357e47ef-5607-40bb-8eea-36345f7a2a8d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                       Civilinė byla Nr. 2A-1392/2014                                       Proceso Nr. NESUTEIKTAS                                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                        36.1; 42.10; 44.5.1; 52             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės GasiÅ«nienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1467-252/2014 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „LITHUN“ (Å¡iuo metu įmonė yra bankrutuojanti) ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Naujasis Užupis“ (UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ teisių perėmėjas) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo; tretieji asmenys:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „LITHUN“ 2001-10-24 ieÅ¡kinyje prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Naujasis užupis“ (UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ (toliau tekste ir Direkcija) teisių perėmėjas) ieÅ¡kovui 333 615,62 Lt: 25 000,09 Lt skolos, 15 307,35 Lt delspinigių, 39 314,72 Lt negautų pajamų, 104 897,33 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, 39 465,43 Lt žalos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste – VSDFV) paskaičiuotais delspinigiais ir baudomis, 106 702,34 Lt žalos, susijusios su delspinigių bei žyminio mokesčio priteisimu kreditoriams, 2 928,36 Lt metinių palÅ«kanų, susikaupusių iki 2003-01-22, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Nurodė, kad ieškovas per 1998–2000 laikotarpį atliko Vilniaus Katedros aikštės rekonstrukcijos darbus (inžinerinių tinklų įrengimas bei aikštės dangos pakeitimas) laimėjęs atvirus rangos konkursus šiems darbams atlikti. Šie darbai buvo atlikti bendrai 8 895 406 Lt sumai pagal statybos rangos sutartis (ir vėlesnius sutarčių papildymus), sudarytas su UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“, kuri šiose sutartyse veikė kaip užsakovas. Šie darbai buvo atlikti ir priimti priėmimo naudoti atitinkamos komisijos aktais – 1999-11-30 ir 2000-07-12.

UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ pagal sutartis su AB „LITHUN“ pasirašė atliktų darbų aktus bendrai 8 895 406 Lt sumai, o faktiškai už atliktus darbus AB „LITHUN“ sumokėjo 8 482 183,95 Lt, t. y. iki ieškinio padavimo dienos (2001-10-24) nesumokėjo 413 222,05 Lt sumos. UAB „Vilniaus Senamiesčio restauravimo direkcija“ nevykdė šalių pasirašytų minėtų sutarčių nustatyto įsipareigojimo laiku apmokėti už atliktus darbus ir visiškai atsiskaityti su rangovu.

Nurodė, kad tarpusavyje pasiraÅ¡ytose sutartyse nenumatyta užsakovo atsakomybė dėl ne laiku atlikto apmokėjimo už atliktus darbus, tačiau užsakovas Å¡iuo atveju privalo atlyginti AB „LITHUN“ padarytÄ Å¾alÄ bei patirtus nuostolius. UAB „Vilniaus Senamiesčio restauravimo direkcija“ faktiÅ¡kai vykdė pagal sutartis tik techninės priežiÅ«ros funkcijas, o Å¡ių darbų finansavimÄ turėjo užtikrinti Vilniaus miesto savivaldybė, todėl atsakomybę dėl vėluojamo apmokėjimo už atliktus darbus ir padarytÄ Å¾alÄ turi prisiimti ne tik užsakovas, bet solidariai turi atsakyti ir Vilniaus miesto valdyba.

AB „LITHUN“ be pagrindinio įsiskolinimo už atliktus darbus turi bÅ«ti atlyginta ir Å¡iais neteisėtais veiksmais padaryta žala, t. y. 99 707,97 Lt negautų pajamų dėl ne laiku atliekamo atsiskaitymo už atliktus darbus, 35 814,95 Lt delspinigių iÅ¡ bendraatsakių už nesavalaikį apmokėjimÄ už trinkeles, tiesioginius nuostolius dėl darbuotojų iÅ¡eitinių kompensacijų. Po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atsakovai iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinio reikalavimus: UAB „Vilniaus Senamiesčio restauravimo direkcija“ pervedė 85 000 Lt į UAB „Betono statiniai“ sÄ skaitÄ , sumažinant skolÄ nurodyta suma, taip pat AB „LITHUN“ reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido teisę gauti iÅ¡ UAB „Vilniaus Senamiesčio restauravimo direkcija“ 89 970,11 Lt sumÄ , todėl minėta suma sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus.

Taigi pagrindinės skolos likutis - 25 000,09 Lt. 2003 m. vasario 25 d. teismo nutartimi ši civilinė byla buvo sustabdyta, kol bus išspręstas ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuriame AB „LITHUN“ pareiškė ieškinį atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ buvo išregistruota iš VĮ Registrų centro dėl reorganizacijos ir jos teisių perėmėjas tapo UAB „Naujasis užupis“.

IeÅ¡kovas nurodė, kad nepaisant to, jog atsakovai po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, vykstant teismo procesui, sumokėjo didelę dalį pagrindinio įsiskolinimo, tačiau atsiskaitymas vėlavo labai ilgai ir netinkamu sutartinės prievolės vykdymu bendrais atsakovų veiksmais įmonei padaryta didelė žala. Atsakovas UAB „Naujasis užupis“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad pagrindinė skola Å¡iuo metu yra sumokėta, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija į antstolių depozitines sÄ skaitas sumokėjo 25 000 Lt sumÄ pagal teismų iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus, kuriais buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ AB „LITHUN“, todėl ieÅ¡kovas turėtų atsisakyti reikalavimo dėl 25 000,09 Lt priteisimo arba jos reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal visas tuo metu UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ ir AB „LITHUN“ sudarytas sutartis tik vienintelėje 2000-07-10 sutartyje Nr. 57 buvo numatytas delspinigių skaičiavimas už ne laiku apmokėtus atliktus darbus. Tokiu būdu ieškovas piktnaudžiauja ir manipuliuoja skaičiavimais, nepagrįstai siekdamas papildomų sumų išieškojimo iš atsakovų. Atsakovo manymu, AB „LITHUN“ neįrodė, kad atsakovų įsiskolinimas, nuo kurio jis skaičiavo delspinigius, susidarė būtent dėl netinkamo atsiskaitymo pagal 2000-07-10 sutartį Nr.

57. Tikrasis Vilniaus Katedros aikÅ¡tės rekonstrukcijos darbų statytojas (užsakovas) buvo Vilniaus miesto savivaldybė, o ne Direkcija, tai patvirtina tuo metu galiojantis Statybos įstatymas ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2000-12-05 sprendimu Nr. 2383V patvirtino Direkcijos 74 619,00 Lt skolÄ ieÅ¡kovui AB „LITHUN“ bei sumokėdama 25 000 Lt dydžio įsiskolinimÄ pripažino, kad ji, o ne Direkcija, yra skolininkas pagal ginčo statybos rangos sutartis. Direkcija, nors ir bÅ«dama privatus juridinis asmuo, Å¡iuo atveju faktiÅ¡kai neveikė savarankiÅ¡kai, nes jai vykdyti Katedros aikÅ¡tės rekonstrukcijos darbų užsakovo funkcijas buvo nurodyta administraciniu aktu – Vilniaus miesto valdybos 1998-07-16 sprendimu Nr. 1492V.

Todėl vienintelis atsakovas Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti Vilniaus miesto savivaldybė. Visus Katedros aikÅ¡tės rekonstrukcijos darbų finansavimo klausimus sprendė Vilniaus miesto savivaldybė. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kad Direkcija bÅ«tų netinkamai, dėl savo kaltės nevykdžiusi pagal sudarytų statybos rangos sutarčių esmę ir prasmę prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. IeÅ¡kovui AB „LITHUN“ buvo žinoma, iÅ¡ kokių lėšų bus atliekamas darbų finansavimas, sutartyse netgi buvo nurodomos maksimalios įsiskolinimo ribos, kurias pasiekus darbai turėtų bÅ«ti nutraukiami.

Nepaisant to, kad darbų finansavimas akivaizdžiai buvo sutrikęs, ieÅ¡kovė toliau tęsė darbus, netgi sudarė naujas statybos rangos sutartis ir tuo pačiu prisiėmė galimų nuostolių rizikÄ . Taigi nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo AB „LITHUN“ praÅ¡omi priteisti nuostoliai susidarė dėl Direkcijos kaltės ar dėl Direkcijos veiksmų rezultato, todėl nėra pagrindo konstatuoti Direkcijos civilinės atsakomybės buvimÄ . Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad atsižvelgiant į gautus antstolių patvarkymus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija sumokėdama 25 000 Lt į antstolių depozitines sÄ skaitas, tinkamai ir visiÅ¡kai įvykdė prievolę ieÅ¡kovui AB „LITHUN“, todėl ieÅ¡kovas turėtų atsisakyti reikalavimo dėl 25 000,09 Lt priteisimo ar jos reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kovas prašė priteisti 15 307,35 Lt delspinigių ir 6 proc. palÅ«kanas už pagrindinės prievolės nevykdymÄ , t. y. 2 928,36 Lt. 0,06 proc. delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo neapmokėtos sumos yra paskaičiuoti už ne laiku atliekamÄ atsiskaitymÄ pagal 2000 m. liepos 10 d. sutartį Nr.

57. Ä®siskolinimas nurodytas pradiniame ieÅ¡kinyje yra mažesnis negu sÄ skaitų-faktÅ«rų, pagal kurias yra apskaičiuoti delspinigiai. 0,06 proc. delspinigiai buvo numatyti tik 2000-07-10 sutartyje Nr. 57 už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo neapmokėtos sumos, tačiau visose kitose sutartyse delspinigiai nenumatyti. Taigi, ieÅ¡kovė klaidina teismÄ , praÅ¡ydama priteisti 15 307,35 Lt dydžio delspinigius, apskaičiuotus ne pagal sÄ skaitas-faktÅ«ras, pagal kurias susidarė pradinio ieÅ¡kinio įsiskolinimas.

Ieškovas visiškai nepagrindė, kuo remiantis prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būtent 6 procentų dydžio procesines palūkanas, kadangi pagal CK 6.210 str. 2 dalį prašyti 6 procentų dydžio palūkanų priteisimo galima tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, taigi taikyti 6 procentų procesinių palūkanų nėra pagrindo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas netinkamai interpretuoja CK nuostatas visiškai nepagrįstai reikalauja ir netesybų ir nuostolių atlyginimo.

CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose nustatytos palÅ«kanos, numatytos už sutartinės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , atlieka kompensavimo funkcijÄ , t. y. laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos jis patiria dėl prievolės pažeidimo. Taigi ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti ir nuostolius (palÅ«kanas), ir netesybas (delspinigius), civilinės atsakomybės taikymo prasme laikytinas dvigubos atsakomybės skolininkui taikymu, iÅ¡ esmės paneigiančiu civilinės atsakomybės kompensacinę funkcijÄ bei pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus: teisiÅ¡kai neteisinga reikalauti priteisti ir palÅ«kanas ir netesybas, nes tai reikÅ¡tų dvigubos atsakomybės taikymÄ skolininkui.

Ieškovas taip pat prašė priteisti 39 465,72 Lt negautų pajamų, 104 897,33 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, 39 465,43 Lt žalos, susijusios su VSDFV paskaičiuotais delspinigiais ir baudomis, 106 702,34 Lt žalos, susijusios su delspinigių bei žyminio mokesčio priteisimu kreditoriams. Taigi nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus, ji yra atleistina nuo civilinės atsakomybės taikymo ir ieškinys, pareikštas šiam atsakovui, atmestinas.

Ieškovas nesivadovavo negautų pajamų kaip nuostolių samprata bei jų dydžio tinkamai neįrodė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui AB „LITHUN“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 15 307,35 Lt delspinigių, 39 314,72 Lt negautų pajamų, 104 897,33 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, 39 465,43 Lt žalos, susijusios su VSDFV delspinigiais ir baudomis, 106 702,34 Lt žalos, susijusios su delspinigių bei žyminio mokesčio priteisimu kreditoriams, 2 928,36 Lt metinių palūkanų, susikaupusių iki 2003-01-22, iš viso 308 615,53 Lt, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2001-10-24 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Bylos dalį dėl 25 000,09 Lt skolos priteisimo nutraukė. IeÅ¡kinio dalį UAB „Naujasis užupis“ (UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ teisių perėmėja) atmetė. Teismas sprendimÄ motyvavo tuo, kad Vilniaus Katedros aikÅ¡tės rekonstrukcijos darbų užsakovas buvo Vilniaus miesto savivaldybė, ji tik perleido savo funkcijas vykdyti kitam subjektui, t. y. UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“, tačiau kaip užsakovas buvo suinteresuota finansavimu ir atsiskaitymu už atliktus darbus.

Å ioje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra vienintelis ir tiesioginis užsakovas pagal sutartis, sudarytas su AB „LITHUN“. UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ veikė pagal Vilniaus miesto savivaldybės pavedimÄ . Visus pinigus, kuriuos gaudavo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės, skirtus Katedros aikÅ¡tės rekonstrukcijai, pervesdavo AB „LITHUN“. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio reikalavimui atsakovams dėl skolos priteisimo negali bÅ«ti taikoma solidari atsakomybė, nes tai nėra susiję su deliktine atsakomybe, tik su sutartine atsakomybe.

BÅ«tent savivaldybė kaip darbų finansuotojas turi sumokėti skolÄ . Teismas nustatė, kad nėra įrodyta Direkcijos kaltė dėl ne laiku atlikto atsiskaitymo su ieÅ¡kovu, todėl šį reikalavimÄ atmetė. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas buvo prisiėmęs prievolę baigti darbus atitinkamai iki 1999-09-20, 2000-06-20 ir Å¡ias prievoles vykdė, o atsakovas pažeidė Å¡alių sudarytų sutarčių sÄ lygas, t. y. užbaigus darbus atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Tačiau, įvertinęs tai, kad praÅ¡oma priteisti 25 000,09 Lt skola pagal 2001-01-31 sÄ skaitas Nr. LBA0614028, Nr. LBA0614026, Nr. LBA0614029 yra padengta 2013-05-17 į antstolio D.

