357e2359-3c1f-43bb-91ff-9e06ff166a5f · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2YT-6704-1130/2021 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00524-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 13 d. Å alčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, sekretoriaujant Renatai Botkinai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) atstovui advokatui Rostislavui Polubianko, vertėjai Maženai AndruÅ¡kevič, suinteresuoto asmens Å alčininkų rajono antrojo notaro biuro atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, pateiktas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant, suinteresuoto asmens Å alčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, pateiktas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Å alčininkų rajono antrojo notaro biuras, Å alčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyrius.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra jo teta, taip pat nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra T. A. (T. A.), gim. (duomenys neskelbtini), motina. Suinteresuotas asmuo Å alčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kimu sutiko. Suinteresuotas asmuo Å alčininkų rajono antrojo notaro biuras per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯statymuose numatyto atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, tačiau bylÄ prašė nagrinėti jai nedalyvaujant teismo nuožiÅ«ra. .

P. S. S. pareiškime nurodė, kad A. S. gimė (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini), jos tėvai buvo A. S. (A. S.) ir M. S. (iki santuokos – D.). Pažymėjo, kad A. A. (iki santuokos – S.) (duomenys neskelbtini) buvo pakrikštyta (duomenys neskelbtini) A. vardu. Nurodė, kad taip pat A. S. ir M. S. santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. S., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. S.. Pabrėžė, kad S. S. mirė (duomenys neskelbtini), ji vaikų neturėjo. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) V.

S. susituokė su V. S., jų santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė pareiÅ¡kėjas, kuris yra A. S. ir S. S. sÅ«nėnas, pareiÅ¡kėjo motina V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo tetai A. S. su A. A. (A. A.) (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus T. A., tačiau Å¡iuo metu gauti dokumentų apie tai, kad A. S. buvo sudariusi bažnytinę ar kitÄ santuokÄ su A. A. nepavyko, nes archyvuose tokių duomenų nėra. PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, kad jam yra žinoma, jog po T.

A. gimimo, jo tėvas A. A., registruojant T. A. gimimo faktÄ , nurodė, kad jo motina yra A. A., t. y. nurodė, kad A. S. turi pavardę „A.“, nors jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, be to, A. S., A. A. ir T. A. gyveno (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo teta A. S. mirė (duomenys neskelbtini), po A. S. ir A. A. mirties jų paliktÄ palikimÄ priėmė jų sÅ«nus T. A.. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo pusbrolis T. A., t. y. A. S. ir A.

A. sÅ«nus, po jo mirties liko palikimas, kurį nusprendė priimti pareiÅ¡kėjas, nes kitų įpėdinių pagal įstatymÄ , kurie galėjo priimti palikimÄ po T. A. mirties, nebuvo, todėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarÄ , bet Å alčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarė atsisakė jam iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ po T. A. mirties, motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kėjas turi pateikti įrodymus ar teismo sprendimu patvirtinta faktÄ , kad A. S. yra pareiÅ¡kėjo teta ir kad ji yra T.

A., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Pažymėjo, kad juridinės reikÅ¡mės turintis faktas pareiÅ¡kėjui reikalingas tam, kad bÅ«tų notariÅ¡kai įformintas palikimas ir iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Advokatas teismo posėdžio metu palaikė pareiÅ¡kimÄ , papilodmai paaiÅ¡kino, kad T. A. pavardė buvo neteisingai nurodoma A., jo teisingÄ pavardę nustatė teismas. L. S. Ž. (S. Ž.) teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad S. S. yra jo kaimynas. T. A. taip pat buvo jo kaimynas, jo tėvai mirė anksti, gerai jų neprisimena, žino, kad jo tėvas yra A.

A., o motina A. S.. Kiek žino, A. S. buvo S. S. tėvo ar motinos sesuo. T. A. visi vadino A., kai prireikė duomenų dėl pensijos paaiškėjo, kad tikra jo pavardė yra A. Kiek žino, T. A. tėvai buvo nesusituokę. T. A. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, tragiškai mirė (duomenys neskelbtini) metais. T. A. ir pareiškėjas yra pusbroliai. Liudytojas A. S. (A. S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra jo kaimynas, giminaitis, jų seneliai buvo broliai.

T. A. irgi buvo kaimynas, jo tėvai buvo A. S., kuri buvo santuokoje su A. A., bet nežino, kur santuoka buvo registruota, kartu su jais gyveno S. Pareiškėjas ir T. S. buvo pusbroliai, jų seneliu buvo A. S., kuris turėjo tris dukras – A., S. ir V. S. buvo netekėjusi, V. buvo ištekėjusi už V. S., jų sūnus – pareiškėjas, o A. – už A. A.. T. A. gyveno (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), kaimus skiria tik upė. Pareiškimas tenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. 2005 m. gruodžio 29 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje“ 1.1. punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikÅ¡mės. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ paveldėjimo tikslu.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ 6 punkte konstatuota, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryÅ¡ys tarp asmenų, kilusių vienas iÅ¡ kito arba iÅ¡ bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis).

Nustatant giminystės santykius, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar praÅ¡omas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiÅ¡kėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kėjas paveldėjimo tikslu kreipėsi į teismÄ nustatyti giminystės faktÄ . Giminystės ryÅ¡io nustatymo juridinis faktas bÅ«tinas tam, kad notaras galėtų iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ . IÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiÅ¡kėjo S. S. tėvai buvo S. V.

A. ir S. V. A., kurie susituokė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) Civilinių įrašų metrikacijos skyriaus pažymos matyti, kad S. V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), tėvai buvo A. S. ir M. S. (D.). P. T. A. gimimo liudijimÄ jo tėvai yra A. A. A. ir A. A. K.. S. A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip paaiÅ¡kino liudytojas A. S. A. S. ir M. S. turjo tris dukras – A. S., S. S. ir V. S., A. S. gyveno kartu su A. A. ir jiems gimė sÅ«nus T. S., o V. S. iÅ¡tekėjo už V.

S. ir jiems gimė sūnus S. S. (pareiškėjas). Taip pat pareiškėjas pareiškime nurodė, liudytojas A. S. teisme paaiškino, kad T. A. motina buvo A. S.. Pareiškėjas nurodė, kad T. A. gimimo liudijime motinos pavardė įrašyta klaidingai, kadangi jo motina gyveno su A. A., todėl gimimo liudijime buvo nurodyta pavardė „A.“, o ne S. Taigi, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų bei liudytojų paaiškinimų, nors skiriasi mirusiosios A. S. pavardė T. A. gimimo liudijime (nurodyta „A.“), teismo vertinimu, A.

S. ir T. A. gimimo liudijime nurodyta A. A. yra tas pats asmuo (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, T. A. gimimo liudijime yra nurodytas A. S. tėvavardis A., be to, kaip matyti (duomenys neskelbtini) Civilinių įrašų metrikacijos skyriaus pažymoje, S. V. tėvavardis yra A., taip pat liudytojai A. S. ir S. Ž. patvirtino, kad pareiškėjas ir T. S. buvo pusbroliai, jų seneliu buvo A. S., kuris turėjo tris dukras – A., S. ir V., V. buvo ištekėjusi už V. S., jų sūnus – pareiškėjas, o A.

– už A. A., taigi teismo vertinimu A. S., pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o kopijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), yra S. S. teta. Atsižvelgiant į iÅ¡nagrinėtas bylos aplinkybes, iÅ¡tirtus įrodymus, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl tenkintinas ir nustatytini juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiÅ¡kėjo S. S. teta, taip pat A.

S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra T. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiÅ¡kėjo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teta.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra T. A. (T. A.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), motina. Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ ). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis