzdžiui, į skolininkÄ kreipiasi po 16 valandos, akivaizdu, kad Å¡is jau nebeturės galimybės praneÅ¡ti apie bendravimo laikÄ tÄ dienÄ iki 16 valandos.

Taigi, nors pirmosios instancijos teismas to ir nekonstatavo, bet iÅ¡ esmės teisingai nurodė, kad SMS turi bÅ«ti gauta per protingÄ laikÄ , ankščiau negu iki 16:00 valandos, nes ir pats tėvas, kurio žinioje yra sÅ«nus, turi iki tos pačios dienos 16:00 valandos nurodyti laikÄ , kada leis bendrauti su vaiku.

26. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad baudos skyrimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį yra kraÅ¡tutinė priemonė, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas skirti baudÄ pagal minėtÄ straipsnį, negali nei keisti, nei plečiamai aiÅ¡kinti teismo nustatyto įpareigojimo, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja po nesėkmingo mėginimo susisiekti telefonu, tÄ pačiÄ dienÄ bÅ«tų apie tai informavusi skolininkÄ SMS žinute per protingÄ laikÄ iki 16:00 valandos, jog skolininkui atsirastų pareiga tÄ pačiÄ dienÄ iki 16:00 valandos nurodyti iÅ¡ieÅ¡kotojai laikÄ , kada leis iÅ¡ieÅ¡kotojai bendrauti su vaiku.

27. Kita vertus, bylos duomenys, tame tarpe ir naujai pateikti įrodymai, yra pakankami konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo I. K. nekliudo T. B. bendrauti su sÅ«numi, tam tikslui vaikui netgi yra duotas atskiras telefonas. Å iuo atveju atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad Å¡eÅ¡erių metų vaikas neturi pakankamai gebėjimų savarankiÅ¡kai naudotis mobiliuoju įrenginiu ir paskambinti motinai, kadangi tokios aplinkybės nėra paremtos įrodymais (tik apeliantės samprotavimu). Be to, iÅ¡ I. K. pridėtų įrodymų matyti, kad jis ne tik sudaro realias galimybes vaikui bendrauti su motina telefonu, tačiau ir teikia jai visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie sÅ«nų, kai jis bÅ«na su tėvu, neprieÅ¡tarauja, kad sÅ«nus su motina matytųsi anksčiau nei numatyta bendravimo tvarkoje.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vaikui bendrauti su motina tėvas leidžia, t. y. teismo nustatytus įpareigojimus vykdo ir jų nepažeidė, dėl ko nėra pagrindo jam taikyti procesines sankcijas ir skirti baudÄ .

28. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

29. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimų vykdymo/ nevykdymo klausimus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

30. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi ir teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013), Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Alma Urbanavičienė