Å . depozitinę sÄ skaitÄ pervedus nurodytÄ sumÄ , teismas Å¡iÄ bylos dalį nutraukė. Sprendime taip pat nustatyta, kad reikalavimas priteisti 15 307,35 Lt delspinigių už ne laiku atliekamÄ atsiskaitymÄ ir 2 928,36 Lt įstatymo nustatytas palÅ«kanas už pagrindinės piniginės prievolės nevykdymÄ yra pagrįstas, todėl teismas jį tenkino. Teismas, priteisdamas Å¡ias sumas, vadovavosi CK 6.210 straipsniu, taip pat atsižvelgė į tai, kad, nors atsakovas po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, vykstant teismo procesui, apmokėjo visÄ pagrindinį įsiskolinimÄ , tačiau atsiskaitymas labai vėlavo, paskutinis apmokėjimas padarytas 2013-05-17, nuo sutartis įvykdymo iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės praėjo daugiau kaip 10 metų.

Teismo vertinimu, tokiu netinkamu sutarties vykdymu įmonei buvo padaryta žala. Teismas, vadovaudamasis sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.245, 6.246 str.), taip pat tenkino reikalavimÄ priteisti žalos atlyginimÄ , t. y. 39 314,72 Lt negautų pajamų, 104 897,33 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, 39 465,43 Lt žalos, susijusios su delspinigių bei žyminio mokesčio priteisimu kreditoriams, motyvuodamas tuo, kad atsakovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus, t. y. laiku nesumokėjus už atliktus darbus, tai sÄ lygojo ieÅ¡kovo planuotų pajamų negavimÄ , netinkamÄ asignavimÄ , susidarė situacija, kad AB „LITHUN“ objektyviai nesugebėjo tinkamai iÅ¡mokėti darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų.

Nuo 1999-11-29 iki 2001-06-18 buvo atleistas 21 darbuotojas ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių. Ne laiku vykdomas atsiskaitymas už suteiktas paslaugas AB „LITHUN“ turėjo įtakos ir VSDFV paskaičiuotiems delspinigiams už ne laiku sumokėtas įmokas. Dėl netinkamo atsiskaitymo komplikavosi AB „LITHUN“ įsipareigojimų vykdymas kitoms bendrovėms, kurios buvo tiesiogiai susijusios su Katedros aikÅ¡tės rekonstravimu, kadangi tiekė prekes ir paslaugas. Teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 6 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimÄ , dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kinys, panaikinti, ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, neįvertino jas patvirtinančių įrodymų ir neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, tai turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo dalies priėmimui byloje.

Teismas neiÅ¡nagrinėjo praÅ¡omų delspinigių dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, nenurodė, kokiais įrodymais rėmėsi konstatuodamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinę atsakomybę bei nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu, kuris turi įstatymo galiÄ ir yra privalomas visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams.Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog Katedros aikÅ¡tės rekonstrukcijai vykdyti buvo numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje patvirtintos lėšos ir atitinkamoms institucijoms priskirtos atitinkamos sritys jų atsakomybei, todėl akivaizdu, kad pagal tokį teisinį reguliavimÄ Vilniaus miesto savivaldybės finansinių įsipareigojimų pagal ginčo sutartis nėra, todėl negali bÅ«ti ir jos kaltės bei kitų bÅ«tinų atsakomybės sÄ lygų.

Nors Vilniaus miesto savivaldybė nurodoma kaip už projekto įvykdymÄ atsakinga institucija, tai nesudaro pagrindo perkelti jai atsakomybės už programos finansavimÄ . Minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo atsakinga už Katedros aikÅ¡tės rekonstrukcijos programos parengimÄ ir jos įvykdymÄ , tačiau minėti rekonstrukcijos darbai buvo finansuojami ne iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės lėšų, o iÅ¡ Lietuvos Respublikos privatizavimo fondo lėšų.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo, pagrįstomis ilgu vėlavimu (daugiau kaip deÅ¡imt metų) atsiskaityti. Nurodo, kad tarp ieÅ¡kovo nurodomų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurios buvo neapmokėtos, nėra nurodytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurių pagrindu praÅ¡oma priteisti delspinigius. Todėl apeliantui nesuprantama, kodėl teismas nesiaiÅ¡kino, kaip yra paskaičiuotas praÅ¡omų priteisti delspinigių dydis. Be to, teismas nepagrįstai priteisė 2 928,36 Lt įstatymo nustatytų palÅ«kanų už pagrindinės prievolės nevykdymÄ .

Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl priteisė iš atsakovo 6 procentus palūkanų. Pasak apelianto, pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį prašyti 6 procentų dydžio palūkanų priteisimo galima tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo. Padidintas palūkanų priteisimas prieštarauja ir teismų suformuotai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005).

Apeliantas analogiÅ¡kais argumentais nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistos 6 procentų procesinės palÅ«kanos. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė delspinigius ir nuostolius (palÅ«kanas), kadangi tai civilinės atsakomybės taikymo prasme laikytina dvigubos atsakomybės skolininkui taikymu, iÅ¡ esmės paneigiančiu civilinės atsakomybės kompensacinę funkcijÄ bei pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.Skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo tenkino reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo.

Teismas, nusprendęs priteisti žalÄ iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, turėjo nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ . Kadangi CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta civilinė atsakomybė be kaltės, nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti konstatuoti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys. Teismas, konstatuodamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog laiku nebuvo atsiskaityta už atliktus darbus, visiÅ¡kai nevertino atsakovo argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių priežastis, dėl kurių atsiskaitymas Å¡ioje byloje vėlavo.

Nurodo, kad valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui ar kitam asmeniui, laikomi neteisėtais, kai pažeisti specialÅ«s teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formÄ , o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymÄ privalėjo veikti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB „LITHUN“ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ už netinkamÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , tinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Naujasis užupis“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas, laimėjęs vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ , pasirašė sutartis su vėlesniais papildymais su UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ dėl Katedros aikÅ¡tės rekonstrukcijos (inžinerinių tinklų įrengimas bei aikÅ¡tės dangos pakeitimas): 1998-09-17 statybos rangos sutartį Nr. 101, 2001-01-11 papildomus susitarimus Nr. 1, 2 (t. 1, b. l. 35–38, 39, 40), 1999-07-08 statybos rangos sutartį Nr. 139 ir 1999-12-01 papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 (t. 1, b. l. 41–45, 47), 2000-06-29 statybos rangos sutartį Nr. 56 bei 2001-01-11 papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 (t. 1, b. l. 48–51, 52), 2000-07-10 Dangos medžiagų tiekimo sutartį Nr. 57 (t. 1, b. l. 53–54), 2000-09-04 Statybos rangos sutartį Nr. 40 bei 2000-09-29 papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 (t. 1, b. l. 56–59).

Darbai buvo atlikti 8 895 406 Lt sumai, tačiau faktiÅ¡kai buvo sumokėta tik 8 482 183,95 Lt. IeÅ¡kovas pradiniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad užsakovas ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ (2001-10-24) nebuvo apmokėjęs Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir nurodytų sumų: 2000-06-30 Nr. GAE 7206211 – 0,23 Lt (iÅ¡ 448 554,48 Lt), 2000-08-31 Nr. GAE 7206233 – 90 308,34 Lt (iÅ¡ 248 253 Lt), 2000-09-29 Nr. LBA 0613953 – 82 940 Lt, 2000-11-30 Nr. LBA 0614002 – 28 375,48 Lt, 2001-01-31 Nr. LBA0614026 – 60 563 Lt, 2001-01-31 Nr. LBA 0614027 – 9 337 Lt, 2001-01-31 Nr. LBA 0614028 – 137 077 Lt, 2001-01-31 Nr. LBA 0614029 – 4 621 Lt (t. 1, b. l. 184–196).

Bylos nagrinėjimo metu Å¡is įsiskolinimas buvo padengtas, todėl teismas bylos dalį dėl skolos (25 000,09 Lt pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį) priteisimo nutraukė.Dėl pavėluoto atsiskaitymo už atliktus darbus, ieÅ¡kovas prašė priteisti 15 307,35 Lt delspinigių pagal 2000-07-10 Dangos medžiagų tiekimo sutartį Nr.

57. Taip pat prašė priteisti 2 928,36 Lt įstatyminių palÅ«kanų už pavėluotÄ atsiskaitymÄ . IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti žalos atlyginimÄ grindė tuo, kad buvo netinkamai vykdomi pagal sudarytas rangos sutartis prisiimti įsipareigojimai, t. y. laiku neatsiskaityta už atliktus darbus, ir tai sÄ lygojo ieÅ¡kovo nuostolių atsiradimÄ : 39 314,72 Lt negautų pajamų, 104 897,33 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, 39 465,43 Lt žalos, susijusios su delspinigių bei žyminio mokesčio priteisimu kreditoriams.Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , sumokėti delspinigius bei palÅ«kanas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka, pasisako Å¡iais klausimais (CPK 320 str.).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį 2001-10-24 dėl sutarčių, sudarytų iki naujo Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl apeliacinės instancijos teismas materialinės teisės normų taikymÄ ir faktinių aplinkybių vertinimÄ revizuoja atsižvelgdamas į Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatas, t. y. pagal konkretaus reikalavimo esmę, taikant naujojo Civilinio kodekso normas. Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ pagrįstumo Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas reikalavimas atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, t. y. vėlavimo atsiskaityti už atliktus darbus.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas, konstatuodamas, kad Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas, nes yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, iÅ¡ esmės nesiaiÅ¡kino visų Å¡ių sÄ lygų, todėl nėra pakankamo pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad šį klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai, teisingai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Nors apeliantas, nesutikdamas su teismo motyvais dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų taikymo, vadovaujasi CK 6.271 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas sutartiniu, bet ne deliktiniu pagrindu, todėl taikytinos sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Nors pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tent Vilniaus miesto savivaldybė buvo suinteresuota Katedros aikÅ¡tės rekonstravimo darbų finansavimu ir atsiskaitymu už atliktus darbus, todėl ji Å¡ioje byloje yra kaip vienintelis ir tiesioginis sutarties, sudarytos su AB „LITHUN“, užsakovas, yra pagrįstos, visgi Å¡i aplinkybė nėra vienintelė sprendžiant civilinės atsakomybės atsakovui taikymo klausimÄ . Pažymėtina, kad privatizavimo fondo lėšų Å¡altinius, naudojimo tikslus nustato Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnis, o Å¡ių lėšų naudojimo (pervedimo) tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-06 nutarimas Nr. 152 „Dėl Privatizavimo fondo lėšų naudojimo ir apskaitos tvarkos patvirtinimo“, Finansų ministerijos 2000-11-08 įsakymas Nr. 288 „Dėl iÅ¡laidų, numatomų privatizavimo fondo lėšų sÄ matoje, finansavimo už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, atsižvelgiant į gaunamas privatizavimo fondo pajamas tvarkos patvirtinimo“, kiti teisės aktai.

Minėtame LRV nutarime nurodyta, kad Privatizavimo fondo lėšomis disponuoja Finansų ministerija, Å¡ios lėšos kaupiamos specialiojoje valstybės iždo sÄ skaitoje; Finansų ministerija tvarko Å¡ių pajamų iÅ¡ iÅ¡laidų apskaitÄ ; atitinkama valstybės arba savivaldybės institucija, atsakinga už programos įgyvendinimÄ , pateikia Finansų ministerijai lėšų Vyriausybės patvirtintoms Å¡alies programoms finansuoti kiekvieno pusmečio poreikį, atitinkamo pusmečio suvestines iÅ¡laidų sÄ matas pagal Å¡iÄ programÄ , paraiÅ¡kas gauti lėšas ir lėšų poreikį patvirtinančių dokumentų apie atliktus darbus suvestines ir kitus dokumentus.

Minėti teisės aktai nustato Finansų ministerijos kompetencijÄ vykdant finansavimÄ už atliktus darbus (dokumentų pateikimÄ , jų priėmimÄ , lėšų pervedimo sÄ lygas ir kt.), taigi tik tinkamai ir laiku vykdydami privatizavimo lėšų naudojimÄ ir gavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus asignavimų valdytojai turėjo teisę nustatytu laiku gauti lėšas. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2002-11-22 raÅ¡te Nr. 12-9877 (t. 3, b. l.

92) nurodytas aplinkybes, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-11 nutarimu Nr. 1105 patvirtintÄ Å¡alies programų ir joms vykdyti skirtų lėšų, nustatytų Privatizavimo fondo lėšų 1998 metų II pusmetį, programÄ , sÄ matÄ , atsakingomis už Vilniaus miesto Katedros aikÅ¡tės rekonstravimo programos įvykdymÄ buvo paskirtos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybė (asignavimų valdytojai), tačiau nuo 2001-01-01 Å¡i ministerija Lietuvos Respublikos Seimo 2000-10-17 įstatymu Nr. VIII-2049 buvo likviduota ir Vyriausybės nutarimais Å¡ios programos funkcija nebuvo perduota jokiai kitai ministerijai, todėl atsakinga už galutinį programos įgyvendinimÄ liko Vilniaus miesto savivaldybė.

Nors iÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad iÅ¡ esmės Vilniaus miesto savivaldybė buvo atsakinga už tinkamÄ ginčo sutarčių, sudarytų su AB „LITHUN“ vykdymÄ , taip pat ir atsiskaitymÄ už atliktus darbus, tačiau vien Å¡ios pareigos pažeidimas nesuponuoja iÅ¡vados, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui buvo padaryta jo nurodoma žala. Å iuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad viena iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.).

Nurodytame straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ galima padalyti į du etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palink“ v. UAB „Kauno saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-364/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, patvirtinantys tai, kad daugelyje rangos sutarčių, t. y. tiek 1998-09-17, tiek 1999-07-08, tiek 2000-09-04, buvo susitarta dėl tokios finansavimo tvarkos, kuri priklausė nuo tinkamo finansavimo arba iÅ¡ Lietuvos Respublikos Privatizavimo fondo lėšų, arba iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo fondo lėšų, kitų Å¡altinių, taip pat duomenys apie tai, kad ginčo sutarčių vykdymo laikotarpiu visa valstybė buvo susidÅ«rusi su itin dideliais ekonominiais, finansiniais sunkumais ir tai galėjo turėti neigiamos įtakos valstybės biudžeto sudarymui ir vykdymui, įvairių valstybės finansinių įsipareigojimų tinkamam vykdymui, neleidžia padaryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atsakinga dėl ieÅ¡kovo patirtos žalos.

Å iuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad bÅ«tent dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija laiku neatsiskaitė su ieÅ¡kovu, jis patyrė jo nurodytÄ Å¾alÄ . Be to, iÅ¡ Vilniaus miesto mero 2000-08-25 raÅ¡to Nr. 31-01-1528 „Dėl Vilniaus Katedros aikÅ¡tės rekonstrukcijos programos finansavimo (t. 2, b. l.

59) matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-11 nutarimu Nr. 1105 „Dėl šalies programų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-25 nutarimo Nr. 882 „Dėl Rytų Lietuvos rajonų socialinio plėtojimo 1996-2000 metų programos“ papildymo“ buvo patvirtinta Vilniaus miesto Katedros aikštės rekonstravimo programa ir jai vykdyti skirtos Privatizavimo fondo lėšos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-09-13 nutarimu Nr. 984 ir 1999-12-22 nutarimu Nr. 1453 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-25 nutarimo Nr. 882 „Dėl Rytų Lietuvos rajonų socialinio plėtojimo 1996-2000 metų programos“ papildymo“ dalinio pakeitimo“ pritarė Katedros aikštės rekonstrukcijos programai ir projektavimo darbams, visos aikštės inžinerinių tinklų rekonstrukcijai, esamų atraminių sienučių ir laiptų sutvarkymui, dangos konstrukcijos įrengimui, kartu atliekant archeologinius tyrimus, naujai granito dangai įsigyti, Arkikatedros pastato pamatų hidroizoliacijai ir cokolinės dalies sanuojančiam tinkui įrengti, seniesiems Arkikatedros pastato drenažo kolektoriams išvalyti ir renovuoti, dangos pagrindui armuoti, granito dangai pakloti, papildomiems nuotekų tinklams iš Arkikatedros varpinės ir Valdovų rūmų įrengti, granito blokams montuoti skyrė 15 072 800 Lt.

Iki 2000-08-01 Finansų ministerija pervedė 14 334 022 Lt. Negautų lėšų likutis sudarė 738 778 Lt. Pažymėta, kad Katedros aikÅ¡tės rekonstrukcija baigta 2000-07-30. PraÅ¡oma nurodytÄ sumÄ numatyti Valstybės investicijų 2000 metų programoje, o dalį lėšų – 500 000 Lt – skirti iÅ¡ Privatizavimo fondo 2000 metų II pusmečio sÄ matoje numatytų lėšų Vilniaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklams iÅ¡plėsti, įtraukiant jas į Privatizavimo fondo 2001 metų I pusmečio programÄ .

Vilniaus miesto mero 2001-04-04 rašte Nr. 05-01-764 „Dėl Vilniaus Katedros aikštės rekonstrukcijos programos finansavimo“ (t. 2, b. l.

37) matyti, kad iki 2001-03-21 Finansų ministerija pervedė 14 834 022 Lt. Negautų lėšų likutis sudaro 238 778 Lt. RaÅ¡te praÅ¡oma rasti galimybę nurodytÄ sumÄ numatyti Valstybės investicijų 2001 metų programoje, įtraukiant jÄ Ä¯ Privatizavimo fondo 2001 metų I pusmečio sÄ matÄ . 2001-12-05 Vilniaus mero susitikimo su AB „LITHUN“ generaliniu direktoriumi metu buvo svarstytas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės skolų AB „LITHUN“, kurio metu nutarta įpareigoti pervesti AB „LITHUN“ 85 000 Lt ir atitinkamai 313 397 Lt (t. 2, b. l. 55).

Tokie į bylÄ pateikti duomenys sudaro pagrindÄ daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovo pavėluoto atsiskaitymo pagal ginčo sutartis ir ieÅ¡kovo patirtos žalos esantis priežastinis ryÅ¡ys yra labai nutolęs ir nesudarantis pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 185 str.). Dėl nurodyto Å¡ie reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo atmestini. Nustačius Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo detaliai analizuoti kiekvieno ieÅ¡kovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Dėl delspinigių priteisimo Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovo praÅ¡omus delspinigius 15 307,35 Lt sumai (0,06 proc. delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo neapmokėtos sumos), kadangi Å¡is jo reikalavimas grindžiamas kitomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis nei yra praÅ¡oma priteisti susidariusį įsiskolinimÄ , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Å iuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas prašė priteisti delspinigius 2000-07-10 sudarytos sutarties Nr. 57 pagrindu, kurioje buvo numatyti 0,06 proc. delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo neapmokėtos sumos.

Tai, kad ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti įsiskolinimo pagal jo nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (Nr. LBC 5431085 ir Nr. LBC 8922252), nepaneigia jo teisės reikalauti netesybų už sutartinių prievolių netinkamÄ vykdymÄ , Å¡iuo atveju – delspinigių (CK 6.71 str.), todėl darytina iÅ¡vada, kad jis turėjo teisę pareikÅ¡ti tokį reikalavimÄ , skirtingai nei nurodo apeliantas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2000-07-10 sutarties Nr. 57 6.3 punkte aiÅ¡kiai susitarta dėl to, kad užsakovas, nepagrįstai uždelsęs laiku atsiskaityti su tiekėju, įsipareigoja mokėti 0,06 proc. delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo neapmokėtos sumos (t. 1, b. l. 53).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog toks susitarimas bÅ«tų sudarytas prieÅ¡ Å¡alių valiÄ , jis laikytinas galiojančiu ir privalomu vykdyti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas tenkino pagrįstai ir teisėtai (CK 6.71, 6.200 str.). Dėl įstatyminių bei procesinių palÅ«kanų priteisimo Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo priteisė iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 6 procentų įstatymines bei procesines palÅ«kanas (skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo), kadangi Å¡is subjektas nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, be to, tai prieÅ¡tarauja atsakovo nurodomai teismų praktikai.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė dalyvavo civiliniuose teisiniuose santykiuose ir yra Å¡ių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Tačiau CK 6.210straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti 6 procentų dydžio palÅ«kanas už prievolės neįvykdymÄ , nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto gama“ v.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-516/2013). Å ioje nutartyje nurodyta, kad sudarydama, vykdydama ir nutraukdama sutartis, savivaldybė veikia kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis vieÅ¡asis juridinis asmuo, todėl teismai nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo sutarčių nutraukimo iki kreipimosi į teismÄ dienos. Atsakovui nustatytinos 5 procentų dydžio palÅ«kanos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014).

Taigi, nors apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nagrinėjamam atvejui negali būti taikoma, nes joje dėstomos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (nurodytoje byloje nustatyta, jog viešieji juridiniai asmenys vykdo savo kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas tiek verslininkų, tiek privačių juridinių asmenų atžvilgiu, todėl tokiu atveju nėra pagrindo taikyti 6 procentų metinių palūkanų), tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šis apelianto argumentas yra pagrįstas, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina, mažinant teismo priteistas 2 928,36 Lt įstatymines palūkanas, paskaičiuotas iki 2003-01-22, iki 2 451,14 Lt, atitinkamai mažinant priteistas 6 procentų procesines palūkanas iki 5 procentų, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme 2001-11-14, bet ne nuo 2001-10-24, kaip nurodyta teismo sprendime.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Pakeitus teismo sprendimo dalį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 15 581 Lt žyminio mokesčio, tačiau sumažinus patenkintų reikalavimų apimtį, priteista suma mažintina iki 533 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai tenkinti tik labai maža dalimi lyginant su atmestais reikalavimais, teismo turėtos pašto išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonė šiuo metu yra bankrutuojanti, šios išlaidos nepriteistinos, ši teismo sprendimo dalis naikintina.

Esant iÅ¡dėstytiems argumentams skundžiama teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo, įstatyminių bei procesinių palÅ«kanų priteisimo keistina dėl netinkamo materialinės bei procesinės teisės normų taikymo, atmetant ieÅ¡kinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, sumažinant įstatymines bei procesines palÅ«kanas, taip pat priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 str. 1 d., 330 str.).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a : pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo bei palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „LITHUN“ iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: priteisti bankrutuojančiai akcinei bendrovei „LITHUN“, juridinio asmens kodas 110006554, iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 15 307,35 Lt (penkiolika tÅ«kstančių tris Å¡imtus septynis litus 35 ct) delspinigių ir 2 451,14 Lt (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 14 ct) įstatyminių palÅ«kanų, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , t. y. 17 758,49 Lt (septyniolika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 49 ct), nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2001-11-14 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 533 Lt (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris litus) žyminio mokesčio;atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 39 314,72 Lt negautų pajamų, 104 897,33 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, 39 465,43 Lt žalos, susijusios su VSDFV delspinigiais ir baudomis, 106 702,34 Lt žalos, susijusios su delspinigių bei žyminio mokesčio priteisimu kreditoriams; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria valstybei iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteista 201,62 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

TeisėjaiDanutė Gasiūnienė Danguolė Martinavičienė Alvydas Poškus